- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1240-367/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00358-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Piotras Orlovas, Milda Laurinavičė
- Kategorijos
atsakovo P. B. įgaliotoms atstovėms I. B., R. B., atsakovo atstovams advokatams Mildai Laurinavičei, Piotrui Orlovui,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui P. B. dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nustatyti valdymo ir naudojimosi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypu, susidedančiu iš 2,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal UAB „Topokadas“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą žemės sklypo planą – ieškovės R. M. valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais „A/0,8841 ha“ ir „A/0,0222 ha“, viso 0,9063 ha; atsakovo P. B. valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais „B/0,1805 ha“, „B/0,3743 ha“ ir „B/0,3515“, viso 0,9063 ha; žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „C/0,1874 ha“, valdymui ir naudojimuisi paskirti ieškovei R. M. ir atsakovui P. B. bendrai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad ieškovė R. M. ir atsakovas P. B. yra 2,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) bendraturčiai. Šio Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos t. y. priskirtas namų valdai. R. M. asmeninės nuosavybės teise valdo 1/2 dalį minėto žemės sklypo, kas sudaro 1,000 ha ploto, kurį įgijo 2012 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 4693 pagrindu. Minėtą žemės sklypą ieškovei padovanojo jos tėvas J. F., kuris žemės sklypo dalį įgijo iš valstybės pagal (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat valdo 1/2 žemės sklypo, kas sudaro 1,000 ha ploto, kurį įgijo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklype stovi tiek ieškovei, tiek atsakovui priklausantys pastatai, kiekvienam iš bendraturčių priklausančias žemės sklypo ir pastatų nuosavybės teisės dalis yra įregistravę viešajame registre. Gyvenamasis namas su atsakovu yra pasidalintas dar tais laikais, kai namo savininku buvo J. F.. Kiekvienas bendraturtis turi atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą iš skirtingų gyvenamojo namo pusių, todėl vaikščioti bendrame kieme nereikia. Gyvenamajame name nei ieškovė nei atsakovas jokių bendrų patalpų neturi, ūkinės paskirties pastatus buvęs bendraturtis J. F. ir atsakovas yra įsiregistravę atskirai ir jokių ūkinės paskirties pastatų, kurie būtų naudojami su atsakovu bendrai, nėra. 2012 m. liepos 23 d. Žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti viešajame registre, tačiau valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta iki šiol. Kadangi Žemės sklypu ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai, kyla įvairių tarpusavio nesutarimų, konfliktinių situacijų. Iš esmės nesutaria dėl bendrai naudojamo įvažiavimo į sodybą. Pirminiame ieškinyje nurodė, kad į bendrą namų valdą yra suformuoti ir daugelį metų naudojami du atskiri įvažiavimai, įvažiuojant ta pačia nuovaža, todėl yra reali galimybė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant, kad įvažiavimais naudosis abu bendraturčiai atskirai. Nurodė, kad į atsakovui tenkančią gyvenamojo namo dalį ir prie jo ūkinės paskirties pastatų, atsakovas gali privažiuoti kitu įvažiavimu ir nenaudoti to įvažiavimo, kuriuo naudojosi ieškovė. Pagal jos pateiktą pasiūlymą namų valda bendrai nereikėtų naudotis visiškai, išskyrus namų valdos dalį po gyvenamuoju namu, ūkinės paskirties pastatai patenka kiekvienam į jam atitenkantį žemės sklypą, įvažiavimai į sodybą yra atskiri, taip pat, žemės sklypai būtų suformuoti pakankamai taisyklingos formos, viename plote, o ateityje būtų galima žemės sklypus, kur nėra bendro naudojimo žemės, atidalinti, tokiu būdu pabaigiant bendrąją dalinę nuosavybę, išskyrus 232 kv. m. žemės sklypą, esantį po gyvenamuoju namu. Savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Topokadas ir 2022 m. sausio 11 d. jai buvo pateiktas Žemės sklypo valdymo ir naudojimo planas pagal jos pasiūlymą. Minėtą planą pateikė atsakovui su siūlymu dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, tačiau atsakovas su siūloma tvarka nesutiko bei pateikė savo pasiūlymą – nustatyti Žemės sklypo naudojimo ir valdymo tvarką pagal 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ sudarytą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. Pažymėjo, jog atsakovas savo pasiūlyme nurodė, kad pageidauja naudotis abiem įvažiavimais, teikdamas argumentus, kad tas įvažiavimas, kuriuo naudojosi ir ieškovė, yra įrengtas su tvirta kelio danga, o antruoju įvažiavimu, kuris atitektų tik atsakovui, yra naudojamasi tik vasaros laiku; nurodė, kad reikia išplėsti bendro naudojimosi plotą dėl priėjimo prie elektros skydinės, taip pat aplink gyvenamąjį namą reikalingas ženkliai didesnis praėjimas, negu yra nurodytas ieškovės pateiktame pasiūlyme; ieškovei atitenkančią namų valdą skaido į dvi dalis, tai yra, B/0,8767 ha ir B/0,0771 ha. Su atsakovo pateiktu planu nesutiko. Nesutikimą motyvavo tuo, kad visos konfliktinės situacijos kyla dėl bendro įvažiavimo į sodybą, taip pat dėl įvažiavimo kelio remonto. Pažymėjo, kad 2,000 ha Žemės sklypas suprojektuotas su dviem įvažiavimais, ir abu įvažiavimai yra naudojami. Šią aplinkybę grindžia Geoportal.lt duomenimis už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2020 m., iš kurių matyti, kad į Žemės sklypą visuomet vedė du keliai. Mano, kad nustačius valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo pasiūlymą, jo padėtis ieškovės atžvilgiu būtų aiškiai geresnė, kadangi jam tektų naudotis dviem įvažiavimais, o ieškovei vienu ir bendrai su bendraturčiu. Taip pat nesutiko su siūlymu dėl priėjimo prie elektros skydinės, kuri stovi ant sklypo ribos, palikimo. Nurodė, kad ketina kreiptis į elektros energiją tiekiančią organizaciją, kad būtų pakeistas elektros skaitiklis į elektros skaitiklį valdomą nuotoliniu būdu, todėl ieškovei nebeliktų jokio reikalo eiti prie elektros skydinės. Nesutiko ir su siūlymu, kad ieškovės naudojimuisi atitenkanti namų valdos žemė būtų dalijama į du atskirtus sklypus: B/0,8767 ha ir B 1/0,0771 ha. Pažymėjo, kad pagal atsakovo siūlymą, ieškovei suprojektuotas žemės sklypas Bl/0,0771 ha, kurį daug metų naudoja pats atsakovas. Ir nors žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančia žemės ūkio paskirties žeme, ji nesutinka, kad jos valdoma namų valda būtų padalinta į du atskirus žemės sklypus. Mano, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės teises, kadangi atsakovui asmeniniam naudojimui tenkanti žemės sklypo dalis suformuota viename plote, o jos dviejuose; plotas suformuotas atskirai nuo jos turimo namų valdos ploto, už atsakovui atitenkančios žemės sklypo ir būtų nepatogu naudotis. Taip pat mano, kad pagal atsakovo pateiktą planą, aplink gyvenamąjį namą yra palikta ženkliai daugiau žemės, negu pagal jos pateiktą planą, nors įėjimai į gyvenamąjį namą abiejų bendraturčių yra iš skirtingų pusių ir vienas per kito įėjimą nevaikšto, aplink gyvenamąjį namą taip pat nevaikšto, nes turi savo kiemus. Mano, kad žemės sklypas po gyvenamuoju namu reikalingas tik tiek, kiek žemės užima pats pastatas ir pagal įstatymą 1 metras aplink gyvenamąjį namą, kad būtų galima į kitą gyvenamojo namo pusę patekti remonto ar avariniu reikalu.
Atsiliepimas
3. Atsižvelgdama į atsakovo ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, ieškovė 2022 m. gegužės 20 d. patikslino ieškinio rezoliucinę dalį ir prašė nustatyti valdymo ir naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. gegužės 16 d. UAB „Topokadas“ parengtą žemės sklypą. Nurodė, kad sutinka, kad abu įvažiavimai liktų bendro naudojimo t. y. kad abu bendrasavininkai galėtų naudotis abiem keliais. Pažymėjo, kad atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad įvažiavimas į sodybą yra tik vienas. Pabrėžė, kad įvažiavimas, kuriuo naudojosi jos tėvai, o dabar ji, visuomet buvo remontuojamas jos tėvų, tuo tarpu atsakovas prie remonto neprisidėjo. Antruoju įvažiavimu daugiau naudojosi atsakovas ir jis yra tokios būklės, kokią padarė atsakovas. Nurodė, kad jai antras įvažiavimas reikalingas patekimui į sodybą su žemės ūkio technika. Antrasis įvažiavimas veda iki pat jai priklausančių ūkio paskirties pastatų ir žemės sklypo, jai juo naudotis yra patogu, o per kiemą vedančiu įvažiavimu su žemės ūkio technika neprivažiuoja. Pasiūlė kompromisinį variantą dėl aplink gyvenamąjį namą paliekamos bendrai naudojamos žemės pločio t. y. kad aplink gyvenamąjį namą iš ieškovės pusės ieškovei paliekant 1,5 m. plotą, o atsakovui žymiai didesnį. Taip pat atsisakė reikalavimo dėl priėjimo prie elektros skydinės t. y. plotą aplink elektros skydinę paliekant bendro naudojimo. Kadangi jai trūko 0,0222 ha žemės, šis žemės sklypas formuojamas nuo bendro įvažiavimo kelio į jos kitą asmeninę žemę. Atsakovo pateiktame plane jai priskiriamas žemės sklypas „B 1/0,0771“ yra paliktas be privažiavimo prie jo iš šio žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka šioje byloje nustatinėjama, todėl jos pateiktame patikslintame žemės sklypo plane, šis klausimas yra išspręstas, nes į žemės sklypą „A/0,0222 ha“ pateks iš bendro naudojimo įvažiavimo kelio. Atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime išreikštą nesutikimą dėl jai atitenkančio „A/0,0222 ha“ žemės sklypo išdėstymo 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė galutinį ieškinio rezoliucinės dalies patikslinimą – prašo nustatyti valdymo ir naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Topokadas“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. Žemės sklypo planą.
4. Atsiliepimuose į patikslintus ieškinius atsakovas ir jo atstovai nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. Patvirtino, kad priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas naudojasi tik pagrindiniu įvažiavimu į sodybą, nes kito tiesioginio privažiavimo prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies neturi. Ieškovės nurodomas lauko kelias yra ariamos pievos dalis, pro kurią gali važiuoti nebent žemės ūkio technika, bet ne lengvieji automobiliai. Pažymėjo, kad analogiškas lauko kelias (provėžos) buvo ir ieškovės naudojamame žemės sklype, taip sudarant pravažiavimą iki ieškovei priklausančių ūkio paskirties pastatų, apvažiuojant ieškovės valdomą sodą. Ieškovės pasidarytas pravažiavimas kurį laiką buvo naudojamas, po to buvo apartas. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji daugelį metų remontuoja ir naudojasi įvažiavimu į sodybą. Paaiškino, kad kelias, kuriuo bylos šalys patenka į sodybą, eilę metų buvo gerinamas bendru sutarimu su J. F., o jam mirus, toliau kelio remonto darbus tęsė atsakovas, padedant artimiesiems, kadangi ieškovė pareiškė, jog jai kelias nerūpi, o jeigu atsakovas juo važinėjasi, jis jį turi ir tvarkyti. Nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. VĮ „Registrų centras“ suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra pažymėta, jog į sodybą įvažiavimas yra tik vienas. Vienas įvažiavimas pažymėtas ir 1996 m. kovo 25 d. žemėtvarkininkės L. B. sudarytame plane, jį priskiriant bendram naudojimui. Taip pat 1996 m. kovo 25 d. atsakovas ir ieškovės tėvas, tuometinis savininkas pasirašė abrisą, kuriame yra įtvirtintas tik vienas bendras įvažiavimas ir bendro naudojimo kiemas, o P. B. ir J. F. buvo suformuoti racionalūs 1,0 ha dydžio žemės sklypai. Mano, kad remiantis ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, atsakovas būtų priverstas sumažinti ariamos žemės sklypo dalį, atitinkamai ariama žemės sklypo dalis būtų skaidoma į atskirus žemės sklypo plotus, kas apsunkintų žemės sklypo priežiūrą. Šiuo metu ariama žemės sklypo dalis yra užsėta, todėl kelio formavimas ariamoje žemės sklypo dalyje reikštų ne tik dirbamo ploto sumažėjimą, bet ir dalies derliaus netekimą. Pažymėjo, kad iki ieškovei priklausančių ūkio pastatų yra suformuotas ir įregistruotas oficialus kelias, kurio pagalba ieškovė gali nevaržoma patekti prie savo ūkio pastatų. Nesutiko su ieškovės pateikta aplinkybe, kad remiantis atsakovo pateiktu planu, ieškovei nėra paliktas privažiavimas prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Teikdamas planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas ir siūlė 0,0771 ha dydžio žemės sklypo dalį, paskirti naudotis ieškovei (atsakovo plane pažymėta indeksu B1). Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyr. specialistė D. J., bei skyriaus vedėjo pavaduotoja R. L. patvirtino P. B. ir J. F. (ieškovės tėvo) parengtą žemės sklypo planą, kurio gretimybėse 6-10 pavaizduotas privažiavimas prie šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo. Šis privažiavimas suformuotas šalia kelio (duomenys neskelbtini). Būtent dėl suformuoto privažiavimo, žemės sklypo administracinės ribos esančios šalia kelio (duomenys neskelbtini) yra netaisyklingos. Pažymėjo, kad šios aplinkybės matomos ne tik 2012 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo plane, bet ir Geoportal.lt portale, žemės sklypo administracinių ribų žymėjime. Mano, kad ieškinyje nėra nurodyta nei viena esminė aplinkybė, dėl kurios esamą ir ilgalaikiai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką reikėtų keisti. Taip pat nesutiko su pirminiu ieškovės siūlymu dėl elektros skydinės ir ieškovės siūlomo 1 metro atstumo bendro naudojimo žemės aplink gyvenamąjį namą palikimo. Savo pateiktu planu siūlo nustatyti 3 metrų bendro naudojimo zoną aplink gyvenamąjį namą, bei užtikrinti priėjimą prie elektros skydinės.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimuose nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas neatitinka abiejų ginčo šalių interesų, į tai, kad nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu turi būti priimtina abiem pusėms, kad turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad turi būti įvertintos šalių nesutarimo priežastys, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtu patogi bendraturčiams, racionali ir tarnauti geresniam nuosavybės valdymui, prašo bylą nagrinėti ir sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. 2022 m. balandžio 8 d. atsiliepime pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje prieštarauja pati sau nurodydama, kad „Pagrindiniai nesutarimai ir konfliktai vyksta dėl to, kad su atsakovu naudojamės tuo pačiu įvažiavimu...“; „naudojantis bendru įvažiavimu, visuomet kyla įvažiavimo kelio remonto problemos...“, toliau teigdama „Kadangi į bendrą namų valdą yra suformuoti ir daugelį metų naudojami du atskiri įvažiavimai...“, tai nėra aišku kaip šalys patenka į savo namų valdą, ar bendru įvažiavimu - keliu, ar naudojasi atskirais įvažiavimais, nes atsakovas savo pateiktame rašte nurodė, kad antruoju įvažiavimu galima naudotis tik vasaros metu. Paaiškino, kad Nacionalines žemės tarnyba nežino tikrosios naudojamų kelių būklės, nusistovėjusios jais naudojimosi tvarkos, informacijos apie atliktus kelių remonto darbus, įdėtas lėšas, tačiau iš žemės tvarkymo byloje esančių dokumentų yra matyti, kad ginčo namų valdos žemės sklypas suformuotas 1996 metais, buvo nustatyta J. F. priklausantį namų vados dalis, P. B. priklausanti namų valdos dalis, bei bendras namų valdos kiemas kartu su brėžinyje pažymėtu bendru keliu, t, y. kelias, kuriuo nori naudotis tik ieškovė, nuo pat namų valdos žemės sklypo suformavimo buvo skirtas bendram naudojimui. Pažymėjo, kad tiek J. F., tiek P. B. žemės tvarkymo bylose pirminių žemės sklypų formavimo schemos labiau atitinka atsakovo pateiktą naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką. Atkreipė dėmesį į ieškovės nesutikimą, kad jai atitenkanti namų valda būtų skaidoma į dvi dalis, pažymint, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia nusistatant žemės sklypo naudojimosi tvarką atitenkančią žemes sklypo dalį išskirstyti į dvi ar daugiau dalių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžių metu ieškovė, jos atstovė advokatė nurodė, kad sutinka su atsakovo pasiūlymais dėl elektros skydinės ir bendro naudojimo žemės ploto palikimo aplink namą, tačiau nesutinka su atsakovo pozicija dėl ginčo kelio. Paaiškino, kad antrasis kelias, einantis per atsakovo ariamą pievą ieškovei yra reikalingas ir ji juo naudotųsi. Pažymėjo, kad minėtas kelias oficialiai įregistruotas registrų centre, taip pat pažymėtas 2012 m. kadastrinių matavimų plane. Jis taip pat matosi ieškovės pateiktuose „geoportalo“ nuotraukose. Prasidėjus šiai bylai, atsakovas savavališkai be ieškovės žinios minėtą kelią užarė ir užsėjo javus. Dėl kito oficialaus kelio, kuriuo ieškovė turi galimybę privažiuoti prie savo ūkinių pastatų, nurodė, kad tokiu atveju jai reiktų apvažiuoti 1,5 km ratą. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą planą, teisė abiem keliais naudotis liktų atsakovui, o ieškovei vieno kelio nebeliktų.
Šalies argumentai
7. Atsakovo įgalioti atstovai ir advokatai su ieškiniu nesutiko. Advokatai nurodė, kad Registro centro išraše ieškovės menamas kelias yra išskirtas kaip naudmena, o naudmenos yra kintamos. Mano, kad oficialiai įregistruoto kelio, einančio per atsakovo ariamą žemę, nėra. Ieškovės minimas kelias buvo tiesiog laikinas pravažiavimas sunkiajai ūkinei technikai, nuo pastarųjų važinėjimo susidarė provėžos. Minėtomis provėžomis leidimą važiuoti duodavo atsakovas. Šiuo metu buvusių provėžų vietoje užsėti pasėliai. Pažymėjo, kad atsakovui nėra prasmės gadinti savo ariamą žemė ir įrengti dar vieną įvažiavimą į sodybą. Įgaliota atsakovo atstovė R. B. nurodė, kad yra atsakovo marti. Paaiškino, kad 1996 m. buvo suformuotas žemės sklypas ir buvo nustatytos namų valdos prie bendrasavininkams priklausančių pastatų, pažymėtas bendras naudojamas kiemas ir vienas įvažiavimas. Ši schema buvo abiejų bendrasavininkų pasirašyta. 2012 m. liepos 23 d. UAB „Žemės matas“ parengtame kadastrinių matavimų plane buvo pažymėtas pagrindinis įvažiavimas į kiemą, ir susiformavusios provėžos. Šiomis provėžomis naudojosi tik atsakovas, kad negadintų su ūkio technika bendro įvažiavimo į bendrą kiemą ir bendro kiemo. Šiomis provėžomis atsakovas privažiuodavo prie savo pastatų. Ieškovės tėvas – J. F. šiomis provėžomis nesinaudojo, prie savo pastatų jis važiuodavo bendru įvažiavimu arba savo namų valdos dalimi prie jam priklausančių pastatų. Kadangi kiekvienas bendraturtis naudojosi jiems priklausančia namų valdos dalimi ir pastatais, niekada tokių ginčų nekildavo. Nesupranta, kodėl ieškovė nori važiuoti per ariamą pievą, jei ji su savo ūkio techniką gali pravažiuoto pro 3,65 m pločio kelią, einantį per jos kiemą. Pripažino, kad anksčiau atsakovas leisdavo kitiems asmenims važiuoti per jo pievą, tačiau nelaiko, kad nuo technikos važiavimo atsiradusias provėžas galima laikyti keliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nekilnojamo turto registro išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis ieškovė R. M. ir atsakovas P. B. yra 2,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Kiekvienam asmeniui priklauso po ½ dalį minėto žemės sklypo t. y. po 1 ha. Nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas – 1.5283 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 1,2028 ha; sodų plotas – 0,3255 ha; kelių plotas – 0,1241 ha; užstatyta teritorija – 0,3205 ha; vandens telkinių plotas – 0,0271 ha. Minėtas žemės sklypas suformuotas 2012 m. liepos 23 d., atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovas P. B. ir buvęs žemės sklypo savininkas J. F. žemės sklypą įsigijo (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 5 d. Dovanojimo sutarties Nr. 4693 pagrindu, J. F. jam priklausančią žemės sklypo dalį padovanojo dukrai R. M..
9. Nekilnojamo turto registro išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis 2,000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti tiek ieškovei, tiek atsakovui asmeniškai priklausantys pastatai, o gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kiekvienai šaliai po ½ dalį.
10. 2022 m. sausio 19 d. ieškovės R. M. atstovė advokatė Stanislava Jorudienė atsakovui P. B. išsiuntė pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pasiūlyme nurodoma, kad R. M. pageidauja, kad būtų nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Kartu su pasiūlymu pateikė 2022 m. sausio 11 d. UAB „Topo kadas“ parengtą planą.
11. 2022 m. vasario 3 d. atsakovo P. B. atstovas advokatas Piotras Orlovas pateikė atsakymą į pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakyme nurodė, kad prieštarauja R. M. pasiūlymui ir UAB „Topo kadas“ parengtam planui, bei teikia savo pasiūlymą, kuris grindžiamas 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ parengtu naudojimosi žemės sklypu planu.
12. Kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė orto fotografinio žemėlapio nuotraukas iš Geoportal.lt (Lietuvos erdvinės informacijos portalas, teikiantis profesionalias interneto GIS ir kartografijos paslaugas valstybės ir kitoms institucijoms ir įstaigoms, gyventojams) tinklapio, už 1995-1999 m., 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m., 2015-2017 m. 2018-2020 m. laikotarpius. Nuotraukose matomas 2,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), palydovinis vaizdas.
13. Ieškovė pateikė UAB „Topokadas“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą žemės sklypo planą, kurio pagrindu prašo ieškovės R. M. valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais „A/0,8841 ha“ ir „A/0,0222 ha“, viso 0,9063 ha; atsakovo P. B. valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais „B/0,1805 ha“, „B/0,3743 ha“ ir „B/0,3515“, viso 0,9063 ha; žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „C/0,1874 ha“, valdymui ir naudojimuisi paskirti ieškovei R. M. ir atsakovui P. B. bendrai.
14. Atsakovas pateikė 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo planą, kurio pagrindu prašo ieškovės R. M. valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais „B“(0,8767 ha), „B1“ (0,0771 ha), iš viso – 0,9538 ha; atsakovo P. B. valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu C (0,9538 ha); žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „A“(bendrai 0,0924 ha, kiekvienam atskirai 0,0462 ha) valdymui ir naudojimuisi paskirti ieškovei R. M. ir atsakovui P. B. bendrai.
15. 2010 m. birželio 16 d. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame statinių išdėstymo plane atvaizduojamas vienas įvažiavimas (kadastrinių matavimų bylos 3 lapas).
16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus pateiktų 1996 m. žemės sklypo planų iš J. F. ir P. B. žemės tvarkymo bylų, sudarytų žemėtvarkininkės L. B., duomenimis, ginčo žemės sklypas buvo suformuotas 1996 m., nustatytos J. F. ir P. B. priklausančios namų valdos dalys bei bendras namų valdos kiemas kartu su brėžinyje pažymėtu bendru keliu. J. F. priskirta dešinėje pusėje (žiūrint nuo bendro įvažiavimo) esanti žemė, P. B. – kairėje pusėje. Kiekvienam asmeniui paskira po 1 ha žemės, išskaičiuojant 0,04 ha bendro kiemo.
17. 2012 m. liepos 23 d. ginčo žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai. UAB „Žemės matas“ 2012 m. sudarytame žemės sklypo plane punktyrinėmis linijomis pažymėti du keliai – vienas per vidurį, vedantis tiesiai į sodybą, antrasis eina per P. B. priklausančią ariamą žemę, nusitęsia pro P. B. pastatus iki R. M. priklausančių pastatų.
18. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro žemėlapio ištraukos duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas privažiuojamasis kelias link ginčo žemės sklypo, kelio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas.
Dėl atsakovo gynimosi būdo
19. Atsakovas byloje reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo planą pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Stanislava Jorudienė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti teikiamas priešieškinis.
Žemesnės instancijos teismas
20. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu nesutariama dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį šį klausimą sprendžia teismas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pareikšdama ieškinį ir jame nurodydama siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas - gintis nuo pareikšto ieškinio. Įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį.
21. CPK 142 ir 143 straipsniuose atsiliepimas ir priešieškinis įtvirtinti kaip atskiri procesiniai dokumentai, tačiau privatinių santykių teisinio reglamentavimo sferoje yra taikomas visuotinai pripažintas principas, kad „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. Dispozityvus privatinių teisinių santykių reglamentavimo pobūdis sąlygoja atsakovo laisvę, nepažeidžiant įstatymų imperatyvų, ginantis nuo ieškinio teikti priešieškinį kartu atsiliepiant į ieškinį. Kitoks teisės aiškinimas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Svarbiausia, kad teikdamas tokį vieningą procesinį dokumentą (kaip šiuo atveju atsiliepimas-priešieškinis) atsakovas tinkamu būdu realizuotų savo teisę pareikšti toje pačioje byloje savarankiškus reikalavimus ir atsiliepti į jam ieškiniu pareikštus reikalavimus.
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir pateikė reikalavimą patvirtinti 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo planą. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktais procesiniais dokumentais pareiškė vienas kitam tapačius reikalavimus – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkas pagal pateiktas tvarkas, todėl vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, atsakovo 2022 m. balandžio 15 d. atsiliepimas prilygintinas priešieškiniui ir atsiliepime pateiktas reikalavimas nagrinėtinas kartu su ieškovės ieškiniu.
Dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
23. Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiškia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymą. Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą; jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
25. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką žemės santykiuose būtina vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
26. Ieškovė ir atsakovas yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkai, kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį 2 ha žemės sklypo t. y. po 1 ha kiekvienam. Ginčo žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris po ½ dalį priklauso bylos šalims. Tiek ginčo žemės dalis, tiek gyvenamojo namo dalis bylos šalys bendru sutarimu yra pasidalinusios ir atitinkamai pagal susitarimą naudojasi nuo 1996 m. t. y. ieškovė valdo dešinėje pusėje esantį žemės sklypą bei gyvenamojo namo dalį, atsakovas – žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalį esantį kairėje pusėje (žvelgiant nuo pagrindinio kelio, bendro įvažiavimo į sodybą). Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus pateikti 1996 m. žemės sklypo planų iš J. F. ir P. B. žemės tvarkymo bylų, sudarytų žemėtvarkininkės L. B., duomenys, Nekilnojamo turto registro išrašų, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, 2012 m. liepos 23 d. UAB „Žemės matas“ ginčo žemės sklypo plano duomenys. Bylos šalys patvirtino, tarp jų nėra raštiško susitarimo dėl žemės naudojimosi tvarkos, tačiau sklypu naudojasi pagal iš seno tarp ankstesnių nuosavybės bendrasavininkų t. y. P. B. ir J. F. nustatytą ir nusistovėjusią tvarką.
27. Byloje kilo ginčas, kurios šalies parengtas ginčo žemės sklypo planas labiau atitinka abiejų bendraturčių ir sklypo naudotojų interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlymais dėl bendro naudojimo žemės palikimo prie elektros skydinės ir aplink gyvenamąjį namą, tačiau prašo, kad abu įvažiavimai į sodybą liktų bendro naudojimo. Kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiais, kad į sodybą veda tik vienas kelias. Nurodė, kad antrasis kelias, einantis per atsakovo valdomą žemę, egzistavo ir buvo naudojamas nuo 1995 m., tačiau prasidėjus šiai bylai, buvo užartas ir užsėtas pasėliais, tokiu būdu panaikinant galimybę ieškovei su ūkine technika privažiuoti prie jai priklausančių ūkinių pastatų. Atsakovas įrodinėja, kad įvažiavimas į ginčo sodybą yra tik vienas, o žemės apdirbimo metu susidariusios provėžos negali būti tapatinamos su kelio įrengimu.
28. 2012 m. liepos 23 d. UAB „Žemės matas“ žemės sklypo plane pažymėti du į sodybos teritoriją vedantys keliai. Iš Orto fotografinio žemėlapio nuotraukų iš Geoportal.lt tinklapio matyti, kad į ginčo sodybą laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2020 m. vedė du keliai – vienas tiesiai į sodybą, dėl kurio egzistavimo ginčo šioje byloje nekyla, kitas – lauko kelias, einantis per atsakovo valdomą žemės dalį. Šiai dienai aktualių vaizdinių nepateikta, tačiau faktą, kad lauko kelio faktiškai nebėra pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl ginčo dėl minėtos faktinės aplinkybės t. y. lauko kelio užarimo, nėra.
29. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, ieškovė reikalauja, kad atsakovas atkurtų kelią, kelio zoną nustatyti kaip bendro naudojimo, tokiu būdu sudarant galimybę vėl naudotis lauko keliu, kadangi juo visąlaik naudodavosi jos tėvas, vėliau ji pati, nelikus minėto lauko kelio apsisunkino patekimas prie jai priklausančių ūkio paskirties pastatų, prie jų privažiuoti naudojantis vien bendru įvažiavimu neįmanoma, kadangi kiemo dalyje esanti važiuojamoji kelio dalis yra per siaura žemės ūkio padargams.
30. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007), tačiau šiuo atveju ieškovė suabsoliutina savo teisę naudotis lauko keliu – provėžomis, esančiomis atsakovo faktiškai valdomoje žemės sklypo dalyje. Pažymėtina, kad faktinė žemės naudojimo tvarka buvo sutarta 1996 m. tarp tuometinių žemės sklypų savininkų pasiskirstant atitinkamas žemės sklypo dalis, ir naudojama iki šiol. Iš Geoportal.lt nuotraukų matyti, kad ieškovės valdomame žemės sklype taip pat buvo provėžotas kelias (1995-1999 m., 2005-2006 m., 2009-2010 m.). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. B. ir A. B.. Liudytojai nurodė, kad P. B. turėjo savo sklypo dalį kairėje, J. F. – dešinėje žemės sklypo pusėje, ir be bendro įvažiavimo į sodybą, jie važinėdavo kiekvieno sklype buvusiais lauko keliukais. R. B. pažymėjo, kad atsiradus stambesnei žemės ūkio technikai, P. B. leido važinėti per jam priklausantį žemės sklypą. A. B. patvirtino, kad M. prieš kelerius metus suarė ieškovės žemės sklype buvusį lauko kelią. Atsakovo įgaliota atstovė R. B. taip pat nurodė, kad ieškovės tėvas J. F. prie savo pastatų privažiuodavo bendru įvažiavimu arba savo namų valdos dalimi prie jam priklausančių pastatų.
31. Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 1996 m. tuometiniai žemės sklypo savininkai susitarė tik dėl žemės sklypo dalių pasiskirstymo, kiekvienas savo žemės dalimi naudojosi savarankiškai, pagal savo poreikius, naudojosi bendru įvažiavimu į sodybą, taip pat kiekvienas turėjo po lauko kelią jų faktiškai valdomose žemės sklypo dalyse. Ryšium su išdėstytu, ieškovės argumentai, kad ginčo žemės sklype visuomet buvo du keliai, kuriais naudojosi abu bendrasavininkai, atmestini kaip nepagrįsti.
32. Ieškovės pozicija, kad atsakovui panaikinus lauko kelią galimybė patekti prie savo ūkio paskirties pastatų su žemės ūkio technika yra itin apsunkinta, taip pat atmestina kaip nepagrįsta. Kaip jau buvo minėta, ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje nuo 1999 m. iki 2010 m. buvo lauko kelias. Liudytojų teigimu, juo žemės sklypo savininkas privažiuodavo prie savo ūkio paskirties pastatų. Aplinkybių, kodėl ieškovė negali pasidaryti analogiško lauko kelio, kuris buvo 1999-2010 m., byloje nepateikta. Taip pat, iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro žemėlapio ištraukos duomenų matyti, kad Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas privažiuojamasis kelias link ginčo žemės sklypo, kelio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, kuriuo galima privažiuoti prie ieškovei priklausančių ūkio paskirties pastatų. Ieškovė pripažino, kad minėtas kelias yra ir juo įmanoma privažiuoti prie jos pastatų, tačiau tokiu atveju, jai reiktų važiuoti 1,5 km. ilgesnę kelio atkarpą, nei važiuojant pro atsakovo suartą lauko kelią.
33. Oficialų kelio lauko buvimą atsakovo valdomoje žemėje ieškovė taip pat grindžia 2012 m. liepos 23 d. UAB „Žemės matas“ žemės sklypo plano duomenimis, bei faktu, kad lauko kelias įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Kaip matyti iš 2012 m. liepos 23 d. žemės sklypo plano, punktyrinėmis linijomis pažymėti du keliai – vienas per vidurį, vedantis tiesiai į sodybą, antrasis eina per P. B. priklausančią ariamą žemę, nusitęsia pro P. B. pastatus iki R. M. priklausančių pastatų. Nekilnojamo turto registro išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, ginčo žemės ūkio naudmenų plotas – 1.5283 ha, iš jo kelių plotas – 0,1241 ha. Duomenys patvirtinti 2012 m. liepos 23 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenų pagrindu. Atsakovo atstovai su tokia ieškovės pozicija nesutiko nurodydami, kad VĮ „Registro centro“ išraše ieškovės menamas kelias yra išskirtas kaip naudmena, o naudmenos yra kintamos. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja UAB „Žemės matas“ direktorė A. M.. Pastaroji paaiškino, kad matininkas atvykęs į vietą privalo kartografuoti ženklinimo metu esamas faktines naudmenas. Tai reiškia, kad 2012 m liepos mėn., atliekant kadastrinius matavimus, matininkas matė išvažinėtą natūroje teritoriją ir žemės sklypo plane ją pažymėjo punktyrais. Pažymėjo, kad kadastriniai matavimai nėra atliekami vieną kartą, juos galima daryti nuolatos, jei keičiasi naudmenų rūšys. Liudytojos pateiktas aplinkybes aptvirtina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai) (Nuostatų 32.1.1.4. punktas); jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nerašomas ir kviestiniai asmenys nekviečiami. Šiuo atveju kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos tik pasikeitusios faktinės žemės naudmenos, nurodytos šių Nuostatų 32.1.3 punkte (Nuostatų 32.1.1.6. punktas). Nuostatų 32.1.3.2. papunktyje nurodoma, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos – transporto inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos), kiti keliai (nesuformuoti kaip statiniai). Išdėstytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad užsakius naujus kadastrinius matavimus, ir užfiksavus, kad provėžų atsakovo žemės sklype nebėra, kelio žymėjimas būtų pašalintas iš žemės plano.
34. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, išnagrinėjęs ir palyginęs bylos šalių pateiktus naudojimosi tvarkos žemės sklypų planus, remdamasis rašytine bylos medžiaga bei bylos šalių teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais, nustatęs, kad ieškovė iš dalies sutinka atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka t. y. dalimi, susijusia su bendro naudojimo žemės dydžio palikimu ties elektros skydine bei siūlomu palikti bendro naudojimo žemės plotu aplink gyvenamąjį namą, taip pat nustatęs, kad ieškovės reikalavimas dėl lauko kelio, ėjusio per atsakovo valdomą žemės sklypo dalį, priskyrimo bendram naudojimui yra nepagrįstas, sprendžia, kad ieškovės siekis įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos užsakymu UAB „Topo kadas“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą yra ydingas ir neracionalus, neužtikrinantis proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius. Teismo vertinimu, darnos šalių santykiams, naudojant žemės sklypą ieškovės pasiūlyta tvarka, neabejotinai neatneš ir sukels dar daugiau konfliktų bei ginčų.
35. Įvertinus atsakovo pateiktą naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektą nustatyta, kad šalims priskirtinos sklypo dalys yra apylygio naudingumo ir patogumo, užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, iš esmės atitinka per eilę metų susiklosčiusią faktinę žemės naudojimo tvarką, esmingai pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Ryšium su išdėstytu, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovė iš dalies sutiko su atsakovo siūloma naudojimosi tvarka, išskyrus dalimi, dėl lauko kelio nepriskyrimo bendram naudojimo plotui, teismui sprendimo 27-33 punktuose išsamiai pasisakius dėl minėto ieškovės reikalavimo ir jį atmetus, laikytina, kad atsakovo P. B. reikalavimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo planą, kurio pagrindu ieškovės R. M. valdymui ir naudojimui paskirtini žemės sklypo plotai, pažymėti indeksais „B“(0,8767 ha), „B1“ (0,0771 ha), iš viso – 0,9538 ha; atsakovo P. B. valdymui ir naudojimui paskirtas žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (0,9538 ha); žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „A“(bendrai 0,0924 ha, kiekvienam atskirai 0,0462 ha) valdymui ir naudojimuisi paskirtas ieškovei R. M. ir atsakovui P. B. bendrai, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 942 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 300,01 Eur už UAB „Žemės matas“ paslaugas, iš viso – 2 242,01 Eur ( CPK 88, 93, 98 straipsniai).
37. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 22,40 Eur, priešieškinį tenkinus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Nustatyti 2,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, naudojimosi tvarką pagal 2022 m. sausio 27 d. UAB „Žemės matas“ žemės sklypo planą:
- ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais „B“ (0,8767 ha), „B1“ (0,0771 ha), iš viso – 0,9538 ha;
- atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdymui ir naudojimui paskirti žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu „C“ (0,9538 ha);
- žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „A“ (0,0924 ha) paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendram naudojimui.
Priteisti iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 242,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.