- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-569-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31128-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį bendraatsakėms uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Apollona“ dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – antstolis A. N. ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė J. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018 m. kovo 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); pakeisti 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties Nr. KLT51127-1 specialiosios dalies 1.12 punktą, kuriuo nustatytos 20,40 procentų dydžio metinės palūkanos, jas sumažinant iki 4,01 procentų dydžio metinių palūkanų; pakeisti 2016 m. spalio 5 d. paskolos sutarties Nr. ALT61005-1 specialiosios dalies 1.12. punktą, kuriuo nustatytos 21,60 procentų dydžio metinės palūkanos, jas sumažinant iki 3,58 procentų dydžio metinių palūkanų; panaikinti 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties Nr. KLT51127-1 bendrosios dalies 5.8 punktą, 6.8 punktą ir 8.3 punktą; panaikinti 2016 m. spalio 5 d. paskolos sutarties Nr. ALT61005-1 bendrosios dalies 5.8 punktą, 6.8 punktą ir 8.3 punktą.
2. Nurodė, kad ieškovas ir bendraatsakės UAB „Kreedex“ 2015 m. lapkričio 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. KLT51127-1, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 35 000,00 Eur paskola, jo įsipareigota grąžinti iki 2018 m. lapkričio 25 d. Paskolos sutarties specialiosios dalies 1.12 punkte nustatyta paskolos palūkanų norma – 1,70 procento per mėnesį arba 20,40 procentų metinių palūkanų. Paskolos grąžinimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka, bendraatsakės UAB „Kreedex“ naudai įkeičiant 91 260,00 Eur vertės turtą: 31/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 37/100 dalis kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1116/3300 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 527/3300 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
3. Ieškovas ir bendraatsakė UAB „Apollona“ 2016 m. spalio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. ALT61005-1, kuria jam suteikta 10 000,00 Eur paskola, įsipareigojant ją grąžinti iki 2018 m. spalio 25 d. Paskolos sutarties specialiosios dalies 1.12 punkte nustatyta palūkanų norma – 1,80 procento per mėnesį arba 21,60 procento metinių palūkanų. Paskolos grąžinimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka, įkeičiant 110 570,00 Eur vertės turtą: 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1643/3300 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendraatsakei UAB „Apollona“ išduotas 2018 m. sausio 19 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraatsakei UAB „Kreedex“ 2018 m. kovo 6 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 4 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti vykdomieji įrašai pateikti priverstiniam vykdymui, jų pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu paštu išsiųstos paskolos sutarčių detalizacijos, kuriose nurodyta, kad pagal abi sutartis ieškovo skola sudaro 126 392,06 Eur. Antstolis A. N. 2018 m. rugsėjo 14 d.-2018 m. spalio 15 d. paskelbė pirmąsias varžytines ieškovo įkeistam turtui parduoti.
4. Ieškovas nesutiko su paskolos sutartyje nustatytais palūkanų dydžiais, nes yra vartotojas. Lietuvos banko duomenimis, paskolos su bendraatsake UAB „Kreedex“ sudarymo metu vidutinė palūkanų norma buvo 4,01 procentai, o sutarties bendraatsake UAB „Apollona“ – 3,58 procentai. Nurodė, jog iš viešai prieinamų duomenų, ieškovui žinoma, kad bendraatsakių UAB „Apollona“ ir UAB „Kreedex“ veiklą Lietuvos bankas pripažino neteisėta ir jos neteko teisės teikti su nekilnojamuoju turtu susijusių paskolų. Ieškovo nuomone, sutartyje nustatytos itin didelės netesybos: 0,5 procento už dieną delspinigių ir 10,00-30,00 procentų nuo paskolos baudos, o tai prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Priverstinis skolos išieškojimas negalėjo būti pradėtas, ieškovui nebuvus informuotam apie paskolų sutarčių vienašališką nutraukimą. Su bendraatsakėmis UAB „Kreedex“ ir UAB „Apollona“ sudarė paskolų sutartis, nes iš savo tėvo T. J. pagal 2015 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį įsigijo 19/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, 13/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių ir 527/3300 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Didžioji dalis pagal 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį ieškovo pasiskolintų lėšų, t. y., 24 328,37 Eur buvo išmokėta ne ieškovui, bet jo tėvui. Bendraatsakė UAB „Kreedex“ išdavė 2015 m. gruodžio 9 d. sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį dalyje dėl 2018 m. kovo 6 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 4 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 19 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavusi bendraatsakių UAB „Kreedex“ ir UAB „Apollona“ prašymus bei su jais pateiktus dokumentus, neturėdama pareigos tikrinti hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytų reikalavimų teisėtumo, išdavė 2018 m. sausio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal hipotekos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrinti bendraatsakės UAB „Apollona“ reikalavimai sudaryta 2016 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi Nr. ALT61005-1 bei 2018 m. kovo 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal hipotekos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrinti bendraatsakės UAB „Kreedex“ reikalavimai pagal 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį Nr. KLT51127-1. Vykdomieji įrašai buvo išduoti, nes bendraatsakėms UAB ,,Kreedex“ ir UAB ,,Apollona“ vienašališkai nutraukus paskolos sutartis. Bendraatsakė UAB „Kreedex“ notarei pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. priminimą Nr. PS70907 ieškovui dėl paskolos sutarties Nr. KLT51127-1 sąlygų nevykdymo bei 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. PN71109 dėl vienašalio 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties Nr. KLT51127-1 nutraukimo. Bendraatsakė UAB „Apollona“ pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. priminimą Nr. PS70907-8 ieškovui dėl paskolos sutarties Nr. ALT61005-1 sąlygų nevykdymo ir 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. PN71109-2 dėl vienašalio 2017 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties Nr. ALT61005-1 nutraukimo. Notarė 2017 m. gruodžio 21 d. hipotekos sandoryje nurodytu ieškovo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius registruotu laišku išsiuntė pranešimą, kuris buvo įteiktas ieškovui. Įstatymu nustatytu terminu negavus iš ieškovo informacijos apie bendraatsakės UAB „Apollona“ reikalavimų nepagrįstumą ar prievolės įvykdymą, buvo atliktas vykdomasis įrašas. Apie tai ieškovas taip pat informuotas 2018 m. sausio 19 d. pranešimu. Ieškovui 2018 m. sausio 26 d. hipotekos sandoryje nurodytu adresu registruotu laišku nusiųstas pranešimas. Įstatymų nustatytu terminu negavus iš ieškovo informacijos apie bendraatsakės UAB „Kreedex“ reikalavimų nepagrįstumą ar prievolių įvykdymą buvo atliktas vykdomasis įrašas, apie tai ieškovas informuotas 2018 m. kovo 6 d. registruotu laišku. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. IR-144 dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 12 punktą pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas skolininkui nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo.
6. Bendraatsakės UAB „Kreedex“ ir UAB „Apollona“ (toliau – bendraatsakės) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovo 2015 m. rugsėjo 30 d. paraiškos paskolai gauti ir 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties matyti, jog ieškovui suteikta 35 000,00 Eur tikslinė paskola verslo vystymui, turėjusi būti grąžinta 2018 m. lapkričio 25 d. Šalys sudarė paskolos mokėjimo grafiką, pagal kurį ieškovas įsipareigojo mokėti tik 595,00 Eur palūkanas, o paskolos grąžinimo termino pabaigoje grąžinti ir pagrindinę paskolą. Buvo numatyta aiški palūkanų norma – 1,7 procento per mėnesį arba 20,40 procentai per metus. Sutartyje buvo aiškiai paskaičiuota ir nurodyta bendra paskolos gavėjo mokama paskolos suma ir palūkanų suma, sudariusi 56 381,00 Eur. Paskola buvo užtikrinta ieškovo turto hipoteka. Ieškovas susipažino su visomis sutarties sąlygomis, kurios buvo aptartos individualiai, su jomis sutiko ir tai patvirtino. Paimtą paskolos sumą ieškovas įsipareigojo panaudoti pagal sutarties specialiojoje dalyje nurodytą paskirtį. Pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. ieškovo pateiktą dar vieną paraišką paskolai gauti su ieškovu 2016 m. spalio 5 d. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jam suteikta tikslinė 10 000,00 Eur paskola anksčiau sudarytai paskolai refinansuoti. Šios paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. spalio 25 d. Šiuo atveju taip pat buvo sudarytas paskolos mokėjimo grafikas, pagal kurį visą laikotarpį ieškovas įsipareigojo mokėti tik 180,00 Eur palūkanas, o paskolos grąžinimo termino pabaigoje grąžinti ir pagrindinę paskolą. Numatyta palūkanų norma – 1,8 procento per mėnesį arba 21,60 procentai per metus, nurodyta, kad bendra paskolos suma ir palūkanų suma – 14 440,00 Eur. Paskola užtikrinta ieškovo turto hipoteka. Su šios sutarties sąlygomis ieškovas susipažino, sutiko ir tai patvirtino sutartyje. Ieškovas prievoles pagal paskolas pripažino, nes vykdė mokėjimus, tačiau nuolat pažeisdavo nustatytus terminus. Bendraatsakė UAB „Kreedex“ ieškovui išsiuntė 2016 m. gegužės 27 d. priminimą Nr. PS60527-1, 2016 m. birželio 29 d. priminimą Nr. PS60629-5, 2016 m. rugpjūčio 31 d. priminimą Nr. PS60831-5, 2016 m. gruodžio 29 d. priminimą Nr. PS61229-4, 2017 m. sausio 31 d. priminimą Nr. PS70131-6, 2017 m. kovo 29 d. priminimą Nr. PS70324-4, 2017 m. rugsėjo 7 d. priminimą Nr. PS70907-25, kuriuose buvo nurodomos mokėjimų vėlavimo pasekmės, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma, įspėjama apie pasekmes –vienašalį sutarties nutraukimą ir galimą išieškojimą iš įkeisto turto. Bendraatsakė UAB „Apollona“ siuntė ieškovui analogiško turinio priminimus: 2016 m. gruodžio 29 d. priminimą Nr. PS61229-8, 2017 m. sausio 31 d. priminimą Nr. PS70131-12, 2017 m. kovo 14 d. priminimą Nr. PS70314-1, 2017 m. kovo 29 d. priminimą Nr. PS70329-16, 2017 m. liepos 17 d. priminimą Nr. PS70717-17, 2017 m. rugsėjo 7 d. priminimą Nr. PS70907-8. Kadangi ieškovas mokėjimų bendraatsakėms pagal grafikus po paskutinių raginimų nebevykdė, šios 2017 m. lapkričio 9 d. tiek registruotu, tiek elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) ieškovui išsiuntė pranešimus dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo ir nustatė terminą iki 2017 m. lapkričio 23 d. padengti įsiskolinimus pagal abi paskolų sutartis. Ieškovas į pranešimus nereagavo, sutarčių neginčijo, mokėjimų nevykdė, todėl buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Pradėjus šiuos veiksmus, ieškovas nereagavo nei į notarės J. Š., nei į antstolio A. N. siųstus pranešimus, antstolio A. N. raginimus bei patvarkymus. Į antstolį A. N. ieškovas kreipėsi tik paskelbus apie turto pardavimą iš varžytinių. Bendraatsakių nuomone, ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas užvilkinti skolos grąžinimą, nes į bendraatsakes, siekdamas pakeisti sutarties sąlygas, jis nėra kreipęsis. Ieškovo argumentai dėl pernelyg didelių metinių palūkanų normos – nepagrįsti, jam sutartis sudarius laisva valia, savo iniciatyva, suprantant, kad bendraatsakių paskolų išdavimo sąlygos yra paprastesnės, paskolos išduodamos greičiau, dėl ko taikomos didesnės palūkanos negu komercinių bankų. Ieškovas suprato įsipareigojimų dydį ir su tuo sutiko. Tai, kad ieškovas puikiai suprato sudaromų sutarčių sąlygas, bendraatsakių teigimu, patvirtina ir tai, kad ieškovas sudarė metų bėgyje dvi panašaus turinio sutartis. Ieškovas reikalavimus dėl palūkanų mažinimo pareiškė tik po vienašalio sutarčių nutraukimo. Ieškovo reikalavimai dėl netesybų taip pat nepagrįsti, netesybos paskaičiuotos pagal sudarytas sutartis, jos nėra aiškiai per didelės ir prievolė nėra iš dalies įvykdyta. Ieškovui buvo suteiktos tikslinės paskolos – verslo vystymui, todėl nėra pagrindo jo laikyti vartotoju. Ieškovas nevykdė pareigos apdrausti įkeistą turtą visą sutarčių galiojimo laikotarpį, todėl bendraatsakės turtą apdraudė ir įgijo teisę į baudą už šios pareigos nevykdymą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo teiginiai, jog sutartys yra galiojančios yra nepagrįsti, nes sutartys yra ne tik nutrauktos, bet ir pasibaigę jų vykdymo terminai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-862/2019 ieškinį atmetė, priteisdamas bendraatsakei UAB „Apollona“ iš ieškovo 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 19,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir patikslintu ieškiniu, nebereikšdamas reikalavimo dėl paskolos sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sutiko, jog paskolų sutartis bendraatsakės nutraukė teisėtai ir pagrįstai.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su notare J. Š. nebendradarbiavo, nelaikydamas paskolos sutarčių sąlygų pažeidžiančiomis jo teises.
10. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo priverstinio vykdymo proceso pradžios buvo informuojamas apie vykdymo proceso eigą, raginamas vykdyti išduotą vykdomąjį įrašą, tačiau su antstoliu A. N. nebendradarbiavo, per nustatytą terminą skolos geruoju nesumokėjo, o tik 2018 m. rugsėjo 13 d., kai buvo paskelbtos turto varžytinės, kreipėsi į jį, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus.
11. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nevykdė ir sutartyje nustatytos pareigos apdrausti bendraatsakėms įkeistą turtą.
12. Teismo teigimu, ieškovas, pildydamas paraiškas pats nurodė, kad siekia gauti paskolas verslui vystyti ir turimiems įsipareigojimams refinansuoti, neatskleisdamas informacijos, jog paskola bus naudojama nekilnojamam turtui įsigyti.
13. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nesiekė sudaryti vartojimo kredito sutarties, pasirašydamas hipotekos sutartis, nors pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą vartojimo kreditai nėra užtikrinami hipoteka, be to, teismo posėdyje nurodydamas, kad vertėsi transporto priemonių paieška, į bankus dėl paskolų gavimo nesikreipė, suprasdamas, jog jo prašymas nebus tenkintas, bendraatsakių siūlomos paskolų išdavimo sąlygos jam buvo palankios, jis su sutarties sąlygomis susipažino, sutarties sąlygos, nustatančios palūkanų dydį, mokėjimo terminus, įmokų dydžius buvo aptartos individualiai ir šias sąlygas ieškovas suprato.
14. Teismas pabrėžė, kad ieškovas pripažino, jog sudarydamas sutartį elgėsi nesąžiningai, nurodydamas informaciją apies savo pajamas ir kt., todėl neturi teisės vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsniu ginčyti individualiai sudarytų sutarties sąlygų.
15. Teismas sprendė, jog ieškovo argumentai, kad sutartyse nustatytos 21,40 procento ir 21,60 procento metinės palūkanos itin didelės, nesąžiningos, neatitinka verslo praktikos, nepagrįsti, nes jos nustatytos šalių sudarytų sutarčių 1.12 punkte ir individualiai aptartos, atlieka mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkciją, įeina į paskolų kainą ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytojo maksimalaus palūkanų dydžio – 75,00 procentų. Teismo teigimu, ieškovas patvirtino, jog sutarties sudarymo metu tai buvo geriausios sąlygos paskolai gauti, jos ieškovui tiko, visą sutarties galiojimo laiką jis nedėjo jokių pastangų palūkanų pakeitimui, palūkanų dydį kvestionuoti ėmė tik po sutarčių nutraukimo priverstinio vykdymo proceso metu.
16. Teismas nurodė, kad dėl netesybų galiojant paskolos sutartims ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, sutarčių galiojimo metu nedėjo pastangų tam, kad prievolės būtų vykdomos, paskolas ėmė neatsakingai, pateikdamas melagingus duomenis apie gaunamas pajamas, paskolų paskirtį. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog prievolių bendraatsakėms ieškovas nevykdė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo panaikinti sutarčių bendrosios dalies sąlygų, numatytų 5.8 punkte, 6.8 punkte ir 8.3 punkte.
17. Teismas darė išvadą, jog šalių sutartis vienašališkai nutraukus dėl to, kad ieškovas nevykdė jomis prisiimtų prievolių, bendraatsakės turėjo teisę kreiptis dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Kadangi notarė J. Š. vykdomuosius įrašus išdavė nepažeisdama CK 4.192 straipsnio sąlygų, nėra pagrindo juos panaikinti.
18. Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad paskolų sutartys – galiojančios, kurių jis būtų nevykdęs dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl CK 6.204 straipsnis netaikytinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-862/2019 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paraiškoje paskolai gauti nurodytą informaciją. 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktoje paraiškoje paskolai gauti buvo nurodyta, kad paskolos tikslas – verslo vystymas, tačiau bendraatsakė UAB ,,Kreedex“ neprašė ieškovo pateikti informacijos apie vykdomą ar planuojamą vykdyti verslą, jo formą, t. y. veikiant kaip fiziniam asmeniui pagal individualios veiklos pažymą arba per įsteigtą juridinį asmenį, kokios yra ar planuojamos gauti iš vykdomo verslo pajamas, verslo plano, nevertino ar tariamai vykdomo verslo pajamų užteks sutartyje nustatytoms įmokoms sumokėti. Paraiškoje paskolai gauti reikalauta detalios informacijos apie ieškovą kaip fizinį asmenį, t. y. apie jo šeimyninę padėtį, išsilavinimą, pareigas, vidutines mėnesio pajamas, šeimos narių skaičių, dirbančių šeimos narių skaičių, darbdavius ir įplaukas, vaikų skaičių ir amžių, finansinius įsipareigojimus, išlaidas būstui, maistui, rūbams, telefonui, internetui ir pan., automobiliui, taip pat prašyta pateikti banko sąskaitos išrašą. Taigi, bendraatsakė UAB ,,Kreedex“ vertino ieškovą ne kaip verslo subjektą, o kaip vartotoją, prašydama duomenų apie jo kreditingumą ir gebėjimą grąžinti paskolą.
19.2. Nepaisant to, kad paraiškoje nebuvo nurodyta, jog paskola bus naudojama gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių daliai pirkti, bendraatsakė UAB ,,Kreedex“ šią aplinkybę žinojo, į pasirašytą 2015 m. lapkričio 27 d. maksimaliosios hipotekos sutartį įtraukus sąlygą, kad iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. depozitinės sąskaitos didžioji paskolos dalis – 24 714,15 Eur bus išmokėta T. J., t. y. ieškovo tėvui. 2015 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovo ir T. J. sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria T. J. perleido ieškovui dalį nekilnojamojo turto, įkeisto bendraatsakės UAB ,,Kreedex“ naudai ieškovo 2015 m. lapkričio 27 d. sudaryta paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui užtikrinti. Gavus 2015 m. gruodžio 9 d. bendraatsakės UAB ,,Kreedex“ sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo, T. J. priklausanti nekilnojamojo turto dalis ieškovui parduota už 25 000,00 Eur. Taigi, 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta verslo tikslu, bendraatsakei UAB ,,Kreedex“ tyčia 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartyje nenurodžius tikrosios jos paskirties.
19.3. Paskolos ir maksimaliosios hipotekos sutartys sudarytos tą pačią dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d., jas paruošus bendraatsakei UAB ,,Kreedex“. Ieškovui tik nurodyta kada ir kur jis turi atvykti jas pasirašyti, tačiau nesudaryta galimybė iš anksto susipažinti su sutarčių nuostatomis ir pareikšti dėl jų prieštaravimus. Derinant maksimaliosios hipotekos sutartį su Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notare J. Š. iki paskolos sutarties sudarymo, bendraatsakė UAB ,,Kreedex“ buvo jai nurodžiusi, kaip turi būti išmokamos paskolos lėšos depozitinės sąskaitos, žinodama, kad ši paskola bus naudojama asmeniniams poreikiams tenkinti.
19.4. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos paskolos gali būti laikomos sudarytomis vartojimo tikslais, ką įrodo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, reglamentuojantis vartojimo teisinius santykius, teikiant kreditus su nekilnojamojo turto hipoteka.
19.5. Bendraatsakės yra tarpusavyje susijusios, ką patvirtina tapatūs paskolų sutarčių tekstai, paraiškų formos, veiklos vykdymo adresas, įgalioti asmenys, todėl bendraatsakės UAB ,,Apollona“ atstovai žinojo, kad refinansuoja ieškovo skolą pagal 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą su bendraatsake UAB ,,Kreedex“ vartojimo tikslais. Bendraatsakė UAB ,,Apollona“ apie ieškovą rinko tik su juo kaip fiziniu asmeniu susijusią informaciją. Paraiškoje, teiktoje bendraatsakei UAB ,,Apollona“, ir paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola imama įsipareigojimų refinansavimui, neužsimenant apie verslo teisinius santykius. Bendraatsakė UAB ,,Apollona“, suteikdama refinansavimą, nepasidomėjo kaip ieškovui sekasi vystyti verslą, kuriam suteikta pirminė paskola. Bendraatsakę UAB ,,Apollona“ atstovaujant tai pačiai atstovei kaip ir bendraatsakę UAB ,,Kreedex“, buvo žinoma, kad joks verslas neegzistuoja, o taip rašant tik todėl, kad iškilus ginčui, paskolos gavėjas negalėtų remtis vartotojų teisių apsauga. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių teisinių santykių kvalifikavimo, juos laikydamas sudarytais verslo tikslais, nesant tam jokio teisinio pagrindo.
19.6. Sudarytos paskolos sutartys laikytinos vartojimo sutartimis, todėl priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai – per dideli, neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų ir pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises. Pabrėžė, kad prieš sudarant paskolos sutartis, su ieškovu nevyko jokios derybos dėl sutarties sąlygų, jos bendraatsakių parengtos vienašališkai. Ieškovas neturi specialių žinių, susijusių su palūkanų taikymu ir skaičiavimu, todėl jį suklaidino paskolos sutartyse nurodyti dveji palūkanų dydžiai (mėnesinės palūkanos – 1,70 procento ir 1,80 procento bei metinės palūkanos – 20,40 procentų ir 21,60 procento), atskirai nepaaiškinus kaip palūkanos yra skaičiuojamos ir taikomos. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad ginčo paskolos sutarčių sudarymo metu paskolos buvo išduodamos ženkliai mažesnėmis palūkanomis: 2015 metų lapkričio mėnesį vidutinė palūkanų norma iš viso sudarė 4,01 procento, o 2016 metų spalio mėnesį – 3,58 procento.
19.7. Pagal savo esmę paskolos sutartis labiausiai atitinka būsto paskolos požymius, ją suteikus daliai gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitiems statiniams įsigyti. Sudarant sutartį būsto paskolos rinkoje buvo teikiamos taikant 1,95 procento dydžio palūkanas. Nustačius, kad šalių sutartys laikytinos vartojimo sutartimis, sudarytomis prisijungimo būdu, ieškovui negalėjus derėtis dėl jų sąlygų, turėjo būti ginamos jo, kaip silpnosios sutartinių santykių šalies (vartotojo), teisės, neleidžiant bendraatsakėms piktnaudžiauti. Paskolos sutartyje nustatytos palūkanos turėtų būti sumažinamos iki jos sudarymo metu galiojusių vidutinių dydžių, paskelbtų Lietuvos banko.
19.8. Bendraatsakių pateikti greitiesiems kreditams taikomų palūkanų palyginimai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, siekiant nustatyti, kokie ginčo paskolos sutarčių sudarymo metu palūkanų dydžiai buvo taikomi rinkoje. Greitieji kreditai yra kitokio pobūdžio ir rizikingumo paskolos rūšis, skolinantis nedidelę piniginių lėšų sumą trumpam laikotarpiui, jos neužtikrinant nekilnojamojo turto hipoteka, dėl to ir taikomos palūkanos ženkliai didesnės. Bendraatsakės, nors ir teigė, kad tarp šalių buvo sudarytos ne vartojimo, o verslo sutartys, teikdamos įrodymus dėl taikytinų palūkanų dydžio ir jų atitikimo rinkos sąlygoms, pateikė pirmosios instancijos teismui informaciją apie greitiesiems kreditams taikomas palūkanas, t. y. apie palūkanas, taikomas vartojimo sutartims, patvirtindamos, kad tikroji šalių valia ir ketinimai buvo sudaryti vartojimo sutartis.
19.9. Paskolos sutarčių 6.8 punkte numatyta, kad delspinigiai sudaro 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. 182,50 procentus per metus. Tokio dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, lupikiški ir prieštaraujantys kasacinio teismo praktikai, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, turi būti mažinami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aiškiai per dideliais pripažįstami 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73,00 procentus per metus, mažinami iki 7,3 procentų per metus, t. y. iki 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). Nustačius, kad tarp šalių buvo sudarytos vartojimo sutartys, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis šalių teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, susijusiomis su netesybų taikymu, sumažindamas delspinigius iki 0,05 procento dydžio, o paskolos sutarčių 5.8 ir 8.3 punktus, kuriuose nustatytos kitos netesybos – baudos, pripažindamas negaliojančiais kaip prieštaraujančiais imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
19.10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotus vykdomuosius įrašus pagrįstumo, turėjo vertinti ar paskolos sutartys nutrauktos teisėtai ir tinkamai, o vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos – teisingos. Ieškovo 126 392,06 Eur įsiskolinimas dėl lupikiškų palūkanų, neprotingai didelių ir teisės aktų nuostatoms prieštaraujančio dydžio delspinigių, neteisėtai taikomų baudų yra išaugęs beveik 3 kartus, todėl turi būti sumažintas, o vykdomieji įrašai – panaikinti. Vykdomųjų įrašų panaikinimas neapriboja bendraatsakių teisės pakartotinai kreiptis į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š..
19.11. Kadangi paskolos sutartys yra vartojimo sutartys, ieškovas, kaip vartotojas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą bendraatsakė UAB „Kreedex“ prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-862/2019 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieškovas paskolą ėmė verslo vystymo, o ne asmeninių (šeimos) poreikių tenkinimo tikslais. Paskolos sutartys, priešingai negu teigė ieškovas, negali būti kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartys. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad paraiškose esančią informaciją nurodė siekdamas gauti paskolą verslui vystyti, vertėsi transporto priemonių paieška ir suvokė, jog tokios rizikingos verslo veiklos komerciniai bankai nefinansuos. Refinansavimui skirta paskolos sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, ją sudarius dėl finansinių įsipareigojimų, susijusių su verslo vystymu, palengvinimo. Aplinkybė, kad ieškovas už gautas sumas pagal paskolos sutartis įsigijo nekilnojamąjį turtą, o bendraatsakės apie tai žinojo, nekeičia paskolos sutarčių pobūdžio. Ieškovui tiksline paskolos paskirtimi nurodžius verslo vystymą, bendraatsakėms negalėjo kilti abejonių, kad jo perkamas nekilnojamas turtas bus naudojamas verslo vystymui.
20.2. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visetą įvertino kitaip nei tikėjosi ginčo šalis, negali būti laikomas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu.
20.3. Paskolų sutarties sąlygos negali būti vertinamos nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų kontekste, šias sutartis sudarius su tikslu finansuoti vystomą verslą. CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas teisių gynimo būdas gali būti taikomas tik galiojančioms sutartims. Ieškovui neginčijus paskolos sutarčių vienašališko nutraukimo, reikalavimas dėl sutartinių įsipareigojimo vykdymo pasikeitus aplinkybėms pakeitimo, negali būti tenkinamas. Ieškovas sudarydamas paskolos sutartis žinojo savo finansines galimybes ir buvo prisiėmęs mokumo sumažėjimo riziką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies finansinės būklės pablogėjimas negali būti laikomas pagrindu taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas ir keisti sutarties vykdymo tvarką.
20.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pagrįstai nurodė, kad bendraatsakių siūlomos paskolos išdavimo sąlygos sutarčių sudarymo metu buvo geriausios. Kreipdamasis į bendraatsakes dėl paskolų suteikimo, ieškovas turėjo įvertinti, kad jų siūlomos sutarčių sąlygos yra paprastesnės, pavyzdžiui, nereikalaujama turto vertinimo ir pan., paskolos išduodamos greičiau, t. y. per vieną dieną nuo hipotekos sutarties pasirašymo, todėl atitinkamai yra taikomos didesnės palūkanos. Pasirašydamas sutartis ieškovas sutiko su bendraatsakių siūlomomis paskolų suteikimo sąlygomis, tame tarpe ir su palūkanų dydžiais, kurį laiką savo įsipareigojimus (nors ir vėluodamas) vykdė. Klausimas dėl palūkanų dydžio, prašant bendraatsakių jas sumažinti, niekada nebuvo keltas, reikalavimas pareikštas tik antstoliui A. N. paskelbus varžytines.
20.5. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl paskolos sutartyse numatytų palūkanų sumažinimo iki komercinių bankų taikyto palūkanų dydžio, elgėsi nesąžiningai. Kadangi komerciniai bankai būtų atsisakę finansuoti ieškovo veiklą kaip rizikingą, bendraatsakėms sutikus, atitinkamai buvo taikomos didesnės palūkanos, atsižvelgiant į rinkos sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
20.6. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis šioje byloje netaikomas. Pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 13 dalį, nustatytas delspinigių dydis taikomas tik fiziniams asmenims (vartotojams), sudariusiems kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Tuo tarpu ieškovas, paskolos sutartis sudaręs verslo vystymo tikslais, nėra laikomas vartotoju. Šiuo atveju nėra jokių pagrindų mažinti netesybų dydį, nes jos nėra aiškiai per didelės ir prievolė nėra iš dalies įvykdyta. Bendraatsakės ieškovui iš viso išsiuntusios 13 pranešimų, kuriais šis informuotas, kad netinkamai vykdo prievoles ir jeigu nepadengs įsiskolinimo, privalės mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius. Nutraukus paskolų sutartis, ieškovas skolos negrąžino ir mokėjimų nuo 2017 metų kovo mėnesio nebevykdė, todėl pagrįstai buvę paskaičiuoti 0,5 procento dydžio delspinigiai.
20.7. Ieškovas neginčijo, jog netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir negrąžino paskolos joje numatytais mokėjimo grafikais, todėl bendraatsakės pagrįstai taikė baudas, paskolos sutartis nutraukus dėl esminių sutarčių pažeidimo. Bendraatsakė UAB „Kreedex“ 2018 m. balandžio 18 d. ieškovui išsiuntė pretenziją Nr. PIA80418-4 „Dėl paskolos sutarties sąlygų nevykdymo ir išlaidų atlyginimo“, nurodydama, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų apdrausti įkeistą turtą, todėl ji savo iniciatyva jį apdraudusi už 92,36 Eur. Ieškovo prašyta atlyginti šias išlaidas iki 2018 m. gegužės 2 d., nurodant, jog priešingu atveju bus taikoma bauda. Kadangi ieškovas šių išlaidų neatlygino ir pareigų apdrausti turtą nevykdė, bendraatsakė UAB „Kreedex“ pagrįstai taikė paskolos sutarties 5.8 punkte numatytą baudą.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą bendraatsakė UAB „Apollona“ prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-862/2019 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Paskolos buvo tikslinės, suteiktos verslo vystymui ir įsipareigojimų refinansavimui. Aplinkybė, jog ieškovas bendraatsakės UAB ,,Apollona“ parengtoje paraiškoje dėl paskolos suteikimo turėjo nurodyti savo asmeninius duomenis, t. y. gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, mėnesines išlaidas, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo siekiama sudaryti vartojimo sutartį. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su paskolos sutarčių sąlygomis, jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, tai patvirtindamas raštu ir prisiimdamas jam tenkančius įsipareigojimus. Nors ieškovas sudarė paskolos sutartį turėdamas tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą, šis sutarties kvalifikavimo nekeičia, be kita ko, nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojus tik dalį gautų lėšų. Bendraatsakės UAB ,,Apollona“ veikla orientuota į verslo paskolų teikimą, kurių vykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sutiko, kad su juo buvo sudaryta verslo paskolos sutartis, teismo posėdyje patvirtinęs, jog paskolos sutarčių sąlygos su juo buvo individualiai aptartos ir suderintos, jis galėjęs reikšti prašymus pakeisti palūkanų dydį. Taigi, ieškovas, būdamas protingas ir rūpestingas asmuo, suprato, jog abi paskolas ima ne asmeniams poreikiams tenkinti, atitinkamai prisiimdamas iš to kylančias teisines pasekmes.
21.2. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka, netaikomas. Tai reiškia, kad ieškovo sudaryta paskolos sutarties, užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu, pagal CK 6.228¹ straipsnį negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis.
21.3. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, bendraatsakės UAB ,,Apollona“ ir ieškovo sutartiniams teisiniams santykiams susiklosčius iki jo įsigaliojimo dienos (2017 m. liepos 1 d.).
21.4. Ieškovas į bendraatsakę UAB ,,Apollona“ kreipėsi negalėdamas gauti refinansavimo paskolos kitose Lietuvos kredito įstaigose bei komerciniuose bankuose, todėl ginčydamas palūkanų dydį pagal jam pasiūlytas palankesnes paskolos sutarties sudarymo sąlygas, elgiasi nesąžiningai. Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo rašytinai supažindintas su palūkanų dydžiu, tačiau jos galiojimo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl to nereiškė.
Šalies argumentai
21.5. Ieškovas teigė, kad paskolos sutartimi nustatytos palūkanos prieštarauja įstatymų nuostatoms, tačiau kokioms konkrečiai, nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, maksimali leistina palūkanų norma – 75,00 procentai. Taigi, vartojimo teisiniuose santykiuose protingomis ir sąžiningomis gali būti laikomos 75,00 procentų normos neviršijančios palūkanos. Taigi, net bendraatsakių sudarytas paskolos sutartis pripažinus vartojimo kredito sutartimis, nustatytas palūkanų dydis būtų laikomas proporcingu. Ieškovas nors ir galėjo pagal CK 6.204 straipsnį kreiptis į bendraatsakes, prašydamas pakeisti sutarčių sąlygas, tačiau buvo nerūpestingas ir netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, vėluodamas atlikti įmokas pagal nustatytą mokėjimo grafiką. Į bendraatsakės UAB ,,Apollona“ siųstus pranešimus ieškovas nereagavo, paskolos sutarties nutraukimo neginčijo, į teismą kreipdamasis tik ėmusis priverstinio vykdymo priemonių.
21.6. Kadangi atsakovas nelaikytinas vartotoju, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostata jam netaikoma. Ieškovas nenurodęs argumentų, kurių pagrindų netesybų dydis turėtų būti mažinamas. Aplinkybė, kad ieškovo nuomone, netesybos yra didelės, nesudaro pagrindo jų panaikinti.
21.7. Nagrinėjamoje atveju nenustačius, jog vykdomieji įrašai būtų išduoti neteisėtai, nėra pagrindo jų naikinti. Ieškovo teiginiai apie vykdomajame įraše nurodytas neteisingas įsiskolinimo sumas nesudaro pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą, notarei išduodant vykdomąjį įrašą neprivalėjus patikrinti skolos sumų. Notaras išimtinai privalo tik patikrinti ar skolininkas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą. Šiuo atveju Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2017 m. gruodžio 21 d. išsiuntė ieškovui pranešimą dėl skolos sumos apmokėjimo pagal sudarytą paskolos sutartį su bendraatsake UAB ,,Apollona“, nustatydama 20 dienų terminą įsiskolinimui sumokėti arba pateikti duomenis dėl skolos nepagrįstumo. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. pranešimas ieškovui įteiktas tinkamai, per nustatytą terminą pretenzijų dėl įsiskolinimo dydžio ar bendraatsakės UAB ,,Apollona“ veiksmų negauta. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs prieštaravimus dėl skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, išieškojimo veiksmai (notaro vykdomojo įrašo išdavimas) nebūtų sustabdytas. Terminas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. veiksmams apskųsti dėl neteisėtai išduoto vykdomojo įrašo – naikinamasis, todėl jam suėjus, ieškovas negalėjo pasinaudodamas nurodytu būdu apginti savo galimai pažeistų teisių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
24. Remiantis bylos medžiaga, tarp ieškovo ir bendraatsakės UAB „Kreedex“ 2015 m. lapkričio 27 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. KLT51127-1 (toliau – sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovui suteikta 35 000,00 Eur paskola, jo įsipareigota grąžinti iki 2018 m. lapkričio 25 d.; paskolos grąžinimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka, bendraatsakės UAB „Kreedex“ naudai įkeičiant 91 260,00 Eur vertės turtą: 31/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 37/100 dalis kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1116/3300 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 527/3300 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
25. Ieškovas ir bendraatsakė UAB „Apollona“ 2016 m. spalio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. ALT61005-1 (toliau – sutartis Nr. 2), kuria jam buvo suteikta 10 000,00 Eur paskola, jos grąžinimą užtikrinant maksimaliąja hipoteka, įkeičiant 110 570,00 Eur vertės turtą: 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1643/3300 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
26. Bendraatsakėms vienašališkai nutraukus sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2018 m. sausio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal hipotekos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrinti bendraatsakės UAB „Apollona“ reikalavimai, bei 2018 m. kovo 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal hipotekos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrinti bendraatsakės UAB „Kreedex“ reikalavimai. Nurodyti vykdomieji įrašai pateikti priverstiniam vykdymui, užvedant vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Antstoliui A. N. 2018 m. rugsėjo 14 d.-2018 m. spalio 15 d. paskelbus pirmąsias varžytines ieškovo įkeistam turtui parduoti, šis kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytas metinių palūkanų normas ir netesybas, kurios, jo teigimu, jam esant vartotoju, yra nepagrįstai didelės.
28. Bendraatsakės UAB ,,Kreedex“ ir UAB ,,Apollona“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamos, jog ieškovui buvo suteiktos tikslinės paskolos – verslo vystymui, todėl nėra pagrindo jo laikyti vartotoju; sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytos laisva valia, ieškovui suprantant, kad bus taikomos didesnės palūkanos negu komercinių bankų; netesybos nėra aiškiai per didelės ir prievolė iš dalies neįvykdyta.
29. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 teisinio kvalifikavimo ir jų sąlygų aiškinimo.
30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigęs, kad sutartis Nr. 1 buvusi sudaryta vartojimo tikslais, apie kuriuos bendraatsakės UAB ,,Apollona“ atstovai, refinansuodami ieškovo skolą pagal sutartį Nr. 1, žinojo.
31. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Taigi, teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
32. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė bendraatsakei UAB ,,Kreedex“ paraišką paskolai, nurodydamas, jog dirba vadybininku, darbdavys – verslas, manytina, turint omenyje, kad pajamos, kurios, vidutiniškai per mėnesį sudariusios 1 200,00 Eur (neto), gaunamos iš verslo, ir siekia gauti 35 000,00 Eur paskolą 36 mėn. terminui verslo vystymo tikslu. Duomenys, atsakovo nurodyti 2015 m. rugsėjo 30 d. paraiškoje paskolai, atitinkamai įtraukti į sutarties Nr. 1 specialiosios dalies 1.1, 1.3 punktus, patvirtinantys, kad atsakovui buvusi suteikta 35 000,00 Eur tikslinė paskola verslo vystymui. Tuo tarpu sutarties Nr. 2 specialiosios dalies 1.1 ir 1.3 punktuose nurodyta, jog ieškovui suteikiama 10 000,00 Eur paskolos suma įsipareigojimų refinansavimui, atsakovo 2016 m. rugsėjo 19 d. paraiškoje paskolai, pateiktoje bendraatsakei UAB „Apollona“, detalizavus, kad 10 000,00 Eur paskolą 24 mėn. terminui prašoma suteikti konkrečiai įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį Nr. 1, refinansavimui. Aplinkybę, kad iš bendraatsakės UAB ,,Apollona“ atsakovas ėmė 10 000,00 Eur paskolą, jis patvirtino 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, papildomai nurodydamas, jog ši buvusi skirta sumokėti bendraatsakei UAB ,,Kreedex“ skolą ir palūkanas (teismo posėdžio garso įrašas 1:16:17-1:16:36 min.). Taigi, nepaisant to, jog byloje aptariamos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį, t. y. sudarytos tarp ieškovo – fizinio asmens ir bendraatsakių – verslininkių, tačiau jų objektas (verslo vystymas ir finansinių įsipareigojimų, susijusių su verslo vystymu, refinansavimas) sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 tikslas nėra susijęs su ieškovo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl jos negali būti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas, apeliaciniame skunde pateikdamas argumentus, jog sudarant sutartį Nr. 1 bendraatsakė UAB ,,Kreedex“ neprašė informacijos apie vykdomą ar planuojamą vykdyti verslą, jo formą, planuojamas gauti iš vykdomo verslo pajamas, verslo plano, nevertino ar tariamai vykdomo verslo pajamų užteks sutartyje nustatytoms įmokoms sumokėti, neįrodė, jog sutarties Nr. 1 sudarymo metu analogiški reikalavimai bendraatsakei UAB ,,Kreedex“ pagal vykdytą verslo praktiką būtų keliami, todėl pagal sutartį Nr. 1 imdamas tikslinę 35 000,00 Eur paskolą su tikslu vystyti verslą, prisiėmė jam tenkančią riziką, susijusią su jos vykdymu. Negalima būtų nepaminėti, jog būtent dėl galimai supaprastinto paskolos suteikimo proceso, nereikalaujant papildomų įrodymų, pagrindžiančių sutarties sudarymo tikslą, jis visų pirma kreipėsi į bendraatsakę UAB ,,Kreedex“, o nebegalėdamas vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 1 – į bendraatsakę UAB ,,Apollona“ dėl jų refinansavimo, ką patvirtina jo paties duoti paaiškinimai 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, jog į komercinius bankus jis nėjo, nes šie reikalavo duomenų apie gaunamas pajamas, jis oficialiai buvo bedarbis, todėl joks bankas jam paskolos nebūtų suteikęs, o bendraatsakė UAB ,,Kreedex“ tuo metu siūlė palankiausias sąlygas (teismo posėdžio garso įrašas 32:48-33:26 min.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog bendraatsakei UAB ,,Kreedex“ skirtoje 2015 m. rugsėjo 30 d. paraiškoje paskolai nurodęs, kad turi finansinių įsipareigojimų UAB „IPF Digital Lietuva“, besiverčiančiai vartojimo paskolų išdavimo veikla, jis suprato skirtumą tarp prisiimamų įsipareigojimų pobūdžio, aiškiai juos atskirdamas nurodytu tikslu.
33. Nors ieškovas apeliaciniame skunde papildomai ir rėmėsi aplinkybe, kad bendraatsakė UAB „Kreedex“ žinojo, jog 35 000,00 Eur paskola bus naudojama gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių daliai pirkti, į 2015 m. lapkričio 27 d. maksimaliosios hipotekos sutartį įtraukus tokias sąlygas, kad iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, per 1 darbo dieną po šios sutarties įregistravimo Hipotekos registre ieškovo nurodymu į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bus pervesta 10 000,00 Eur paskolos dalis, o likusi paskolos dalis – į trečiojo asmens T. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, sutartyje Nr. 1 tiksline paskolos paskirtimi nurodžius verslo vystymą, nei jai, nei bendraatsakei UAB „Apollona“ negalėjo kilti abejonių dėl tikrųjų šalies ketinimų, įsigytą nekilnojamąjį turtą naudojant nurodytam tikslui, kaip pagrįstai buvo pažymėjusi bendraatsakė UAB „Kreedex“ savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Ieškovas pripažino, jog išimtinai siekdamas tik išsipirkti iš trečiojo asmens T. J. nekilnojamojo turto dalį 2015 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir neketindamas jos panaudoti verslo vystymui, nors ir nurodydamas būtent minėtą paskirtį, jis elgėsi nesąžiningai (2019 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:09:58-1:10:00 min.). Be kita to, apeliaciniame skunde pabrėždamas, kad tikroji sutartimi Nr. 1 gautos paskolos paskirtis buvusi nekilnojamojo turto dalies įsigijimas iš trečiojo asmens T. J., ieškovas nepaminėjo, jog duodamas paaiškinimus 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, jis nurodęs, kad gautą 35 000,00 Eur paskolą ketino panaudoti ne tik daliai namo nusipirkti už 25 000,00 Eur, tačiau jos dalį – 10 000,00 Eur, palūkanoms, įmokoms ir komunaliniams mokesčiams mokėti (teismo posėdžio garso įrašas 49:57-50:46 min.). Akivaizdu, jog ieškovo pozicijai, teikiant paaiškinimus dėl 35 000,00 Eur paskolos panaudojimo, esant nenuosekliai ir prieštaringai, bendraatsakės, turėdamos sutartinius santykius su ieškovu, negalėjusios žinoti, jog ši bus panaudota kitu negu verslo vystymo tikslu, todėl minėta aplinkybė laikytina nepaneigta, atmetant ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
34. Ieškovas apeliaciniame skunde rėmėsi aplinkybe, kad prieš sudarant sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, su juo nevyko jokios derybos dėl jų sąlygų, jos bendraatsakių parengtos vienašališkai, nesudarant galimybės su jomis susipažinti iš anksto ir pareikšti dėl jų prieštaravimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo apeliacinio skundo argumentu, pažymėdama, jog ieškovo 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai paneigia jo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją. Ieškovas pats 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje nurodęs ir perklaustas patvirtinęs, kad su bendraatsakės UAB ,,Kreedex“ atstove D. V. konkrečiai aptarė, kokios bus palūkanos, sutarties Nr. 1 trukmė, įmokų dydis per mėnesį, ką aptarinėjo, suprato ir uždavinėjo jai klausimus; prieš pasirašydamas sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, jas perskaitė dalinai – neskaitė bendrųjų nuostatų, o tik tai, kas aktualiausia, apie palūkanas ir t. t., tuo metu pastabų dėl sutarčių sąlygų neturėjo (teismo posėdžio garso įrašas 1:05:58-1:06:45 min.; 1:12:51-1:12:55 min.; 1:25:50-1:26:04 min.; 1:30:49-1:31:05 min.). Taigi, galima spręsti, jog sudarant sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, ieškovas galimybę derėtis dėl jų sąlygų, taip pat ir susijusių su palūkanų, numatytų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 ginčijamuose 1.12 punktuose, dydžiu ir jų skaičiavimu, turėjo, jos su juo buvo aptartos ir suderintos, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, individualiai, pretenzijų dėl jų ieškovas nei iki sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo momento, nei jų galiojimo metu nereiškė, pakeisti neprašė, jam 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, kaip minėta, paaiškinus, jog jos tuo metu buvusios palankiausios, todėl atitinkamai ir negali būti laikomas silpnesniąja sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 šalimi, ginant jo teises CK 6.228⁴ straipsnio pagrindu (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.223 straipsnis).
35. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nekvalifikavo vartojimo sutartimis, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reglamentuoti, priešingai negu nurodė ieškovas, neturėjo būti imperatyviai taikomos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos, numatančios, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos tik netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, išskyrus 7 dalyje nustatytus atvejus, ir skaičiuojamos už 180 dienų laikotarpį, o jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui netaikomi, minėto įstatymo 2 straipsnio 13 punkte aiškiai apibrėžus, jog jo nuostatomis gali vadovautis tik kredito gavėju pripažįstamas fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovui lengvabūdiškai ėmus paskolas, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas pajamas, lėšų panaudojimo paskirtį, tokiu būdu tikintis, jog jo galimybės leis su mamos pagalba jas grąžinti (2019 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:20:15-1:20:26 min.), nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrosios dalies 5.8, 6.8 ir 8.3 punktų, kuriuose įtvirtintos netesybų nuostatos, panaikinimo (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog susipažinus su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turiniu, iš jo matyti, kad priešingai negu teigė ieškovas apeliaciniame skunde, jis vertino ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotus vykdomuosius įrašus pagrįstumą, aiškiai nurodydamas, kad įrodymų byloje, jog prievolių bendraatsakėms ieškovas nevykdė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nėra, todėl jos turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, kreipdamosios dėl vykdomųjų įrašų išdavimo į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarę J. Š., kuri juos išdavė nepažeisdama CK 4.192 straipsnio sąlygų. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka, nurodydama, kad bendraatsakės UAB ,,Kreedex“ pagal sutartį Nr. 1 siųsti 2016 m. gegužės 27 d. priminimas Nr. PS60527-1, 2016 m. birželio 29 d. priminimas Nr. PS60629-5, 2016 m. rugpjūčio 31 d. priminimas Nr. PS60831-5, 2016 m. gruodžio 29 d. priminimas Nr. PS61229-4, 2017 m. sausio 31 d. priminimas Nr. PS70131-6, 2017 m. kovo 29 d. priminimas Nr. PS70324-4, 2017 m. rugsėjo 7 d. priminimas Nr. PS70907-25, o bendraatsakės UAB ,,Apollona“ pagal sutartį Nr. 2 siųsti analogiško turinio 2016 m. gruodžio 29 d. priminimas Nr. PS61229-8, 2017 m. sausio 31 d. priminimas Nr. PS70131-12, 2017 m. kovo 14 d. priminimas Nr. PS70314-1, 2017 m. kovo 29 d. priminimas Nr. PS70329-16, 2017 m. liepos 17 d. priminimas Nr. PS70717-17, 2017 m. rugsėjo 7 d. priminimas Nr. PS70907-8 įrodo, jog ieškovas periodiškai įmokų pagal mokėjimų grafikus neatlikdavo, tokiu būdu tinkamai ir laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdydamas, todėl bendraatsakėms išnaudojus visas objektyviai įmanomas galimybes užtikrinti, kad būtų vykdomi sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti finansiniai įsipareigojimai, jos teisėtai ne teismo tvarka nutraukė sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, 2017 m. lapkričio 9 d. tiek registruotu, tiek elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui išsiųsdamos pranešimus dėl vienašališko jų nutraukimo, nustatant terminą iki 2017 m. lapkričio 23 d. padengti pagal jas susidariusius įsiskolinimus, tokiu būdu įgydamos teisę kreiptis į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarę J. Š. dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Tuo tarpu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė J. Š., bendraatsakių 2017 m. gruodžio 3 d. prašymų pagrindu išduodama 2018 m. sausio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-721, 2018 m. kovo 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos su priklausančiomis palūkanų, netesybų, nuostolių bei kitų išlaidų išieškojimo iš ieškovo, pagal kasacinio teismo praktiką dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo, neturėjo tikrinti ir vertinti bendraatsakių pateiktų duomenų atitikties, atlikdama išimtinai formalų bendraatsakių prašymuose pateiktų duomenų vertinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis, CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
37. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o bendraatsakės atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašiusios priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-862/2019 palikti nepakeistą.