Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kreedex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Apollona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Apollona“ dėl paskolos sutarčių modifikavimo, paskolos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis A. N., Vilniaus rajono 7 notarų biuro notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, kuria apylinkės teismas tenkino ieškovo G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio A. N. vykdomų vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0157/18/01074, Nr. 0157/18/01092 ir Nr. 0157/18/0230 sustabdymą. Atsakovai UAB „Kreedex“ ir UAB „Apollona“ teigė, jog skundžiamoje nutartyje nevertintas preliminarus ieškinio pagrįstumas, o galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra.

7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, nutarties 76 punktas). Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

8. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo pažymėtina, kad vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą turi būti nustatyta tikimybė, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanoma. Vertinant tikėtiną ieškinio pagrįstumą patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nepagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-553/2018). Analizuojant duomenis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kreedex“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 1 (El. b. t. 1, b. l. 66–88). Pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ieškovas gavo 35 000 Eur kreditą, kurį turėjo gražinti iki 2018-11-15. Iš Paskolos sutarties Nr. 1 mokėjimų grafiko matyti, jog ieškovas gautą paskolą turėjo grąžinti kiekvieną mėnesį 35 mėnesius iš eilės mokėdamas po 595 Eur įmoką (pirma įmoka – 556 Eur) (El. b. t. 1, b. l. 68). Pagal Paskolos sutartį Nr. 2 ieškovas gavo 10 000 Eur kreditą, kurį turėjo gražinti iki 2018-10-25 (El. b. t. 1, b. l. 4–26). Iš Paskolos sutarties Nr. 2 mokėjimų grafiko matyti, kad ieškovas gautą paskolą turėjo grąžinti kiekvieną mėnesį 23 mėnesius iš eilės mokėdamas po 180 Eur įmoką (pirma įmoka – 300 Eur). Aptartos aplinkybės reiškia, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turtinė prievolė grąžinti atsakovams pasiskolintus pinigus bei sutartas palūkanas ir delspinigius kyla paskolos sutarčių teisiniu pagrindu (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nustatyta, kad šalys Paskolos sutarties Nr. 1 1.12 papunktyje susitarė dėl 20,4 proc. metinių palūkanų, o Paskolos sutarties Nr. 2 1.12 papunktyje – dėl 21,60 proc. metinių palūkanų. Ieškovas reiškė ieškinį dėl: Paskolos sutarties Nr. 1 ir Paskolos sutarties Nr. 2 1.12 papunktyje sulygtų palūkanų dydžio sumažinimo, taip pat abiejų paskolos sutarčių 5.8 (susitarimas dėl baudos už įsipareigojimų, susijusiu su draudimu, nevykdymu), 6.8 (susitarimas dėl delspinigių), 8.3 (susitarimas dėl baudos už nutrauktą sutartį) papunkčių panaikinimą. Įstatymas numato galimybę prašyti teismo sumažinti tiek sutartines palūkanas: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, nutarties 38 punktas). Įstatymas taip pat numato galimybę prašyti teismo sumažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatymas taip pat nedraudžia prašyti ir turtines teisines pasekmes sukeliančių sutartinių nuostatų panaikinimo (pripažinimo niekinėmis arba negaliojančiomis). Ieškovas pasirinko vieną iš klasikinių savo pažeistos teisės gynybos būdų (CK 1.138 straipsnio 5 punktas), reikalavimą grindžia rašytiniais dokumentais bei paaiškinimais, pateikia Lietuvos Banko skelbiama vidutine palūkanų normos analize, viešai išplatintais duomenimis apie atsakovų veiklą. Negalima daryti kategoriškos išvados, jog ieškovo reikalavimai atsakovams yra preliminariai nepagrįsti. Ar ieškovo turtinės materialinio pobūdžio pretenzijos atsakovams teisiškai (ne)pagrįstos galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o dėl galimybės sumažinti sutartines palūkanas bei netesybas iki ieškovo prašomo dydžio, taip pat dėl tam tikrų paskolos sutarties nuostatų panaikinimo turėtų būti pasisakytina tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

9. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo pasisakytina, kad grėsmė CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Ieškovas prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Aptarta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai asmuo ginčija dokumentą, kurio pagrindu buvo išduotas ir pateiktas antstoliui vykdyti vykdomasis dokumentas. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog atsakovai iš notarės gavo vykdomuosius įrašus, atliktus maksimaliosios hipotekos sutarčių pagrindu, kuriomis buvo užtikrintas Paskolos Nr. 1 ir Paskolos Nr. 2 turtinių prievolių vykdymas (El. b. t. 1, b. l. 27–28, 39–40, 43–44, 47–63). Atsakovai vykdomuosius įrašus pateikė antstoliui, kuris atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovo įkeisto atsakovams nekilnojamojo turto vykdomųjų įrašų pagrindu pradėtose vykdomosiose bylose Nr. 0157/18/01074, Nr. 0157/18/01092 ir Nr. 0157/18/0230 (El. b. t. 1, b. l. 2–3, 31–38, 41–42, 64–65). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi ypatumų. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese susijusi su CK 4.192 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu notaro vykdomojo įrašo vykdymo privalomumo principu, todėl išieškojimo sustabdymas turi būti taikomas išimtinais atvejais, t. y. tik įsitikinus, kad netaikius išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog ieškovas neprašo pripažinti paskolos sutarčių negaliojančiomis apskritai, iš esmės prašo tik modifikuoti turtines teisines pasekmes sukeliančias paskolos sutarčių sąlygas, t. y. sumažinti palūkanas bei netesybas, panaikinti baudines paskolos sutarčių sąlygas. Ieškovas neneigia, jog turi pareigą grąžinti paskolos sutartimis pasiskolintus 45 000 Eur, taip pat neneigia ir palūkanų ar delspinigių mokėjimo fakto, ginčija tik jų dydį. Tai reiškia, kad net ir palankaus ieškovui teismo sprendimo pagrindu ieškovas vis tiek turėtų turtinę prievolę atsakovams. Visgi, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju ieškovo turtinė prievolė atsakovams galėtų ženkliai sumažėti. Bylos duomenimis, ieškovas yra atlikęs keletą įmokų pagal paskolos sutartis: pagal Paskolos sutartį atliko mokėjimų iš viso už 8 886 Eur, pagal Paskolos sutartį Nr. 2 atliko mokėjimų už 840 Eur (El. b. t.. 2, b. l. 4–6). Notaro atliktuose vykdomuosiuose įrašuose nurodyta, kad pagrindinė skola (negrąžinta paskolos suma) sudaro 35 000 Eur ir 10 000 Eur, t. y. iš viso 45 000 Eur (35 000 Eur + 10 000 Eur = 45 000 Eur) (El. b. t. 1, b. l. 27–28, 43–44). Likusios išieškotinos iš ieškovo sumos yra ginčijamos, dėl jų išieškojimo pagrįstumo bus pasisakyta nagrinėjant bylą iš esmės.

10. Šalys nepateikė detalių skaičiavimų iš kurių būtų matyti, kiek turėtų grąžinti paskolos, palūkanų ir delspinigių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, todėl nėra galimybės pasisakyti dėl konkretaus dydžio neginčijamos turtinės prievolės vykdymo masto. Vykdomųjų raštų pagrindu išieškoma ne tik pagrindinė skola, bet ir ginčijamos palūkanos, delspinigiai ir baudos. Pagal hipotekos lakštus atsakovams buvo įkeista daug savarankiškų nekilnojamojo turto objektų: dalis gyvenamojo namo, garažas, ūkinis pastatas, šiltnamis, dalis kiemo statinių, dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 47–63). Išvardinti nekilnojamojo turto vienetai gali būti atskiru pardavimo objektu. Antstolis, atlikęs konkretaus turto vertinimą, nustatė turto rinkos kainą – 125 000 Eur, tačiau patvarkyme nenurodė, kiek kiekvienas nekilnojamojo turto objektas įvertintas atskirai. Ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų reikalinga išvaržyti mažesnį kiekį atsakovams įkeistų nekilnojamojo turto vienetų, kas reiškia, jog ieškovas išsaugotų didesnę turto masę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad negalima būtų realizuoti tik dalies įkeisto nekilnojamojo turto. Palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, leidus tęsti išieškojimą, antstolis būtų pardavęs galimai daugiau nekilnojamojo turto, nei jo reikėtų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad greitesnis viso ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto išvaržymas sukeltų neproporcingai didelius praradimus ieškovui, vykdymo procesas neatitiktų savo paskirties – išieškoti tokią sumą, kuri yra būtina kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismui nustatyta pareiga taikyti laikinąsias apsaugos priemones vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl leidus tęsti pradėtus vykdymo veiksmus laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų reikalavimo išieškoti tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui tenkinti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog notarės atliktuose vykdomuosiuose įrašuose įmokų paskirstymo eiliškumas nedetalizuotas. Tai reiškia, jog išieškotos lėšos turėtų būti paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.54 straipsnį įmokos pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Tai reiškia, jog antstoliui pardavus turtą kiltų išieškotų lėšų paskirstymo problema, kadangi įmokos, kurios turėtų būti skirstomos pirmesne eile, yra ginčijamos. Tokia situacija sąlygotų papildomus ginčus tarp šalių, kas taip pat neprisidėtų prie greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo. Apibendrinant išdėstytą sprendžiama, jog atsakovai nenurodė tokių argumentų bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų suabejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu.

11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą.