Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteista:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (epizodas veikiant kartu su V. P.) 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. balandžio 27 d. epizodas) 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Į bausmės laiką R. Š. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 12 d. 16.25 val. iki 2022 m. gegužės 12 d. 22.40 val., t. y. 1 para.

Iš V. P. ir R. Š. solidariai UAB „Gelsva“ naudai priteista 441,34 Eur žalai atlyginti.

Iš V. P. ir R. Š. solidariai UAB „Eurovaistinė“ naudai priteista 323,32 Eur žalai atlyginti.

Iš V. P. ir R. Š. solidariai UAB „Kosmelita“ naudai priteista 487,60 Eur žalai atlyginti.

Iš V. P. ir R. Š. solidariai UAB „Norfos mažmena“ naudai priteista 555,23 Eur žalai atlyginti.

Iš R. Š. UAB „Kosmelita“ naudai priteista 288,67 Eur žalai atlyginti.

Iš R. Š. UAB „Eurovaistinė“ naudai priteista 191,45 Eur žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 315 Eur priteisimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą R. Š. atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. P., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su V. P., pagrobė svetimą turtą, t. y.:

1.1. jie 2022-04-16, apie 15.00 val., Šilutės m., Lietuvininkų g. 37, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“ nuo prekybos salėje esančių lentynų pagrobė 4,5 l talpos viskio „Jameson“ butelį su sūpynėmis, 139 Eur vertės, 3 l talpos viskio „Jack Daniels“ butelį, 109 Eur vertės, du 1,75 l talpos likerio „Jagermeister“ butelius, bendros 85,38 Eur vertės, du 1 l talpos viskio „Jack Daniels Honey liquer“ butelius, bendros 53,98 Eur vertės, 1 l talpos viskio „Jack Daniels Tennessee fire liqueur“ butelį, 26,99 Eur vertės, taip UAB „Gelsva“ padarė 441,34 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, jie 2022-04-16, apie 15.07 val., Šilutės m., Miško g. 7, iš UAB „Eurovaistinė“ filialo Nr. 341 pagrobė svetimą UAB „Eurovaistinė“ priklausantį turtą – 2 vnt. žuvų taukų „Mollers my energy“, vienas 29,99 Eur vertės, naktinį veido kremą „Eucerin anti-pigment“, 40,29 Eur vertės, dvejopo poveikio serumą „Eucerin anti-pigment“, 51,59 Eur vertės, veido kremą „Vichy liftactive collagen specialist“, 45,59 Eur vertės, dieninį kremą „Eucerin hyaluron filler“, 40,29 Eur vertės, naktinį kremą „Eucerin hyaluron filler“, 42,59 Eur vertės, dieninį kremą „Eucerin hyaluron filler - elasticity“, 42,99 Eur vertės, taip padarė UAB „Eurovaistinė“ 323,32 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, jie 2022-04-16, apie 15.50 val., Šilutės m., Miško g. 7, UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje „Eurokos“ nuo prekybos salėje esančių lentynų pagrobė kvepalus „Hugo Boss the scent“, 74,90 Eur vertės, kvepalų „Hugo Boss the scent“ rinkinį, 79,90 Eur vertės, 2 vnt. kvepalų „Dolce Gabbana Light Blue“, bendros 139,80 Eur vertės, kvepalų „Carolina Herrera 212 Sexy“ rinkinį, 104 eurų vertės, kvepalus „Dolce Gabbana Femme“, 89,90 Eur vertės, taip padarė UAB „Kosmelita“ 487,60 Eur turtinę žalą.

1.4. Be to, jie 2022-04-23, nuo 13.30 val. iki 14.00 val., Šilalės m., Tauragės g. 1, UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa XL“ nuo prekybos salėje esančių lentynų pagrobė alkoholinius gėrimus: du 0,7 litro talpos viskio „Glencadam 10YO“ butelius, bendros 84,38 Eur vertės, keturis 0,7 litro talpos viskio „Wilton house single malt 10Y“ butelius, bendros 99,96 Eur vertės, du 1 l talpos brendžio „Torres 5“ butelius, bendros 39,98 Eur vertės, keturis 1 litro talpos brendžio „Torres 10“ butelius, bendros 91,96 Eur vertės, vieną 1 l talpos viskio „Tullamore Dew“ butelį, 23,99 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos viskio „Tullamore Dew“ butelį, 17,99 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos škotiško viskio „Glencadam“ butelį, 32,49 Eur vertės, penkis 1 l talpos viskio „Jameson“ butelius, bendros 124,50 Eur vertės, du 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“ butelius, bendros 39,98 Eur vertės, taip padarė UAB „Norfos mažmena“ 555,23 Eur turtinę žalą.

2. Be to, R. Š. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y.:

2.1. R. Š. 2022-04-27, apie 17.00 val., Šilutės m., Miško g. 7, iš UAB „Kosmelita“ parduotuvės „Eurokos“ pagrobė kvepalus „Paco Rabanne 1 Million“, 94,90 Eur vertės, kvepalus „Paco Rabanne Olympea“, 59,90 Eur vertės, kvepalus „Hugo Boss The Scent“, 77,90 Eur vertės, šampūną „Biosilk coconut“, 17,99 Eur vertės, šampūną „Biosilk Original“, 17,99 Eur vertės, dezodorantą „Lacoste LʼHomme“, 19,99 Eur vertės, taip padarė UAB „Kosmelita“ 288,67 Eur turtinę žalą.

2.2. R. Š. 2022-04-27, apie 17.04 val., Šilutės m., Miško g. 7, iš UAB „Eurovaistinė“ vaistinės filialo Nr. 341 pagrobė 2 vnt. žuvų taukų „Mollers my energy“, vienas 29,99 Eur vertės, naktinį kremą „Vichy liftactive collagen specialist“, 45,59 Eur vertės, dieninį kremą „Vichy liftactive collagen specialist“, 45,59 Eur vertės, dieninį kremą „Eucerin hyaluron filler“, 40,29 Eur vertės, taip padarė UAB „Eurovaistinė“ 191,45 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai yra susiję su R. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (šios nutarties 1 ir 2 punktuose) nurodytos nuteistosios R. Š. padarytos vagystės nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotos kaip dvi tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Apelianto nuomone, šios R. Š. veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip šešios atskiros nusikalstamos veikos, t. y., atsižvelgiant į 2023-06-01 įsigaliojusios naujos redakcijos BK nuostatas, viena nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2022-04-23 vagystės iš parduotuvės „Norfa XL“ epizodas), o likusios penkios nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas R. Š. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad R. Š. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir ji turėtų būti sušvelninta. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šiuos klausimus.

Dėl nusikalstamų veikų tęstinumo

11. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi tęstinei, kaip ir paprastai pavienei, veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma.

12. Nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena vertinama atskirai ir atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas.

13. Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

14. Šioje byloje nagrinėjamais vagystės atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas svetimą turtą, suvokia, kad užvaldo svetimą turtą, numato, kad dėl to turto savininkui bus padaroma turtinė žala, ir to nori. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje R. Š. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip dvi tęstines nusikalstamas veikas, t. y. nuteisė ją pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Įvertinusi surinktų byloje duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios laikotarpiu nuo 2022-04-16 iki 2022-04-23, veikiant bendrininkų grupe, ir 2022-04-27 padarytas nusikalstamas veikas vertino kaip dvi tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu, kuriuo vykdė skundžiamame nuosprendyje aptariamas vagystes iš parduotuvių ir vaistinių, R. Š. niekur nedirbo, neturėjo legalaus ir pastovaus pajamų šaltinio, buvo priklausoma nuo psichiką veikiančių medžiagų, kurioms įsigyti jai nuolat buvo reikalingos lėšos, o vagystės buvo bene vienintelis pajamų šaltinis. Jos parodymai paaiškina jai inkriminuotų prekių pagrobimo dažnumą (vartojo narkotines medžiagas, jautė abstinenciją). R. Š. veiksmų pobūdis (ji analogiškais, sistemingais, pasikartojančiais veiksmais grobė tos pačios rūšies daiktus – greitai realizuojamas kasdienio naudojimo prekes ir alkoholį), jų intensyvumas, būdas (turtas buvo grobiamas įžūliai (tiek veikiant bendrininkų grupe, tiek vienai), iš parduotuvių išeinant nesusimokėjus už prekes ir ignoruojant gresiančią teisinę atsakomybę), ir priežastis (siekis prasimanyti lėšų narkotinėms medžiagoms, kurias ji vartojo, todėl buvo susiformavęs išankstinis sumanymas nuolat, pasikartojančiais veiksmais, gaunant lėšų pardavus pagrobtą turtą, tenkinti savo nuolatinį narkotinių medžiagų poreikį) sudaro pagrindą konstatuoti, kad ji, tiek veikdama bendrininkų grupe, tiek viena, grobdama prekes iš parduotuvių ir vaistinių, veikė bendra tyčia. Taigi, byloje nustatyta, kad lengvai realizuojamos prekės buvo vagiamos tapačiais veiksmais ir kiekvienu atveju jais buvo siekiama bendro rezultato – prekes realizuoti, nes vagystės buvo tapusios pagrindiniu R. Š. pragyvenimo šaltiniu. Be to, jos buvo vykdomos analogišku būdu ir aplinkybėmis, ir nors tokio pobūdžio vagystės išankstinio pasirengimo nereikalavo, aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji tiek vienu, tiek kitu atveju turėjo bendrą tyčią iš parduotuvių ir vaistinių grobti ne vieną kartą. Pažymėtina, kad vieno šaltinio kriterijus nėra pakankamas vagystės atitikčiai tęstinės veikos požymiams paneigti ir nepatvirtina būtinumo tęstinę nusikalstamą veiką išskaidyti į atskiras nusikalstamas veikas vien dėl to, kad žala padaryta skirtingiems subjektams. Tas pats grobiamo turto šaltinis yra tik papildomas ir neesminis veikos tęstinumo kriterijus.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistoji R. Š. turėjo bendrą tyčią, tiek veikdama bendrininkų grupe, tiek viena, nuolat daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos, ir šias nusikalstamas veikas vykdė, kol buvo sulaikyta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jos veikos skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip dvi tęstinės nusikalstamos veikos. Pakeisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kaip to prašo nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl ši jo skundo dalis atmetama.

Dėl nuteistajai R. Š. paskirtos bausmės proporcingumo

18. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas R. Š. padarė, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai ir pagrįstai įvertino, jog nuteistoji R. Š. praeityje yra daug kartų teista už BK XXVIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas nuosavybei, jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, pažymėtina, praėjus trumpam laikotarpiui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos 2022-01-18. Anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė R. Š. nuo naujų ir net analogiškų nusikalstamų veikų darymo, o šią išvadą patvirtina ir faktas, jog du tęstinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, R. Š. padarė per vieno mėnesio laikotarpį (vieną po kito). Pažymėtina, kad ankstesni teistumai ir baustumai, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, ypač, kai visos veikos būna nukreiptos į tą patį ar susijusį objektą, apibūdina kaltininko asmenybę, jo negebėjimą keisti nusikalstamą gyvenimo būdą ir susiformavusį teisinį nihilizmą, o kartu didėjantį asmenybės pavojingumą, todėl teismas, vadovaudamasis tiek susiformavusia praktika, tiek įstatymu, negali minėtų aplinkybių nepaisyti. Papildomai pažymėtina, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimas yra kaltininko pareiga, o ne savanoriškas pasirinkimas, t. y. bausmės atlikimas savaime nemažina nei asmenybės, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir vien dėl šios aplinkybės neturėtų būti švelninama baudžiamoji atsakomybė, nes taip būtų pažeidžiamas jos neišvengiamumo principas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. Š. turi galiojančių nuobaudų už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, t. y. už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe (t. 4, b. l. 76–150). Taigi aptartos aplinkybės, susijusios su R. Š. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistoji nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja.

20. Taip pat anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistosios pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebus itin efektyvus ir kad jos savarankiškai dedamų pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, nukreiptų į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, nepakaks. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistosios asmenybę įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. Š. išlaikytų asmenis, sergančius sunkia liga, ir nebūtų kam jų prižiūrėti, taip pat nėra duomenų, kad ji turėtų išlaikyti mažamečius vaikus, kurių dėl nuteistajai paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. R. Š. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jos nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar ji turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Pažymėtina, kad teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso, taip pat kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

21. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistoji yra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir jos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau buvo R. Š. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajai yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus R. Š. daro sistemingai. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – nuteistosios kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, išvadų padarymas – nelaikytinos išimtinėmis, taip pat nerodo mažesnio jos padarytų veikų bei asmenybės pavojingumo, dėl ko būtų pagrindas teigti, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės skyrimas R. Š. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, jas teismas vertino, individualizuodamas bausmę.

22. Remiantis pirmosios instancijos teismo ir šiame procesiniame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu R. Š. už du tęstinius nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat subendrinta bausmė, buvo paskirtos neteisingai, yra neproporcingos. Tinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, nuteistajai paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgta į svarbias faktines aplinkybes (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), taip pat nebuvo pažeistos bausmių bendrinimo taisyklės. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios R. Š. padarytas veikas, kaltės rūšį, motyvą ir tikslą, asmenybę, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė tiek į baudžiamajame įstatyme reglamentuotas sąlygas, tiek ir kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, joms suteikdamas vienodą reikšmę ir jas vertindamas visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Taigi, R. Š. paskirtos bausmės, nepaisant nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka nuteistosios padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę ir atsiradusias pasekmes.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir (ar) neteisingą bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajai R. Š. buvo paskirtos teisingos, bausmės paskirtį atitinkančios bausmės, kurios yra proporcingos nuteistosios asmenybei ir jos padarytoms dviem tęstinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininkę nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. R. Š. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus jos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Todėl pakeisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kaip to prašo nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

24. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo – UAB ,,Gelsva“, UAB ,,Eurovaistinė“, UAB ,,Kosmelita“ ir UAB ,,Norfos mažmena“ – turto pagrobimą, veikiant bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2022-04-16 iki 2022-04-23; BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo – UAB „Kosmelita“ ir UAB „Eurovaistinė“ – turto pagrobimą 2022-04-27. Šių nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo minėto straipsnio 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įstatymo leidėjo BK 178 straipsnio redakcija buvo pakeista.

25. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

26. Nuo 2023-06-01 įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turto, kuris laikomas nedidelės vertės turtu, maksimali riba buvo padidinta nuo 5 minimalių gyvenimo lygių dydžio (toliau – MGL) iki 10 MGL, todėl pagal naują BK 178 straipsnio 1 dalį asmenys galės būti traukiami atsakomybėn tik pasisavinus turtą, didesnį nei 10 MGL (500 Eur), o ne 5 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją. Apylinkės teismo R. Š. yra pagrįstai nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (epizodas veikiant bendrai su V. P.), nes BK 190 straipsnio nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023-06-01, pakeitimas nuteistosios R. Š. veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Tiek pagal veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią redakciją nuteistosios iš UAB ,,Gelsva“, UAB ,,Eurovaistinė“, UAB ,,Kosmelita“, UAB ,,Norfos mažmena“ pagrobto turto bendra vertė (1 807,49 Eur (441,34 Eur + 323,32 Eur + 487,60 Eur + 555,23 Eur)) viršija įstatymo nustatytą nedidelės vertės turto ribą. Be to, šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys ar maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitus BK 178 straipsnio redakcijai, nekito. Todėl perkvalifikuoti R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (epizodas veikiant bendrai su V. P.), nėra teisinio pagrindo.

27. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. Š. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo – UAB „Kosmelita“ ir UAB „Eurovaistinė“ – turto pagrobimą 2022-04-27. Byloje nustatyta, kad bendra pagrobto turto vertė – 480,12 Eur (288,67 Eur + 191,45 Eur). Šiuo atveju pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) ribos – 9,6 MGL (nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL buvo 50 Eur). Atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą įtvirtinta naujoje BK 178 straipsnio 5 dalies redakcijoje (nusikalstama veika jau vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas). Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. R. Š. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2022-04-23 epizodas) (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

28. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręsdama dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai R. Š. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, galutinės bausmės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti nuteistajai R. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2022-04-23 epizodas) (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtą bausmę, paskiriant arešto bausmę, jos dydį, laikantis bausmių skyrimo proporcijų, nustatant kiek mažesnę nei maksimali BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta arešto trukmė, skirtina už baudžiamuosius nusižengimus. Galutinė subendrinta bausmė nustatytina, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

29. Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas jį vertinant anksčiau galiojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos kontekste, atsižvelgus į tai, kad nuo 2023-06-01 įsigalioję BK pakeitimai iš esmės švelnina nuteistosios R. Š. teisinę padėtį, Tauragės apylinkės teismo 2023-05-24 nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti:

R. Š. nusikalstamus veiksmus iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2022 m. balandžio 23 d. epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (epizodas veikiant bendrai su V. P.) ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 30 parų švelnesnės arešto bausmės (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir R. Š. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.