Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-57-613/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-27
Bylos Nr.: e2A-57-613/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00646-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Kristina Domarkienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“
Ieškovas: valstybės įmonės Turto banko

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-57-613/2025Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00646-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.1; 3.3.1.19.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei viešajai įstaigai ,,Plaukimas visiems“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės viešosios įstaigos ,,Plaukimas visiems“ priešieškinį ieškovei valstybės įmonei Turto bankui dėl nuomos mokesčio permokos, komunalinių mokesčių permokos, negautų pajamų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ ,,Plaukimas visiems“ 5 286,74 Eur skolą už nuomą, 210,27 Eur dydžio nesumokėtus komunalinius mokesčius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei patikėjimo teise perduoti valdyti poilsio nameliai (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis su atsakove (nuomininke) buvo sudaryta 2020 m. birželio 9 d. dėl 1070,05 kv. m bendro ploto poilsio, kitos ir pagalbinio ūkio paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovės mokėjimai ėmė vėluoti 2022 m. pradžioje. Ieškovė paprašė įsiskolinimą grąžinti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė 5 286,74 Eur skolos nepadengė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ ,,Plaukimas visiems“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad poilsio namelyje Nr. 13 neveikė šildymo sistema (peršaldytas katilas ir radiatoriai) ir jis netinkamas naudotis rudenį, žiemą ir pavasarį. Poilsio namelyje Nr. 8 nėra laiptų, yra griūvanti ir avarinė siena. Pastatas – buitinis korpusas Nr. 15 nėra iki galo įrengtas (netinkamas naudotis žiemą, pavasarį ir rudenį). Apie tai buvo pranešta ieškovei ir buvo prašoma pastatus sutvarkyti, tačiau tik poilsio namukas Nr. 8 praėjus daugiau nei metams laiko po sutarties pasirašymo buvo aptvarkytas. Kiti pastatai nebuvo tvarkomi, tačiau už juos buvo išrašomos sąskaitos faktūros. 2021 m. sausio mėn. audros metu medžio šaka pralaužė poilsio namelio Nr. 7 stogą, tačiau ieškovė atsisakė jį remontuoti ir toliau teikė sąskaitas apmokėti. Nuo 2022 m. vasario mėn. stovyklavietėje beveik 5 mėn. nebuvo vandens, po daugkartinių prašymų ieškovė tik 2022 m. liepos mėn. pašalino vandens sutrikimus, nors sąskaitas išrašinėjo už visą laikotarpį. Be to, ieškovė nuo 2021 m. atsakovei teikė nepagrįstas sąskaitas apmokėti kaip už komunalines paslaugas.

4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su atsiliepimu argumentus. Nurodė, kad atsakovei buvo išviešinta ir ji buvo susipažinusi, kokiomis sąlygomis nuomojamas turtas. Nuomos sutarties projekte buvo nurodyta, jog nuomininkas patvirtina, kad išsamiai apžiūrėjo nuomos objektą, įvertino jo būklę. 2020 m. birželio 10 d. priėmimo–perdavimo akte jokie įrašai apie nuomojamo turto būklės trūkumus nėra užfiksuoti. Pagal nuomos sutartį nuomininkui tenka daryti nuomojamo objekto einamąjį remontą, prieš tai gavus nuomotojo sutikimą. Atsakovės nurodomas draudžiamasis įvykis 2021 m. nebuvo užfiksuotas (atsakovė nepranešė), todėl draudimo įmonė nesprendė dėl žalos atlyginimo už sugadintą stogą. Ieškovė nevaldė patikėjimo teise vandens gręžinio ir jame esančio siurblio, todėl, atsiradus gedimui, buvo siekiama nustatyti, kam priklauso turtas, tačiau nuosavybės išsiaiškinti nepavyko. Atsakovė atsisakė savo lėšomis tvarkyti vandens siurblį, nors pagal sutartį pareiga likviduoti avarijas tenka atsakovei. Ieškovė geranoriškai nutarė organizuoti siurblio remonto darbus ir kreipėsi 2022 m. kovo 21 d. į UAB „Corpus Pro“, su kuria buvo sudaryta Avarijų likvidavimo sutartis, kad išsiaiškintų gedimo priežastį ir ją pašalintų. UAB „Corpus pro“ 2022 m. balandžio mėn. atliko užduotį ir PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus buvo pateikta VšĮ „Plaukimas visiems“ (82,21 Eur), tačiau problema nebuvo išspręsta. VĮ Turto bankas 2022 m. birželio mėn. toliau sprendė vandens tiekimo problemą, organizuodamas savo lėšomis naujo vandens siurblio pirkimą ir montavimo darbus UAB „Corpus pro“ (už 5 858,65 Eur) ir atnaujindamas vandens tiekimą bei sudarydamas sąlygas nuomininkui tęsti veiklą. Atsakovei PVM sąskaitos faktūros už komunalines išlaidas (techninę priežiūrą) ir turto draudimą pradėtos teikti nuo 2021 metų pradžios po teisės aktų, reglamentuojančių pareigą statinio savininkui arba naudotojui organizuoti statinio techninę priežiūrą ir ieškovui apdraudus valdomą turtą civilinės atsakomybės ir turto draudimu. Draudimo išlaidos įtraukiamos į eksploatavimo išlaidas. Ieškovė, vykdydamas prievolę, įsigijo statinių techninės priežiūros paslaugas, už kurias atsakovei teikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras.

5. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus. Pasak atsakovės, visą laikotarpį jai buvo teikiamos didesnio dydžio sąskaitos, nei turėjo būti teikiamos. Nuomos sutartyje pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nurodytas 45,06 kv. m, pagal jį buvo skaičiuojamas nuomos mokestis, tačiau faktinis šio pastato plotas yra 40,19 kv. m. Taigi nuomos mokestis už šį pastatą turėtų būti perskaičiuojamas pagal faktinį jo plotą, sąskaitas sumažinant 3,46 Eur suma. 2021 m. sausio mėn. pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogą pažeidė pušies šaka. Pastatas buvo draustas, apie įvykį atsakovė informavo ieškovę, kuri buvo (turėjo būti) apdraudusi minėtąjį pastatą, tačiau niekas iš draudimo atstovų neatvyko, žalos neįvertino ir nurodymų dėl stogo tvarkymo nedavė. Atsakovė stogo netvarkė, kol nebuvo aišku, ar priklauso draudimo išmoka. Taigi faktiškai šiuo pastatu nebuvo įmanoma naudotis ne dėl atsakovės kaltės nuo 2021 m. sausio mėn., dėl ko kas mėnesį šio pastato nuomos kaina, sudaranti 26,29 Eur sumą, į sąskaitas įtraukta nepagrįstai. Vos tik išsinuomojus pastatus ir atšalus orams, paaiškėjo, kad šildymo sistema pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neveikia. Nuomos sutarties bendrosios dalies 6.10 punkte numatyta, kad nuomotojas atsako už trūkumus, kurie yra atsiradę dėl jo kaltės. Atsakovei pastatas jau buvo perduotas su neveikiančia šildymo sistema. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. (imtinai) ir nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. gegužės (imtinai) šiuo pastatu, nesant šildymo, atsakovė negalėjo naudotis. Dėl šios priežasties į šio laikotarpio sąskaitas už šio pastato nuomą 127,49 Eur suma taip pat įtraukta nepagrįstai. Ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių išsinuomotuose pastatuose laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. liepos 1 d. nebuvo vandens. Kadangi problema buvo kilusi ne išsinuomotoje teritorijoje, o visai kitam asmeniui priklausančiame gręžinyje, todėl atsakovė neturėjo jokios pareigos šalinti kokias nors avarijas ne išsinuomotame objekte, o tai buvo ieškovės pareiga. Vis dėlto visą šį laikotarpį išsinuomotais pastatais buvo neįmanoma naudotis, dėl to nuomos mokestis skaičiuotas nepagrįstai. 2020 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas susitarimas dėl 2020 m. birželio 9 d. nuomos sutarties pakeitimo, jo 1 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė sumažinti nuomos mokestį už 1 kv. m iki bendros 0,15 Eur (su PVM) sumos, o 2 punktu numatė, kad nuomos mokestis mažinamas nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė šio susitarimo nesilaikė ir nuomos mokestį skaičiavo 0,71 Eur (su PVM) už 1 kv. m. Taigi ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės 5 286,74 Eur už nuomą, kadangi nuomos mokestis mažintinas. Iš viso ieškovė yra priskaičiavusi bendrą 19 632,24 Eur sumą už nuomą, nors atėmus visas nurodytas sumas ji turėtų siekti 12 817,92 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi bendrą 14 345,50 Eur sumą (įskaitant nuomos konkurso įnašo dydį). Taigi atsakovė ne tik nėra skolinga, bet netgi yra 1 527,58 Eur sumą ieškovei permokėjusi.

Šalies argumentai

6. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 2 072,28 Eur nuomos mokesčio permoką, 72,44 Eur komunalinių mokesčių permoką, 10 500 Eur negautas pajamas, 1 500 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė ne tik nėra skolinga ieškovei, bet netgi yra permokėjusi 2 072,28 Eur sumą. Visą laikotarpį atsakovei buvo teikiamos didesnio dydžio sąskaitos, nei turėjo būti teikiamos. Nors nuomos sutarties 3.2 punkte numatyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 45,06 kv. m, pagal kurį faktiškai nuomos mokestis ir skaičiuotas, bet iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog faktinis plotas yra 40,19 kv. m (tai nurodyta pastabose). Atsižvelgiant į tai, nuomos mokestis už šį pastatą turėtų būti perskaičiuotas pagal faktinį jo plotą, sąskaitas sumažinant 3,46 Eur suma. 2021 m. sausio mėn. pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogą pažeidė pušies šaka. Pastatas buvo draustas, apie įvykį atsakovė informavo ieškovę, kuri buvo (turėjo būti) apdraudusi minėtąjį pastatą, tačiau niekas iš draudimo atstovų neatvyko, žalos neįvertino ir nurodymų dėl stogo tvarkymo nedavė. Atsakovė stogo netvarkė, kol nebuvo aišku, ar priklauso draudimo išmoka. Taigi faktiškai šiuo pastatu nebuvo įmanoma naudotis ne dėl atsakovės kaltės nuo 2021 m. sausio mėn., dėl to kas mėnesį šio pastato nuomos kaina, sudaranti 26,29 Eur sumą, į sąskaitas įtraukta nepagrįstai. Vos tik išsinuomojus pastatus ir atšalus orams, paaiškėjo, kad šildymo sistema pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neveikia. Nuomos sutarties bendrosios dalies 6.10 punkte numatyta, kad nuomotojas atsako už trūkumus, kurie yra atsiradę dėl jo kaltės. Atsakovei pastatas jau buvo perduotas su neveikiančia šildymo sistema. Ieškovė neužtikrino, kad 2019–2020 m. šildymo sezono metu šis pastatas kartu su katilu būtų eksploatuojamas taip, kad neperšaltų, todėl ieškovė yra atsakinga už šiuos trūkumus ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. (imtinai) ir nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. gegužės (imtinai) šiuo pastatu, nesant šildymo, atsakovė negalėjo naudotis. Dėl šios priežasties į šio laikotarpio sąskaitas už šio pastato nuomą 127,49 Eur suma taip pat įtraukta nepagrįstai. Ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių išsinuomotuose pastatuose laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. liepos 1 d. nebuvo vandens. Kadangi problema buvo kilusi ne išsinuomotoje teritorijoje, o visai kitam asmeniui priklausančiame gręžinyje, todėl atsakovė neturėjo jokios pareigos šalinti kokias nors avarijas ne išsinuomotame objekte, o tai buvo ieškovės pareiga. Vis dėlto visą šį laikotarpį išsinuomotais pastatais buvo neįmanoma naudotis, dėl to nuomos mokestis skaičiuotas nepagrįstai. 2020 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas susitarimas dėl 2020 m. birželio 9 d. nuomos sutarties pakeitimo, jo 1 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė sumažinti nuomos mokestį už 1 kv. m iki bendros 0,15 Eur (su PVM) sumos, o 2 punktas numatė, kad nuomos mokestis mažinamas nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė šio susitarimo nesilaikė ir nuomos mokestį skaičiavo 0,71 Eur (su PVM) už 1 kv. m. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2022 m. liepos 8 d. Kaip matyti iš sąskaitos, kurios Nr. TB22N0004469, 2022 m. liepos 1 d. atsakovei buvo priskaičiuotas 763,90 Eur nuomos mokestis už visą 2022 m. liepos mėn., nors jokių nuomos teisinių santykių tarp bylos šalių nuo 2022 m. liepos 9 d. nebebuvo. Iš viso ieškovė yra priskaičiavusi bendrą 19 632,24 Eur sumą už nuomą, nors, atėmus pirmiau nurodytas sumas, ji turėtų siekti 12 273,22 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi bendrą 14 345,50 Eur sumą (įskaitant nuomos konkurso įnašo dydį), todėl atsakovė yra ieškovei permokėjusi 2 072,28 Eur sumą, ją atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Antra, atsakovė yra permokėjusi už komunalinius mokesčius. Ieškovė kiekvieną mėnesį į sąskaitą už komunalines paslaugas įtraukdavo ne tik draudimo paslaugas, kurias ieškovė, vadovaujantis Eksploatavimo išlaidų sąrašo 2.7 punktu, turėjo apmokėti, bet ir pastato techninės priežiūros išlaidas, nors tokio pobūdžio išlaidos eksploatavimo išlaidų sąraše nenumatytos. Atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėdavo, nes atsakovė gaudavo tik pačias sąskaitas be suteiktų paslaugų detalizacijos. Atsakovė tik ieškovei pradėjus šią civilinę bylą sužinojo, jog į sąskaitas ieškovė įtraukdavo pastato techninės priežiūros išlaidas, kurių atsakovė apmokėti neturėjo, ir į PVM sąskaitą faktūrą, serija TB22A, Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukė einamojo remonto išlaidas, kuris faktiškai atsakovės išsinuomotoje teritorijoje nebuvo atliktas. Taigi atsakovė permokėjo 72,44 Eur sumą. Trečia, atsakovė nurodė patyrusi nuostolių negautų pajamų forma. 2022 m. kovo 15 d. atsakovė buvo sudariusi vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartį su VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti stovyklos paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d., o VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“ įsipareigojo už tai sumokėti atsakovei 4 800 Eur. Dėl to, kad išsinuomotoje teritorijoje nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d. nebuvo vandens, atsakovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir negavo 4 800 Eur suplanuotų pajamų. Be to, 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė iš VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“ gavo reikalavimą atlyginti 1 500 Eur nuostolius dėl neįvykusios stovyklos, kuriuos sudaro 500 Eur apmokėto transportavimo suma ir 1 000 Eur skirtumas tarp atsakovės ir kito organizatoriaus stovyklų kainų. 2022 m. kovo 24 d. atsakovė buvo sudariusi vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartį su VšĮ „Bangos stilius“, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti stovyklos paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 19 d., o VšĮ „Bangos stilius“ įsipareigojo už tai sumokėti atsakovei 1 800 Eur. Dėl to, kad išsinuomotoje teritorijoje nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 19 d. nebuvo vandens, atsakovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir negavo 1 800 Eur suplanuotų pajamų. 2022 m. gegužės 3 d. atsakovė buvo pateikusi Vaikų vasaros poilsio programų konkurso Klaipėdos rajono savivaldybėje paraišką 2022 metams ir 2022 m. birželio mėn. buvo ketinama pasirašyti Vaikų vasaros poilsio programos organizavimo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ją įvykdžiusi (laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 03 d.) atsakovė turėjo gauti 3 900 Eur pajamų. 2022 m. birželio mėn. stovykloje vis dar nesant vandens, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė pasirašyti Vaikų vasaros poilsio programos organizavimo sutartį su atsakove ir dėl to atsakovė nesuteikė stovyklos paslaugų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir negavo 3 900 Eur pajamų. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos priteisti bendrą 10 500,00 Eur negautų pajamų sumą iš ieškovės. Be negautų pajamų, atsakovė patyrė ir 1 500 Eur nuostolius. Jeigu ieškovė būtų užtikrinusi vandens tiekimą atsakovės išsinuomotoje teritorijoje 2022 m. birželio mėn., atsakovė būtų galėjusi įvykdyti sutartį su VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“, kuri nebūtų patyrusi 1 500,00 Eur nuostolio ir nebūtų jo atlyginimo reikalavimo iš atsakovės.

Atsiliepimas

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame prašė priešieškinį atmesti. Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 45,06 kv. m, o ne 40,19 kv. m, t. y. pastabose nurodyta informacija yra netiksli (klaidinga), todėl jokios klaidos šiuo atveju nėra ir perskaičiuoti nuomos mokestį nėra reikalinga. Atsakovė nutyli, kad faktiškai be atlygio naudojosi nameliu, pažymėtu indeksu 18K1/m, kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vien skaičiuojant 0,71 Eur/kv. m mėnesinį nuomos mokestį už šį namelį 2020 m. birželio 9 d.–2022 m. liepos 8 d. laikotarpiu nuomos mokestis būtų buvęs 393,52 Eur. Pasisakydama dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisto stogo, ieškovė nurodė, kad draudžiamasis įvykis 2021 m. nebuvo užfiksuotas (atsakovė apie tai ieškovei nepranešė), todėl draudimo įmonė nesprendė dėl žalos atlyginimo už sugadintą stogą. Atsakovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų – tariamai pateiktas el. susirašinėjimas dėl stogo remonto yra atsakovės suklastotas. Apie pažeistą namelio stogą atsakovė nei ieškovui, nei draudimo kompanijai nepranešė, nors tokia atsakovės pareiga nustatyta nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte. Nuomos konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad nuomos objektas yra išnuomojamas esamos būklės. Be to, inžinerinių ir vidaus tinklų remontas, gedimų šalinimas atliekamas atsakovės sąskaita (nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 p.). Taigi, potencialūs nuomininkai prisiima riziką ir atsakomybę dėl verslo kaštų ir pajamų konkrečiame objekte apžiūrėję turtą ir įvertinę su tuo susijusias aplinkybes. Šiuo atveju atsakovė net nebuvo atvykusi apžiūrėti poilsiavietės, esančios (duomenys neskelbtini), prieš užsiregistruodama ir dalyvaudama nuomos konkurse. Konkurso sąlygose buvo išviešinta aplinkybė, jog pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 179,56 kv. m, buvo įrengta vietinė šildymo sistema (kietojo kuro katilas su radiatoriais). Kadangi iki nuomos sutarties sudarymo poilsiavietė daug metų nebuvo naudojama, vanduo iš minėtos šildymo sistemos buvo išleistas, t. y. ieškovė buvo pasirūpinusi šildymo sistema konservavimu, kad nebūtų peršalimo šaltuoju metu laiku. Atsakovė apie šildymo sistemos tariamą peršaldymą – gedimą pretenzijas pareiškė tik inicijavus bylą teisme, nors protingas ir sąžiningas nuomininkas apie tai būtų pranešęs nedelsiant nustatęs 2020 m. rudenį, o ne laukęs dvejus metus. Nagrinėjamu atveju atsakovė išsinuomojo turtą net neatvykusi jo apžiūrėti. Dėl vandens gręžinio – ieškovė nevaldė patikėjimo teise vandens gręžinio ir jame esančio siurblio, todėl, atsiradus gedimui, buvo siekiama nustatyti, kam priklauso turtas, tačiau turto nuosavybės išsiaiškinti nepavyko. Atsakovė atsisakė savo lėšomis tvarkyti vandens tiekimą, nors vandens tiekimo sutrikimai trikdė nuomininko veiklą, todėl kaip ir šildymo sistemos atveju taikytinos nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatos ir pareiga likviduoti avarijas tenka atsakovei – nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas informuoti nuomotoją apie įvykusias avarijas nuomos objekte ir savo sąskaita likviduoti nuomos objekte ir (ar) jų vidaus tinkluose įvykusias avarijas ar gedimus bei jų pasekmes, tačiau atsakovė savo sutartinių pareigų nevykdė ir gedimo savo sąskaita nepašalino. Ieškovė geranoriškai nutarė organizuoti siurblio remonto darbus ir kreipėsi 2022 m. kovo 21 d. į UAB „Corpus Pro“. Ieškovė savo lėšomis organizavo naujo vandens siurblio pirkimą ir montavimo darbus, kuriuos atliko UAB ,,Corpus pro“ (už 5 858,65 Eur sumą), šių išlaidų priteisti iš atsakovės ieškovė neprašo. Ieškovės teigimu, atsakovė klaidina teismą dėl nuomos mokesčio skaičiavimo po 2022 m. liepos 8 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. susitarimo nevykdymo. Atsakovė klaidina teismą, kad tik „tik Ieškovui pradėjus šią civilinę bylą sužinojo, jog į sąskaitas ieškovas įtraukdavo pastato techninės priežiūros išlaidas, kurių atsakovė mokėti neturėjo, bei į PVM sąskaitą faktūrą TB22A Nr. 0005365 įtraukė einamojo remonto išlaidas. kuris faktiškai atsakovės išsinuomotoje teritorijoje nebuvo atliktas“. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nuostoliai negali būti priteisiami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės viešosios įstaigos ,,Plaukimas visiems“ ieškovei VĮ Turto bankui 5 221 Eur nesumokėtą nuomos mokestį ir 26,68 Eur komunalines išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5 247,68) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priėmė atsakovės VšĮ ,,Plaukimas visiems“ atsisakymą nuo priešieškinio dalies dėl 1 921,12 Eur nuomos mokesčio permokos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė. Priešieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

9.1. Nekilnojamojo turto registro pastabose ir nuorodose nurodyta, kad nekilnojamojo daikto – viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, įrašyti registro Centriniame banke, neatitinka faktinių šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 2000 m. liepos 14 d. bei 2003 m. liepos 14 d. kadastro duomenų bylose. 2003 m. liepos 14 d. kadastrinių matavimų duomenimis, viralinė yra rekonstruota, pastato bendras plotas yra 40,19 kv. m. Sutiko su atsakove, kad ieškovė, skaičiuodama nuomos mokestį pagal minėto pastato didesnį plotą, negu jis faktiškai yra, atsakovei nepagrįstai kas mėnesį priskaičiuodavo po 3,46 Eur sumą, kuri apskaičiuota taip: (45,06 kv. m – 41,19 kv. m) x 0,71 Eur, bendra iš nuomos mokesčio išskaičiuotina suma sudaro 65,74 Eur (19 PVM sąskaitų faktūrų x 3,46 Eur). Aplinkybė, kad ieškovė suteikė teisę atsakovei naudotis vienu nameliu neimdama nuomos mokesčio, nepaneigia fakto, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai.

9.2. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų raštu informavusi ieškovę apie pažeistą vieno namelio stogą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad, atsakovei tinkamai, t. y. netrukus po įvykio, raštu pranešus ieškovei apie draudžiamąjį įvykį, ieškovė kaip draudėja būtų kreipusis į draudiką dėl žalos administravimo ir draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovės teigimu, tokio pranešimo iš atsakovės nebuvo. Kaip liudytoja apklausta ieškovo darbuotoja R. D. taip pat paaiškino, kad ieškovės registracijos žurnaluose tokių įvykių nebuvo registruota. Priešingų įrodymų byloje nėra pateikta. Nuprendė, kad nėra pagrindo mažinti nuomos mokestį šiam nameliui su pažeistu stogu apskaičiuoto mokesčio suma.

9.3. Tiek dėl pažeisto namelio stogo, tiek dėl neveikiančios šildymo sistemos atsakovė ieškovės tinkamai neinformavo. Iš tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų ir viešojo nuomos konkurso sąlygų matyti, kad nuomos objektas buvo nuomojamas esamos būklės, nuomos objekto pritaikymą pagal savo planuojamos veiklos specifiką ir kitas su nuomos objekto eksploatavimu susijusias sąlygas nuomininkas turi įvertinti nuomos apžiūros metu. Atsakovės atstovai prieš sudarant nuomos sutartį nebuvo atvykę apžiūrėti nuomos objekto, o atsakovės vadovas šios aplinkybės neneigė. Tokie, kaip ir jokie kiti, nuomos objekto trūkumai nebuvo nurodyti perduodant ir priimant nuomos objektą (poilsiavietę). Teismo vertinimu, atsakovė, sudarydama sutartį dėl namelių, kurie pastatyti 1976–1995 metais, turėjo įvertinti, kad juose esantis naudotas kuro katilas neatitiks naujo katilo kokybės, jam reikalinga priežiūra, papildomos investicijos. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad šiuo aspektu turėtų būti sumažintas nuomos mokestis.

9.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė vandens gręžinio patikėjimo teise (skirtingai nei namelių) nevaldė. Iki sutarties sudarymo atsakovė turėjo susipažinti su nuomojamu objektu, įskaitant ir tai, kad vandens gręžinys neįeina į nuomos objektą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra minėto gręžinio savininkė (nevaldo jo patikėjimo teise), ieškovei negali kilti pareiga atsakyti už šio objekto trūkumus. Atsakovė nepagrįstai šiuo aspektu reiškia pretenzijas ieškovei. Priešieškiniu reiškiami reikalavimai ieškovei, kuriai nepriklauso vandens gręžinys, o kam jis priklauso nėra šios bylos dalykas. Todėl teismas atmetė argumentus, kad vandens nebuvimo laikotarpiu neturėtų būti skaičiuojamas nuomos mokestis už nuomos objektą.

9.5. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 286,74 Eur dydžio nuomos mokestį sumažino 65,74 Eur suma ir ji sudaro 5 221 Eur (5 286,74 Eur – 65,74 Eur).

9.6. Teismo vertinimu, šalių susitarimu įtvirtintas eksploatavimo išlaidų, kurias apmoka nuomininkas, sąrašas negali būti aiškinama plečiamai. Pažymėjo, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 9.4 punkte įtvirtinta, kad visi sutarties pakeitimai ir priedai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti sutarties šalių. Šiuo atveju šalys tokio papildomo susitarimo nėra sudariusios, o sutarties 2 priede nurodytame eksploatavimo išlaidų sąraše tokios išlaidos kaip išlaidos už pastato techninę priežiūrą nėra įtrauktos. Atsižvelgęs į tai, sutiko su atsakove, kad ji neturėjo pareigos apmokėti pastato techninės priežiūros išlaidų. Iš viso atsakovė už techninės priežiūros paslaugas ieškovei sumokėjo 183,59 Eur, todėl ši suma išskaičiuotina iš ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 210,27 Eur komunalinių išlaidų. Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina komunalinių išlaidų suma sudaro 26,68 Eur (210,27 Eur – 183,59 Eur). Teismas nesutiko su atsakove, kad į 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstai įtraukta 82,21 Eur be PVM suma už tariamą remontą, kadangi ši suma buvo skirta sumokėti už UAB ,,Corpus Pro“ paslaugas, susijusius su vandens gręžiniu.

9.7. Ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 5 221 Eur nesumokėtą nuomos mokestį ir 26,68 Eur komunalines išlaidas.

9.8. Prašydama priteisti iš ieškovės nuostolius, atsakovė ieškovei prašė taikyti civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikia nustatyti būtinąsias sąlygas: ieškovės neteisėtus veiksmus, atsakovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos bei ieškovės kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė ieškovei netaikytina. Sprendime konstatuota, kad nėra ieškovės neteisėtų veiksmų dėl to, jog ginčo laikotarpiu stovyklavietės teritorijoje nebuvo vandens, o nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Plaukimas visiems“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 3 510,59 Eur nuomos mokesčio priteisimo iš VšĮ „Plaukimas visiems“, priešieškinio atmetimo bei bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymo ir atmesti valstybės įmonės Turto banko ieškinio dalį dėl 3 510,59 Eur nuomos mokesčio priteisimo, priteisti iš valstybės įmonės Turto banko VšĮ „Plaukimas visiems“ naudai 12 000,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Atsakovė sutinka su teismo argumentais, kad pagrindo mažinti nuomos mokestį dėl namelio pažeisto stogo bei neveikiančios šildymo sistemos nėra, tai pat sutinka su sprendimu dėl komunalinių mokesčių iš atsakovės priteisimo ir šios dalies sprendimo neskundžia, tačiau atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad nėra pagrindo mažinti nuomos mokestį dėl vandens nebuvimo išsinuomotoje teritorijoje.

10.2. Ieškovė atsakovės jokia forma nebuvo įspėjusi, kad dėl su vandens gręžiniu susijusių aplinkybių atsakovės išsinuomotoje teritorijoje nebus vandens, dėl ko nebus galima naudoti pastatų pagal paskirtį. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį, visiškai pagrįstai tikėjosi, kad išsinuomotoje teritorijoje bus tiekiamas vanduo, juo labiau kai nuomos sutarties sudarymo metu vanduo buvo. Nameliai be vandens negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl ieškovei kilo įstatymo nustatyta pareiga garantuoti, kad į namelius bus tiekiamas vanduo. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovė aptarė su ieškove, jog atsakovės išsinuomotoje teritorijoje gali nebūti vandens dėl vandens gręžinio trūkumų, ir ieškovė, kaip nuomotoja, neįsipareigoja užtikrinti, kad nuomos objekte būtų vanduo, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė nėra atsakingas už tokį trūkumą kaip vandens nebuvimas atsakovės išsinuomotoje teritorijoje.

10.3. Ieškovė atsakovės apie tokį trūkumą neįspėjo, jo neaptarė, o pats trūkumas išsinuomoto objekto perdavimo metu neegzistavo, dėl ko atsakovė apie jį nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju neegzistuoja CK 6.483 straipsnio 2 dalies ir 6.485 straipsnio 5 dalies numatytos aplinkybės, ieškovė yra atsakinga už tai, kad neįvykdė savo pareigos laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. liepos 1 d. užtikrinti atsakovės teisę naudoti nuomos objektą pagal paskirtį.

10.4. Vandens nebuvimas lėmė tai, kad iš esmės pablogėjo naudojimosi poilsio nameliais sąlygos, todėl atsakovė įgijo teisę į nuomos mokesčio sumažinimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. liepos 1 d.. Sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti sumažinta 454,99 Eur suma, apskaičiuota proporcingai laikotarpiui už negalėjimą naudotis pastatais dėl vandens nebuvimo (606,66 Eur x 21 d. / 28 d.), o sąskaitos, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (suma – 763,90 Eur), (duomenys neskelbtini) (suma – 763,90 Eur), (duomenys neskelbtini) (suma – 763,90 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (suma – 763,90 Eur), turėtų būti iš viso anuliuotos. Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujamas priteisti nuomos mokestis, remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, turėjo būti sumažintas 3 510,59 Eur suma, dėl ko sprendimu iš atsakovės priteistas nuomos mokestis negalėjo būti didesnis nei 1 710,41 Eur.

10.5. Atsakovės manymu, egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (ieškovės, kaip nuomotojos, pareiga užtikrinti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu objektu), žala (negautos pajamos), kaltė (preziumuojama) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (jei ieškovė būtų nevengusi atlikti reikalingą remontą ir užtikrinti vandens tiekimą atsakovės išnuomotose patalpose, atsakovė būtų galėjusi įvykdyti minėtas sutartis ir gauti suplanuotas pajamas).

10.6. 2022 m. kovo 15 d. atsakovė buvo sudariusi Vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartį KV Nr. 1 su VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti stovyklos paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d., o VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“ įsipareigojo už tai sumokėti atsakovei 4 800,00 Eur, tačiau dėl to, kad išsinuomotoje teritorijoje nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d. nebuvo vandens, atsakovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko negavo 4 800,00 Eur suplanuotų pajamų. Be to, 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė iš VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“ gavo reikalavimą atlyginti 1 500,00 Eur nuostolius dėl neįvykusios stovyklos, kuriuos sudaro 500,00 Eur apmokėto transportavimo suma bei 1 000,00 Eur skirtumas tarp atsakovės ir kito organizatoriaus stovyklų kainų.

10.7. 2022 m. kovo 24 d. atsakovė buvo sudariusi Vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartį KV Nr. 1 su VšĮ „Bangos stilius“, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti stovyklos paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 19 d., o VšĮ „Bangos stilius“ įsipareigojo už tai sumokėti atsakovei 1 800,00 Eur, tačiau dėl to, kad išsinuomotoje teritorijoje nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 19 d. nebuvo vandens, atsakovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko negavo 1 800,00 Eur suplanuotų pajamų.

10.8. 2022 m. gegužės 3 d. atsakovė buvo pateikusi Vaikų vasaros poilsio programų konkurso Klaipėdos rajono savivaldybėje paraišką 2022 metams ir 2022 m. birželio mėn. buvo ketinama pasirašyti Vaikų vasaros poilsio programos organizavimo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kurią įvykdžiusi (laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 3 d.) atsakovė turėjo gauti 3 900,00 Eur pajamas, tačiau, 2022 m. birželio mėn. stovykloje vis dar nesant vandens, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė pasirašyti Vaikų vasaros poilsio programos organizavimo sutartį su atsakove ir dėl to atsakovė nesuteikė stovyklos paslaugų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir negavo 3 900,00 Eur pajamų.

10.9. Egzistuoja visos sąlygos priteisti bendrą 10 500,00 Eur negautų pajamų sumą iš ieškovės. Atsakovė nuo pat sutartinių teisinių santykių su ieškove pradžios išsinuomotose patalpose teikė stovyklavietės paslaugas. Būtent tuo tikslu atsakovė ir sudarė nuomos sutartį su ieškove. Įprastai atsakovė su užsakovais sutartis dėl stovyklavietės paslaugų sudaro prieš sezono pradžią, iki stovyklos pradžios likus 3–4 mėnesiams, nors atsakovė nuo 2022 m. vasario 8 d. žinojo apie tai, jog stovyklavietėje nėra vandens, tačiau pagrįstai tikėjosi, jog per 4 mėnesius ši problema bus išspręsta. Dėl šios priežasties visiškai pagrįstai nuo 2022 m. kovo mėnesio atsakovė planavo savo veiklą 2022 m. sezonu.

10.10. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį su atsakove, turėjo pareigą atsakovei perduoti sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą ir užtikrinti, kad visą nuomos terminą nuomos objektas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir sąlygos juo naudotis ir jo būklė esmingai nepablogėtų. Ieškovė šios pareigos nevykdė ir sugedus vandens gręžiniui, dėl ko visame nuomos objekte dingo vanduo, ilgą laiką nesiėmė veiksmų, kad būtų atnaujintas vandens tiekimas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nuomotoja neįvykdė jai CK 6.483 straipsnio 1 dalies nustatytos pareigos, dėl ko yra pagrindas konstatuoti neteisėtą neveikimą, kas atitinka CK 6.246 straipsnio 1 dalies įtvirtintą neteisėtų veiksmų sampratą.

Atsiliepimas

10.11. Atsakovė, sudarydama anksčiau nurodytas sutartis ir ketindama sudaryti sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, nesitikėjo, kad vandens stovyklavietėje nebus net iki 2022 m. liepos 1 d. Ieškovė nevykdė savo, kaip nuomotojos, pareigos užtikrinti nuomotojo teisę naudotis išsinuomotu objektu, dėl ko yra pagrindas konstatuoti neteisėtą ieškovės neveikimą, kas atitinka ir trečiąjį kriterijų dėl nuostolių, kaip negautų pajamų.

10.12. Atsakovė, be negautų pajamų, patyrė ir 1 500,00 Eur nuostolius. Šią sumą atsakovė sumokėjo VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“, atlygindama šios įstaigos patirtus nuostolius dėl neįvykdytos sutarties iš atsakovės pusės.

10.13. Sprendimu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl ir ši sprendimo dalis yra neteisėta.

11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Gręžinys neturi savininko, jis nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau skirtas aptarnauti (tiekti) vandenį poilsiavietei, todėl formalus registracijos nebuvimas nekeičia šalių sutartinių santykių esmės. Gręžinio buvimą poilsiavietės teritorijoje patvirtino kaip liudytoja apklausta VĮ Turto banko darbuotoja R. D.. Pažymi, jog pagal Bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatas nuomininkas turėjo pareigą šalinti gedimus ir avarijas vidaus tinkluose. Todėl akivaizdu, jog, sugedus poilsiavietės teritorijoje esančiam vandens gręžiniui, pareiga pašalinti šiuos trūkumus teko nuomininkui.

11.2. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vandens gręžinys buvo funkciškai susijęs su poilsiaviete (skirtas tiekti jai vandenį), todėl, metodiškai ir kompleksiškai aiškinant nuomos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad nuostata „nuomininkas įsipareigoja <...> savo sąskaita likviduoti Nuomos objekte ir (ar) jų vidaus tinkluose įvykusias avarijas ar gedimus bei jų pasekmes“ (nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punktas) reiškia poilsiavietę kaip turtinį vienetą su visa reikalinga infrastruktūra jai funkcionuoti (komunikacijos, inžineriniai tinklai, etc.) ir suponuoja nuomininko atsakomybę pasirūpinti ir vandens gręžinio remontu.

11.3. Byloje pateiktos nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.4 punkte nurodyta, kad nuomininkas pareiškia ir patvirtina, jog iki perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos išsamiai apžiūrėjo nuomos objektą, įvertino jo būklę ir nenustatė jokių nuomos objekto trūkumų, dėl kurių negalėtų naudoti nuomos objekto pagal Specialiosiose sąlygose nustatytą paskirtį, arba, jei tokių trūkumų nustatyta, pasirašydamas šią sutartį, priima nuomos objektą su trūkumais, kurie buvo (ar protingai galėjo būti) nustatyti iki perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, vykusio nuomos objekto apžiūros metu, dienos.

11.4. Apeliantė, kaip potenciali nuomininkė, prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl verslo kaštų ir pajamų konkrečiame objekte apžiūrėjus turtą ir įvertinus su tuo susijusias aplinkybes. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad apeliantė net nebuvo atvykusi apžiūrėti poilsiavietės prieš užsiregistruodama ir dalyvaudama nuomos konkurse. Šią aplinkybę patvirtino kaip liudytojas apklaustas VĮ Turto banko darbuotojas S. G..

11.5. VĮ Turto bankas nevaldė patikėjimo teise vandens gręžinio ir jame esančio siurblio, todėl atsiradus gedimui buvo siekiama nustatyti, kam priklauso turtas, tačiau turto nuosavybės išsiaiškinti nepavyko. Apeliantė atsisakė savo lėšomis tvarkyti vandens tiekimą, nors vandens tiekimo sutrikimai trikdė jos, kaip nuomininkės, veiklą, taip pat nuomininko pareiga šalinti tokius gedimus nustatyta nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte. Vandens gręžinys kaip ir šildymo sistema priskirtinas inžineriniams tinklams, skirtas aptarnauti išsinuomotą poilsiavietę. Tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip nenuoseklūs ir prieštaringi, kada atsisakoma nepagrįstų pretenzijų ieškovei dėl tariamos atsakomybės už šildymo sistemos gedimus (neteikiamas apeliacinis skundas dėl šios dalies), o analogišku atveju – dėl vandens gręžinio – teigiama, jog remontuoti ir šalinti gedimą privalėjo ieškovė.

11.6. Nuomininkas turėjo pareigą šalinti gedimus ir avarijas vidaus tinkluose. Minėta, jog kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog, perkėlus riziką dėl nuomos sutarties objektu esančių daiktų trūkumų nuomininkui, nuomotojo atsakomybė nėra galima.

11.7. Apeliantė patvirtina, kad 2020 m., kai buvo sudaryta sutartis, gręžinys veikė, ji naudojosi juo, dėl jo nuosavybės (neįtraukimo į išnuomoto turto sąrašą) apeliantė pretenzijų nereiškė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti apeliaciniame skunde nurodytas CK 6.483 straipsnio 2 dalies ir 6.485 straipsnio 5 dalies įtvirtintas normas, nes gręžinio gedimas po pusantrų metų naudojimo nuo nuomos sutarties sudarymo negali būti vertinamas kaip daikto trūkumas, juo labiau kad statinių ir inžinerinių tinklų statybos metai yra 1976–1995 m., buvo normalus dėvėjimasis (amortizacija), ir klausimas yra ne dėl išnuomoto daikto trūkumų (ne)aptarimo nuomos sutartyje, o dėl to, kam tenka sutartinė pareiga šalinti tokius gedimus ir avarijas (nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punktas).

11.8. VĮ Turto bankas geranoriškai nutarė organizuoti siurblio remonto darbus ir kreipėsi 2022 m. kovo 21 d. į UAB „Corpus Pro“, su kuria buvo sudaryta Avarijų likvidavimo sutartis, kad išaiškintų gedimo priežastį ir ją pašalintų. UAB „Corpus pro“ 2022 m. balandžio mėn. atliko užduotį ir PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus buvo pateikta VšĮ „Plaukimas visiems“ (82,21 Eur), tačiau problema nebuvo išspręsta. VĮ Turto bankas 2022 m. birželio mėn. toliau sprendė vandens tiekimo problemą, organizuodama savo lėšomis naujo vandens siurblio ir montavimo darbų pirkimą iš UAB „Corpus pro“ (už 5 858,65 Eur) ir atnaujindama vandens tiekimą bei sudarydama sąlygas nuomininkui tęsti veiklą. Pažymi, kad minėtos sumos priteisti iš atsakovės ieškovė neprašė, ji atimta iš bendro atsakovės įsiskolinimo už nuomą – detalus skolos skaičiavimas pateiktas ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose.

11.9. Aplinkybė, kad ieškovė geranoriškai prisiėmė naujo vandens siurblio pirkimo ir sumontavimo išlaidas (5 858,65 Eur), nereiškia, jog preziumuojama jos kaltė dėl sutrikdytos atsakovės veiklos ir negautų pajamų.

11.10. Apeliantė, žinodama, jog nuo 2022 m. vasario 8 d. poilsiavietėje nėra vandens, ir neketindama pati remontuoti vandens gręžinio (nors pagal nuomos sutarties sąlygas pareiga remontuoti vidaus tinkluose įvykusius gedimus teko atsakovei), 2022 m. kovo 15 d. sudarė Vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartį KV Nr. 1 su VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“ (4 800 Eur), o 2022 m. kovo 24 d. sudarė Vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartį Nr. KV Nr. 1 su VšĮ „Bangos stilius“ (1 800 Eur). Taigi, pati apeliantė savo veiksmais, žinodama, jog nėra atitinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų organizuoti stovyklas, juo labiau neketindama šalinti vandentiekio gedimo, prisiėmė atsakomybę ir sudarė sutartis, todėl pati turi prisiimti atsakomybę dėl negautų pajamų.

11.11. Atsakovė yra savo srities profesionalė, teikianti vasaros stovyklų organizavimo paslaugas, t. y. neabejotinai turinti patirties sudarant nuomos sutartis dėl poilsiaviečių nuomos, todėl jai turėtų būti keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

11.12. Apeliantė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų fakto, kadangi vandens gręžinio remontas buvo apeliantės sutartinė prievolė (minėtas nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punktas), be to, sudarydama sutartį, atsakovė prisiėmė nuomos objektą su trūkumais, kurie buvo (ar protingai galėjo būti) nustatyti iki perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, vykusio nuomos objekto apžiūros metu, dienos.

11.13. Akcentuoja, kad atsakovė kaip verslininkė prisiėmė riziką dalyvauti nuomos konkurse, sudaryti nuomos sutartį, atitinkamai įvertino aplinkybę, jog poilsiavietė yra nenauja, statiniai ir inžineriniai tinklai yra 1976–1995 m. statybos (pvz., reikalingos lėšos galimam remontui, gedimų šalinimui). Taigi, nuomininkė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. ne taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis verslininkas, ir tuo padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, todėl pati ir turi prisiimti atsakomybę dėl 12 000 Eur turtinės žalos. Taip pat atsakovė neįrodė ir nepagrindė turtinės žalos dydžio.

11.14. Atitinkamai neįrodytas ir priežastinis ryšis bei kaltė, nes nuomininkas, o ne nuomotojas įsipareigojo nedelsdamas informuoti nuomotoją apie įvykusias avarijas nuomos objekte ir savo sąskaita likviduoti nuomos objekte ir (ar) jų vidaus tinkluose įvykusias avarijas ar gedimus bei jų pasekmes (nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 p.).

11.15. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakoma, tačiau apeliantė nepaneigė aplinkybės, kad į bylą jos (apeliantės) iniciatyva buvo teikiamas suklastotas el. susirašinėjimas su ieškove dėl stogo remonto ir šildymo katilo, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja R. D.. Suklastotame susirašinėjime yra charakteringų apeliantei rašybos ir skyrybos klaidų, pvz., kablelis (ar klaustukas) nededamas iš karto po žodžio, bet daromas tarpas. Stiliaus ir pasikartojančių klaidų tapatumas akivaizdus el. laiškus palyginus su atsakovės (be advokato) rengtu ir pateiktu atsiliepimu teismui. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės, kaip nesąžiningos sutarties šalies, elgesį ir įrodinėjimo pareigos naudojimą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Atsakovė apeliaciniu skundu sutinka su teismo argumentais, kad pagrindo mažinti nuomos mokestį dėl namelio pažeisto stogo bei neveikiančios šildymo sistemos nėra, tai pat sutinka su sprendimu dėl komunalinių mokesčių ir šios dalies sprendimo neskundžia. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apskųstos teismo sprendimo dalies.

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę susipažinti su nuomojamu objektu, įskaitant ir tai, kad vandens gręžinys neįeina į nuomos objektą, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra minėto gręžinio savininkė (nevaldo jo patikėjimo teise), ieškovei negali kilti pareiga atsakyti už šio objekto trūkumus, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad vandens nebuvimo laikotarpiu neturėtų būti skaičiuojamas nuomos mokestis už nuomos objektą. Atsakovė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada akcentuoja, kad vandens nebuvimas lėmė tai, kad iš esmės pablogėjo naudojimosi poilsio nameliais sąlygos, todėl atsakovė įgijo teisę į nuomos mokesčio sumažinimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. liepos 1 d.

18. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).

20. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nuomos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi, pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o pagrindinė nuomininko pareiga yra laiku mokėti nuomos mokestį ir kitus faktinius kaštus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis.

21. Nustatyta, kad ieškovė VĮ Turto bankas su atsakove VšĮ ,,Plaukimas visiems“ 2020 m. birželio 9 d. (Nr. 20-S4-87) sudarė nuomos sutartį dėl 1070,05 kv. m bendro ploto poilsio, kitos ir pagalbinio ūkio paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos su vėlesniais pakeitimais: 2020 m. gruodžio 14 d., Nr. 20-S4-87(1); 2021 m. balandžio 22 d., Nr. 20-S4-87(2); 2022 m. balandžio 15 d., Nr. 22-S4-157. Minėtos nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte šalys susitarė, kad „Nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas informuoti Nuomotoją apie įvykusias avarijas Nuomos objekte ir savo sąskaita likviduoti Nuomos objekte ir (ar) jų vidaus tinkluose įvykusias avarijas ar gedimus bei jų pasekmes“.

22. Atsakovė teigia, kad vandens dingimo problema buvo kilusi ne išsinuomotoje teritorijoje, todėl atsakovė neturėjo pareigos šalinti įvykusias avarijas ne išsinuomotame objekte. Paminėtina, kad nors tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartimi buvo išnuomotos 1070,05 kv. m bendro ploto poilsio, kitos ir pagalbinio ūkio paskirties patalpos, tačiau nuomos sutartimi nebuvo aptartos aplinkybės, susijusios su vandens gręžiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad šalys sutartimi nesutarė dėl konkretaus gręžinio tvarkymo / naudojimo tvarkos, nesudaro pagrindo spręsti, kad gręžinys funkciškai nesusijęs su poilsiaviete. Atsakovės vykdoma veikla susijusi su poilsio / vasaros stovyklų organizavimu, todėl manytina, kad be vandens gręžinio naudojimo ši veikla iš esmės nebūtų galima. Paminėtina, kad vandens gręžinys buvo funkciškai susijęs su poilsiaviete, t. y. atsakovė nuo nuomos sutarties sudarymo juo naudojosi ir atsiradus vandens gręžinio sutrikimų atsakovei atsirado kliūčių vykdyti veiklą. Byloje apklausta VĮ Turto banko darbuotoja R. D. patvirtino aplinkybę, kad vandens gręžinys iš esmės buvo VĮ Turto banko sklype, kuriame atsakovė vykdė veiklą. Taigi, nors gręžinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise ieškovė jo nevaldė, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad vandens gręžinys yra ne išsinuomotoje teritorijoje.

23. Šiuo atveju nustačius, kad gręžinys iš esmės buvo VĮ Turto banko sklype, reikia išspręsti klausimą, ar atsakovė buvo atsakinga už šio įrenginio remontą. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punktą turėjo pareigą šalinti gedimus ir avarijas vidaus tinkluose, todėl ji buvo atsakinga už vandens gręžinio gedimų šalinimą. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia priešingai, kad ieškovė turėjo įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti, kad poilsiavietėje bus tiekiamas vanduo. Kaip matyti, Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte šalys susitarė, kad „Nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas informuoti Nuomotoją apie įvykusias avarijas Nuomos objekte ir savo sąskaita likviduoti Nuomos objekte ir (ar) jų vidaus tinkluose įvykusias avarijas ar gedimus bei jų pasekmes“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punkte įtvirtinta, kad „Nuomotojui nustatoma pareiga Sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti Nuomos objekto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus <...>. Atliekamas kapitalinis remontas nesudaro pagrindo Nuomininkui reikalauti sumažinti bei neatleidžia nuo pareigos mokėti Nuomos mokestį ir (ar) kitus mokėjimus (eksploatacines išlaidas, komunalinius mokesčius) Nuomotojui ar tretiesiems asmenimis“. Taigi šiuo atveju reikia nustatyti, ar vandens gręžinys pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punktą patenka į vidaus tinklų apibrėžimą, ar pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punktą vandens gręžinys priklauso inžineriniams tinklams.

24. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

25. Požeminio vandens gavybos gręžinių projektavimo ir gręžimo tvarką nustato Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, gręžimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte pateiktos šios sąvokos: 3.2. gręžinys – gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai; 3.3. požeminio vandens gręžinys – įrenginys, skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams; 3.4. požeminio vandens gręžinio įrengimas – technologinių operacijų ir darbų visuma požeminio vandens gręžinio ertmei uolienose padaryti ir jį parengti naudoti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo ir specialiojo teisės akto (Aprašo) sąvokomis, nusprendžia, kad šiuo atveju vandens gręžinys, kuris įrengiamas neatliekant statybos darbų, laikytinas įrenginiu – inžinerinio statinio (vandentiekio inžinerinio tinklo) dalimi. Todėl šiuo atveju pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punktą pareigą atlikti nuomos objekto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus prisiėmė ieškovė, todėl ieškovei kilo pareiga atlikti vandens gręžinio remonto darbus, kadangi, priešingai, nei teigė ieškovė, vandens gręžinys nepriklauso nuomos objekto vidaus tinklams, todėl atsakovė pareigos šalinti atsiradusias gedimo priežastis neturėjo. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei negali kilti pareiga atsakyti už šio objekto trūkumus.

26. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo sumažinti nuomos mokesčio dydį, kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. liepos 1 d. negalėjo naudotis išsinuomotu turtu pagal paskirtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuomininko pareiga yra laiku mokėti nuomos mokestį. Taigi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Siekiant įvertinti reikalavimo mažinti nuomos mokestį pagrįstumą, be kita ko, būtina atsižvelgti į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Šalis, prašanti sumažinti nuomos mokestį, CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu nuomos mokestį sumažinus, negali atsidurti akivaizdžiai geresnėje padėtyje nei kita šalis, t. y. nuomotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022).

28. CK 6.487 straipsnio 1 dalies normoje, be kita ko, nustatyta nuomininko teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį (jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita), kai dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako: 1) iš esmės pablogėja sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba 2) iš esmės pablogėja daikto būklė. Taigi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Kaip minėta, vandens gręžinio gedimo šalinimo pareigą turėjo ieškovė pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punktą, tačiau tame pačiame punkte taip pat buvo įtvirtinta sąlyga, kad atliekamas kapitalinis remontas (susijęs su inžinerinėmis sistemomis) nesudaro pagrindo nuomininkui reikalauti sumažinti ir neatleidžia nuo pareigos mokėti nuomos mokestį ir (ar) kitus mokėjimus (eksploatacines išlaidas, komunalinius mokesčius) Nuomotojui ar tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka CK 6.487 straipsnio 1 dalyje aptartos situacijos, suteikiančios teisę atsakovei mokėti ieškovei mažesnį nuomos mokestį, nei buvo susitarta nuomos sutartimi, kadangi atsakovė Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punkte sutiko su sąlyga, kad atliktas kapitalinis remontas nesudarys pagrindo nuomininkui reikalauti sumažinti ir neatleidžia nuo pareigos mokėti nuomos mokestį.

29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra ieškovės neteisėtų veiksmų dėl to, jog ginčo laikotarpiu stovyklavietės teritorijoje nebuvo vandens, todėl atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymėdama, kad egzistuoja visos sąlygos priteisti bendrą 10 500,00 Eur negautų pajamų sumą ir patirtų 1 500,00 Eur nuostolių sumą iš ieškovės.

30. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ieškovės neteisėtų veiksmų dėl to, jog ginčo laikotarpiu stovyklavietės teritorijoje nebuvo vandens, todėl nusprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su gręžinio remonto darbais, kadangi, pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punktą, pareigą atlikti nuomos objekto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus prisiėmė būtent ieškovė, todėl ieškovei kilo pareiga atlikti vandens gręžinio remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nuspręstina, kad byloje nebuvo pasisakyta dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės reiškiamais reikalavimais dėl negautų pajamų ir nuostolių priteisimo.

32. Atsakovė negautų pajamų dydį grindė 2022 m. kovo 15 d. Vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartimi KV Nr. 1, sudaryta su VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“, nurodydama, kad atsakovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko negavo 4 800,00 Eur suplanuotų pajamų. Be to, 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė iš VšĮ „Fizinio aktyvumo akademija“ gavo reikalavimą atlyginti 1 500,00 Eur nuostolius dėl neįvykusios stovyklos. Taip pat atsakovė negautų pajamų dydį grindė 2022 m. kovo 24 d. sudaryta Vaikų vasaros poilsio organizavimo sutartimi KV Nr. 1 su VšĮ „Bangos stilius“, kuria atsakovė negavo 1 800,00 Eur suplanuotų pajamų. Galiausiai, 2022 m. gegužės 3 d atsakovė buvo pateikusi Vaikų vasaros poilsio programų konkurso Klaipėdos rajono savivaldybėje paraišką 2022 metams ir 2022 m. birželio mėn., ketino pasirašyti Vaikų vasaros poilsio programos organizavimo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ją įvykdžiusi (laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 3 d.) atsakovė turėjo gauti 3 900,00 Eur pajamas, tačiau 2022 m. birželio mėn. stovykloje nesant vandens Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė pasirašyti Vaikų vasaros poilsio programos organizavimo sutartį su atsakove ir dėl to atsakovė nesuteikė stovyklos paslaugų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir negavo 3 900,00 Eur pajamų.

33. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog byloje pateiktas atsakovės reikalavimas nustatė ginčo ribas ir nulėmė proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos pobūdį bei atitinkamai teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su teikiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčijamą procesinį sprendimą priėmęs teismas nesiaiškino ir neįvertino pirmiau nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių dėl priešieškinio reikalavimų (10 500,00 Eur negautų pajamų bei 1 500,00 Eur nuostolių sumos) pagrįstumo, t. y. nevertino, ar sudarytos sutartys (aptartos nutarties 32 punkte) iš esmės buvo (ne)įvykdytos, nesiaiškino aplinkybių, ar atsakovė (ne)galėjo suteikti šių paslaugų ir ar vandens nebuvimas nurodytu laikotarpiu lėmė atsakovės sudarytų sutarčių neįvykdymą, todėl šiuo atveju nebuvo aptarti kiekvienos sutarties sudarymo ir (ar) jos nutraukimo aplinkybės, todėl daroma išvada, kad dėl to nebuvo atskleista ginčo dėl atsakovės negautų pajamų ir nuostolių esmė, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto ši aplinkybė negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės priešieškinio dalies (negautų pajamų, nuostolių) teisėtumo, todėl jos turi būti nustatytos ir ištirtos bylą nagrinėjant iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis dėl negautų pajamų ir nuostolių priteisimo atmestas, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo reikia tinkamai nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės reiškiamais reikalavimais dėl 10 500,00 Eur negautų pajamų bei patirtų 1 500,00 Eur nuostolių priteisimo pagrįstumu.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų dydžio pagrįstumo, turės įvertinti atsakovės reikalavimą pagrindžiančių duomenų visumą. Teismas nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo turės įvertinti, ar atsakovė pagrįstai reikalauja nurodyto dydžio sumų priteisimo, įvertinti, ar sudarytos sutartys iš esmės buvo (ne)įvykdytos, išsiaiškinti aplinkybes, ar pagal minėtas sutartis atsakovė (ne)galėjo suteikti šias paslaugas, ar vandens nebuvimas nurodytu laikotarpiu lėmė atsakovės sudarytų sutarčių neįvykdymą, aptarti kiekvienos sutarties sudarymo ir (ar) nutraukimo aplinkybes, kitas su tuo susijusias aplinkybes. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.

38. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Priešieškinio reikalavimų dalį perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, jis kartu su grąžinama bylos dalimi perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuriuo atsakovės priešieškinis dėl negautų pajamų ir nuostolių priteisimo atmestas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismui kartu su grąžinama iš naujo nagrinėti bylos dalimi perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teisėjos Kristina Domarkienė Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė