- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- M1-626-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38013-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Civilinis ieškovas
- V. A., D. K., R. S., S. Č., O. V.
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Gintautui Vileikiui,
asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – E. R., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusiam, nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje neregistruotam, teistam (teistumas neišnykęs) Lietuvos Respublikoje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, galutine sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, 2022 m. liepos 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs), teistam užsienyje,
padariusiam įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. R. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2021 m. spalio 30 d., apie 23.36 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nulauždamas R. S. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamybinį MB ženkliuką, subraižydamas automobilio stogą, bagažinės dangtį, įlenkdamas bagažinės dangtį, sulaužydamas priekinio stiklo valytuvą, padarė nukentėjusiajam R. S. 314 Eur turtinę žalą, taip pat subraižydamas ir įlenkdamas O. V. priklausančio automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, subraižydamas priekinį stiklą, padarė nukentėjusiajai O. V. 324 Eur turtinę žalą, bei subraižydamas V. A. priklausančio automobilio „VW Golf Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galines dureles, padarė nukentėjusiajam V. A. 246,78 Eur turtinę žalą, taip sugadino svetimą R. S. 314 Eur vertės, O. V. 324 Eur vertės ir V. A. 246,78 Eur vertės turtą.
2. Be to, jis sugadino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 14 d., apie 21.59 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos ir pramogų centro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), spirdamas kojomis D. K. priklausančio automobilio „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį ir dešinės pusės galinį sparną, bei kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, atlauždamas rankomis galinį valytuvą ir taip juos sulaužydamas, padarė nukentėjusiajam D. K. 200 Eur turtinę žalą, taip pat spirdamas į S. B. priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, priekinės kairės pusės dureles, kairės pusės priekinio rato gaubtą, bei į dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį, ir taip juos sulaužydamas, padarė nukentėjusiajai S. B. 381,15 Eur turtinę žalą, taip sugadino svetimą D. K. 200 Eur vertės ir S. B. 381,15 Eur vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. R. nurodė, kad atsimena, jog (duomenys neskelbtini) apspardė kelis automobilius ir dar (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo ilgą laiką nemiegojęs ir dėl ligos tuo metu jam atrodė, taip suvokė ir taip pasielgė. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis kažkuriam automobiliui nulaužė ženklelį, nuspyrė veidrodėlį, buvo užlipęs ant automobilio stogo. Kieme buvo statybinės atliekos ir kažką užmetė. Nežino kodėl būtent tuos automobilius sugadino, gal dėl to, kad tiesiog gyveno tame kieme. Automobilių savininkai jam nėra pažįstami. Įvykis buvo naktį, datos nepasakys. Tuo metu gal buvo paleistas iš ligoninės. Vaistai buvo per stiprūs ir jis jų nevartojo, nes buvo visas drebantis. Tuo metu sirgo šizofrenija. Jis buvo sulaikytas įvykio vietoje. Neįstengė niekur bėgti. Iš namo išbėgę vyrai jį laikė iki atvyko policija, bet jis niekur nebėgo. Po įvykio policija surašė duomenis, apklausė liudytojus ir jį paleido. Po to įvykio neprisimena ar gydėsi, nes jau daug kartų gydėsi. Prie (duomenys neskelbtini) įvykyje, tai pamena, kad dar buvo karantinas ir išeinant iš prekybos centro nuspyrė apsauginius stulpelius, nulankstė kelis aikštelės ženklus ir aikštelėje apgadino kažkokį vieną automobilį. Spardė prekybinius vėžimėlius. Nežino kodėl taip pasielgė, nebuvo apsvaigęs. Tiesiog buvo ligos padariniai. Tuo metu gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Abiejų veikų metu jis nesuvokė, kad yra liga ir kas dedasi. Jis nepripažino, kad tai yra liga. Kai pirmą kartą privačiai nuėjo pas psichiatrą suprato, kad jam reikalingas gydymas. Paskyrė silpnesnius vaistus ir pradėjo susivokti kas vyksta. Po visų veikų gydėsi ir gydosi jau 3 metus. Gydydamasis stacionare buvo pumpuojamas vaistų ir tai nepadėjo, nes išėjo visas klebantis. Nuo naujai paskirtų vaistų jaučiasi geriau. Depresija jam pripažinta nuo 2018 metų. Šiai dienai jaučiasi ganėtinai sveikas ir suvokiantis ką daro. Šiuo metu gyvena su mama. Naujų įvykių nėra užfiksuota. Pragyvena iš vienadienių darbų. Neturi dokumento, dėl to niekur ir nesidarbina. Turi dideles skolas ir atgavęs dokumentą norėtų išvažiuoti į užsienį, kad galėtų užsidirbti. Šiuo metu jokių priklausomybių neturi. Prieš tris metus turėjo problemų su narkotikais. Juos vartojo intensyviai. Vartodamas narkotikus (duomenys neskelbtini) atsidūrė įkalinimo įstaigoje ir po to pats nusprendė mesti narkotikus. Visiškai narkotikų nebevartoja nuo 2018 metų. (duomenys neskelbtini) bandė įvykdyti savižudybę, niokojo turtą. Buvo nuteistas už svetimo turto niokojimą. Paskutinį kartą pats išsikvietė medikus ir išvažiavo į ligoninę sukonfliktavęs su mama. Privačiai gydytis pradėjo praėjusiais metais. Išėjęs iš ligoninės suvokė, kad reikia kreiptis pagalbos. Šiai dienai yra veiksnus ir viskas yra gerai su juo. Su mama gyvena dviese mamos būste. Mama jo elgesį vertina blogai, bet dabar džiaugiasi, kad jaučiasi geriau. Mama žinojo, kad vartojo narkotikus. Pablogėjus jo psichinei sveikatai mama gali nukeipti jį pas medikus. Mano, kad priverčiamosios medicinos priemonės jam nereikalingos, nes jos jam nepadėjo. Supranta, kad priverčiamosios medicinos priemonės yra ambulatoriškai lankytis pas psichiatrus ir vartoti vaistus. Jo vizitas kainuoja 50 eurų ir taupumo sumetimais stengiasi lankytis kas du mėnesius. Jis turi pavyzdžių, kad dėl nemokamo gydymo rezultatai yra prastesni. Nežino ar jo gydytoja teikia nemokamo gydymo paslaugas. Turi už ką susimokėti vizitui pas gydytoją ir nusipirkti vaistų. Jis puikiai gydosi jau metus be teismo nurodymo, todėl ir toliau planuoja gydytis. Norėtų, kad nebūtų taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Civilinis ieškinys turbūt yra teisingas. Jis net neatsimena apie kuriuos automobilius kalbama, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje jų buvo ne vienas. Civilinį ieškinį pripažįsta.
„I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės“
I epizodas
4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. nurodė, kad tą dieną, 2021 m. spalio 30 d., vakare apie 24 val., paskambino policija ir pasakė, kad yra sugadintas jo automobilis. Jis pasakė, kad nieko negirdėjo, o buto langai buvo kitoje pusėje nuo aikštelės. Jis išėjo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad išluptas jo automobilio firminis ženklas, yra perbėgta per automobilį ir užlipta ant stogo. Šokant nuo stogo buvo įlenktas bagažinės dangtis, nulaužtas valytuvas. Transporto priemonė priklauso jam, valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Policija jam pasakė, kad matė ir kaimynai girdėjo, kaip buvo trankomas automobilis. Pasakė, kad asmuo yra nustatytas. Pareiškimu į policiją kreipėsi. Ženklas ir automobilio dažymas jam kainavo, visa žala yra 314 Eur. Jis nuvyko į įmonę, kuri remontuoja automobilių kėbulus, ir apžiūrėjus išrašė sąskaitą faktūrą. Automobilį susitvarkė, su žalos dydžiu sutinka. Draudimas žalos neatlygino. Civilinio ieškinio nepareiškė, nes niekas jam nesakė, kad jį reikia pareikšti. Jis galvojo, kad užtenka nurodytos sumos ir nebereikia nieko reikšti. Papildė, kad automobilio stogas buvo subraižytas, matėsi žymės, kad buvo lipta. Bagažinės dangtis buvo įlenktas ir apibraižytas. Priekinio stiklo valytuvas buvo sugadintas.
5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. V. nurodė, kad 2021 m. spalio 30 d., prieš 24 val. žiūrėjo televizorių. Jai suskambo telefonas, prisistatė policija ir pranešė, kad yra sugadintas jos automobilis, paprašė išeiti į kiemą. Lauke ją pasitiko policija. Pareigūnai parodė įbrėžtą variklio dangtį ir nubrėžtą priekinį stiklą. Pareigūnai paklausė, ar rašys pareiškimą, liepė, kai galės, atvykti į komisariatą. Pirmiausia ji nuvažiavo pas meistrą, jis nurodė kiek kainuos dangtis ir kiek kainuos stiklo pakeitimas. Visą sumą sudarė 334 eurai. Automobilį susitvarkė. Draudimas žalos neatlygino. Ji nesitiki, kad jai žala bus atlyginta. Supranta, kad žmogus nepakaltinamas ir iš karto nieko nesitikėjo. Automobilis yra senas. Supranta, kad yra tokie įstatymai, kad, jei esi nepakaltinamas, gali daryti ką nori, o sąžiningi žmonės gauna kentėti. Dėl 300 Eur jokio ieškinio nereikš. Papildė, kad apžiūrėdama automobilį šalia matė plytos gabalą. Ant automobilio plytos likučių nematė, bet priekinis dangtis buvo stipriai įbrėžtas. Jos automobilis yra Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. nurodė, kad pačio įvykio nematė, bet girdėjo triukšmą. Priėjęs prie lango, pamatė policijos automobilį. Išėjo į lauką ir pamatė pareigūnų automobilyje sėdintį E. R.. Pareigūnas jam pasiūlė apžiūrėti savo automobilį. Lauke mėtėsi statybinio laužo gabalai ir buvo nubrėžtos automobilio durelės. Vėliau jis nuvažiavo į servisą ir jam viską suremontavo. Jis turėjo Kasko draudimą ir jo nuostolis yra 100 Eur franšizei. Tuos pinigus jis ir nori atsiimti, bet supranta, kad jokių šansų neturi. Papildė, kad viskas įvyko 2021 m. spalio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini). Jo automobilis yra Golf plius. Jo automobiliui buvo subraižytos galinės dešinės pusės durelės. Patyrė gryno nuostolio 100 Eur. Yra padaryta 246,78 Eur žala, nes remontavo servisas. Jis nori atsiimti savo 100 Eur, nes automobilis stovėjo kieme ir jis nebuvo kaltas. Jam policijoje paaiškino, kad, jeigu žmogus bus nepakaltinamas, jokių šansų atsiimti pinigų nėra, todėl nieko neberašė. Gavęs nuosprendį kreipsis į draudimą ir gal atlygins jo patirtą žalą. Jam 136 Eur draudimas sumokėjo servise, o jis turėjo padengti 100 Eur draudimo franšizę.
7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, kad E. R. nepažįsta, jokių ryšių neturi. Žino, kodėl yra pakviesta. Gal prieš 1,5 metų, žiemą, apie 12 val. nakties sėdėjo prie kompiuterio ir išgirdo duslų garsą. Atsitraukusi nuo kompiuterio, pamatė tamsiai apsirengusį vyriškį, kuris iš statybinio laužo maišo ima akmenis ir mėto į automobilius, todėl paskambino policijai, nes pagalvojo, kad gali būti apgadinti automobiliai. Ji į lauką nebeišėjo ir pokalbis įvyko tik telefonu. Dar vieną kartą važiavo į policiją duoti parodymų. Ten nurodė tą patį. Policijoje galėjo nurodyti tikslesnes aplinkybes, nes praėjo jau daug laiko. Teismas gali remtis tais parodymais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2021 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos J. J. parodymai (2 tomas, b. l. 67–69). Liudytoja J. J. nurodė, kad 2021 m. spalio 30 d., apie 23.20 val., būdama namuose - prie kompiuterio, išgirdo kažkokius garsus, kaip trenksmus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tai jos namo aikštelėje garsus išgirdo. Tuomet pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kaip vyriškis ima iš statybinių atliekų maišo gabalus tų atliekų ir meta link automobilių. Lauke buvo tamsu ir gerai piliečio nematė, todėl neatpažintų. Tačiau matė, tik kad jis apsirengęs tamsiai ir yra nestambaus kūno sudėjimo. Ji tuomet nutarė paskambinti 112 ir pranešti apie minėtą įvykį. Ji nematė ar buvo apgadinti automobiliai, nes jai iš namų nesimatė, o lauke nebuvo, nėjo pažiūrėti. Jis tuos akmenis metė į vieną pusę, ne po visą kiemą, t. y. tas maišas su statybinėmis atliekomis buvo prie namo laiptinių, o jis iš to maišo ėmė ir metė priešais, tolyn, nuo namo link automobilių, nes ten buvo sustatyti automobiliai. Po to, jis ėmė judinti ir daužyti vaikų smėlio dėžės dangtį, bet nepastebėjo, kad smėlio dėžė būtų sugadinta. Dėl kokių priežasčių taip elgėsi jai nepažįstamas vyriškis, ji nežino ir nesidomėjo. Smulkiau aplinkybių papasakoti neturi ką, nes kai pranešė trumpuoju pagalbos numeriu 112, tai daugiau nesidomėjo kas vyksta kieme. Nes jau buvo vėlus paros metas. Kiemas apšviestas, bet ne pilnai, todėl ne viskas aiškiai buvo matyti. Ką matė, tą susakė paskambinusi 112. Daugiau nieko papasakoti neturi ką. Pagarsinus parodymus, liudytoja J. J. nurodė, jog parodymai teisingi, neturi ką papildyti.
8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Z. nurodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet buvo vėlyvas vakaras ir lovoje skaitė knygą. Lauke išgirdo triukšmą ir pamatė kaip vyriškio siluetas iš statybinio laužo maišo ima plytas ir mėto ant automobilių. Ji paskambino policijai ir jai pasakė, kad ji ne pirma kviečia policiją. Per langą kiti vyrai drausmino vyriškį. Išėjus į lauką atvyko policija. Asmeniui nenustatė neblaivumo. Apžiūrėjusi automobilius, pamatė, kad jos automobilis nesugadintas. Buvo tamsu ir tikrai negali pasakyti ar salėje yra tas pats asmuo. Buvo sugadintas kaimyno „Volkswagen“ automobilis, o daugiausia apgadintas „Mercedes“ automobilis. „Mercedes“ priklausė kitos laiptinės senyvo amžiaus kaimynui. Jam ir kapotas, ir stogas buvo įlinkęs, nulaužtas ženklelis. Pro langą gadinimo fakto nematė. Matė, kaip mėtė statybines medžiagas ant „Volkswagen“ automobilio. Buvo mėtoma į visus automobilius, o ne konkrečiai į vieną. Buvo apklausta pareigūnų. Ką atsiminė tą ir pasakė. Jai žala nepadaryta.
9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. nurodė, kad E. R. nepažįsta, su juo jokių giminystės ryšių neturi. Salėje sėdintį asmenį žino iš įvykio. Ji svečiavosi pas sesę su mažamečiu vaiku. Prieš išvažiuojant ėjo į automobilį užsimigdyti vaiko, o pilietis pradėjo šokinėti ant automobilio. Prieš tai, jai išeinant iš laiptinės, asmuo mandagiai su ja pasisveikino, neatrodė apsvaigęs. Po 10-15 min. pasigirdo triukšmas, pradėjo šokinėti ant automobilių, kaimynai šaukė pro langus. Ji iškvietė policiją, nes pabijojo dėl savo automobilio ir vaiko jame. Iškvietus pareigūnus buvo patikrintas asmens neblaivumas. Neblaivumo nenustatė, bet matėsi, kad asmuo buvo kažko pavartojęs. Tad pareigūnai ėjo tikrinti automobilių. Prie jos akių buvo nuluptas „Mercedes“ ženklelis. Asmuo aiškino, kad nieko nedarė, bet pareigūnams pasakė patikrinti kišenes ir jie rado ženklelį. Asmuo aiškino, kad senukas jam sugadino automobilį ir taip jis norėjo atkeršyti. Ji įvykį filmavo, bet pakeitė telefoną ir įrašo nebeturi. Įvykis įvyko prieš porą metų, galėjo būti rudenį. Ji buvo adresu (duomenys neskelbtini). Su vaiku apie 23 val. įsėdo į savo transporto priemonę ir norėjo automobilyje užmigdyti vaiką. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės. Šalia jos stovėjo senovinis „Mercedes“ automobilis, šeimininką žinojo, nes jis gyvena sesės name. Jo pavardės negali nurodyti. Ji matė kaip asmuo šokinėjo ant kapoto ir ant stogo. Tada nušoko ant žolės, vėl sugrįžo ir nuplėšė ženkliuką. Triukšmas buvo labai didelis ir kaimynai pro langus pradėjo šaukti. Jis mėtė statybines plokštes. Ji tai matė, nes buvo lauke ir tuo metu skambino policijai. Išėjo kažkoks kaimynas iš laiptinės ir pradėjo asmenį drausminti, o kaltinamasis jam šaukė ir siūlė eiti pasimušti. Statybinių medžiagų ant „Mercedes“ nemėtė, nes buvo nuėjęs gerokai toliau. Kiemas nėra apšviestas. Ji labai bijojo dėl savęs ir dėl savo vaiko, kad neužšoktų ant jos automobilio ir prašė pareigūnų nepadėti ragelio. Ji ir šiandien bijo čia būti. Vėliau buvo apklausta pareigūnų, teismas gali remtis tais parodymais. Tai tas pats vyriškis, kuris su ja pasisveikino. Jį sulaikė policijos pareigūnai. Sulaikymo metu jis viską neigė. Ji manė, kad jis buvo neblaivus, nes tikrai elgėsi neadekvačiai. Neblaivumo nenustatė ir jį išsivežė. Jis aiškino, kad kerštavo senuko mašinai. Ji jį matė su „Nike“ ar „Adidas“ batais arba su šlepetėmis, o pareigūnams sulaikius, jis jau buvo be batų. Valytuvą buvo pakėlęs „Mercedes“ automobiliui, spardomų veidrodėlių nematė. Ji asmens nepažįsta ir negali pasakyti ar jis buvo veikiamas ligos.
10. 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. nurodė, kad 2021 m. spalio 30 d., apie 23.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „VW Golf Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra subraižytas dešinės pusės galinės durelės, dėl ko jam padaryta 246,78 Eur turtinė žala. Automobilis draustas kasko draudimu, draudimo bendrovėje „BTA“. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 167–171).
Šalies argumentai
11. 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškime O. V. nurodė, jog 2021 m. spalio 30 d., apie 23.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, buvo apgadintas jai priklausantis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. subraižytas ir įlenktas priekinis variklio dangtis bei įbrėžtas priekinis stiklas, dėl ko jai padaryta 324 Eur turtinė žala. Automobilis draustas „Gensidige“ civiliniu draudimu. Civilinį ieškinį pareikš. Prašo nustatyti ir nubausti kaltus asmenis ( 2 tomas, b. l. 13–16).
12. 2021 m. lapkričio 23 d. pareiškime R. S. nurodė, jog 2021 m. spalio 30 d., apie 23.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, buvo apgadintas jam priklausantis „Mersedes – Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nulaužtas gamybinis MB ženkliukas, subraižytas automobilio stogas, bagažinės dangtis, sulaužytas priekinio stiklo valytuvas, įlenktas bagažinės dangtis, dėl ko jam padaryta 314 Eur turtinė žala. Automobilis draustas „Ergo“ civiliniu draudimu. Civilinį ieškinį pareikš. Prašo nustatyti ir nubausti kaltus asmenis (2 tomas, b. l. 46–48).
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš 2021 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo kartu su foto lentele matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 146–166).
14. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2021 m. spalio 30 d. 23.36 val. J. J. policijai pranešė, jog kieme vyras mėto akmenis į automobilių langus, vaikšto po kiemą (1 tomas, b. l. 123–126). 2023 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas telefoninio pranešimo BPC garso įrašas. Protokole nurodyta: „Apžiūrimi 2 garso įrašai. Atidaromas mp3 failas, kuriame yra įrašai pavadinimu: 2021_10_30_23-34-20_37062300978 ir 2021_10_30_23-35-56_37068423144. Atidarius pirmąjį failą girdimas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters. Įrašo trukmė 1 min. 18 sek. BPC: 112. Moteris: laba diena, noriu pranešti apie asmenį, tokį, lauke dabar matau į mašinas mėto plytas. BPC: čia (duomenys neskelbtini)? Moteris: jo, (duomenys neskelbtini), name būtų. BPC: (duomenys neskelbtini). Moteris: taip. BPC: čia aikštelėje? Moteris: žinokit pačiam kieme, dabar pamačiau, girdžiu toks triukšmas baisiausias, pasižiūriu per langą, ten buvo toks grunto nu maišas padėtas, žmonės remontus darosi. Iš to maišo traukia akmenis ir mėto į mašinų langus. Aš nežinau kiek ten, ar pažeidė tas mašinas, ir dabar jisai nuėjo į tamsą, aš nebematau. BPC: ai nuėjo? Link kur? Moteris: link toliau, link kitos pusės. BPC: kokia čia gatvė yra, į kurią pusę, link (duomenys neskelbtini) ar link kurios pusės? Moteris: jo, jo, jo link (duomenys neskelbtini), čia tarp kiemų vaikštinėja, lygtais grįžo žinokit, jis čia vėl šmirinėja. BPC: o maždaug, kaip jis ten, ką ryškesnio. Moteris: juodai toks apsirengęs vyriškis. BPC: juodai, jaunas ar? Moteris: man atrodo, kad plaukai pas jį tokie kaip ir truputį pliktelėjęs. BPC: aha, supratau. Perduodu pranešimą. Jūsų vardas, pavardė? Moteris: J. J., žinokit, sakau, nežinau ar nukentėjo kažkas (kalba nesuprantama). BPC: perduodu, ačiū. Moteris: gerai tada informuokit, tegul pažiūri. Atidarome antrąjį mp3 failą, kuriame yra įrašas pavadinimu: 2021_10_30_23-35-56_37068423144. Atidarius failą girdime pokalbį tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters. Įrašo trukmė 0 min. 36 sek. BPC: 112 Moteris: Labas vakaras. BPC: Labas vakaras. Moteris: norėtumėm policijos į (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) 6 – 40 kiek? Moteris: nu, sakykim, čia į kiemą, nes pabudom, čia daug gyventojų, pro langus pradėjom šaukt, kažkoks vaikinukas, pasiėmęs čia plytas, į mašinas mėto. BPC: aha matau, žinokit, jau yra iškviesti pareigūnai. Moteris: ai, jau yra? BPC: aha, taip, taip. Moteris: supratau. Iki. BPC: jūsų vardas pavardė? Moteris: J. Z., būsiu. BPC: gerai, mes informuojam pareigūnus dar pakartotinai. Moteris: ačiū. BPC: Viso geriausio.“ (1 tomas, b. l. 135–138).
Žemesnės instancijos teismas
15. 2022 m. sausio 30 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų BODY kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Protokole nurodyta: „Apžiūrint BODY kamerų Nr. B0F1EC5F86E ir Nr. 28EDE0E9FCB0 vaizdo ir garso įrašus, yra 7 failai. 1 failas - 2021_1030_234039_069 MP4 Video File (VLC) 286 464 KB, 2021 m. spalio 30 d. 21.45 val. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai sutinka ir nusiveda vyriškį prie tarnybinio automobilio, kuris galimai įvykdė nusikaltimą ir patikrina blaivumą. Pareigūnė supildo asmens anketinius duomenis, kuris pasakė, kad jis nuo automobilio „Mersas“ nulaužė „merso“ firmos ženklelį, kurį turi kišenėje. Pareigūnas nustato asmens blaivumą 0,00 prom. Vyriškis, kuris buvo netoliese nurodė, kad apgadintas automobilis, bet savo anketinių duomenų nesutiko pateikti. Po to, pilietė prisistačiusi E. K., nurodė savo anketinius duomenis. 2 failas - 2021_1030_234540_070 MP4 Video File (VLC) 284 544 KB, 2021 m. spalio 30 d. 21.50 val. iš vaizdo ir garso kameros matyti, kad E. K. nurodė, kad vyriškis, kurį pareigūnai patalpino į tarnybinio automobilio sulaikymo vietą, apgadino kelis automobilius. Susirinkę lauke piliečiai nurodo, kad buvo labai didelis garsas, kai vyriškis apgadino automobilius. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes. Piliečiai apsižiūri savo automobilius stovinčius tame kieme. 3 failas - 2021_1030_235039_071 MP4 Video File (VLC) 285 120 KB, 2021 m. spalio 30 d. 21.55 val. vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareigūnai laukia savininkų, kurių automobiliai apgadinti. Atėjo „Mersedes“ automobilio savininkas ir apžiūri savo automobilį, jo apgadinimus. 4 failas - 2021_1030_235538_072 MP4 Video File (VLC) 283 520 KB, 2021 m. spalio 30 d. 22.00 val. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pareigūnai kalbasi su automobilio „Mersedes“ savininku, dėl jo automobilio apgadinimų. Pareigūnai paaiškina, kad jis turi nuvykti į servisą ir prašyti, kad jam įvertintų automobilio apgadinimų sąmatą, tai yra patirtą turtinę žalą. 5 failas - 2021_1030_000037_073 MP4 Video File (VLC) 282 880 KB, 2021 m. spalio 30 d. 22.05 val. vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareigūnai apžiūri įvykio vietą, visus kieme esančius automobilius. Pareigūnai bendrauja su kito apgadinto automobilio savininku - V. A.. Pareigūnai užsirašo V. A. anketinius duomenis. 6 failas - 2021_1030_000536_074 MP4 Video File (VLC) 77 312 KB, 2021 m. spalio 30 d. 22.06 val. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pareigūnai toliau apžiūri įvykio vietą ir bendrauja su piliečiais esančiais kieme, juos įspėja, pasiūlo informuoti kaimynus, kad visi apsižiūrėtų savo automobilius, dėl sugadinimų. 7 failas - 2021_1030_000708_075 MP4 Video File (VLC) 40 384 KB, 2021 m. spalio 30 d. 22.07 val. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pareigūnai įtariamojo paklausia, „ar viskas gerai?“. Įtariamasis atsako, „viskas gerai, o tau viskas gerai?“. Tada pareigūnas pasako, kad jis yra sulaikomas dėl chuliganiško elgesio ir bus pristatytas į areštinę. Bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau ikiteisminio tyrimo bylai vertingos informacijos nėra (1 tomas, b. l. 143–145).
II Epizodas
16. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. nurodė, kad praėjusiais metais, sausio 14 d. vėlai vakare buvo (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš (duomenys neskelbtini), aikštelėje pamatė žmonių susirinkimą. Buvo apsauginis ir sulaikytas įvykio kaltininkas. Pamatė, kad jo automobilis buvo apspardytas, užlenkti veidrodėliai, nulėkusios veidrodėlių dalys, nulenktas valytuvas. Detaliau apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo vieną įbrėžimą ant dešinės ar kairės pusės galo. Kol gilinosi į situaciją, kaltininkas ėjo link (duomenys neskelbtini) turgelio ir perėjo gatvę. Jis bėgo link jo ir pamatė įsukančius pareigūnus, kurie asmenį sulaikė. Jis komisariate pateikė pareiškimą, taip pat civilinį ieškinį, nežinodamas nepakaltinamumo aplinkybių. Nuvyko, atrodo, į autosaloną „Melga“ ir ten nustatyta 200 Eur žala, išrašytos, atrodo, dvi sąskaitos. Nusprendė automobilio neremontuoti, kol nebus atlyginta žala. Parėjusiais metais nusprendė automobilį parduoti jo neremontavęs. Nori atsiimti savo civilinį ieškinį, ir pretenzijas, nori tam žmogui atleisti. Jis pateikė pareiškimą ir vėliau policijos pareigūnė jam paskambino ir pasakė, kad nėra pateikęs civilinio ieškinio ir jį parašė. Tuo metu buvo sugadinta keletas automobilių. Juos matė, nes su pareigūnais apžiūrėjo aikštelę. Jo automobilis stovėjo lauke prieš pat įėjimą į (duomenys neskelbtini). Jo automobilis yra Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nuspirti ir užlenkti du veidrodėliai, nulaužtas valytuvas ir dešinio galinio sparno įbrėžimas.
17. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. (B.) nurodė, kad tai įvyko prieš metus, penktadienį. Su vyru susiruošė „(duomenys neskelbtini)“ pažiūrėti filmą. Automobilį pastatė lauko aikštelėje. Būdama filme sulaukė skambučio iš policijos ir nurodė, kad įvyko įvykis su jos automobiliu. Išėjusi apžiūrėjo savo automobilį ir pareigūnai jai pasakė nuvažiuoti į komisariatą parašyti pareiškimą. Įvykio vietoje matė sulaužytus abu veidrodėlius, įspirtas dureles, sudaužytą rato gaubtą. Po savaitgalio nuvyko į jai artimiausią servisą ir paliko automobilį. Servise jai surašė sąmatą, kiek kainuotų remontas. Ji nesigilino į darbų kainas. Atrodo, jai padaryta virš 300 Eur žala. Veidrodėlį įsigijo iš žmogaus, nes senasis buvo nebepataisomas, o kitas veidrodėlis turėtų būti automatinis, bet tai neveikia. Automobilio neremontavo, nes nėra atliekamų pinigų. Tikslios datos neprisimena, bet buvo 2022 m. sausio mėnesį. Jos automobilis yra Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškime turėjo nurodyti tokias pat aplinkybes. Pareiškimą perskaitė. Papildė, kad teismas gali remtis jos duotais parodymais. Neprisimena ką nurodė papildomoje apklausoje, galėjo klausinėti dėl žalos dydžio. Po apklausos turėjo perskaityti protokolą. Dabar nepamena ką nurodė apklausoje, nes įvykis buvo jau seniai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2022 m. sausio 14 d. ir 2022 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. Č. (B.) apklausos metu duoti parodymai (3 tomas, b. l. 10–12, 42–43). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. (B.) 2022 m. sausio 14 d. nurodė, kad mobilaus ryšio telefonu paskambino policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo ar jai priklauso automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo šalia PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės, informavo, kad galimai jos transporto priemonė yra apgadinta. Atėjusi prie savo automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra apgadinti abu galinio vaizdo veidrodėliai, dešinės pusės nulaužtas veidrodėlis bei sudaužytas jo stiklas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apgadintas rėmelis, nulaužtas kairės pusės priekinio rato plastikinis gaubtas, įbrėžtas kairės pusės priekinis sparnas, įlenktos kairės pusės priekinės vairuotojo durelės. Apžiūrint toliau savo transporto priemonę, buvo matyti įbrėžtos dešinės pusės priekinės keleivio durelės. Minėtą transporto priemonę nurodytu adresu pastatė apie 20 val., automobilis buvo be apgadinimų. Kas apgadino transporto priemonę, pati nematė, apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie informavo, kad galimai jos automobilį apgadinęs asmuo yra nustatytas. Jai padaryta materialinė žala, kurios šiuo metu pasakyti negali, ją patikslins vėliau. Prašė policijos įstatymo nustatyta tvarka įpareigoti nustatytą asmenį jai atlyginti padarytą materialinę žalą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. (B.) 2022 m. sausio 18 d. apklausos metu nurodė, kad po įvykio savo automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į automobilių servisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Darbuotojas apžiūrėjęs jos automobilį, sudarė automobilio remonto sąmatą. Viso už automobilio remontą ji turės sumokėti 381,15 Eur. Gali nurodyti, kad automobilis bus remontuojamas minėtame autoservise. Įvykio metu jai buvo padaryta turtinės žalos už 381,15 Eur. Automobilis „kasko“ draudimu nedraustas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, tyrimo metu. Dėl kokių priežasčių tą vakarą buvo apgadintas jai priklausantis automobilis, nurodyti negali. Pati asmeniškai su niekuo nekonfliktuoja, grasinimų sulaukusi nėra. Daugiau tyrimui naudingos informacijos pateikti negali. Pagarsinus parodymus nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. (B.) nurodė, jog parodymai teisingi. Palaiko savo civilinį ieškinį. Nesidomėjo, kaip vyksta civilinio ieškinio atlyginimas nustačius asmens nepakaltinamumą.
18. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. D. nurodė, kad E. R. nepažįsta, jokių ryšių neturi. Žino, kodėl yra pakviesta. Ji su draugais važiavo iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ paimti jos mamos ir pamatė, kaip vienas vyras eina vis prie kito automobilio ir jį spardo. Ji sustojo aikštelėje ir su draugu J. išlipo. Ji paskambino policijai ir pranešė, kad asmuo spardo automobilius. Kalbėdama su pareigūnais ėjo paskui tą žmogų, iki kol atvažiavo policija. Tas žmogus buvo gal mėlyna striuke ir dabar jo atpažinti negalėtų. Jos draugas J. ėjo kartu su ja ir perdavė filmuotą medžiagą pareigūnams. Jiems sustojus aikštelėje, asmuo iš kojos spyrė vienam automobiliui į veidrodėlį, kitam buvo nuimtas automobilio rato gaubtas, spardė kelio ženklus ir stumdė vėžimėlius. Buvo vakaras, bet aikštelė buvo kažkiek apšviesta. Nepasakytų, kad asmuo elgėsi adekvačiai, nes blaškėsi ir ėjo nuo vieno ženklo prie kito, stumdė vėžimėlius. Tiksliai negali pasakyti, ar sakė kažkokius žodžius. Ji buvo atvykus pareigūnams, pareigūnai sulaikė jos matytą asmenį. Ji buvo apklausta kaip liudytoja ir nurodė teisingas aplinkybes. Įvykis galėjo įvykti sausio mėnesį.
19. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. T. nurodė, kad E. R. nepažįsta, jokių giminystės ryšių neturi, žino kodėl yra pakviestas. Tai dėl „(duomenys neskelbtini)“ įvykio. Jo akimis neblaivus asmuo išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, apspardė kelis automobilius ir norėjo pasišalinti. Policijoje jį apklausė. Tuo metu pasakė automobilių markes, nurodė kas buvo sugadinta. Tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Protokolą perskaitė ir teismas gali tais parodymais remtis. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2022 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo G. T. parodymai (3 tomas, b. l. 99–100). Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tikslios datos nebeprisimena, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kur savo automobilyje sėdėjo ir laukė išeinančios draugės. Apie 22 val., sėdėdamas automobilyje jis pamatė, kaip iš „(duomenys neskelbtini)“ išeina vienas vyriškis, kuris, kaip jam pasirodė, buvo neblaivus, kalbėjosi vienas su savimi, vartojo necenzūrinius žodžius. Vyriškis ėjo link jo automobilio, bet matyt pamatęs, kad jis sėdi automobilyje, nusisuko į šoną ir nuėjo toliau. Jis eidamas kalbėjosi su savimi, bet jis nesuprato ką jis kalba, keikėsi rusiškai. Netrukus pamatė, kaip vyriškis priėjęs prie automobilio „Opel“, spyrė į keleivio pusės veidrodėlį. Paskui jis apėjo aplink ir vėl kažką automobiliui darė, lyg lindo prie automobilio valytuvo. Iš pradžių pagalvojo, kad jo automobilis, kad prisigėręs spardo savo automobilį, tačiau po to, kai jis nuėjo nuo minėto automobilio ir priėjo prie „Toyota Yaris“ automobilio bei pradėjo jį spardyti, nuplėšė nuo rato plastmasinius „kalpokus“, jis suprato, kad jis gadina ne savo automobilius ir išlipęs iš automobilio ketino skambinti į policiją, tačiau jį aplenkė kiti jaunuoliai, kurie, kaip suprato, pranešė policijai telefonu. Jis matė, kaip vyriškis burbėdamas nuėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Patikslino, kad po to, kai vyriškis nuėjo nuo „Toyota“ automobilio, jis dar įėjo į stoginę, kur stovėjo sustatyti „(duomenys neskelbtini)“ vežimėliai, ten kažką dar darė. Kaip suprato, mėtė vežimėlius, nes keli išvažiavo lauk. Po to jis pasišalino į (duomenys neskelbtini) pusę. Jis matė, kad paskui nueinantį vyriškį nuėjo jaunuoliai. Vyriškis nuėjo skersai (duomenys neskelbtini) gatvės, kur vėliau jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Kadangi netrukus išėjo „Opel“ automobilio savininkas, tai jis jam prisistatė ir pasakė kur pasišalino automobilio gadintojas. „Opel“ automobilio savininkas nubėgo į tą pusę. Buvo apgadinti du automobiliai, nes tuo laiku jau buvo apytuštė aikštelė. Išlipęs iš automobilio jis labai gerai matė kas vyksta kitoje gatvės pusėje, todėl tikrai matė, kad vyriškis, kuris apgadino minėtus du automobilius, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pagarsinus parodymus liudytojas G. T. nurodė, jog papildymų neturi.
20. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad E. R. nepažįsta, jokių giminystės ryšių neturi. Žino kodėl yra pakviestas. Jie važiavo pasiimti draugės mamos iš darbo ir pamatė kaip kaltinamasis pradėjo spardyti veidrodėlius. Jie jį pasekė ir pamatė kaip nusukinėja ženklus. Jie iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai asmenį sulaikė. Buvo apklaustas policijos pareigūnų. Tuo metu nurodė tikslesnes aplinkybes. Parodymus perskaitė ir teismas gali jais remtis. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti 2022 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo J. B. parodymai (3 tomas, b. l. 103–105). Liudytojas J. B. nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 22 val. jis kartu su drauge T. D. važiavo pasiimti iš darbo T. mamos, kuri dirba (duomenys neskelbtini). Juos vežė draugas D. T.. Jiems važiuojant link įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“, kuris vadinasi „(duomenys neskelbtini) įėjimas“, pamatė, kaip aikštelėje nepažįstamas vyriškis spyrė iš kojos į automobilio „Opel“ šoninio vaizdo matymo veidrodėlį. Kurios pusės tai buvo veidrodėlis, neprisimena. Negali pasakyti ar automobilis „Opel“ stovėjo į juos priekiu, ar galu. Tai pamačiusi T. iš karto paskambino 112. Kadangi operatorius pasakė pasekti tą asmenį, kuris spardė į automobilio veidrodėlį, tai jie išlipo visi trys iš automobilio ir nusekė paskui vyriškį. Patikslina, kad tuo metu, kai pamatė, kad vyriškis spardo automobilį „Opel“, nuvažiavo pasistatyti automobilį, todėl nematė, kad jis dar būtų apspardęs kitą automobilį. Kai jie nuėjo pasekti paskui minėtą asmenį, jis jau spardė lauke po stogine stovėjusius „(duomenys neskelbtini)“ vežimėlius, paskui nuėjo link (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvusios stoginės su vežimėliais ir matė, kad ten taip pat spardo vežimėlius. Matė, kaip paėmęs vežimėlį, jį metė. Kadangi vyriškis elgėsi neadekvačiai, tai jie patys jo bijojo, todėl tik sekė paskui jį, bet drausminti nedrįso. Jį nusekė iki kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esančios turgavietės, kur atvyko policijos pareigūnai, ir jie jiems nurodė asmenį, apspardžiusį automobilį. Vyriškis pareigūnų buvo sulaikytas. Patikslina, kad dar prieš pereidamas gatvę vyriškis nusuko, atrodo, pėsčiųjų perėjos ženklą į kitą pusę. Ženklo jis nesulankstė, tik nusuko. Kiek prisimena, vyriškis buvo apsirengęs tamsiai, tačiau kaip tiksliai, neprisimena. Jo apibūdinti negali, atpažinti taip pat negalėtų, tačiau matė, kaip būtent jį sulaikė policijos pareigūnai. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu neprisimena. Pagarsinus parodymus liudytojas J. B. nurodė, jog įvykis įvyko seniai ir dabar negali pasakyti, ar salėje yra tas pats asmuo. Patikslinti neturi ką.
21. 2022 m. sausio 14 d. S. Č. (B.) pareiškime nurodyta, jog 2022 m. sausio 14 d., apie 22.20 val., jai būnant Š. A. g. (duomenys neskelbtini), į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar jai priklauso automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo šalia prekybos centro stovėjimo aikštelėje, nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Informavo, kad galimai jos transporto priemonė yra apgadinta. Atėjusi prie savo automobilio pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis. Prašo įstatymo nustatyta tvarka nustatytą asmenį nubausti ir atlyginti jai padarytą materialinę žalą (3 tomas, b. l. 10–12).
22. 2022 m. sausio 14 d. D. K. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 14 d., apie 22.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad jo automobilis „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas. Jam padaryta turtinė žala. Prašo nubausti kaltą asmenį (3 tomas, b. l. 64–66).
23. 2022 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (3 tomas, b. l. 19–25).
24. 2022 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (3 tomas, b. l. 68–75).
25. 2022 m. sausio 15 d. Šiaulių AVPK patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 14 d., apie 21.59 buvo gautas pranešimas, jog neblaivus asmuo prie (duomenys neskelbtini) daužo automobilius. Apie 22.02 val. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja T. D., kuri nurodė vyriškį apgadinusį automobilius. Bendraujant su nurodytu vyriškiu – E. R., atrodė, kad jam sutrikusi psichika. Pabendravus su pranešėja T. D., ji paaiškino, kad būnant kartu su J. B. prie PC (duomenys neskelbtini) pastebėjo kaip automobilių stovėjimo aikštelėje neadekvatus asmuo apgadino kelis automobilius ir iš įvykio vietos bandė pasišalinti. Įvykio vietoje matėsi apgadinti du automobiliai. Į įvykio vietą atvyko medikai, E. R. pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyrių (3 tomas, b. l. 30).
26. 2022 m. vasario 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. B. pateikė vaizdo medžiagą, kuri apžiūrėta 2022 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „046 (duomenys neskelbtini) g. įėjimas_NVR 2_20220114215000_20220114220200_169411116.mp4“ matomas vaizdas prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) ties pėsčiųjų perėja, kamera atsukta į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe užrašas 01-14-2022 Pe 21:50:00 (W), įrašo dešiniajame apatiniame krašte užrašas 046 Camera 09. Vaizdo įrašas blogos kokybės. Peržiūrint vaizdo įrašą, 21.57 val. iš (duomenys neskelbtini) išeina asmuo, pagal apsirengimą (galimai tamsiai mėlyna striukė su kapišonu ir mėlyni džinsai) panašus į E. R.. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės, įžiūrėti asmens detaliau nėra galimybių. Vyriškis nueina link pėsčiųjų perėjos kairės pusės, paskui pasisukęs nueina toliau į kairę pusę, kurios vaizdo įrašas nesiekia. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta. Vaizdo įrašo trukmė 12.00 min. (3 tomas, b. l. 34–39).
27. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nuo 2023 m. birželio 1 d. – 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Pagal teismų praktiką turtinės žalos dydis iš esmės yra fakto klausimas.
28. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama nuspręsti, jog E. R. padarė dvi įstatymo uždraustas, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, nes E. R. 2021 m. spalio 30 d. apgadino daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulauždamas gamybinį MB ženkliuką, subraižydamas automobilio stogą, bagažinės dangtį, įlenkdamas bagažinės dangtį, sulaužydamas priekinio stiklo valytuvą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. S. 314 Eur turtinę žalą, taip pat apgadino O. V. priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį subraižydamas ir įlenkdamas variklio dangtį, subraižydamas priekinį stiklą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai O. V. 324 Eur turtinę žalą, bei apgadino V. A. priklausantį automobilį „VW Golf Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) subraižydamas dešinės pusės galines dureles, padarė nukentėjusiajam V. A. 246,78 Eur turtinę žalą, viso 884,78 Eur turtinės žalos. 2022 m. sausio 14 d. E. R. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos ir pramogų centro (duomenys neskelbtini) D. K. apgadino priklausantį automobilį „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. apgadino spirdamas kojomis dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį ir dešinės pusės galinį sparną, bei kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, atlauždamas rankomis galinį valytuvą ir taip juos sulaužydamas, padarė nukentėjusiajam D. K. 200 Eur turtinę žalą, taip pat S. B. apgadino priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. apgadino kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, priekinės kairės pusės dureles, kairės pusės priekinio rato gaubtą bei į dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį ir taip juos sulaužydamas, padarė nukentėjusiajai S. B. 381,15 Eur turtinę žalą, viso 581,15 Eur turtinės žalos. Teismo vertinimu, veikos kvalifikuotai tinkamai, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
29. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 7-24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog E. R. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2021 m. spalio 30 d. ir 2022 m. sausio 14 d.) sirgo laikino pobūdžio psichikos sutrikimu - kitais ūminiais ir praeinančiais psichoziniais sutrikimais, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Šiuo metu įtariamasis E. R. neserga lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atminties sutrikimų E. R. nenustatyta. Pagal savo psichikos būseną įtariamasis E. R. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teisminiame bylos nagrinėjime. Įtariamajam E. R. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Dėl narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolės, psichozių atsikartojimo prevencijos rekomenduojama apylinkės psichiatro priežiūra pagal gyvenamą vietą bendrais pagrindais. Pagal savo psichikos būseną įtariamasis E. R. gali suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, gali duoti parodymus. Įtariamasis E. R. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose (4 tomas, b. l. 149–157).
30. Teisiamajame posėdyje teismo psichologė ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir nurodė, kad tvirtina teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės išvadą, jog baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, 2021 m. spalio 30 d. ir 2022 m. sausio 14 d., E. R. sirgo laikino pobūdžio psichikos sutrikimu, ir kitais ūminiais praeinančiais psichoziniais sutrikimais. Jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Ekspertizės atlikimo metu E. R. nesirgo lėtiniu ir laikinu psichikos sutrikimu, bei silpnaprotyste. Jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas šiandien jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jam nerekomenduotos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, tačiau dėl narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir priežiūros, psichozių atsikartojimo prevencijos jam rekomenduota apylinkės psichiatro priežiūra pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais. Papildė, kad išvadą teikė trys ekspertai, ir tarp jų nekilo prieštaravimų, nes pateikta visa bylos medžiaga, liudytojo parodymai ir medicininiai dokumentai, ir juose atsispindėjo, kad būtent po šių veikų jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje dėl sutrikusios psichikos, kur aprašyta psichozinė simptomatika, galimos haliucinacijos, santykio poveikio kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, kritikos stoka, psichomotorinis sujaudinimas. Būtent, po šių veikų, jam buvo diagnozuoti kiti ūminiai praeinantys psichoziniai sutrikimai ir net mintys apie savižudybę. Antro gydymo metu buvo konstatuotas šizotipinis sutrikimas ir tuo metu jis išsakė santykio poveikio kliedėjimo idėjas. Jiems dėl veikų nekilo abejonių, o gydymo metu psichikos būsena taikant gydymą pagerėdavo ir jis būdavo išrašomas iš stacionaro. Pačios ekspertizės atlikimo metu psichozės reiškinių nestebėta, buvo atliktas ir psichologinis įvertinimas, mąstymo, suvokimo sutrikimų, bet kažkokių ryškių atminties sutrikimų nenustatyta. Jis buvo orientuotas, gana kritiškas, žadėjo atlyginti nukentėjusiems patirtą žalą, kalbėjo apie tolimesnius savo gyvenimo planus. Ekspertizės atlikimo metu jis nesirgo nei lėtiniu, nei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ekspertizės atlikimo metu 2022 m. lapkričio 7 – 24 d. jis jiems neigė, kad po stacionarinio gydymo vartodavo medikamentus ir ši kortelė jiems nebuvo pateikta. Kitų duomenų apie psichikos sveikatos būseną neturėjo. Ką jie jam rekomendavo, jis tai ir daro, lankosi pas psichiatrą ambulatoriškai. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir šizotipinis sutrikimas nėra medicininiai nepakaltinamumo kriterijai. Galbūt šizotipinio sutrikimo diagnozė jiems kėlė abejonių, kadangi visko rasta asmenybės tyrime – ir asocialaus tipo asmenybės požymiai, yra linkęs į nusikalstamas veikas, emociškai nestabilus, bet šie medicininiai dokumentai komisijos nuomonės nekeičia. Gydytoja yra nurodžiusi, kad suvokimo sutrikimų, kas yra psichozės simptomatika ir suicidinių minčių jis neišsako. Paskirtas gydymas antidepresantais. Šizotipinio sutrikimo ekspertizės atlikimo metu jie nenustatė, nes psichologiniai testai šio sutrikimo nenustatė. Šia pažyma ir nustatyta diagnoze jie būtų rėmęsi nurodant, kad šiuo metu jo būsena yra gana stabili. Šizotipinė diagnozė jam jau buvo nustatyta 2022 m. sausio – vasario mėnesiais, kai jis gydėsi psichiatrijos klinikoje. Ekspertų nuomone, visi jo išgyventi psichoziniai epizodai buvo sąlygoti gausaus psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Jam atvykus į ekspertinį skyrių, lapkričio mėnesį, jie atliko šlapimo tyrimus dėl apsvaigimo ir buvo rasta narkotinių medžiagų. Šizotipinis sutrikimas jau yra šizofreninio pobūdžio. Skiriasi tuo, kad nėra tokių ryškių asmenybinių pakitimų. Kai yra piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, narkotikais, daugeliu atveju psichozės ir būna sąlygotos narkotikų vartojimo arba nutraukimo metu. Jos yra trumpalaikės ir greitai praeinančios. Šizotipiniam sutrikimui stebimas emocinis nuskurdimas, negatyvi simptomatika būdinga daugiau lėtiniam psichikos sutrikimui. Šioje byloje asmeniui buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė ir joje mąstymo, atminties sutrikimų jam nenustatyta. Šizotipinis sutrikimas jiems jau buvo žinomas ir buvo nustatytas jam gydantis stacionare. Šizotipinio sutrikimo diagnozės jie nepatvirtino, kadangi komisija konstatavo, kad psichozė buvo sukelta dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, alkoholio vartojimo, stimuliuojančių gėrimų vartojimo. Tos psichozės, kurios aprašytos stacionarinio gydymo metu, nėra būdingos šizotipiniam sutrikimui, nes jos yra trumpalaikės, fragmentiškos. Prie šizotipinio sutrikimo asmuo gali būti pakaltinamas, jis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Turint tokią diagnozę ir, jeigu tai asmeniui trukdo gyventi, socialiai adaptuotis, jis turi būti gydomas. Šiuo metu asmeniui gydymas skirtas dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo ir gydimui skirti du antidepresantai. Dėl šizotipinio sutrikimo gydimo jis praktiškai negauna ir liga nėra aktyvioje stadijoje. Šizotipinis sutrikimas yra kaip ir asmenybės sutrikimas ir jis gali būti negydomas. Asmeniui nėra reikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių. Jie jam nenustatė šizotipinio sutrikimo, o tai kuo jis skundėsi teismo posėdžio metu yra situaciniai dalykai. Jam būdingas gynybiškumas ir proceso vengimas. Jis yra pakankamai „prisidirbęs“, kad turėtų dėl ko išgyventi. 2022 m. sausio 11 d. epizode, trys dienos iki epizodo, kada buvo nustatyta, kad jis yra nepakaltinamas, jis nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu ir suprato savo veiksmų esmę, buvo pakaltinamas. Jie taip nustatė, remdamiesi jo paties parodymais, viso poelgio motyvacija, nes jis buvo skolingas nukentėjusiam asmeniui ir taip pasielgė iš keršto motyvo. Nebuvo objektyvių duomenų apie tai, kad tuo laikotarpiu jis buvo gydomas ir pats asmuo nerodė aktyvios psichopatologijos - psichozinės simptomatikos. Tais atvejais, kai jis buvo prie (duomenys neskelbtini), kai jam atrodė, kad filmo reklamos yra reklamos apie jo gyvenimą, todėl braukė reklamas, kad ne vietoje buvo pastatyti automobiliai. Ten buvo aktyvi psichopatologija ir psichozinė simptomatika. Taip sprendžia iš jo ir liudytojų pasisakymų. Asmuo nuosekliai pasakojo ką jis darė, kodėl taip elgėsi ir tai buvo keršto motyvas, o ne tiesioginiu priežastiniu ryšiu, būtent tuos jo veiksmus sąlygojo haliucinacijos ar kliedesiai. Tai būdinga asmenims vartojantiems narkotines medžiagas. Ligos istorijos iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo paviršutiniškos ir neatliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimų. Ekspertizės atlikimo metu E. R. paaiškino motyvus, kodėl jis padarė nusikalstamą veiką ir jie nemanė, kad jam buvo psichoziniai sutrikimai, jis buvo orientuotas. Mąstymo, suvokimo sutrikimų, asmenybės defektų požymių jie nenustatė. Dėl savo priklausomybių, dėl asmeninių problemų jis sirgo laikino pobūdžio psichikos sutrikimu. Šis šizotipinis sutrikimas mąstymo neriboja ir neturi jokios įtakos. Papildo, kad sunku pasakyti ar E. R. nustojus savarankiškai gydytis, jis taps pavojingas visuomenei. Viskas priklauso nuo to ar jis vartos psichoaktyvias medžiagas, nes jis yra nuo jų priklausomas.
31. Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas LR BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra BPK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (BPK 403 straipsnis).
32. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad E. R. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2021 m. spalio 30 d. ir 2022 m. sausio 14 d.) sirgo laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – kitais ūminiais ir praeinančiais psichoziniais sutrikimais, dėl ko negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. R. nėra pavojingas visuomenei. Specialistai jam nerekomenduoja taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, nes šiuo metu E. R. neserga lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atminties sutrikimai E. R. nenustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. R. yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką, gyvena su motina. Suvokęs, kad turi psichikos sutrikimų, kreipėsi į privatų psichiatrą, pradėjo gydymą, pritaikius gydymą, jo būklė pagerėjo. Šiuo metu priklausomybių neturi, alkoholio nevartoja, nerūko. Teismo prašo netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Prokuroras teismo prašo, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 4 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti ir E. R. priverčiamųjų medicinos priemonių netaikyti.
Motyvuojamoji dalis
33. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu E. R. nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, taip pat ir jį perduoti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis juo. Pažymėtina, jog 2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį). Teismo nuomone, E. R. tinkamai vykdant paskirtos bausmės įpareigojimus, o būtent, nevartojant psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį), bei E. R. savanoriškai tęsiant gydymą pas psichiatrą, išlieka pagrindas manyti, jog jo psichinė būsena išliks stabiliai gera, pavojingo visuomenei kriterijus, nesikeis.
34. Iš padarytų veikų aprašymų šalintini žodžiai „tyčia“, kadangi E. R. padarytose pavojingose baudžiamojo įstatymo uždraustose veikose nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.
35. Kardomosios priemonės byloje netaikytos.
36. Civiliniai ieškovai S. Č. (B.) byloje pareiškė 2022 m. birželio 23 d. civilinį ieškinį dėl 381,15 Eur turtinės žalos dėl apgadinto automobilio, D. K. pareiškė 2022 m. birželio 21 d. civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos dėl apgadinto automobilio, R. S. – 2021 m. lapkričio 23 d. civilinį ieškinį dėl 314 Eur turtinės žalos dėl apgadinto automobilio, V. A. – 2021 m. lapkričio 3 d. civilinį ieškinį dėl 246,78 Eur turtinės žalos dėl apgadinto automobilio, O. V. – 2021 m. lapkričio 11 d. civilinį ieškinį dėl 324 Eur turtinės žalos dėl automobilio apgadinimo.
37. Šia nutartimi pripažintina, jog E. R. įstatymo draudžiamas veikas padarė būdamas nepakaltinamu, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Civiliniams ieškovams išaiškintina, jog jiems išlieka teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-316/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-113-312/2023 ir kt.).
38. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
39. Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas prie teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir kompaktinis diskas su garso įrašu iš BPC pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos, nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti su byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 404 straipsniu
nutaria:
Baudžiamąją bylą E. R. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.
Civilinių ieškovų – S. Č. (B.), D. K., R. S., V. A., O. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską prie teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC, palikti prie bylos medžiagos.
Teismo nutartį per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.