Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-05 · Byla Nr. M1-113-312/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-05
Bylos Nr.
M1-113-312/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25541-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nukentėjusysis
R. P.
Civilinis ieškovas
E. K.
Advokatai
Andžejaus Sinicynas, Andžejus Sinicinas, Andžejaus Sinicinoir Vilnius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-113-312/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25541-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.1.2.3. 1.2.4.1.2.5.; 2.1.15.3.1; 2.10.11; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorams Antanui Gubistai, Gyčiui Normantui,gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,nukentėjusiajai R. P.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. (E. K.) atstovui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn),

ekspertei Jolantai Didžiokienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedusiam, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d., nutartimi pripažintam padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje bei jam pritaikius priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2018 m. spalio 3 d. priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutrauktas), gyv. (duomenys neskelbtini), įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2022 m. liepos 10 d., apie 16.40 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) namais, kaire ranka suėmęs seserį R. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir ją laikydamas, dešinėje rankoje laikytu su savimi turėtu peiliu sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių į pilvą, krūtinę, nugarą, juosmenį, žastą, klubą, blauzdą, tokiu būdu padarydamas seseriai R. P. daugybines (penkiolika) durtines - pjautines kūno žaizdas, lokalizuotas: dvi pilvo dešinėje viršuje, dvi krūtinės kairėje (ties raktikaulio peties galu), septynias nugaroje ir juosmenyje (tris dešinėje ir keturias kairėje stuburo), dvi kairiajame žaste ir po vieną kairiajame klube, kairėje blauzdoje su atvirais dešinio inksto, abiejų pusių krūtinplėvės ir galimai pilvaplėvės sužalojimais, kurie visumoje ir dėl kiauryminės krūtinės, nugaros ir juosmens bei pilvo žaizdų su atvirais krūtinplėvės, pilvaplėvės ir dešinio inksto sužalojimais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, po to atbėgusiam į pagalbą E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje, Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) namais, tuo pačiu peiliu sudavė ne mažiau penkių smūgių į liemenį ir į nugarą, tokiu būdu padarydamas E. K. daugybines (penkias) durtines - pjautines liemens žaizdas: dvi liemens - pilvo kairėje (viena bambos aukštyje akla), kitą apie 5 cm žemiau bambos lygmens - kiauryminę su daugybiniais (daugiau kaip trimis) plonosios žarnos sužalojimais ir tris žaizdas nugaroje, kurie visumoje ir dėl kiauryminės pilvo žaizdos su plonosios žarnos sužalojimais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia sunkiai sužalojo du žmones, iš kurių vienas yra artimas giminaitis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 99-101, 102-105), T. T. parodė, kad suprato, kuo yra įtariamas, prisipažįsta. Jis gydėsi tiek Respublikinėje psichiatrijos, tiek Vilniaus miesto ligoninėse. Gydosi maždaug 12 metų, jam nustatytas šizoafektinis sutrikimas dėl to, kad anksčiau girdėdavo balsus galvoje, kad jį kažkas persekiodavo, tačiau gydantis, vartojant vaistus, būklė pagerėdavo. Pastaruoju metu vaistų nevartojo, nors turėtų vartoti, kiek laiko nevartoja, negali pasakyti. Prieš dieną atvažiavo pas seserį R. pasiimti aliejaus, nes jie buvo susitarę susitikti. Su seserimi susitiko lauke, automobilių aikštelėje, po to abu paėjo prie jos namo, kur jis paprašė leisti užeiti į jos bute esantį tualetą, tačiau sesuo pradėjo rėkti, kad neleis užeiti, pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, kabinėjosi prie žodžių. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu tiesiog sukilo emocijos, jis išsitraukė iš džinsinių kelnių kišenės peilį. Jis yra sergantis žmogus, turi psichologinių problemų ir sesers grasinimas iškviesti policiją jį paveikė, nes tokie atvejai visada pasibaigia tuo, kad jis atsiduria psichiatrinėje ligoninėje. Tokiu būdu, jis peiliu dūrė seseriai, tačiau negali pasakyti kiek kartų, bet pataikė galimai į pilvą ar į liemenį. Toliau įvykio aplinkybes atsimena tik kaip per rūką, atsimena, kad jį pradėjo gainioti kažkoks vyras, su kuriuo įvyko kažkoks susidūrimas, tačiau dūrio jis neatsimena. Tuo metu jau nelabai ką atsimena. Jis nuėjo link centro, tada jį sulaikė policijos pareigūnai. Atsimena, kad dūrė seseriai, tačiau dėl tuo metu buvusios emocinės būsenos negali pasakyti, kiek kartų. Su vyru susidūrimą atsimena, dūrio neatsimena, tačiau galėjo durti. Peilis priklausė jam (T. T.), tai buvo žvejybinis, sulenkiamas peilis, jį turėjo, nes planavo važiuoti į mišką, dėl to jį pasiėmė su savimi. Peilis pas jį atsidūrė atsitiktinai, nebuvo suplanavęs jo panaudoti žmonėms žaloti, tiesiog konflikto metu buvo išprovokuotas sesers, tam reikšmės turėjo jo psichinė būsena. Ar įvykio metu buvo šuo, pasakyti negali. Iš viso, prasidėjus konfliktui, jam paėmus peilį, jis mažai ką atsimena.

Tokiais įrodymais įrodyta, kad T. T. padarė pavojingą visuomenei veiką.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad T. T. yra jos brolis, su kuriuo buvo labai artimi visą gyvenimą, brolis niekada sveikatos problemų neturėjo, labai siekė virėjo karjeros, dirbo Lietuvoje, Italijoje, Anglijoje, darbas jam gerai sekėsi, buvo linksmas ir niekada kokio nors keisto jo elgesio nepastebėjo. Viskas prasidėjo maždaug prieš 12 metų, kuomet brolis eilinį kartą išvykęs dirbti į Italiją pas gimines. Brolis, grįžęs iš Italijos, apsigyveno pas ją ir pirmą savaitę ji nieko nepastebėjo. Vėliau pamatė, kad su broliu vyksta kažkokie keisti dalykai – jis pradėjo iš telefono išiminėti korteles, pasidarė dirglus. Jis pradėjo pasakoti, kad Italijoje jį kažkas neva seka, pasiklauso jo telefoninių pokalbių. Apie kokią nors ligą tada ji nepagalvojo, bet apie keistą brolio elgesį papasakojo motinai. Jos su mama pradėjo broliui sakyti, kad jam reikėtų kažkur kreiptis, bet jis jomis netikėjo ir tarp jų pradėjo kilti įtampa. Vėliau T. vėl susirado darbą Italijoje ir išvažiavo automobiliu, bet po kelių dienų jis jai paskambino ir pasakė, kad Italijoje tikrai nebus, kad jos (liudytojos) vaiko tėvas (Italijos pilietis, pas kurį brolis gyvendavo, kai išvažiuodavo dirbti) rengia prieš jį sąmokslą. Tuomet ji suprato, kad brolis serga kažkokia psichine liga. Sužinojo, kad brolis automobiliu išvažiavo iš Italijos į Lietuvą. Tuomet ji su mama skambino broliui, klausė kurioje vietoje jis yra, bet pastarasis nesakė. Tada ji su savo vyru automobiliu išvažiavo į Lenkiją, nes T. paaiškino, kad jis Lenkijoje. Vieno pokalbio metu brolis padavė šalia jo buvusiam kažkokiam žmogui telefoną ir šis pasakė kurioje vietoje brolis randasi. Tą kartą brolį surado Lenkijoje degalinėje ir parvežė į Lietuvą. T. tada neatrodė pavojingas, bet buvo išvertęs visus daiktus savo automobilyje, nes ieškojo kažkokių pasiklausymo priemonių. Paguldyti brolį gydytis į ligoninę tiek dabar, tiek ir anksčiau buvo tiesiog neįmanoma. Tik praėjus kažkuriam laikui, T. pavyko patalpinti į psichiatrijos ligoninę. Ligoninėje jis gydėsi kelis kartus. Iš pradžių po ligoninės kelis kartus brolis gyvendavo pas mamą, bet labai nenorėjo ir kai tik galėdavo, eidavo dirbti, susirasdavo darbą gana prestižinėse vietose, buvo pradėjęs savo verslą. Po kažkiek laiko, brolis nustodavo gerti jam paskirtus vaistus, o jį priversti vartoti vaistus niekam nepavykdavo ir tada jam prasidėdavo ligos paaštrėjimas, psichozės būsena. Ligos paūmėjimo metu brolis buvo primušęs ir sužalojęs mamą. Tą kartą mama pas jį nuvažiavo į namus ir jis pastarąją užpuolė. Stiprus brolio sveikatos pablogėjimas prasidėjo karantino metu, kai negalima buvo pakliūti pas gydytoją ir gydymo konsultacijos buvo teikiamos nuotoliniu būdu. Be to, brolis atsidarė greito maisto restoraną, vienas dirbo paromis, iš mamos buvo išsikraustęs, vaistų nebevartojo ir akivaizdžiai matėsi, kad jo sveikatos būklė blogėja. Tada ji pati nuėjo į Centro polikliniką pas brolį gydantį gydytoją psichiatrą ir paprašė pagalbos, nes brolis pasidarė piktas, jam pradėjo vaidentis, kad mama kažkam jį pardavė. Tam, kad pradėti gydyti, gydytojas liepė brolį atvesti pas jį į konsultaciją, tačiau nei ji, nei mama to nesugebėjo padaryti, nes brolis atsisakė eiti pas gydytoją, taip pat joms nepavyko brolio patalpinti į psichiatrijos ligoninę. Ligos paūmėjimas taip pat buvo daugiau negu prieš pusmetį iki įvykio, galėjo būti kovo mėnesį. Ji liepė broliui eiti pas gydytoją ir vėliau sužinojo, jog jis nuo kovo iki birželio lankėsi pas gydytoją, gydytojo išvadoje buvo parašyta, kad yra ligos remisija. Tai buvo maždaug prieš 10 dienų iki įvykio. Iki įvykio dienos paskutinį kartą su Tad buvo susitikusi maždaug prieš savaitę, bet labai trumpai, jam kažką išnešė tik į lauką Tuo metu brolio namo jau nebeįsileidinėjo, kadangi iš jo balso galima buvo suprasti, kad jis „šnekasi su dievais“. Jeigu prieš tai su broliu susiskambindavo į dieną po du kartus, tai paskutinius kelis mėnesius jis labai retai paskambindavo, o jeigu ir paskambindavo, tai visą laiką kalbėjimo tonas buvo lyg su kažkokia pretenzija. Įvykis buvo 2022 m. liepos 10 d. Dieną prieš tai, brolis per „messenger“ programėlę parašė žinutę ir paklausė, ar ji dar turi iš Graikijos užsakyto aliejaus. Tada ji buvo išvažiavusi, todėl broliui atrašė, jog turi, bet šiuo metu yra išvykusi iš Vilniaus ir kai parvažiuos, jam paskambins. Kitą dieną brolis paskambino ir paklausė, kur ji yra, kada bus namuose. Tuo metu ji iš brolio balso jau suprato, kad jam galimai prasidėjo psichozė ar kažkas panašaus, nes jo balsas buvo kažkoks gergždžiantis, tokio anksčiau nebuvo girdėjusi. Grįžusi namo jautėsi beviltiškai, nežinojo ką daryti, bijojo, nes jos vyras mirė prieš trejus metus, gyvena tik su dviem nepilnamečiais vaikais. Broliui tada ji pasakė, kad jis privažiuotų prie jos namo ir ji atneš jam aliejų. Su mažuoju sūnumi ir šuniuku išėjo į kiemą. Brolis privažiavo „CityBee“ automobiliu, išlipo iš automobilio, ji jam padavė aliejų ir galvojo greitai baigti pokalbį bei eiti namo. T. buvo nusipirkęs naują kamerą, todėl priėjęs pradėjo fotografuoti ją, vaiką, elgėsi neadekvačiai, kalbėjo kažkokias nesąmones, reiškė kažkokius kaltinimus, kad ji vaikystėje jį vadino kiaule ir panašiai. Norėdama pakeisti temą, ji paklausė, kodėl jis nedirba, bet į tai brolis nekreipė dėmesio. Brolis stovėjo labai arti, ir ji norėdama pareiti namo pradėjo eiti link savo laiptinės. Tuo metu iš laiptinės išėjo vyresnysis sūnus, bet ji jam ženklais parodė, kad jis eitų namo. Ji rankoje laikė šunį, o mažasis sūnus stovėjo prie jos. Ji su sūnumi jau buvo prie laiptinės, šalia stovėjo ir rūkė pirmojo aukšto kaimynė, ant suoliuko sėdėjo kažkokie žmonės, diena buvo saulėta, buvo daug žmonių. Tuo metu ji, žiūrėdama į kaimynę, pradėjo broliui sakyti, kad jis elgiasi nenormaliai ir prašė jo išvažiuoti, nes priešingu atveju, kvies policiją. Tada T. paėmė ją už rankos ir pasakė: „važiuojam, aš tau kažką parodyti noriu“. Ji brolį įspėjo, kad nejuokautų, kad ji niekur su juo nevažiuos. Tuomet brolis atsistojo prie laiptinės ir pradėjo sakyti: „einam pas tave, aš į tualetą noriu užeiti“, tačiau ji atsakė, jog jis niekur neis. Sūnaus prie jos nebebuvo, nes prieš kelias minutes jis buvo įėjęs į laiptinę. Kai broliui neleido eiti į butą, pamatė, kad jam visai tai nepatiko ir tuo metu jis ją puolė, kaire ranka sugriebė už kaklo ir laikė bei pradėjo smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Pradžioje dėl patirto šoko ji nesuprato, kad brolis smūgiuoja peiliu. Iš kur jis ištraukė peilį – nežino, nes kalbant jo rankos buvo tuščios. Brolis toliau jai smūgiavo, o ji niekaip negalėjo ištrūkti. Kažkuriuo metu ji nukrito ant žolės, tada link jų pradėjo bėgti kaimynas E. K. Tai pamatęs, brolis ją paleido ir ėmė bėgti link mašinos. Kaimynas jį pasivijo prie automobilio. Jai buvo labai bloga, stipriai kraujavo žaizdos, bet matė kaip kaimynas sugriebė T. ir bandė jį laikyti, kad neišvažiuotų. Tuo metu brolis ėmė peiliu badyti kaimyną. Kas vyko toliau, tiksliai nematė, nes pati prišliaužė prie laiptinės, subėgo kaimynai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Medikai ją išvežė į ligoninę, kur ji buvo gydoma apie 17 dienų. Įvykio metu jai buvo pažeisti abu plaučiai, inkstas, buvo durtinės žaizdos pilve, ant rankų. Iš viso gydytojai suskaičiavo 19 pjūvių. Įvykio metu, kaimynas E. K. buvo sunkiai sužalotas. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 91-96), nukentėjusioji R. P., be aptartų parodymų, paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Savaitę iki 2022 m. liepos 10 d. ji atostogavo kaime. 2022 m. liepos 9 d. jai parašė T. ir paklausė, ar turi parduoti aliejaus. Atrašė, kad namuose bus rytoj. Kitą dieną, po 16 val., tikslaus laiko nepamena, grįžo namo, paskambino T., pasakė, kad jau namuose. Jis pasakė, kad po 10-15 min privažiuos. Brolio paprašė paskambinti, kai privažiuos, ir ji išeis į kiemą. Jis buvo prašęs aliejaus, kurį ji užsakydavo iš užsienio. Kai skambino, T. balsas buvo labai keistas, lyg užkimęs, jautėsi, kad jam kažkas blogai, kad jis piktas. Su T. jau kurį laiką vengė susitikti, o jei ir susitikdavo, tai viešoje vietoje. Kai paskambino, kad jis jau privažiavo, kartu su jaunesniuoju sūnumi A. išėjo į kiemą. Rankose laikė neseniai įsigytą šunį. Išėjusi iš laiptinės, pamatė, kad stovi „CityBee“ automobilis, valstybinių numerių nepamena. Šalia automobilio stovėjo T. Ji jam padavė aliejų, jis jį paėmė ir numetė ant automobilio sėdynės, atrodė, kad jam tas aliejus apkritai nesvarbus. Dar parodė jam naują šunį, tačiau matė, kad ir tai jam visai neįdomu. T. parodė, kad nusipirko naują kamerą ir pradėjo ją su sūnumi A. iš labai arti fotografuoti. Tuo metu ji jautė labai didelį psichologinį spaudimą. Kadangi jos brolis turi psichikos sveikatos problemų, tai bijojo, vengė būti kartu su juo ir tas jo buvimas šalia taip arti ją baugino. T. dar paklausė, kaip vyresnis jos sūnus. Dar kažkuriuo metu paklausė kažko apie karą Ukrainoje. Matėsi, kad T. tiesiog tempia laiką, kad tik būtų kuo ilgiau šalia. Tada dar pradėjo kažką kalbėti apie vaikystę, paklausė, ar pamena, kaip ji jį vadino, kad ji jį skriaudė. Iš tokio jo elgesio, buvo akivaizdu, kad yra blogai su psichika. Tada dar sūnų A. pasikvietė prie mašinos, davė jam 15 eurų. Dar sūnus dvejojo imti ar ne, bet ji pasakė, kad duoda, tai imk. Apkabino jos sūnų, jo neskriaudė, tačiau tas jo buvimas šalia ją baugino. Ji paklausė, kodėl jis nedirba, nes jis paprastai be darbo nebūdavo. Paklausė, ar jis geria vaistus, atsakė, kad geria, kad prieš dieną išsirašė. Matėsi, kad jis yra įsitempęs, kažkoks keistas, agresyvus. Ji pajuto, kad reikia skubiai eiti namo ir pasuko link laiptinės. Tuo metu į lauką išėjo vyresnis sūnus, jam parodė kad eitų namo, kad grįžtų atgal. Sūnus paklausė ir grįžo. Tada ir jaunesniajam sūnui taip pat liepė eiti namo. Tuo metu iš pirmo aukšto kaimynė buvo prie atidaryto lango, pasisveikino. Tuomet T. paklausė, ar gali pas ją (nukentėjusiąją) užeiti į tualetą, bet ji neleido ir paaiškino, kad jo bijo. Po to brolis kvietė ją kartu kažkur trumpam nuvažiuoti, bet ji nesutiko ir pasakė, jeigu jis neišvažiuos ir nepaliks jos ramybėje, paprašys kaimynės iškviesti policiją. Tai ji pakartojo kelis kartus, tikėdamasi, kad kaimynė išgirs, jog ji nori, kad būtų iškviesta policija. Staiga T., kuris buvo priešais ją, ją kaire ranka sugriebė, kad ji nepabėgtų, o dešine ranka pradėjo smūgiuoti. Ji tuo pat metu paleido rankose laikytą šunį, kuris taip pat buvo sužeistas ir kurį po to kaimynai nuvežė į veterinarijos kliniką, o vakare grąžino vaikams. Galvojo, kad jis daužo jai ranka, nes tuo metu rankoje peilio nematė, buvo didelis šokas. Vėliau suprato, kad buvo durta peiliu. Kiek buvo dūrių, nepamena, tačiau tikrai daug. Vėliau ligoninėje medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota 19 dūrių. Ji šaukė: „ką tu darai?“, o T. visą laiką kažką šaukė: „kiaulė, paskersiu kiaulę“, ar kažką panašaus. Tada kažkuriuo metu link jos su T. pamatė pribėgantį kaimyną, kurio jokių duomenų nežino (grįžus iš ligoninės kaimynė sakė, kad jo vardas E.). Tai atitraukė T. dėmesį ir jis atsitraukė nuo jos. Matė, kaip T. su kaimynu nubėgo link „CityBee“ automobilio. Jai tuo metu atrodė, kad T. vejasi kaimyną, o vėliau kaimynai kalbėjo, kad tai T. vijosi kaimynas. Kas tiksliai vyko prie automobilio, nematė, tik matė kažkokį jų susistumdymą. Jei gerai pamena, kai prie jų pribėgo kaimynas, T. ją paleido ir ji kniūbsčia pargriuvo ant žolės. Gulėdama pajuto, kad smarkiai kraujuoja, buvo toks jausmas, kad dar lyg iš ausies kraujas bėgtų, tačiau ausis buvo kruvina, nes krauju išsitepė nuo sužalotos rankos (prie peties). Šaukėsi pagalbos, prišliaužė prie laiptinės, bandė suvesti kodą, tačiau nesugebėjo ir vėl parkrito. Pradėjo rinktis kaimynai, ją ramino, kad žaizdos nėra gilios. Tuo metu išėjo vyresnis sūnus L., pasakė jam, kad eitų namo ir paskambintų močiutei, kad ši užsirakintų duris. Minėta kaimynė iš pirmo aukšto iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Į kurią pusę ir kada pasišalino T., nematė. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Pirmiausia išvežė jau minėtą kaimyną, kuris atbėgo jai padėti, nes jis gulėjo prie T. automobilio, buvo arčiau prie įvažiavimo į kiemą, o atvykusi kita greitoji išvežė ir ją į Lazdynų ligoninę. Būdama ligoninėje paskambino mamai, ji pasakė, kad jau yra pas jos vaikus ir kad T. jau policija surado. Jai pasidarė ramiau. Iš ligoninės ją išleido 2022 m. liepos 26 d. Šiuo metu lankosi VRM poliklinikoje. Taip pat užsirašė privačiai pas neurologą į „Antėja“ kliniką, nes ligoninės išrašuose niekur nėra užfiksuota, kad ji nejaučia dešinio šono, nugaros nuo klubo iki liemens. Taip pat labai sunku pakelti kairę ranką, to taip pat neužfiksavo ligoninėje, nors sakė ir žinojo. Taip pat nelabai jaučia kairės kojos virš kulno. Dėl šio įvykio patyrė fizinę žalą. Brolis T. nuo vaikystės buvo sveikas vaikas, jokių problemų su psichika neturėjo. Viskas prasidėjo maždaug prieš vienuolika metų, kai T. išvyko į Italiją dirbti pas jos sūnaus L. tėvą. Kai jis grįžo iš Italijos, apsistojo pas ją. Praėjus maždaug dešimčiai dienų, jis grįžęs namo buvo nervingas, iš telefono išėmė korteles, pasakė, kad jį kažkas seka. Taip kartojosi kas vakarą. Jai buvo neramu, nesuprato, kas su T. darosi. Po kažkiek laiko T. išvažiavo vėl į Italiją ir po kokios paros ar dviejų jai paskambino ir pasakė, kad neva L. tėvas ir jo aplinka jį seka, jam nori kažką padaryti, kad jam reikia iš čia bėgti. Po kažkiek laiko paskambino, kad jis jau Lenkijoje, tačiau kur, nepasakė, sakė, kad negali sakyti, nes jį seka. Išvažiavo su savo vyru jo ieškoti. Rado degalinėje Lenkijoje (išprašė, kai T. skambino, kad duotų telefoną šalia esančiam žmogui ir degalinės darbuotojas spėjo nurodyti vietą, kur rado T.). Savo automobilį T. buvo „išvertęs“, atkėlęs kilimėlius, sakė, kad ieškojo pasiklausymo įrangos, kad jį seka. Kai grįžo į Lietuvą, galvojo, kaip jį nuvesti pas gydytoją, tačiau brolis nenorėjo to girdėti. Pardavęs automobilį, jis išvyko į Angliją, išsinuomojo kambarį. Po kažkiek laiko jai paskambino jo buvusi draugė, kad broliui blogai, kad jį neva visi seka. Nuvykusi į Angliją jų mama T. parsivežė į Lietuvą. Per didžiausius vargus paguldė jį į ligoninę (Vilniuje, Vasaros gatvėje). Jis neigė, kad serga, sakė, kad jam viskas gerai. Grįžęs iš ligoninės, jis nebuvo agresyvus, buvo labai pasyvus, tik valgė ir miegojo, sustambėjo. Nors ir tokios būklės, bet jį erzino, kad gyvena pas mamą. Po kurio laiko vėl išvažiavo dirbti į Italiją, nors jos labai to nenorėjo. Iš Italijos kažkuriuo metu jis nuskrido į Londoną, kur įsidarbino. Neilgai trukus T. vėl vos ne kasdien jai pradėjo skambinti ir kliedėti, kad jo mintis kažkas skaito, kad jam kažkokie balsai sako, kad vaikystėje mama jam padarė kažką blogo. Išgėręs tablečių buvo pakliuvęs į ligoninę, iš kurios tiesiog išėjo. Brolis tada jai paskambino, ji nupirko jam lėktuvo bilietą ir prašė grįžti į Lietuvą. Brolį pasitiko Kaune, jis sutiko važiuoti pas gydytojus, jo sutikimu paguldė į Psichiatrijos ligoninę, esančią Vilniuje, Parko gatvėje, kur jis gulėjo apie tris mėnesius. Grįžęs iš ligoninės gėrė vaistus, buvo jau daugmaž normalus. Kažkuriuo metu dar dirbo Italijoje. Vėliau susipažino su drauge, pradėjo kartu gyventi ir jis į Italiją jau nebegrįžo. Vienu metu pastebėjo, kad T. vėl blogai, kad jis vėl girdi kažkokius balsus. Maždaug prieš šešerius metus T. bute (duomenys neskelbtini) buvo sumušęs jų mamą. Kartu bute buvo ir minėta draugė. Kai paskambino mamai, iš jos pokalbio suprato, kad kažkas negerai. Mama neišjungė telefono ir ji išgirdo, kaip kartu esantis T. muša mamą. T. ją mušė ir liepė pasakyti, kam ji T. pardavė. Iškvietė policiją, išlaužus duris buvo patekta į butą, atvyko greitoji ir T. išvežė į Psichiatrijos ligoninę Parko gatvėje. Buvo ikiteisminis tyrimas. Darė ekspertizę, nustatė, kad jis tuo metu nesuvokė savo veiksmų. Jam buvo paskirta lankytis poliklinikoje, priverčiamos medicinos priemonės taikytos nebuvo. Jis toliau gyveno su drauge, susilaukė vaiko. T. gėrė vaistus, sustambėjo. Jo draugė jam pradėjo nuolat priekaištauti, kad jis stambus ir šiaip jie labai nesutarė. Kai su drauge susipyko, grįžo gyventi pas mamą. Su pusbroliu atidarė burgerių restoraną, išsikraustė iš mamos. Tada prasidėjo karantinas, maistas buvo išsinešimui, nuo ryto iki vakaro dirbo vienas. Jam buvo paskirta kasdien gerti tabletes ir kartą į mėnesį suleisti vaistus. Maždaug tris mėnesius mama jam suleisdavo vaistus, po to jis pasakė, kad vaistus leisis pats. Kai nueidavo pas jį į kavinę, matė, kad jam vėl blogai, jis labai garsiai leido muziką, sakydavo, kad taip tada negirdi savo minčių. Po kokių 4-5 mėnesių jis viską metęs išėjo iš darbo, nes jam nemokėjo pusbrolis pinigų. Tuo metu jam jau buvo blogai. Jis ją nuolat kaltindavo, vienu metu net pasakė, kad ji jį pardavė pedofilams. T. jai labai retai pradėjo paskambinti, nors iki tol skambindavo labai dažnai. Jei jam parašydavo, jis tik trumpai atrašydavo „viskas norma“. O jei paskambindavo, balse girdėjosi kažkokia agresija. T. pasitikėjo gydytoju K., kuris 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje išėjo iš Centro poliklinikos Vytenio skyriaus. Po kažkiek laiko ji T. parašė, kad šis gydytojas dirba Žirmūnuose, privačiai, paklausė, ar jis užsirašė pas jį, ar geria vaistus. T. jai pasakė, kad jam viskas gerai, kad rūpintųsi savimi. O tuo metu jis jau vaistų nebevartojo, nes mama rado vaistus. 2022 m. birželio 30 d. jis jai paskambino ir paprašė pervesti 300 eurų, o jis jai juos atveš grynais, nes reikia mokėti paskolas. Kalbant jis tyliai pasakė „aš Jėzus, tu degsi pragare“. Perklausus ką jis pasakė, brolis atsakė „aš nieko nesakiau, gal tau vaidenasi“. Už valandos T. jai privežė pinigus, ji išėjo į lauką. Jis buvo su paspirtuku, matėsi, kad jo sveikata labai prasta.

Liudytoja T. K. parodė, kad E. K. yra jos tėvas, jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio tėvo sveikata buvo nebloga, gyveno vienas, vaikščiojo į parduotuvę, butas yra pirmajame aukšte, todėl jis po buto langu sodino ir prižiūrėjo gėles. Ji pati šio įvykio nematė. Tą dieną buvo pas tėvą, apie 17 val. jis išėjo į lauką pasėdėti ant suoliuko. Nepraėjus nei dešimčiai minučių, išgirdo prie buto durų inkščiantį šuniuką. Atidariusi duris, pamatė sėdintį mažą baltą šuniuką, kuris buvo visas kraujuotas. Pagalvojusi, kad šuniuką apkandžiojo kiti šunys, jį išnešė į kiemą. Kieme išgirdo rėkiantį tėvą bei pamatė daug susirinkusių žmonių. Priėjusi arčiau, pamatė ant žemės gulintį kruviną tėvą. Žmonės pasakė, kad jau iškvietė medikus. Iš pradžių niekas nieko nepasakojo, tik po to pasakė, kad pas kaimynę atvažiavo brolis, kuris peiliu sužalojo kaimynę ir jos (T. K.) tėvą. Matė, kaip kieme, prie sužalotos moters buvo medikai ir teikė jai medicininę pagalbą. Tėvą išvežė į ligoninę, jis vienuolika dienų prabuvo komos būklėje, buvo operuotas ir iki šiol gydomas ligoninėje (dabar patalpintas į VšĮ Vilkpėdės slaugos ligoninę). Šiuo metu tėvo būklė yra bloga, jis nieko nesupranta, neprisimena, po komos prarado atmintį. Įvykio tėvas visai neprisimena, atsibudęs po komos, nesuprato kas atsitiko ir kodėl jis randasi ligoninėje. Tėvo vardu yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 18 000 neturtinės žalos ir 2012 eurų turtinės žalos atlyginimo. Tėvas keturis mėnesius slaugos ligoninėje buvo gydomas nemokamai, o už penktą mėnesį ji su vyru sumokėjo 2012,06 eurų pagal lovadienių kainą. Nuo Naujųjų Metų jis ten toliau keturis mėnesius bus gydomas nemokai, po to vėl reikės patiems mokėti. Tėvui šiuo metu yra prasidėjusi demensija, tačiau kas ją įtakojo, gydytoja nesakė. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 144-147), liudytoja T. K., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2022 m. liepos 10 d. buvo atvažiavusi pas savo tėvą E. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 17 val., su atklydusiu šuniuku išėjus iš laiptinės, kieme pamatė daug žmonių, prie laiptinės ant žemės gulėjo kruvina moteris, kurios nepažinojo, tik vėliau sužinojo, kad ji gyvena tame pačiame name kaip ir jos tėvas. Kiek toliau, kieme, kur statomi automobiliai, ant šono visas kruvinas gulėjo jos tėvas. Matėsi, kad tėvui buvo durta į pilvą ir nugarą. Kažkas iš kieme buvusių žmonių pasakė, kad jau iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Tėvas buvo sąmoningas, bet nieko nesakė, tik šaukė ir aimanavo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė tėvą į Lazdynų ligoninę. Paties įvykio ji nematė, tik vėliau kažkas iš namo gyventojų ar šalia buvusių žmonių pasakė, kad minėtos sužeistos moters brolis užpuolė ją, o jos tėvas norėjo jai padėti ir šios moters brolis dūrė ir jos tėvui. Kai ji išėjo į lauką, vyro, kuris sužeidė jos tėvą, jau nebuvo. Vėliau į kiemą atėjo sužeistos moters sūnus, kurio duomenų nežino, ir pasiėmė savo sužeistą šunį. Po šio įvykio jos tėvas buvo gydomas Lazdynų ligoninėje, o po nepilno mėnesio perkeltas į Vilkpėdės ligoninę, kur gydomas iki šiol. Jo būklė bloga iki šiol, jis pats nevaikšto, silpnas, praktiškai nieko nevalgo. Apie minėtą įvykį tėvas jai nieko nepasakojo. Kai ji jo paklausė, kas nutiko, pradėjo sakyti, kad išėjo į lauką, kad jį kažkas sužeidė, jis sakė, kad nieko nepamena, nesupranta, kodėl atsidūrė ligoninėje. Jos tėvui padaryta fizinė žala.

Liudytojas E. K. (E. K.) parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17 val., dirbo patrulių rinktinėje kartu su A. G. ir būnant Antakalnio mikrorajone, per radijo stotelę išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), padurti du asmenys ir šuo. Kai nuvažiavo į įvykio vietą, įtariamasis jau buvo pasišalinęs. Į darbo vietą gavo įtariamojo nuotrauką. Pradėjo įtariamojo ieškoti didesniu spinduliu – važiavo nuo Pamėnkalnio gatvės link Tauro kalno ir pastebėjo nuo Tauro kalno besileidžiantį link pastato, esančio adresu Pamėnkalnio g. 21, pagal požymius panašų vyrą. Privažiavo prie jo ir sustabdė. Paklausus vardo ir pavardės, vyras neaiškiai pasakė, kad jis T. ir pradėjo eiti Pamėnkalnio gatvės važiuojamąja dalimi. Bandant vyrą sustabdyti, jis pradėjo elgtis gana agresyviai, ėmė sakyti „man liepė žudyti“, „šaudykit į mane“, „kodėl į mane nešaudot?“. Bandant sulaikyti, buvo panaudoti koviniai veiksmai, vyras parverstas ant žemės, jo kairėje rankoje buvo sulankstomas peilis, kurį jie išmušė į šalį. Iš karto peilio nesimatė, bet vienu metu jį pamatęs kolega sušuko, kad sulaikomas asmuo turi peilį. Sulaikytajam uždėjus antrankius, atvažiavo ir kiti ekipažai ir jį pasiėmė. Peilis buvo perduotas tyrimui. Įtariamasis su savimi turėjo fotoaparatą, butelį vandens. Ką aiškino įtariamasis, neprisimena.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 3-4), liudytojas, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad dirba vyriausiuoju patruliu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ajame skyriuje. 2022 m. liepos 10 d., apie 17 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras su peiliu gainiojasi žmones, sužeidė vieną moterį. Per radijo stotį išgirdo įtariamojo požymius, kad apsirengęs tamsiais šortais, šviesios spalvos marškinėliais, su barzda, stambaus kūno sudėjimo, pasišalino link Naugarduko gatvės. Vykdant įtariamojo paiešką, nuvyko į Naugarduko gatvę, ieškojo aplinkinėse gatvėse. Papildomai buvo pranešta, kad įtariamasis yra T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Programoje PPV buvo atsiųsta įtariamojo nuotrauka. Tęsiant paiešką, važiuojant Pamėnkalnio gatve, pastebėjo nuo Taurakalnio link V. Kudirkos gatvės einantį vyrą, apsirengusį juodais marškinėliais, su juodos spalvos plėšytomis džinsinėmis kelnėmis, apsiavusį juodos spalvos sportbačius, su juoda barzda, ant kaklo pasikabinusį fotoaparatą, rankose laikė vandens butelį. Ant jo drabužių, kūno dalių kraujo žymių nesimatė, tik kelnės buvo išteptos purvu. Sulyginus vyro išvaizdą su atsiųsta įtariamojo nuotrauka, suprato, kad tai ieškomas T. T. Privažiavus prie asmens, ties Pamėnkalnio g. 21 namu, paklausė jo vardo, į ką šis atsakė, kad T. ar T., pavardė P. Bendraudamas vyras elgėsi įtartinai, pradėjo nuo jų lėtai trauktis. Pareikalavo jo prieiti prie jų tarnybinio automobilio, kad nustatytų jo duomenis, tačiau jis išėjo į gatvės važiuojamąją dalį ir pradėjo sakyti: „jie privertė mane tai daryti“. Įtariamojo kontrolei A. G. suėmė jį už kairės rankos, jis suėmė už dešinės bei nuvedė prie tarnybinio automobilio. Atvedus prie tarnybinio automobilio dešinės pusės, nepaleisdami jo rankų, prispaudė jį prie automobilio, tuo metu vyras pasidarė agresyvus, bandė atsitraukti nuo automobilio ir ištrūkti. Siekiant suvaldyti vyrą, nepaleisdami rankų, jį paguldė ant žemės. Vyras pradėjo šaukti: „jie privertė mane žudyti“. Bandant T. T. rankas suvesti už nugaros, kad galima būtų uždėti antrankius ir apsukus kairę ranką, A. G. sušuko, kad yra peilis. Peilis buvo sulenktas. Įtariamajam liepė mesti peilį į šoną ant žemės, tačiau jis toliau stipriai suspaudęs ranką laikė peilį, todėl A. G. peilį iš rankos išmušė ant žemės. Užlaužus rankas, uždėjo antrankius. Tada prie jų privažiavo ekipažo V 1726 pareigūnai, kurie padėjo asmeniui uždėti antrankius už nugaros. Apie tai buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. Asmuo buvo sulaikytas apie 17.30 val. Atvedus T. T. į budėtojų dalį, jis paaiškino, kad peiliu, kurį jis turėjo, sužalojo savo sesę, tačiau, kodėl tai padarė paaiškinti negalėjo. Tyrimui pateikė pas T. T. paimtą sulenkiamą peilį, juodos spalvos rankena, su užrašu MTECH. Įvykio metu buvo filmuota tarnybinio automobilio „Skoda Yety“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukinys V1725, vaizdo stebėjimo kameromis. ???

Liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad dirba Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 10 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K., per raciją išgirdo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) peiliu buvo sužaloti žmonės, o įtariamasis pasišalino. Jiems pranešė įtariamojo požymius bei atsiuntė jo nuotrauką. Pradėjus ieškoti įtariamojo, važiuojant pamatė nuo Taurakalnio einantį panašų vyrą. Paprašius prisistatyti, vyras kažką atsakė neaiškiai, o pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio, pastarasis pradėjo trauktis, išėjo į gatvės važiuojamąją dalį. Pribėgus arčiau, E. K. išsitraukė tazerį ir liepė pastarajam nejudėti. Jis (A. G.) paėmė vyrui už kairės rankos, E. K. – iš dešinės ir vedė prie tarnybinio automobilio. Bevedant vyras pradėjo elgtis agresyviau, spardyti rankas, stumdytis, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai, sulaikomasis pargriautas ant žemės. Tuo metu jis (liudytojas) sulaikomojo rankoje pamatė sulankstomą peilį. Peilis nebuvo paruoštas naudoti. Peilį iš rankos išmušė, uždėjo antrankius ir vyrą sulaikė. Dedant antrankius, įtariamasis ėmė šaukti „jie liepė man žudyti“.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 197-200), liudytojas, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 10 d. dirbo kartu su minėto skyriaus vyriausiuoju patruliu E. K. Apie 17 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras peiliu sužalojo moterį, kėlė pavojų kitiems žmonėms. Buvo nurodyti įtariamojo požymiai: stambaus kūno sudėjimo, su barzda, apsirengęs tamsios spalvos šortais ir šviesios spalvos marškinėliais. Per radijo stotį buvo nurodyta, kad vyras pasišalino link Naugarduko gatvės. Papildomai vėliau programoje PPV buvo atsiųsta įtariamojo nuotrauka ir nurodyta, kad tai T. T. Jie aplinkinėse gatvėse važinėjo ir ieškojo požymius atitinkančio vyro. Važiuodami Pamėnkalnio gatve pastebėjo, kad nuo Taurakalnio link V. Kudirkos gatvės eina vyras, kuris atitiko nurodytus požymius, tik buvo apsirengęs kitaip, nei buvo iš pradžių nurodyta, t. y. juodos spalvos plėšytomis džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos marškinėliais, avėjo juodos spalvos sportbačius, rankose laikė vandens butelį, ant kaklo buvo pasikabinęs fotoaparatą. Sulyginus šio vyro požymius su atsiųsta nuotrauka, suprato, kad būtent tai ieškomas T. T. Privažiavo prie šio asmens ties Pamėnkalnio g. 21-uoju namu, paklausė jo vardo. Bendraujant, vyras ėmė įtartinai elgtis, pradėjo trauktis tolyn nuo jų, o kai pareikalavo, kad duomenims nustatyti prieitų prie tarnybinio automobilio, pastarasis išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir pradėjo sakyti „jie privertė mane tai padaryti“. Paėmę įtariamąjį už rankų, jie su kolega nuvedė prie tarnybinio automobilio. Atėjus prie automobilio, vyras pasidarė agresyvus, bandė ištrūkti. Kad nepabėgtų, jie jį paguldė ant žemės. Vyras vėl ėmė šaukti „jie privertė mane žudyti“. Bandant vyrui uždėti antrankius, pamatė, kad kairėje rankoje jis laiko peilį, kuris buvo sulenktas. Sušuko, kad mestų peilį, tačiau vyras peilio nepaleido, todėl išmušė peilį jam iš rankos. Užlaužus rankas, uždėjo antrankius. Apie sulaikymą pranešė Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui. Sulaikius įtariamąjį, prie jų privažiavo V 1726 - M. B. ir J. S. Dar atvažiavo V 1742 - L. S. ir E. K. Pastarieji pristatė jų sulaikytą vyrą į Vilniaus apskrities VPK. Vyras buvo sulaikytas apie 17.30 val. Budėtojų dalyje vyras paaiškino, kad peiliu sužalojo savo seserį, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl.

Liudytoja A. L. parodė, kad 2022 m. vasarą dirbo Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiąja patrule. Visas įvykio aplinkybes nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu, dabar tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Atsimena, kad per raciją išgirdo apie įvykį, buvo pranešta, kad peiliu sužalota moteris. Nuvažiavus į įvykio vietą, pamatė ant žemės gulinčią moterį. Šalia buvę asmenys paaiškino, kad kiek toliau yra dar vienas sužalotas žmogus. Pažiūrėjusi kitą sužalotąjį, kolegai N. P. liepė kviesti du greitosios medicinos pagalbos ekipažus. Tuo metu pribėgo mergaitė, kuri paaiškino, kad yra medikė ir jos pradėjo moteriai teikti pirmąją pagalbą. Atvažiavę medikai suteikė medicinos pagalba ir sužalotuosius išvežė į ligoninę.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 81, 192-195), liudytoja, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2022 m. liepos 10 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu N. P. Apie 16.45 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo vyras su peiliu gainiojasi žmones ir kad yra sužeista viena moteris. Atvykus nurodytu adresu, prie įvažiavimo į kiemą pamatė šalia stovinčio Citybee automobilio gulintį į pilvą sužalotą vyrą. Toliau, prie įėjimo į laiptinę gulėjo sužalota moteris. Priėjus prie moters, ši pasakė, kad tai padarė jos brolis. Ji su kolega išvietė greitąją medicinos pagalbą. Kadangi atvyko tik vienas greitosios pagalbos ekipažas, jie iškart kvietė ir antrąjį, nes buvo sužaloti du žmonės. Po suteiktos pagalbos pirma buvo išvežta moteris, o kitas ekipažas išvežė į ligoninę vyrą. Šalia buvę kaimynai kalbėjo, kad įtariamasis padūrė moterį, o vėliau peiliu dūrė ir į pagalbą atbėgusiam jos kaimynui.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje automobilių aikštelėje buvo kartu su savo mama, klasiokais P. ir R. ir valė savo automobilį. Pirmiausia išgirdo klyksmą, lyg spiegtų vaikas ir maždaug už dešimties metrų pamatė, kad kažkas guli ir juda. Pagalvojo, kad kažkoks šuo užpuolė vaiką, todėl visi pradėjo eiti link tos vietos. Artėdama pamatė vyrą, kuris ranka atliko kažkokius judesius. Vidury kiemo buvo pastatytas CityBee automobilis atidaryta bagažine ir durelėmis. Priėjus prie automobilio vyras jau buvo įlipęs į automobilio vidų, tačiau priartėjus, jis išlipo ir išsitraukė peilį. P. pradėjo rėkti, kad bėgtume, nes vyras turi peilį. Išsigandusi ji pradėjo bėgti link laiptinės, suvedė durų kodą ir jie greitai įbėgo į laiptinę. Tuo metu kai bėgo, gulinčio sužaloto vyro nematė, buvo sužalota tik moteris. Laiptinėje jie paskambino policijai ir užėjo į namus. Kai pareigūnai pranešė, kad jau atvyko, jie visi išėjo į kiemą. Kaimynė iš antro aukšto pasakė, kad matė, kaip vyras sustojo prie jos (S. J.) automobilio, apsižvalgė, atsigėrė „Pepsi“, metė butelį ir nuėjo į kitą pusę. Kadangi ji įsiminė vyro aprangos detales, jas pasakė policijos pareigūnams. Po to pamatė sužalotą moterį. Ji buvo žalojama kitoje vietoje, negu vėliau ją pamatė, t. y. iš pradžių moteris buvo ant pievos, o paskui – prie laiptinės, kurioje gyveno. Ji (liudytoja) matė kaip vyras sudavė apie septynis smūgius moteriai. Prie CityBee automobilio gulėjo sužalotas vyras. Vėliau kaimynai pasakojo, kad žalodamas vyras rėkė, kad papjovė paršą dėl savęs ir sūnaus.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 174-175), liudytoja, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad būdama kieme, išgirdo moters riksmą. Paėjusi arčiau daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip prie nurodyto namo, ant žalios vejos ant šono guli jai pažįstama moteris - R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), o prie nurodytos moters, priklaupęs sėdėjo jai nepažįstamas vyras (vėliau sužinojo, kad tai buvo nurodytos moters brolis), apie 40 metų amžiaus, vidutinio ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, plika galva arba labai trumpai kirptais plaukais, buvo apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir pilkos spalvos džinsinėmis kelnėmis su praplėštais keliais. Nurodytas vyras, kaip jai iš pradžių pasirodė, sudavė dešine ranka smūgius gulinčiai moteriai į krūtinės arba nugaros sritį. Matė, kad nurodytas vyras sudavė gulinčiai moteriai jos akivaizdoje ne mažiau kaip septynis smūgius. Ji pradėjo bėgti arčiau kiemo, kur R. P. mušė jos brolis. Staiga šalia buvęs jos klasiokas P. Ž. pradėjo šaukti „peilis, peilis“. Nurodytu momentu vyras, kuris prieš tai sudavė smūgius gulinčiai ant žemės moteriai, laikydamas dešinėje rankoje peilį (peilio bendras ilgis galėjo būti apie 20-25 cm ilgio, peilio geležtė buvo sidabro spalvos metalo) pradėjo bėgti link jos pusės. Ji labai išsigando ir ėmė bėgti nuo vyro link 5-ojo namo. Asmuo pradėjo eiti link jos ir jos klasioko P. Ž. pusės. Jie kartu nubėgo link savo buto laiptinės, iš kur jos motina E. J. telefonu į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau iš kaimynų išgirdo, kad nežinomas vyras, pamatęs kaip brolis padūrė peiliu savo sesę R. P., bandė sulaikyti vyrą, tačiau netrukus R. P. peiliu padūręs vyras atsisuko ir laikydamas rankoje peilį, dūrė vyrui vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į pilvo sritį, tačiau nurodyto įvykio ji asmeniškai nematė.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, jis, S., S. mama ir R. buvo prie automobilio ir kalbėjosi. Bestovėdami išgirdo šauksmą ir iš pradžių pagalvojo, jog kažkas atsitiko S. mažesniajam broliui. Jis ir S. mama pirmi ėmė bėgti link tos vietos, iš kur girdėjosi riksmas. Išėjus iš už namo kampo, pamatė ant žolės kažką gulintį, vidury kiemo pastatytą CityBee automobilį ir vyrą su peiliu rankoje, kuris greitu žingsniu ėjo link jų. Vyras buvo stambokas, maždaug 1,78-1,80 cm ūgio, su barzda, aprangos neprisimena. Jis (liudytojas) suriko, kad mato peilį ir tuomet jie visi apsisuko ir nubėgo į savo laiptinę bei iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, jie vėl išėjo į kiemą ir prie CityBee automobilio pamatė sužalotą pagyvenusį vyrą, o prie laiptinės – sužalotą moterį.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 177-180), liudytojas, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 16.40 val., su S., jos mama ir R. buvo kieme, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo ir išgirdo kažką rėkiant, dejuojant. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, pradžioje pagalvojo, kad koks šuo galėjo užpulti S. mažąjį brolį, kuris tuo metu buvo kažkur kieme. Užėjo visi už namo link įvažiavimo į kiemą. Pirma ėjo S. mama, jis ėjo šalia. Pamatė ant žolės prie įvažiavimo į kiemą gulinčią moterį, kurios jis nepažįsta, vėliau iš S. ir jos mamos sužinojo, kad tai jų kaimynė, kurios jokių duomenų nežino. Moteris gulėjo ir iš skausmo šaukė. Moteris nuo jo buvo maždaug už 15 metrų, kraujo iš tokio atstumo nematė. Pagalvojo, kad moteris guli sumušta. Staiga pamatė prie kieme stovėjusio automobilio CityBee, tikslaus modelio nepamena, lyg „Toyota yaris“, valstybinio numerio nežino, link jų einantį vyrą, kurio dešinėje rankoje pamatė peilį. Pamena, kad vyras buvo apie 175-180 cm ūgio, buvo stambaus kūno sudėjimo, su juoda barzda, ant galvos buvo užsidėjęs akinius. Kaip buvo apsirengęs ir kitų jo požymių neįsidėmėjo. Pamatęs, kad rankoje vyras laiko peilį, sušuko „peilis, peilis“ ir visi keturi puolė bėgti į laiptinę, nes vyras su peiliu rankoje artinosi link jų. Įėjus į laiptinę nuėjo pas S. į butą, kur S. mama iš savo telefono iškvietė policiją. Policija atvažiavo labai greitai. Atvažiavus policijai jie taip pat išėjo į kiemą. Minėta sužalota moteris gulėjo jau nebe ant žolės, o prie laiptinės durų, buvo kruvinos durys, siena, visas takas nuo tos vietos, kur pradžioje gulėjo moteris iki laiptinės durų, kur išėję rado gulinčią moterį buvo nusėtas kraujo dėmėmis. Prie minėto City bee automobilio bagažinės gulėjo pagyvenęs vyras, kurio pilvas buvo kruvinas. Vyras iš skausmo taip pat dejavo. Prie šio vyro dar buvo priėjęs nedidelis baltas šuniukas (kaip vėliau sužinojo, kad tai sužalotos moters šuo). Matė, kad šuo truputį kruvinas, kaip vėliau paaiškėjo, šuo taip pat buvo sužalotas peiliu. Kažkas iš kaimynų šunį nuvežė į veterinarijos kliniką ir vėliau, kol dar buvo pas S., tą šunį sutvarstytą parvežė atgal ir atidavė sužalotos moters sūnui. Kaip buvo sužalotas pagyvenęs vyras, nematė, vėliau kažkas iš kaimynų kalbėjo, kad jis puolė gelbėti sužalotą moterį ir nuo vyro su peiliu nukentėjo pats. Po kažkiek laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba, o dar po kelių minučių ir antra greitosios mašina. Pirmiausia į ligoninę buvo išvežtas pagyvenęs vyras, kitu greitosios pagalbos automobiliu išvežta sužalota moteris. Tiek sužalotas vyras, tiek sužalota moteris buvo sąmoningi, tačiau jie nieko nesakė, nieko nepasakojo, kaip suprato, pagyvenęs vyras buvo rusakalbis. Kai atvykus policijos pareigūnams išėjo į kiemą, minėto vyro su peiliu rankoje jau nebebuvo, jis buvo pasišalinęs iš kiemo, kur jis nuėjo, nežino, nematė.???

Tiek teisminio bylos nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. P. ir E. J. davė parodymus, analogiškus liudytojų S. J. ir P. Ž. parodymams.

Liudytojas K. R. parodė, kad dirba Vilniaus GMP slaugos specialistu. 2022 m. liepos 10 d., dirbo brigadoje 0802 su E. B. ir Z. P., pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie laiptinės durų ant kairio šono gulėjo kruvina moteris. Jai kažkokia mergaitė teikė pirmąją pagalbą. Moteris buvo subadyta, matėsi daugybiniai sužalojimai - pjautinės-durtinės žaizdos ant nugaros, kojos. Moteris buvo sąmoninga, visą kelią iki ligoninės ji kalbėjo, sakė, kad brolis ją pakvietė į lauką pasikalbėti, o kai ji išėjo, jis pradėjo ją badyti. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 39-42), liudytojas, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2022 m. liepos 10 d. laiko nepamena, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nepamena, Vilniuje, reikalinga pagalba. Kai atvyko į vietą, rado kitą GMP brigadą, numerio nepamena, kuri buvo prie sužaloto vyro, kėlė jį į greitosios pagalbos automobilį. Dar buvo pasakyta, kad yra sužalota moteris. Jie pribėgo prie vieno iš namų, numerio nepamena, kur prie laiptinės ant žemės gulėjo moteris. Moteris buvo sąmoninga, gulėjo ant kairio šono ir buvo matyti, kad nugaroje, ant kojos, šono buvo daug durtinių žaizdų, labai stipriai kraujavo. Vietoje tvarstyti moterį buvo tiesiog neįmanoma, nes užspaudus vieną žaizdą, kraujas bėgdavo iš kitos. Pastatė lašinę ir įkėlė ją į automobilį. Dar moteriai gulint ant žemės, ji sakė, kad namuose jos vaikai ir vis klausė, ar ji nemirs. Kai įkėlė į automobilį, važiuojant link ligoninės, moteris pasakė, kad ją sužalojo jos brolis, tačiau daugiau nieko neaiškino. Visą laiką moteris buvo sąmoninga. Sužalotą moterį atvežė į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę.

Liudytojas Z. P. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., į įvykio vietą atvažiavo kartu su mediku K. R. ir sanitare-padėjėja E. B., nes tą dieną dirbo vienoje brigadoje 0802. Buvo pranešta, kad peiliu sužeisti du žmonės. Važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vietoje jau buvo vienas greitosios pagalbos ekipažas. Medikai ar policininkai pasakė, kad vienam sužeistajam pagalba jau teikiama, todėl jie nuskubėjo prie antrojo. Buvo sužeista moteris, ji buvo visa kruvina, gulėjo prie laiptinės durų. Moterį apžiūrėjo, sutvarstė, paguldė ant neštuvų ir skubiai išvežė į ligoninę. Ant viso moters kūno buvo matyti peilio dūriai. Kiek jų buvo, neskaičiavo. Durtinės - pjautinės žaizdos buvo ant moters kojų, nugaros, rankų. Moteris buvo sąmoninga, pasakė, kad tai padarė jos brolis, tačiau dėl kokios priežasties ją sužalojo, nepaaiškino. Tiesiog pasakė, kad jis atvažiavo, paskambino jai ir paprašė, kad ji išeitų į lauką, o paskui iš karto pradėjo ją badyti peiliu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 46-49), liudytojas, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2022 m. liepos 10 d., vakarop, tačiau tikslaus laiko nepamena, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, yra du nukentėję asmenys subadyti peiliu. Atvykus nurodytu adresu, matė, kad vienam žmogui jau teikiama pagalba. K. nubėgo link vieno namo laiptinės, kur ant žemės gulėjo moteris. Matėsi daug durtinių žaizdų jos kūne: nugaroje, pilve, kojoje, lyg kakle. Moteris stipriai kraujavo. Kolega K. suteikė jai pirmą būtiną pagalbą ir užkėlus ją ant neštuvų nunešė į greitosios pagalbos automobilį, kuriuo moterį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Prie sužaloto vyro, prie kurio jiems atvykus jau buvo kita medikų brigada, priėję nebuvo, todėl apie jį nieko pasakyti negali.

Liudytoja E. B. parodė, kad dirba Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos pagalbine darbuotoja. Tą dieną dirbo vienoje brigadoje su K. R. ir Z. P. Jie gavo iškvietimą ir pagal jį atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tikslaus adreso ir datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. liepos 10 d. Kai nuvyko į nurodytą vietą, ten jau buvo viena Greitosios medicinos pagalbos brigada. Ji matė, kad ant neštuvų prie greitosios pagalbos automobilio buvo paguldytas nukentėjęs vyras. Kas tam vyrui atsitiko, ji nematė. Jos brigada nubėgo prie laiptinės. Ten gulėjo kruvina moteris, kuriai buvo padaryta daug durtinių žaizdų. Aplink buvo daug žmonių. Moteris buvo sąmoninga. Važiuojant į ligoninę, moteris pasakė, kad ją užpuolė jos brolis, kuris turi psichikos sveikatos sutrikimą. Moteris buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 51-54), liudytoja, be aptartų parodymų, paaiškino, kad neseniai buvo pradėjusi dirbti Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos pagalbine darbuotoja. Liepos mėnesį, tikslios datos ir laiko nepamena, tačiau dar buvo šviesu, buvo gautas iškvietimas, kad reikalinga pagalba, nes yra sužaloti žmonės. Adreso, kur viskas įvyko, nepamena, tik pamena, kad netoli vyriausiojo policijos komisariato. Tą dieną dirbo su K. R. ir Z. P. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad kieme jau buvo viena greitosios pagalbos brigada, kurie teikė pagalbą sužalotam vyrui. Prie jų priėjusi nebuvo. Jie paėmė reikiamą įrangą, medikamentus ir nubėgo link laiptinės, kur ant žemės gulėjo sužalota moters. Moteris buvo sąmoninga. Matėsi jos kūne įvairiose vietose daug durtinių žaizdų, bėgo kraujas. K. suteikė jai pirmąją pagalbą ir neštuvais nunešus moterį į greitosios pagalbos automobilį, ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Automobilyje, pakeliui į ligoninę, sužalota moteris, kurios duomenų nežino, pasakė, kad tai padarė jos brolis, turintis psichinių sveikatos problemų. Paties įvykio aplinkybių ji nepasakojo.

Liudytoja V. Š. parodė, kad dirba Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialiste. Su paramediku A. G. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvykus, kieme ant gatvės pamatė gulintį sužalotą vyras, jo būklė buvo sunki. Paskui ją pakvietė apžiūrėti dar ir moterį, kuri kruvina gulėjo prie namo. Ji iškvietė į pagalbą dar dvi brigadas. Jie ligonio nepaėmė. Ji iš pradžių apžiūrėjo ir įvertino vyro būklę, paramedikas A. jai padėjo suteikti pirmąją pagalbą. Paskui ji nubėgo apžiūrėti tą moterį. Abu jie buvo sąmoningi, bet vyras buvo sunkesnės būklės. Greitai į pagalbą atvažiavo dar dvi brigados. Kada tai buvo, neprisimena. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė teisingą datą – 2022 m. liepos 10 d. Kiek buvo padaryta sužalojimų, neprisimena, bet jų buvo daug. Vyras buvo sužeistas į pilvą, ne vieną kartą durta į nugarą. Moteriai irgi buvo padaryta daug sužalojimų, ji buvo visa kruvina. Ten buvo du pašaliniai žmonės, kurie prisistatė kaip paramedikai ir padėjo jiems – užspaudė žaizdas ir laikė. Sužalotas vyras nieko negalėjo pasakyti. Moteris pasakė, kad juos peiliu sužalojo jos brolis. Jų brigada į Lazdynų ligoninę išvežė vyrą. Moterį atvežė kita brigada.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25-28), liudytoja, be aptartų parodymų, paaiškino, kad dirba Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialiste. 2022 m. liepos 10 d. dirbo brigadoje Nr. 0882 kartu su vairuotoju - paramediku A. G. 2022 m. liepos 10 d., po pietų, apie 16.30 - 16.40 val., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, žmogus patyrė galvos traumą, buvo nurodyta, kad nukrito. Atvykus į įvykio vietą, tarp jau minėtų namų, ant gatvės, kur yra įvažiavimas į kiemą, šalia „CityBee“ automobilio gulėjo vyras. Jis dejavo, buvo sąmoningas, tačiau nieko nekalbėjo, nieko nepaaiškino. Buvo matyti, kad nugaroje ir pilve yra dūriai. Įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai. Taip pat, kiek toliau nuo šio vyro, prie vieno iš namų, prie laiptinės gulėjo sužalota moteris. Kadangi abu žmonės buvo sužaloti sunkiai, iškvietė į pagalbą kitą Greitosios medicinos pagalbos brigadą. Kai atvyko kita Greitosios medicinos pagalbos brigada, jie nubėgo prie sužalotos moters, kuri gulėjo ant žemės. Kai suteikė sužalotam vyrui pagalbą, jos kolega A. liko su sužalotu vyru, o ji dar priėjo prie sužalotos moters. Sužalotoji pasakė, kad tai padarė jos brolis. Buvo matyti dūriai jos nugaroje, pilve. Sužalotą vyrą kartu su A. nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Važiuojant iki ligoninės vyras nieko nesakė, nieko nepaaiškino.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirba Vilniaus greitojoje medicinos pagalboje vairuotoju - paramediku. 2022 m. liepos 10 d. po pietų gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Dirbo brigadoje Nr. 0882 kartu su V. Š. Nuvykus į vietą, pamatė ant žemės gulintį 70-80 metų amžiaus vyrą., buvo daug žmonių. Kažkokia mergaitė ant pilvo buvo uždėjusi tvarstį, matėsi žarnos. Vyrui buvo padarytos durtinės žaizdos, buvo prapjautas pilvas, sužalojimų buvo krūtinėje, nugaroje ir kitose vietose. Pagalbą teikė vyrui. Girdėjo, kad prie laiptinės guli sužalota moteris. Brigados gydytoja nubėgo apžiūrėti tos moters. Tada atvažiavo dar dvi brigados. Vėliau V. pasakė, kad moteris buvo subadyta ir kad tai padarė jos brolis. Vyro būklė buvo sunki, bet jis buvo sąmoningas. Žmonės kalbėjo, kad kažkoks vyriškis su peiliu užpuolė tą vyrą. Vyrą pristatė į Lazdynų ligoninę. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 32-350), liudytojas, be aptartų parodymų, paaiškino, kad pagal iškvietimą nuvykus į vietą, kieme pamatė policijos pareigūnus, buvo daug žmonių. Gatvėje, tarp namų, įvažiavime prie „CityBee“ automobilio gulėjo vyras. Jis dejavo, buvo sąmoningas. Buvo matyti, kad jo pilve, nugaroje yra dūriai. Vyro būklė buvo sunki. Pasakė, kad dar sužalota moteris. Jie iškvietė į pagalbą dar vieną brigadą, kuri atvykusi iškart nubėgo link moters. Ji taip pat buvo subadyta. Kai sutvarkė vyrą, liudytojas liko su juo, o kolegė V. nuėjo prie sužalotos moters. Moteris V. pasakė, kad tai padarė jos brolis. Vyrą greitosios pagalbos automobiliu išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Liudytojas paties įvykio nematė, todėl jokių aplinkybių papasakoti negali. Sužalotas vyras jiems nieko nesakė, tik dejavo.

Liudytoja R. J. parodė, kad R. P. yra jos dukra, T. T. – sūnus. Baisiausia yra tai, kad kai būna ligos paūmėjimas, sūnus ją ir dukrą kaltina, kad jos jį kažkam pardavė, kad pasaulis skaito jo mintis. Jis tuo yra įsitikinęs. Dėl to ji sūnaus bijojo, pas jį į butą nevažiavo penkis metus. Po to sūnus pradėjo gyventi su mergina, vėliau grįžo pas ją (liudytoją), ji jam suleisdavo vaistus, bet T. vis tiek kalbėjo visokiomis užuominomis, sakydavo „žinai, ką tu padarei“. Nuo rugsėjo mėnesio ji kasdien telefonu bendrauja su sūnumi. Pradžioje jis dar buvo agresyvus, dar jam kažkas neįtiko, vėl rėkdavo „mama, aš išeisiu, aš tave ir t. t.“. Po to gal suprato, kad ji yra vienintelis su juo bendraujantis žmogus, todėl pasakė „nesipykstam“, nors tolesnių pokalbių metu ko nors jo paklausus, vis tiek iš pokalbio teksto galima suprasti, jog mintis, kad jos jį kažkam pardavė, niekur nedingo. Jeigu jį išleis iš ligoninės, ji neįsivaizduoja, kaip galės suduoti jam vaistus, nes ji su dukra pastarojo bijo. Dukra net kalbėti su juo negali. T. gimė (duomenys neskelbtini) metais, buvo jautrus, mokėsi prastokai, turėjo matematinius sugebėjimus, bet į mokyklą eiti nelabai norėjo. Buvo gabus ir kalboms, ir meniniams dalykams. Viskas prasidėjo, kuomet T. buvo 25 metai. Jis baigė 9 klases, paskui pora metų mokėsi neakivaizdiniu būdu, bet vidurinio mokslo nebaigė. Specialybės dokumento neturi, bet Italijoje jis dirbo virėju, šefu, dirbo prabangiuose restoranuose, gaudavo gerą atlyginimą. Kai susirgo, pats vaistų nevartojo. Kol gyveno pas ją, ji tuo pasirūpindavo, o sūnui išvažiavus, vaistų vartojimas nutrūkdavo. 2011 m. pastebėjo, kad kažkas ne taip. Tada jis gyveno viename bute su dukra. Vieną kartą sūnui būnant Italijoje, jis paskambinęs ėmė sakyti, kad jį ten kažkas seka, jam kažkas pradėjo vaidentis. Iš jo kalbos galima buvo suprasti, kad jis neadekvatus. Po to sūnus važiavo namo į Lietuvą ir jau nebesuvokė, kur jis yra. Dukra su vyru važiavo į Lenkiją jo ieškoti, rado kažkokioje benzino kolonėlėje ir parvežė namo. Grįžęs jis kažkiek apsiramino, susipažino su mergina, bet greitai pardavė automobilį ir išvažiavo į Liverpulį. Ten išsinuomojo butą, bet netrukus jo sveikata vėl pablogėjo, jam ten buvo iškviesta policija, paguldytas į ligoninę, tačiau iš ten pabėgo. Tada ji (liudytoja) važiavo į Angliją parsivežti sūnaus. Sūnų rado kažkur oro uoste, jo būklė buvo labai bloga, jis nuolat kliedėjo, buvo visiškoje psichozėje. Tada ji sūnų parsivežė į Lietuvą. Namuose sūnus buvo piktas, agresyvus. Po to T. paguldė į psichiatrijos ligoninę Vilniuje, Vasaros gatvėje, kur jis buvo gydomas apie tris mėnesius. Tada jam pagerėjo, kažkiek laiko niekur nedirbo, bijojo išeiti į gatvę, jam atrodė, kad jį visi mato, stebi. Vėliau sūnus vėl išvažiavo į užsienį ir vėl nutraukė vaistų vartojimą, jo būklė vėl pablogėjo. Grįžus į Lietuvą, vėl buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje Parko gatvėje. Po ligoninės buvo atsigavęs, pagražėjęs, santykiai normalizavosi, 2015 metais susipažino su moterimi, su kuria dabar turi berniuką. Vėliau T. vėl išvažiavo į Italiją, vėl nustojo vartoti vaistus. Vėliau grįžo į Lietuvą, su šeima apsigyveno atskirame bute. 2017 m., jam vėl labai pablogėjo sveikata, paskambino jo sugyventinė ir pasakė, kad T. blogai. Ji (liudytoja) nuvažiavo pas sūnų į butą. Tada jis užrakino duris ir ėmė prie jos kibti, sakyti „prisipažink, kaip tu galėjai taip padaryti, kaip tu galėjai mane parduoti“, pradėjo mušti. Visa tai tęsėsi apie tris valandas. Ji negalėjo pabėgti, nes durys buvo užrakintos. Kažkuriuo metu jai pavyko paskambinti dukrai ir supratusi, kad kažkas negerai dukra atvažiavo ir iškvietė policiją. Ją išvežė į Lazdynų ligoninę, o sūnų į psichiatrijos. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet sūnaus nenuteisė, nes pripažino nepakaltinamu ir skyrė ambulatorinį gydymą. Nuo to laiko ji pas sūnų į butą nevažiuoja. Sūnaus agresija nukreipta į ją ir į dukrą. 2020 m. liepos 10 d. įvykio ji nematė. Prieš įvykį ji su dukra ir anūku buvo sodyboje. Tuo metu skambino sūnus, norėjo atvažiuoti pas ją į butą, bet ji pasakė, kad išvažiavusi iš Vilniaus ir grįš po kelių dienų. Grįžus į Vilnių, R. su vaiku nuvažiavo į savo namus. Po kažkiek laiko paskambino anūkas ir ėmė sakyti „močiute, tu tik nesinervuok, mamai viskas gerai“, pasakė, kad ji užsirakintų ir nieko neleistų į butą. Sužinojo, kad sūnus peiliu subadė R., peiliu sudavė 19 smūgių. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 56-58), liudytoja, be aptartų parodymų, paaiškino, kad T. nuo vaikystės buvo sveikas vaikas, neturėjo kažkokių psichologinių ar psichiatrinių problemų, jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo, jo elgesys nebuvo kažkoks keistas, niekuo neišsiskyrė iš kitų. Labai domėjosi maisto gaminimu ir užaugęs tapo virėju. Jis turėjo labai gerus darbus, įsidarbindavo virtuvės šefu. Maždaug nuo 2011 metų pradėjo pastebėti, kad sūnui prasidėjo kažkokios problemos su psichika. Tiksliau, pirma tas problemas pastebėjo jos dukra R. P., kuri tuo metu su juo kartu gyveno viename bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra jai pradėjo pasakoti, kad sūnui T. prasidėjo kažkokios haliucinacijos, jam pradėjo vaidentis, kad jį kažkas nuolat sekas, sakė, kad jam girdisi kažkokie garsai. Ji sunerimo, kad sūnus galimai susirgo, bet paskui jam pagerėjo, daugiau tokių dalykų nepasikartodavo ir ji nusiramino. Netrukus po tų įvykių, T. išvyko į Italiją, kur turėjo dirbti virtuvės šefu. Jam važiuojant į Italiją, ji su juo palaikė ryšį, jie susiskambindavo. Vienu metu sūnaus kalbos jai pasirodė keistos, jis vėl pradėjo kalbėti apie kažkokius sekimus ir persekiojimus, pradėjo pasakoti, kad toje vietoje, kur jis važiuoja dirbti, yra visi priešai, kad jis ten nebevažiuos. Jis nenuvažiavo į savo darbo vietą, pradėjo blaškytis kažkur po Italiją. Ryšys su sūnumi buvo labai nepastovus, ne visada galėjo jam prisiskambinti, galiausiai jis jai net negalėjo paaiškinti, kur yra. Norėdama padėti sūnui, ji paprašė dukros ir žento nuvažiuoti parvežti T. Jie užsienyje kažkaip surado T. ir parvežė jį į Lietuvą. Kai pamatė sūnų, suprato, kad jis yra ligonis, kad jam yra kažkoks psichinis sutrikimas ir kad jam reikalingas gydymas. Tą kartą ji sūnų patalpino į psichiatrinę ligoninę, kur jis gydėsi nelabai ilgai, bet jam ten suteikė pagalbą, išleidžiant išrašė vaistų. Sūnui buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas. Po to karto sūnus lyg ir pasitaisė, tokių priepuolių nebuvo. Po kurio laiko, kelinti metai buvo neatsimena, sūnus su tuometine savo drauge išvyko į Angliją, į Liverpulį. Jie ten pagyveno kelis mėnesius ir po tų kelių mėnesių sūnui liga atsinaujino, jis Anglijoje buvo patalpintas į ligoninę. Tada ji skubiai nusipirko bilietą ir nuskrido į Angliją. Anglijoje sūnų rado tragiškos būklės. Jis buvo išsekęs, akivaizdžiai matėsi, kad jam sutriko psichika. Ji T. pargabeno į Lietuvą, kur patalpino į Psichikos sveikatos centrą, Vasaros gatvėje, ten jis buvo gydomas tris mėnesius. Po tų trijų mėnesių sūnui ženkliai pagerėjo, po ligoninės jis metus laiko gyveno su ja viename bute, ji jam primindavo išgerti vaistus ir viskas atrodė gerai, atrodė, kad sūnus susitvarkė. Kai jam pagerėjo sveikata, jis vėl išvažiavo dirbti į Italiją. 2016 metais atvažiavęs atostogoms į Lietuvą sūnus susipažino su moterimi, pradėjo bendrauti ir į metų pabaigą grįžo visam laikui į Lietuvą bei apsigyveno kartu su ta moterimi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atrodė, kad sūnaus liga atsitraukė. 2017 m. sausio 17 d., dienos metu, šiuo metu tiksliai neatsimena detalių, bet kiek atsimena, jai paskambino dukra ir pasakė, kad T. kažkas negerai. Ji daug nesiaiškino, kas jam nutiko, sėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo pas sūnų į butą. Kai užėjo į butą, iš pradžių nieko keisto sūnaus elgesyje nepastebėjo, jie dar atsigėrė arbatos. Jiems bendraujant, sūnus užrakino buto duris iš vidaus, jis kažkaip labai greitai pradėjo agresyvėti, o po to ėmė ją mušti. Mušė į įvairias kūno vietas. Viso to priežastis buvo tokia, kad jam pradėjo vaidentis, kad ji jį kažkam pardavė, ir tas kažkas jį čipavo, dabar nuolat seka. Sūnus sakė, kad nori ją paskerst už tai, kad ji jį pardavė. Jokių jos prašymų, kalbėjimų jis negirdėjo. Taip ją mušė ir kankino apie tris valandas, ji jo prašė nusiraminti, o jis reikalavo, kad pasakytų, kodėl jį pardavė. Dar kol jis ją mušė ir kankino, jis nuolatos rankose turėjo peilį, jį sukiojo rankose ir sakė, kad reikia ją paskersti. Kol buvo kankinama jo bute, jis paėmė visus jos telefonus. Pareigūnai išlaužė duris ir ją išgelbėjo. Tą kartą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Ji po šių įvykių dėl patirtų sužalojimų gydėsi apie 2,5 mėnesio. Sūnus vėl buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Jį lyg apgydė ir daugiau tokių rimtų priepuolių nebuvo, bet po to paskutinio karto ji būdama kartu su sūnumi visada jautėsi nesaugiai, bijojo kad jis vėl gali ją pulti, nes kalbant su juo vis praslysdavo pasakymai, apie tai, kad ji jį pardavė. Visą laiką po tų įvykių tiek ji, tiek jos dukra su T. elgėsi atsargiai, kadangi jo elgesys buvo neprognozuojamas. Dėl 2022 m. liepos 10 d. įvykių gali paaiškinti, kad savaitę iki to dukra su vaikais atostogavo sodyboje prie Kuršių marių. Vėliau per išeigines ji irgi nuvažiavo pas dukrą. Tuo laikotarpiu su sūnumi palaikė ryšį. 2022 m. liepos 7 d. jis jos paprašė pervesti į sąskaitą pinigų. Jokių barnių ar ginčų nei su ja, ne su dukra T. neturėjo. Atvirkščiai, jis buvo labai ramus ir ta tokia perdėta ramybė joms su dukra kėlė nerimą. 2022 m. liepos 7 d. sūnus paskambino jai, klausdamas kada grįš, nes jis nori atvežti pinigus ir pagerti arbatos. Ji, bijodama pasilikti su juo viena, pasakė, kad grįš pirmadienį, t. y. 2022 m. liepos 11 d. Tuo pokalbis baigėsi. Ji su dukra grįžo į Vilnių 2022 m. liepos 10 d., dienos metu. Dukra su vaikais nuvažiavo pas save į butą, o ji į savo butą. Tai buvo prieš 17.00 val. Parvažiavusi namo, ji iš karto paskambino dukrai, norėjo paklausti, kaip jie parvažiavo, kaip jaučiasi jų naujas šuniukas. Ji skambino dukrai, tačiau atsiliepė jos jaunesnis anūkas, kuris verkdamas pradėjo sakyti, kad nesinervintų, kad mamai viskas gerai. Vyresnis anūkas iš viso neatsiliepė. Tada ji suprato, kad reikia skubiai važiuoti pas dukrą. Atvažiavusi prie dukters namo ji pamatė, kad ten yra daug policijos pareigūnų, pašalinių žmonių, ant šaligatvio buvo labai daug kraujo. Priėjusi prie pareigūnų ji paklausė, kas nutiko, ir šie jai paaiškino, kad jos dukterį R. P. peiliu sužalojo jos sūnus T. Taip pat pasakė, kad jis dar peiliu sužalojo kažkokį kaimyną, kuris bandė užstoti R. Taip pat jie jai pasakė, kad sūnus jau yra sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Vėliau iš pačios R. sužinojo, kad kai ji grįždama su vaikais priėjo prie namų, ten pamatė brolį T. Ji skubiai išsiuntė vaikus į namus, o pati liko pakalbėti su broliu. Jis labai prašėsi užeiti pas ją namo, bet ji kategoriškai atsisakė jį įleisti ir tada jis nieko nesakydamas išsitraukė peilį ir pradėjo jai sudavinėti smūgius. Iš viso sudavė 19 smūgių. Pamatęs, ką daro T., kaimynas bandė jį sustabdyti ir tada T. sudavė smūgius peiliu kaimynui ir taip pat stipriai jį sužalojo. Jos dukra nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 26 d. buvo gydoma ligoninės stacionare ir iki šiol gydymas yra tęsiamas namuose. Jos sūnus T. T. yra psichinis ligonis, jis yra pavojingas visuomenei, ypač jis yra pavojingas jai ir jos dukrai dėl to savo susigalvojimo, kad ji ar tai jos abi jį pardavė.

Liudytoju apklaustas T. T. gydantis gydytojas M. J. parodė, kad dirba Rokiškio psichiatrijos ligoninės Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje, laikinai einantis vedėjo pareigas ir yra T. T. gydantis gydytojas. T. T. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2022 m. spalio 11 d. Šiuo metu jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija – lėtinė psichikos liga, anksčiau jam yra buvę diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas – tai yra to paties spektro sutrikimas, tik truputį švelnesnė diagnozė. Palyginus su ekspertizės atlikimo metu buvusia paciento būkle, šiuo metu jo būklė yra pagerėjusi, jis yra sąmoningas, visapusiškai, teisingai orientuotas laike, vietoje, savyje ir situacijoje. Išlieka kiek nenuoseklus mąstymas, stokojantis kryptingumo, savitos logikos, galima įtarti esant savęs pervertinimo idėjų, bet buvusių anksčiau aprašytų santykio, poveikio, kliedėjimo idėjų artimųjų atžvilgiu šiuo metu neišsako, elgesyje neatsispindi. Taip pat šiuo metu nėra stebima suvokimo sutrikimų, t. y. jokių pseudohaliucinacijų, senestopatijų, kitų sutrikimų. Atmintis, dėmesio koncentracija pakankami, nuotaika lygi, emocijos gal ne visada visiškai adekvačios, gal kiek linkę į pakilumą, linkęs juokauti. Skyriuje elgesys tinkamas, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, konfliktinių situacijų nei su personalu, nei su kitais ligoniais nebuvo užfiksuota. Vaistus vartoja, toleruoja gerai. Skiriamas tas pats gydymas, kaip ir buvo skiriama Utenos ekspertiniame skyriuje. Nebuvo pastebėta, kad vengtų vartoti vaistus. Lanko užimtumo veiklas skyriaus ribose ir už skyriaus ribų, eina į sporto salę sportuoti. Pacientas kaip ir stabilesnės būklės. Savęs žalojimo faktų nėra fiksuota, su visais sugyvena, toleruoja. Apie patį įvykį prisimena, kalbėti vengia – skaudi tema, nelabai nori ta tema kalbėti. Pats vertina būklę, kaip buvusį ligos paūmėjimą. Formaliai vertinant iš jo pasisakymų, jis pripažįsta, kad serga psichikos liga, pripažįsta, kad reikalingas gydymas, kad buvo paūmėjimas ir formaliai pripažįsta, kad paūmėjimas buvo dėl to, kad buvo nutraukęs vartoti vaistus. Formali kritika yra. Skyrius, kuriame šiuo metu gydomas T. T., yra uždaro tipo, pacientai laisvai po koridorių negali vaikščioti, jie visą laiką būna užrakinti palatose. Palatose yra po 3-4 žmones, kartais mažiau. Išleidžiami pasivaikščioti į skyriaus kiemelį po pusę skyriaus, t. y. turi galimybę bendrauti ir su kitų palatų pacientais. Skyriuje yra užimtumo kambarys, į kurį jie yra įleidžiami. Yra relaksacijos užsiėmimai, kino terapija – tai jau už skyriaus ribų ir pacientai yra vedami. Pacientai iki trijų kartų per savaitę turi galimybę lankyti sporto salę, lydimi personalo eina į parduotuvę apsipirkti. Vertinant tai, kad T. T. šiuo metu nėra suvokimo sutrikimų ir kliedesių, reiškia yra teigiamas poveikis ligos atžvilgiu. Pagal formą jis gauna vaistus Haloperidolio dekanoatą – tai yra prailginto veikimo vaistas, leidžiamas į raumenis kartą per mėnesį ir veikia visą mėnesį. Taip pat jis gauna ir Ziprazidoną vieną kartą per dieną tabletine forma – tai yra kitas antipsichozinis vaistas. Taip pat gauna trečią vaistą – Kvetiapiną nakčiai vieną tabletę, kad lengviau užmigtų ir geriau miegotų. Čia irgi iš antipsichozinių vaistų grupės. Buvimas ligoninėje turbūt neturėtų būti ilgas. Vertinant dabartinę būklę, tai pagal dabartinę būseną tokio elgesio pacientams, tokios psichinės būsenos pacientams paprastai rekomenduoja keisti sąlygas į bendro stebėjimo, nes pagal tai, kaip elgiasi su personalu, su kitais pacientais, kad sugeba ištoleruoti kitus pacientus, pakankamai geri bendravimo įgūdžiai, tai tikrai neturėtų kilti problemų atvirame skyriuje. Pacientas privalo nuolat vartoti vaistus. Jeigu jis negaus gydymo, šie paūmėjimai tikrai pasikartos, nes liga yra lėtinė ir jos kontroliavimui reikalingas nuolatinis vaistų vartojimas. Jeigu jis tuos vaistus nustos vartoti, tai anksčiau ar vėliau liga atkris.

2022 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 81) pasitvirtina, kad ji, 2022 m. liepos 10 d., apie 16.45 val., dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu N. P. gavo iškvietimą, kad vyras su peiliu gainiojasi paskui žmones, sužeidė moterį. Atvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) namo kiemą, rado sužalotą moterį R. P., sužalotą jos šunį bei sužalotą vyrą E. K. R. P. paaiškino, kad juos sužalojo jos brolis, su kuriuo prieš tai įvyko konfliktas. Brolis pradėjo ją badyti peiliu, o jos gelbėti atbėgo kaimynas E. K., kuriam brolis taip pat sudavė kelis smūgius peiliu. Įtariamasis bandė bėgti „CityBee“ automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau persigalvojęs paliko automobilį ir nubėgo link Naugarduko gatvės. Sužaloti asmenys išvežti Greitosios medicinos pagalbos brigadomis Nr. 0882 ir 0802 į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Įvykio liudytojai, kurie galėjo matyti įvykį – S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tvarkydama savo automobilį, išgirdo klyksmą, pamatė, kaip prie laiptinės vyras muša moterį, pradėjo bėgti ją gelbėti, tačiau kitas liudytojas – P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pamatęs peilį suriko ir visi pasitraukė nuo įtariamojo. Įtariamasis tada pradėjo bėgti link automobilio, tačiau persigalvojęs nubėgo link Naugarduko gatvės.

2022 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 85) pasitvirtina, kad jam dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-25541-22, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, nuvykus į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinės ligoninės Antrąjį reanimacijos skyrių, kur yra paguldyti nukentėjusieji R. P. ir E. K., reanimacijos skyriaus slaugytoja informavo, kad E. K. šiuo metu yra komos būsenoje, dėl to su juo metu nėra galimybės bendrauti, taip pat nurodė, kad R. P. gali bendrauti. Apklausiant R. P., pastaroji paaiškino, kad jai prieš pora dienų paskambino brolis T., kuris paprašė paskolinti aliejaus, jai atsakius, kad ji grįš tik sekančią dieną, T. išjungė telefoną. Praėjus kelioms dienoms, jai vėl paskambino brolis T., kuris paprašė išeiti į lauką, kadangi nori kažką parodyti. R. išėjus į lauką pastaroji iš karto suprato, kad T. šiuo metu nevartoja vaistų nuo psichikos sutrikimų. Priėjęs T. nieko nesakęs pradėjo trankyti į pilvą. R. pradėjo šaukti. Tuo metu atėjo prie laiptinės buvęs kaimynas. R. nukrito ant žemės ir pastebėjo, kad iš pilvo srities srove bėga kraujas ir tuo metu suprato, kad brolis ją padūrė peiliu. Daugiau jokių tikslesnių aplinkybių nurodyti negalėjo, nes yra silpnos fizinės būklės. Atlikti procesinių veiksmų su skyriaus gydytoja nebuvo galimybės dėl didelio darbo krūvio ligoninėje. Taip pat dėl fizinės būklės su nukentėjusiaisiais R. ir E. nebuvo galimybės atlikti procesinių veiksmų. Ligoninėje R. diagnozuota abiejų plaučių plyšimai ir dešinės pusės inksto pradūrimas, o E. diagnozuota plaučių plyšimai bei plonosios žarnos plyšimas.

2022 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 9-12) pasitvirtina, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 16.42 val., kieme adresu (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), peiliu sužalojo savo seserį R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei R. P. šunį.???

Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų (t. 1, b. l. 20-26) matyti, kad apie įvykį policijai buvo pranešta 2022 m. liepos 10 d., 16.44 val. Nuvykus pagal pranešimą, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, rasti sužaloti R. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei jos Maltos bišonų veislės šuo, taip pat rastas sužalotas E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Sužalota moteris paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jos ir brolio, kurio metu brolis ją užpuolė, pradėjo badyti peiliu. Vėliau atbėgęs kaimynas E. K. bandė jai padėti, dėl ko jam pačiam įtariamasis sudavė peiliu kelis smūgius. Nustatyti įvykio liudytojai S. J., P. Ž.

2022 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 27-66) pasitvirtina, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) namų kiemus, nustatyta, jog įvažiavimas į bendrą kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Įvažiavus į bendrą kiemą, 5-asis namas yra dešinėje pusėje, 7-asis namas – kairėje pusėje. Nuo įvažiavimo į bendrą kiemą, prie 7-ojo namo antros laiptinės ant šaligatvio ir žalios vejos yra raudonos spalvos lašo formos skysčio dėmės, kurios pažymėtos numeriais 1, 2 ir 3. Ant žalios vejos esanti raudonos spalvos skysčio dėmė pažymėta Nr. 1, nuo jos paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1; nuo raudonos spalvos skysčio dėmės, esančios ant šaligatvio, kuri pažymėta Nr. 2, paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 2; nuo raudonos spalvos skysčio dėmės, kuri pažymėta Nr. 3, paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 3. Tarp 5-ojo ir 7-ojo namų, kieme, ties įvažiavimu, ant asfalto yra raudonos spalvos skysčio dėmė, kuri pažymėta Nr. 4, nuo jos paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 4. Prie raudonos spalvos skysčio dėmės, pažymėtos Nr. 4, stovi „CityBee“ automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio bagažinės skyrius yra praviras bei atidarytos vairuotojo pusės priekinės durelės. Prie automobilio galinės dalies kairės pusės, ant asfalto yra juodos spalvos kuprinė, kurios galiniame skyriuje yra juodos spalvos dėžutė su užrašu „Prada“, išorinė baterija (power bank), įkroviklis bei juodos spalvos akinių dėklas. Kuprinės priekiniame skyriuje yra raudonos spalvos dėklas, kurio viduje yra neįgaliojo pažymėjimas, priklausantis T. T., gim. (duomenys neskelbtini), šešiakampis raktas bei kiti daiktai. Dėklas su neįgaliojo pažymėjimu buvo paimtas ir supakuotas į paketą, kurio Nr. 494400. Juodos spalvos kuprinė buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 5. Ties automobilio galine dalimi, dešinėje pusėje ant asfalto yra juodos spalvos dėklas, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 6. Nuo automobilio vairuotojo pusės priekinės sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 7. Iš automobilio salono paimtas foninio kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 8. Nuo automobilio vairo paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 9. Nuo automobilio vairuotojo pusės durelių rankenėlės iš vidinės pusės paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 10. Automobilio salone ant priekinės dešinės pusės sėdynės yra metalinė aliejaus pakuotė, ant kilimėlio yra plastikinė pakuotė. Automobilio salono galinėje dalyje ant galinių sėdynių yra juodos spalvos paspirtukas, kuris buvo paimtas, ant jo uždėta plomba Nr. 034197251. Namo kiemas neaptvertas, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. spalio 25 d. nutarimu (t. 1, b. l. 67-69) įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai nutarimu pagal 2022 spalio 25 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007150 (t. 1, b. l. 70-71) buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, paspirtukas pagal 2022 m. spalio 26 d. pakvitavimą (t. 1, b. l. 71) grąžintas T. T. motinai R. J.

2022 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 76) pasitvirtina, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17 val., jis, dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. G., gavo pranešimą, kad Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo vyras su peiliu gainiojasi paskui žmones bei sužalojo moterį. Vykstant į įvykio vietą, per radijo stotelę išgirdo įtariamojo požymius, jog įtariamasis yra T. T. bei pranešimą, kad pastarasis iš įvykio vietos pasišalino link Naugarduko gatvės. Pagal nurodytus požymius atpažino asmenį, einantį nuo Taurakalnio link Pamėnkalnio gatvės pusės bei jį sulaikė. Sulaikymo metu pas įtariamąjį buvo paimtas užlenktas sulankstomas peilis. Sulaikytasis asmuo buvo pristatytas į OVS.

Pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 77-79) buvo apžiūrėti ir aprašyti tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukinys V1725, vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matyti, kaip randamas ir sulaikomas T. T.??

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. liepos 10 d. pažyma Nr. 4s-5.19-137 (t. 1, b. l. 83) matyti, kad 2022 m. liepos 10 d. į ligoninę buvo pristatytas sužalotas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta pilvo sienos žaizda, susisiekianti su vidaus organų pažeidimu, daugybinės durtinės pjautinės žaizdos nugaroje. ???

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. liepos 10 d. pažyma Nr. 4s-5.19-136 (t. 1, b. l. 84) matyti, kad 2022 m. liepos 10 d. į ligoninę buvo pristatyta sužalota R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta daugybinės durtinės-pjautinės krūtinės sienos žaizdos, trauminis pneumotoraksas abipusis, dešinio inksto sužalojimas, pilvo sienos žaizda, kairės kojos žaizdos.

Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. VšĮ Vilkpėdės ligoninės rašto (t. 1, b. l. 122) matyti, kad pacientas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), VšĮ Vilkpėdės ligoninės III-ojo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gydomas nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. Paciento sveikatos būklė labai sunki. Sąmoningas, dezorientuotas, kontaktas neproduktyvus, į klausimus neatsako. Ikiteisminio tyrimo veiksmai negalimi.

Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ Vilkpėdės ligoninės rašto (t. 1, b. l. 127) matyti, kad pacientas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, kuris nustatė, kad pacientas beveik nekalba, yra nekritiškas, sutrikusi jo atmintis, orientacija laike ir vietoje, nuotaika pažeminta, depresiškas, verksmingas, nustatė diagnozę – organinė depresija. Gydytojas psichiatras taip pat nurodė, kad bus sekama paciento sveikatos būklė dėl galimos demencijos (pacientas atsisakė atlikti protinės būklės trumpą MMSE testą). Šiuo metu apklausti pacientą būtų netikslinga.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. G 3059/2022(01) (t. 1, b. l. 114-115) pasitvirtina, kad R. P. nustatyta daugybinės durtinės - pjautinės (penkiolika) kūno žaizdos, lokalizuotos: dvi pilvo dešinėje viršuje, dvi krūtinės kairėje (ties raktikaulio peties galu), septynios nugaroje ir juosmenyje (trys dešinėje ir keturios kairėje stuburo), dvi kairiajame žaste ir po vieną kairiajame klube, kairėje blauzdoje su atvirais dešinio inksto, abiejų pusių krūtinplėvės ir galimai pilvaplėvės sužalojimais. Sužalojimai (žaizdos) padaryti duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, tokiu kaip peilis, netrukus prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Visos R. P. nustatytos žaizdos galėjo būti padarytos vienu metu, viena po kitos, tačiau kokia seka, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes požymių, kurie nurodytų į skirtingą jų padarymo laiką, nekonstatuota. Sužalojimas visumoje ir kiauryminės krūtinės, nugaros ir juosmens bei pilvo žaizdos su atvirais krūtinplėvės, pilvaplėvės ir dešinio inksto sužalojimais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. ir 6.6.10. punktai). Kitos rankos, kojos, dubens srities bei kitos krūtinės ląstos žaizdos, nekiauryminės (pagal medicinos dokumentų duomenis neaišku kurios) gali būti kvalifikuotos nesunkiu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. P. pati savęs taip sužaloti negalėjo. Pagal nustatytą žaizdų skaičių R. P. buvo suduota penkiolika smūgių. Sužalojimai padaryti duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, tokiu kaip peilis, tačiau kokiu konkrečiai ir vienu ar keliais pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes požymių, kurie įgalintų tai nustatyti, žaizdose neužsifiksavo ir nekonstatuota. Sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu suduodant smūgius peiliu, neatmetama.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. liepos 11 d. nutarimu (t. 1, b. l. 131) E. K. dėl nusikalstama veika padarytos fizinės žalos buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. G 2730/2022(01) (t. 1, b. l. 139-140) pasitvirtina, kad E. K. nustatytos daugybinės (penkios) durtinės - pjautinės liemens žaizdos: dvi liemens - pilvo kairėje (viena bambos aukštyje akla), kita apie 5 cm žemiau bambos lygmens - kiauryminė su daugybiniais (daugiau kaip trimis) plonosios žarnos sužalojimais ir trys žaizdos nugaroje. Sužalojimai (žaizdos) padaryti duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, tokiu kaip peilis neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Visos E. K. nustatytos žaizdos galėjo būti padarytos vienu metu, viena po kitos, tačiau kokia seka, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes požymių, kurie nurodytų į skirtingą jų padarymo laiką, nekonstatuota. Sužalojimas visumoje ir kiauryminė pilvo žaizda su plonosios žarnos sužalojimais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). Kitos žaizdos pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (duomenų, kada buvo išimti siūlai, nėra). Ar E. K. kūno žaizdas galėjo pasidaryti pats, nustatyti nėra galimybės; liemens - pilvo kairės pusės sritis su dviem žaizdomis sava dešine ranka pasiekiama. Pagal konstatuotą žaizdų skaičių E. K. suduoti penki smūgiai. Sužalojimai padaryti duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, tokiu kaip peilis, tačiau kokiu konkrečiai ir vienu ar keliais pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes požymių, kurie įgalintų tai nustatyti, žaizdose neužsifiksavo ir nekonstatuota. Sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu suduodant smūgius peiliu neatmetama.

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Vilkpėdės ligoninės rašto (t. 1, b. l. 130) matyti, kad pacientas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo psichiatro, kuris nustatė, kad pacientas negeba vertinti būklės, aplinkos, dezorientuotas, sutrikusi jo atmintis ir dėmesys, mąstymas sulėtėjęs, neproduktyvus, atsisako atlikti užduotis, nuotaika pažeminta, nustatė diagnozę – nepatikslinta kraujagyslinė demencija.

Pagal 2022 m. liepos 10 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 5-9) liudytojas E. K. pateikė pas įtariamąjį T. T. sulaikymo metu rastą ir paimtą sulenkiamą peilį juoda rankena, su užrašu „MTECH“.???

Kaip matyti iš 2022 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 10-11), minėtas peilis buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Apžiūros metu Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyresnysis tyrėjas (specialistas) pateikė išvadą, kad peilis yra pramoninės gamybos lenktinis (turintis geležtės fiksavimo mechanizmą) turistinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas.???

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu (t. 2, b. l. 12-13) paimtas sulenkiamas peilis pagal 2022 lapkričio 15 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007191 (t. 2, b. l. 14) buvo perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.

Pagal 2022 m. liepos 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 15-16) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo paimti nukentėjusiojo E. K. drabužiai – kojinės, apatiniai drabužiai, sportinės kelnės.

Pagal 2022 m. liepos 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 17-18) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo paimti nukentėjusiosios R. P. drabužiai – apatinės kelnaitės, liemenėlė, suknelė. ???

Pagal 2022 m. liepos 10 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 88-89) iš T. T. buvo paimti įvykio metu jo dėvėti drabužiai – juodos spalvos marškinėliai „Tommy Hilfiger“, juodos spalvos džinsinės kelnės, juodos spalvos „Hugo“ gamintojo sportbačiai, juodos spalvos kojinės, apatiniai.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. spalio 25 d. nutarimu (t. 1, b. l. 67-69) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paimti E. K. bei R. P. drabužiai, taip pat ir T. T. paimti drabužiai pagal 2022 spalio 25 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007150 (t. 1, b. l. 70-71) buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.

Tokiu būdu teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko nustatytu, kad T. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose, kadangi jis peiliu sudavė savo seseriai R. P. ne mažiau kaip penkiolika smūgių į pilvą, krūtinę, nugarą, juosmenį, žastą, klubą, blauzdą, tokiu būdu padarydamas jai daugybines (penkiolika) durtines – pjautines kūno žaizdas, lokalizuotas: dvi pilvo dešinėje viršuje, dvi krūtinės kairėje (ties raktikaulio peties galu), septynias nugaroje ir juosmenyje (tris dešinėje ir keturias kairėje stuburo), dvi kairiajame žaste ir po vieną kairiajame klube, kairėje blauzdoje su atvirais dešinio inksto, abiejų pusių krūtinplėvės ir galimai pilvaplėvės sužalojimais, kurie visumoje ir dėl kiauryminės krūtinės, nugaros ir juosmens bei pilvo žaizdų su atvirais krūtinplėvės, pilvaplėvės ir dešinio inksto sužalojimais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, po to atbėgusiam į pagalbą E. K. peiliu sudavė ne mažiau penkių smūgių į liemenį ir į nugarą, tokiu būdu padarydamas E. K. daugybines (penkias) durtines – pjautines liemens žaizdas: dvi liemens - pilvo kairėje (viena bambos aukštyje akla), kitą apie 5 cm žemiau bambos lygmens - kiauryminę su daugybiniais (daugiau kaip trimis) plonosios žarnos sužalojimais ir tris žaizdas nugaroje, kurie visumoje ir dėl kiauryminės pilvo žaizdos su plonosios žarnos sužalojimais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia sunkiai sužalojo du žmones, iš kurių vienas yra artimas giminaitis.

2022 m. rugsėjo 8-29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-33/2022 (t. 2, b. l. 173-182) pasitvirtina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. T. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu (ikiteisminio tyrimo metu) T. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir jų valdyti. T. T. negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. T. T. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta ekspertė Jolanta Didžiokienė palaikė 2022 m. rugsėjo 8-29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 75U-I-33/2022 ir paaiškino, kad ji yra teismo psichiatrė ekspertė, turinti 31 metų ekspertinio darbo sąrašą. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. T. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat ekspertizės atlikimo metu bei šiuo metu jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. T. rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Tyrimo metu nuspręsta, kad T. T. reikia taikyti sustiprinto stebėjimo sąlygas, atsižvelgus ir įvertinus visą turėtą medicininę dokumentaciją, visą ligos eigą, įvertinus patį nusikaltimo pobūdį. Nusikalstami veiksmai buvo nekreipti prieš asmenis, įvykdytas sunkus nusikaltimas – sužalotas artimas žmogus. Taip pat vertino T. T. psichikos būseną, kadangi vyravo psichozinė simptomatika, mąstymo nenuoseklumas ir fragmentinės klausos haliucinacijos, regos pseudohaliucinacijos, kritikos stoka. Įvertinta prognostinių galimybių stoka, kadangi negalima numatyti, kaip asmuo, sergantis šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, pasielgs vienoje ar kitoje jį traumuojančioje, frustruojančioje situacijoje, taip pat atsižvelgta į atlikto psichologinio įvertinimo rezultatus ir būtent viskas siejama buvo ir su pačia veika, kurios padarymu jis įtariamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo prieita prie išvados, kad T. T. turi būti laikomas būtent sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kad kuo ilgesnį laiko tarpą jis būtų stebimas ir gydomas psichiatrų, kadangi pagal Psichikos sveikatos įstatymą, kas pusę metų priverstinai gydomi asmenys yra peržiūrimi gydytojų konsultacinės komisijos, vertinama psichikos būsena, ligos dinamika ir tada kreipiamasi į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo, pratęsimo arba nutraukimo. Sąlygos gali būti keičiamos į bendro stebėjimo, o vėliau į ambulatorinį gydymą. Tačiau kadangi yra stebima kritikos stoka, vargu, ar šis asmuo ambulatorinio priverstinio gydymo metu sąmoningai vartos paskirtus medikamentus ir lankysis psichikos sveikatos centre.

Įvertinus šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami daryti išvadą, kad T. T. psichika baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra sutrikusi, kadangi jis sirgo bei serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis)

2022 m. rugsėjo 8-29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-33/2022 nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 8-29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-33/2022 T. T. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, taip pat į tai, kad T. T. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, konstatuotina, kad jis yra socialiai pavojingas ir jam reikalingas priverstinis gydymas. T. T. reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę, t. y. priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kad T. T. reikalingas būtent tokia priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonė patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Jolanta Didžiokienė.

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje nustatyta, kad T. T. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose, padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas Andžejus Sinicinas pateikė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 121-127), kuriuo prašo iš kaltininko priteisti 2012,06 Eur turtinės ir 18 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl E. K. sveikatos sužalojimo ir jo gydymo, atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad turtinė žala E. K. gydymo VšĮ Vilkpėdės ligoninėje už 2022 m. gruodžio mėnesį yra 2012,06 Eur, taip pat dėl patirtų sužalojimų, didelio skausmo, dvasinių išgyvenimų jis patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 18 000 Eur.

Taip pat byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 160-165), kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 17 202,88 Eur nukentėjusiųjų R. P. ir E. K. gydymo išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Taigi, neturtinė žala siejama su nusikaltimu, žalą padariusio asmens kalte. Tačiau, kaip minėta, T. T. veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo kaltės, o ir paties nusikaltimo nėra. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Bylos duomenimis tokios aplinkybės nenustatytos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos.

BPK 403 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

„1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“.

Kaip matosi, įstatyme, reglamentuojant šiai bylai tinkamą sprendimą, ir kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. BK 17 straipsnio 2 dalyje taip pat nevartojamas terminas „nusikalstama veika“. BK 15 ir 16 straipsniai, apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad T. T. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Taigi byloje nėra nustatyta, kad T. T. padarė nusikalstamą veiką, kadangi 2022 m. liepos 10 d. įvykio metu jis dėl savo psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl taikyti šioje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius negalima. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Dėl šios priežasties E. K. bei jo atstovo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Nutarčiai įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. spalio 25 d. nutarimu (t. 1, b. l. 67-69) perduoti saugoti pagal 2022 spalio 25 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007150 (t. 1, b. l. 70-71) ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje:

- nuoplovos – 6 vnt. (vokuose Nr. 1-4, 8-9); seilių pavyzdys (vokas Nr. 1); kvapo pėdsakas (pakuotės Nr. 7-8) sunaikintini;

- dėklas su neįgaliojo pažymėjimu SPP Nr. (duomenys neskelbtini); juodos spalvos kuprinė su daiktais (vokas Nr. 5); juodos spalvos dėklas (vokas Nr. 6); juodos spalvos marškinėliai (vokas Nr. 1); juodos spalvos džinsinės kelnės (vokas Nr. 3); juodos spalvos kojinės (vokas Nr. 4), spalvoti apatiniai (vokas Nr. 2) grąžintini T. T.;

- juodos spalvos kojinės (vokas Nr. 1); juodos spalvos apatiniai (vokas Nr. 2) juodos spalvos sportinės kelnės (vokas Nr. 3) grąžintini E. K.;

- violetinės spalvos apatinės kelnaitės (vokas Nr. 1); juodos spalvos liemenėlė (vokas Nr. 2); melsvos spalvos suknelė (vokas Nr. 3) grąžintini R. P..

- peilis, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu (t. 2, b. l. 12-13) perduotas pagal 2022 lapkričio 15 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007191 (t. 2, b. l. 14) ir saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, sunaikintinas.

Nutarčiai įsiteisėjus, pinigai – 264,01 Eur, paimti iš T. T. jo sulaikymo metu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu (t. 2, b. l. 85) perduoti pagal 2022 lapkričio 16 d. kvitą A serija AAC Nr. 0059660 (t. 2, b. l. 87) ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, grąžintini T. T.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad T. T. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Iki nutarties įsiteisėjimo T. T. laikyti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

E. K. bei jo atstovo advokato padėjėjo Andžejaus Sinicino ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. spalio 25 d. nutarimu perduotus saugoti pagal 2022 spalio 25 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007150 ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje:

- nuoplovas – 6 vnt. (vokuose Nr. 1-4, 8-9); seilių pavyzdį (vokas Nr. 1); kvapo pėdsaką (pakuotės Nr. 7-8) sunaikinti;

- dėklą su neįgaliojo pažymėjimu SPP Nr. (duomenys neskelbtini); juodos spalvos kuprinę su daiktais (vokas Nr. 5); juodos spalvos dėklą (vokas Nr. 6); juodos spalvos marškinėlius (vokas Nr. 1); juodos spalvos džinsines kelnes (vokas Nr. 3); juodos spalvos kojines (vokas Nr. 4), spalvotus apatinius (vokas Nr. 2) grąžinti T. T.;

- juodos spalvos kojines (vokas Nr. 1); juodos spalvos apatinius (vokas Nr. 2) juodos spalvos sportines kelnes (vokas Nr. 3) grąžinti E. K.;

- violetinės spalvos apatines kelnaites (vokas Nr. 1); juodos spalvos liemenėlę (vokas Nr. 2); melsvos spalvos suknelę (vokas Nr. 3) grąžinti R. P.;

- peilį, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu perduotą saugoti pagal 2022 lapkričio 15 d. kvitą B serija BBB Nr. LS007191 ir saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, sunaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, pinigus – 264,01 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus vieną centą), paimtus iš T. T. jo sulaikymo metu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu perduotus saugoti pagal 2022 lapkričio 16 d. kvitą A serija AAC Nr. 0059660 ir saugomis Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, grąžinti T. T.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė