- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-2538-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19306-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- G. S., V. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.2Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. S. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24611-1044/2021 pagal ieškovų G. S. ir V. K. ieškinį atsakovams medžiotojų klubui „Truskava“, V. I., P. L., J. T., J. K., R. Ž. dėl pripažinimo, jog asmenys nėra asociacijos nariai ir asociacijos sprendimų panaikinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. I. ir V. O..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. K. ir G. S. ieškinyje prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai V. I., P. L., J. T., J. K., R. Ž. 2017-10-29 nebuvo įgiję medžioto klubo (toliau ir MK) „Truskava“ narių teisių ir pareigų; 2) pripažinti neteisėtu 2021-03-31 MK „Truskava“ visuotinį narių susirinkimą ir niekiniais bei negaliojančiais jo metu priimtus sprendimus.
2. Ieškovai taip pat reiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti MK „Truskava“ visuotiniame susirinkime priimti sprendimus dėl: 1) naujų narių į MK „Truskava“ priėmimo; 2) MK „Truskava“ pertvarkymo bei pabaigos; 3) MK „Truskava“ įstatų keitimo. Prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo), kuri ne tik leistų ieškovams, jiems palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti.
2.2. Atsakovai ir tretieji asmenys faktiškai veikia kaip MK „Truskava“ nariai ir įgyvendina įstatymuose numatytas teises ir pareigas, o nuo 2017-10-29 nariais priimtų ieškovų teisės yra ribojamos, jie negali daryti įtakos, kontroliuoti priimamų sprendimų, jų turinio bei teisėtumo. Įstatų pakeitimai 2021-03-31 susirinkimo sprendimu nulėmė, kad asociacijoje atsirado valdyba, kurios iki tol nebuvo. Ieškovai nebuvo informuoti apie 2021-03-31 visuotinį narių susirinkimą, kiti narių susirinkimai ir sprendimai taip pat gali būti priimami ieškovams apie tai net nenutuokiant. Esant tokiems MK „Truskava“ visuotinio narių susirinkimo sprendimams, sprendimo šioje byloje, jei jis būtų palankus ieškovams, įvykdymas būtų apsunkintas, nes visi dabartinių tariamų MK „Truskava“ narių sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
2.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams kiekvieną kartą reikėtų ginčyti MK „Truskava“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie juos ir kelti papildomas civilines bylas (kaip jau vyksta ir dabar). Neapribojus fiktyvių asociacijos narių, atsakovų, teisių, potencialiai palankaus ieškovams teismo sprendimo atveju ieškovai realiai galės susidurti su situacija, kad neteisėtos narystės pagrindu MK „Truskava“ buvo priėmusi sprendimus bei atlikusi veiksmus, kurie apriboja/daro neigiamą įtaką ieškovų, kaip MK „Truskava“ narių, teisėms, bei pačiai asociacijai ir jos veiklai. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neribos asociacijos veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-14 nutartimi ieškovų V. K. ir G. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3.1. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nebuvo pagrindo išvadai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, todėl konstatavo, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
3.2. Teismas vertino, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, jog jie atsakovų nebuvo informuoti apie visuotinį 2021-03-31 susirinkimą, jame nedalyvavo ir negalėjo spręsti dėl svarbių asociacijai klausimų išsprendimo, nesudarė pakankamo pagrindo teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu.
3.3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos tarp tų pačių asmenų dėl skirtingų MK ,,Truskava“ visuotinių narių susirinkimų pripažinimo neteisėtais ir susirinkimų metų priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais (Nr. e2-1655-1097/2021, Nr. eA2-16620-960/2021). Juose kvestionuojama ir ieškovų, ir atsakovų narystė MK „Truskava“. Civilinėje byloje Nr. e2-1655-1097/2021 V. K. ir G. S., kaip atsakovo MK ,,Truskava“ nariai, reiškia reikalavimą dėl 2020-08-21 MK ,,Truskava“ visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, laikydami, jog išimtinai tik ieškovai yra klubo nariai, o atsakovas MK ,,Truskava“, prašydamas ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovai nėra priimti į MK ,,Truskava“ narius. Atnaujintoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021 byloje tiesiogiai ginčijami sprendimai, kuriais ieškovai buvo priimti į klubą. Ieškovų minėtoje byloje nurodytas 2021-03-31 visuotinis susirinkimas įvyko esant įsiteisėjusiam teismo 2021-01-28 sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais 2017-04-28, 2017-10-29, 2017-11-17 įvykę MK „Truskava“ visuotiniai narių susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai. Procesas šioje civilinėje byloje atnaujintas (dalyje) teismo 2021-05-27 nutartimi. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vienareikšmei išvadai dėl atsakovų nesąžiningo elgesio, siekiant eliminuoti ieškovus iš asociacijos narių susirinkimų ir sprendimų priėmimo proceso.
3.4. Teismas nurodė, kad ieškovų minima hipotetinė situacija, jog atsakovai ateityje, vykstant teisminiam procesui, galimai organizuos kitus visuotinius susirinkimus ir priims sprendimus, o ieškovai turės juos ginčyti, nėra pagrįsti realiais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog nors tarp šalių vyksta ginčai dėl narystės skirtingose bylose, tačiau vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3.5. Teismo įsitikinimu, ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovų nesąžiningumą, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta teko būtent ieškovams, o nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
4. Ieškovas G. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-14 nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Ieškovai nuo 2017 m., kai tapo MK „Truskava“ nariais, į klubo veiklą investavo daugiau kaip 40 000 Eur. Iš jų buvo padengtos klubo skolos, atlyginti laukinių gyvūnų ūkininkams padaryti nuostoliai, pastoviai buvo perkami pašarai laukinių gyvūnų maitinimui. A. V. I., P. L., J. T., J. K., R. Ž. nėra skyrę investicijų (piniginių lėšų) MK „Truskava“. Siekdami, kad klubas veiktų sklandžiai, ieškovai pradėjo reikalauti iš J. I. atskaitomybės dėl pinigų panaudojimo, veiklos organizavimo ir susilaukė jo nepasitenkinimo. Jis kartu su atsakovais 2020 m. galimai suklastojo dokumentus dėl atsakovų narystės ir siekia eliminuoti ieškovus iš klubo veiklos. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje.
4.2. 2017-04-28 MK „Truskava“ turėjo 3 narius, atsakovų tarp jų nebuvo. 2017-10-29 iš MK „Truskava“ narių pasitraukus V. I. bei priėmus į narius ieškovus medžiotojų klubas viso minėtą dieną turėjo 4 narius, atsakovų tarp jų nebuvo. 2017-10-29 įvyko MK „Truskava“ narių visuotinis susirinkimas, kuriame patvirtinti naujos redakcijos MK „Truskava“ įstatai, pagal kuriuos nariu galima tapti tik vienbalsiu visuotinio narių susirinkimo sprendimu, tačiau nuo 2017-10-29 nebuvo svarstytas nei vienas sprendimas dėl naujų narių priėmimo, o klubui vadovaujantis J. I. nėra minėjęs ieškovams apie prašymus ar kitų asmenų pageidavimą tapti MK „Truskava“ nariais.
4.3. 2020-08-21 ieškovų iniciatyva sušauktame visuotiniame MK „Truskava“ narių susirinkime dalyviais užsiregistravo ir atsakovai, nors ieškovai niekada nėra svarstę ar balsavę dėl jų tapimo klubo nariais. J. I. ieškovams pareiškė, kad minėti asmenys irgi yra nariai, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie „tapo“ nariais.
4.4. Ieškovai 2020-09-08 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydami pripažinti 2020-08-21 susirinkimo sprendimus negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-1655- 1097/2021). Atsakovai Vilniaus miesto apylinkės teisme atskiru ieškiniu paprašė pripažinti negaliojančiu MK „Truskava“ 2017-10-29 visuotinio narių susirinkimo sprendimą priimti į narius V. K. ir G. S. (civilinė byla Nr. e2-2784-465/2021). Ieškovai į bylą nebuvo įtraukti, apie teismo procesą nebuvo informuoti. Teismas 2021-01-28 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį ir pripažino MK „Truskava“ 2017-10-29 visuotinio narių susirinkimo sprendimą – priimti į klubo narius ieškovus – negaliojančiu.
4.5. MK „Truskava“ sąmoningai siekė kuo ilgiau neatskleisti apie 2021-01-28 teismo sprendimą, kad sueitų atitinkami procesiniai terminai, užkertantys kelią ginčyti sprendimą bei jo pagrindu priimtus kitus sprendimus. Šią dieną kol vyksta ginčas, ar atsakovai yra MK „Truskava“ nariai, jie MK „Truskava“ vardu priiminėja itin reikšmingus sprendimus, iš esmės naudojasi ieškovų padarytų investicijų sukurta nauda, o ieškovai neturi galimybės sužinoti apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus, kurių metu atsakovai gali priimti sprendimus.
4.6. MK „Truskava“ vadovas J. I. 2017-10-29 ir 2017-11-17 raštiškai patvirtino, jog MK „Truskava“ nariais yra tik 4 asmenys – J. I., G. S., V. K. bei V. O.. Tik jų vienbalsiu sprendimu atsakovai galėtų būti priimti į klubo narius, tačiau tokio sprendimo nebuvo. 2017-11-17 MK „Truskava“ narių susirinkime dalyvavo tik ankščiau paminėti nariai, o susirinkimo metu buvo patvirtinti nauji įstatai, klubo pirmininkas šio sprendimo pagrindu savanoriškai nuvyko į notarų biurą, kuriame atliko visas reikiamas procedūras, kad įstatai 2017-12-04 galėtų būti įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paminėtas aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Ieškovas V. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-14 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė būtent šiuo pagrindu – kad atsakovų nesąžiningumas tariamai nebuvo įrodytas. Kitų aspektų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovams pareigą įrodyti neabejotiną atsakovų nesąžiningumą. Nors pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovai nuslėpė nuo ieškovų informaciją apie procesą civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovų narystės MK „Truskava“ klausimas ir ieškovai ne tik nebuvo informuoti apie teismo sprendimą, tačiau atsakovai, kurie kartu su ieškovais dalyvauja ir kitame teisminiame procese, apie šias aplinkybes neinformavo ir kitą bylą nagrinėjusio teismo, dėl ko byla dėl ieškovų narystės buvo atnaujinta.
5.2. Atsakovai savo tariamas teises pradėjo įgyvendinti beveik po 3 metų nuo tada, kai ieškovai tapo klubo nariais ir tik 2020 m. pradėjo reikšti pretenzijas į tariamą narystę bei eliminavo ieškovus iš MK „Truskava“ narių. Tokius atsakovų veiksmus lėmė tai, kad ieškovai aktyviai bandė gauti informaciją apie klubo veiklą ir finansinę padėtį, inicijavo visuotinio narių susirinkimo, kuris nebuvo šaukiamas beveik 3 metus, sušaukimą ir atlikę reviziją bei nustatę klubo finansinės veiklos trūkumus 2020-09-14 kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl klubo pirmininko neteisėtų veiksmų. Atsakovai daugiau kaip 3 metus nekvestionavo Registrų centre 2017-12-04 įregistruotų MK „Truskava“ 2017-12-01 įstatų. Informacija apie 2017-12-01 įstatus tapo vieša 2017-12-04, bet iki 2020-11-18 ši aplinkybė atsakovams nebuvo aktuali ir jie jokių veiksmų dėl to nesiėmė. MK „Truskava“ vadovas 2017 metais net du kartus išdavė patvirtinimus, jog ieškovai yra klubo nariai, o vėliau pats šiuos dokumentus paneigė ir galimai melagingai nurodė, jog narių yra ir daugiau, galiausiai nurodė, kad ieškovai iš viso nėra MK „Truskava“ nariai. Patvirtinimai buvo pateikti notarų biurui tvirtinant 2017-12-01 įstatus, tačiau civilinę bylą Nr. e2-2784-465/2021 nagrinėjusiam teismui pateikti nebuvo. Tai įrodo ir patvirtina, kad atsakovas MK „Truskava“ elgiasi nesąžiningai, yra nenuoseklus, keičia savo poziciją ir nurodo melagingą informaciją dėl ieškovų ir atsakovų narystės, o kiti atsakovai žino šią situaciją ir savo nesąžiningais veiksmais prisideda prie ieškovų teisių pažeidimo bei stengiasi bet kokiais būdais nuneigti ieškovų narystę MK „Truskava“.
5.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų veiksmų ir tuo atžvilgiu, jog atsakovai ėmėsi priimti sprendimus dėl MK „Truskava“ valdymo organų, įstatų ir kitų klausimų, kas rodo, jog atsakovai turi interesą daryti pokyčius MK „Truskava“, kurie, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, bus sudėtingai atstatomi atgal, jei būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas.
5.4. Teismas taip pat neįvertino situacijos dėl status quo (ne)išsaugojimo. Atsakovai dėl savo nesąžiningo elgesio kitame teismo procese yra įgiję pranašumą ieškovų atžvilgiu, nes ieškovai nebelaikytini nariais, o atsakovai elgiasi kaip tikrieji nariai, nors jų narystė taip pat ginčijama. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai atsidurs žymiai nepalankesnėje padėtyje nei atsakovai. Prašomos priemonės atitinka proporcingumo principą ir šio ginčo atžvilgiu nėra perteklinės.
Atsiliepimas
6. A. V. I., P. L., J. T., J. K., R. Ž., MK „Truskava“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskiruosius skundus grindė tuo, kad:
6.1. MK „Truskava“ nieko nenuslėpė. Visi MK „Truskava“ dokumentai yra pas apeliantus. Civilinės bylos Nr. e2-31384-1097/2020 ir Nr. e2-2784-465/2021 nėra susiję, todėl atskirojo skundo argumentai, jog atsakovai nuslėpė apie Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021 išnagrinėtą ginčą niekuo nepagrįsti. Aplinkybė, kad tarp šalių vyksta teisminiai ginčai, nerodo jų nesąžiningumo.
6.2. MK „Truskava“ prezidentas J. I. 2017 m. sunkiai susirgo, todėl apeliantai, nebūdami klubo nariais, savavališkai paėmė MK „Truskava“ dokumentus. A. V. K. 2017 metų pradžioje paėmė registracijos liudijimą, įstatus, medžiotojų registracijos knygą – sąsiuvinį, o po 2020-08-20 visuotinio narių susirinkimo finansinius buhalterinės apskaitos dokumentus abu apeliantai paėmė iš MK „Truskava“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios I. Š.. Aplinkybę, kad apeliantai savavališkai paėmė dokumentus, jie pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1655-1097/2021. Klubo prezidentas dokumentų iš apeliantų reikalavo 3 kartus, tačiau jie dokumentų neperduoda. Tą patvirtina ir ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5079-1141/2021. Pas apeliantus esantys dokumentai, tarp jų ir finansiniai, patvirtina, kad atsakovai buvo klubo nariai tiek iki 2017 m., tiek nuo 2017 m. iki dabar. 2017 metais tariamai vykusių susirinkimų protokoluose nurodyta susirinkimų vieta yra (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu 2017 metų MK „Truskava“ susirinkimai niekada nevyko. Tai patvirtina, kad šių susirinkimų nebuvo.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovai prašė MK „Truskava“ prezidento, kad šis suorganizuotų visuotinį susirinkimą, kurį ieškiniu ginčija ieškovai. Jie iki šios dienos nepateikė įrodymų, kad jie yra klubo nariai bei nepateikė rekomendacijų tapti klubo nariais. Nebuvo visuotinio klubo narių susirinkimo ir klubo nariai nebalsavo dėl ieškovų priėmimo į klubą. MK „Truskava“ narius priima tik visuotinis narių susirinkimas. Ginčo atveju visuotinis narių susirinkimas nepriėmė ieškovų į klubo narius. Ieškovų nurodytame 2020-08-21 visuotiniame narių susirinkime dalyvavo klubo nariai J. I., V. I., V. I., P. L., J. T., J. K., R. Ž., V. O.. Ieškovai šiame susirinkime dalyvavo, tačiau nesiregistravo. Tai įrodo, kad jie nėra klubo nariai, todėl jų reikalavimai atmestini.
6.4. Nors VĮ Registrų centre įregistruoti 2017 m. MK „Truskava“ priimti įstatai, 2017-11-17 visuotinio susirinkimo, kuriame buvo patvirtinti 2017-11-17 įstatai, nebuvo, kaip kad nebuvo ir kitų 2017 m. vykusių susirinkimų. Apie 2017 m. susirinkimus nebuvo pranešta nei klubo nariams, nebuvo nei įstatų reikalaujama tvarka paskelbtos 2017 m. susirinkimų darbotvarkės. Ieškovų nurodyti patvirtinimai dėl ieškovų narystės nepatvirtina, kad jie yra klubo nariai, nes klubo prezidentas J. I. tik atvyko pas notarę pasirašyti pateiktų dokumentų, jiems nurodžius, kad „viskas suderinta su klubo nariais“. Šie patvirtinimai nesusiję su ginčo dalyku, nes įrodymai patvirtina aplinkybes, kad 2017-11-17 neeiliniame susirinkime MK „Truskava“ prezidentas nedalyvavo ir to susirinkimo nebuvo, kaip ir nebuvo jokių 2017 metų susirinkimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų V. K. ir G. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019 17 punktas).
12. Bylos duomenimis, ieškovų ieškinys priimtas. Tokia aplinkybė reiškia, kad ieškovų pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitiko ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, jog priimti ieškovų reikalavimai atsakovams tikėtinai gali būti tenkinami (visiškai ar iš dalies). Pastebėtina ir tai, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad ieškinio reikalavimai būtų tikėtinai nepagrįsti, todėl plačiau aptarta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas) neanalizuojama.
13. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-766-1120/2021).
14. Ieškovų vertinimu, egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovams, įvykdymui. Ieškovai, siekdami pagrįsti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai toliau gali priimti sprendimus svarbiais asociacijos veiklai klausimais, priimti naujus narius, skirti bei atšaukti valdymo organus, priimti sprendimus dėl MK ,,Truskava“ pajamų panaudojimo, priimti sprendimus dėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos. Esant tokiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams, sprendimo šioje byloje, jei jis būtų palankus ieškovams, įvykdymas būtų apsunkintas, nes visi dabartinių tariamų narių sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo).
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė antrosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovų prašymą atmetė.
Dėl ieškovo G. S. atskirojo skundo (ne)pagrįstumo.
16. Ieškovas G. S. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Pastebėtina, kad ieškovo G. S. atskirasis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios analogiškos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, o atskirajame skunde nurodomas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas grindžiamas tik tuo, jog teismas minėtas aplinkybės netinkamai įvertino.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos tik tiek, kiek tai aktualu ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimui, o šių aplinkybių vertinimas neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, neakivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-236/2020).
19. Tai, ar atsakovai 2017-10-29 (ne)buvo įgiję MK „Truskava“ narių teises ir pareigas bei, ar 2021-03-31 visuotiniame MK ,,Truskava“ narių susirinkime priimti sprendimai buvo (ne)teisėti ir, atitinkamai, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bus įvertintos ir į tai atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Svarbu akcentuoti, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti priemone ipso facto (liet. tuo pačiu) siekti ieškinio reikalavimų (ar jų dalies) tenkinimo iš anksto, t. y. dar nesant išnagrinėtai ginčo situacijai teisme, t. y. paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-464/2020).
21. Dėl nurodytų priežasčių, nėra pagrindo sutikti su ieškovo G. S. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes.
Dėl ieškovo V. K. atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
22. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, nes priešingu atveju, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
23. Ieškovas V. K. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovų nesąžiningumas nebuvo įrodytas, o dėl kitų aspektų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovams pareigą įrodyti neabejotiną atsakovų nesąžiningumą. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškinyje ieškovai galimą sprendimo (ne)įvykdymo grėsmę įrodinėjo aplinkybėmis, jog atsakovai galimai organizuos kitus visuotinius susirinkimus ir priims sprendimus, o ieškovai turės juos ginčyti. Atsakovų nesąžiningumas grindžiamas vertinimu, kad ne atsakovai yra tikrieji klubo nariai, o būtent ieškovai, bei tuo, jog atsakovai nuslėpė teisminį procesą dėl ieškovų narystės.
24. Aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. e2-1655-1097/2021 ir Nr. eA2-16620-960/2021, kuriose dalyvaujančiais asmenimis yra tie patys asmenys, o šiose bylose pareikšti reikalavimai dėl skirtingų MK ,,Truskava“ visuotinių narių susirinkimų pripažinimo neteisėtais ir susirinkimų metų priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, be kita ko, šiose bylose yra kvestionuojama ir ieškovų, ir atsakovų narystė MK „Truskava“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis):
24.1. Civilinėje byloje Nr. e2-1655-1097/2021 V. K. ir G. S., kaip atsakovo MK „Truskava“ nariai, yra pareiškę reikalavimą dėl 2020-09-21 MK ,,Truskava“ visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais bei negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, laikydami, jog išimtinai tik ieškovai yra klubo nariai, o atsakovas MK „Truskava“, prašydamas ieškinį atmesti, nurodo, kad ieškovai nėra priimti į MK ,,Truskava“ narius.
24.2. Civilinėje byloje Nr. eA2-16620-960/2021, kuria atnaujintas procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021, buvo ginčijami sprendimai, kuriais ieškovai buvo priimti į klubą, t. y. 2017-04-28, 2017-10-29, 2017-11-17 visuotiniai narių susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai. Civilinėje byloje e2-2784-465/2021 priimtu teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais 2017-04-28, 2017-10-29, 2017-11-17 įvykę MK „Truskava“ visuotiniai narių susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai, o procesas 2021-05-27 nutartimi šioje byloje atnaujintas.
25. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika). Toks kriterijus – atsakovo (ne)sąžiningumas sietinas tik su būtinybė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/ 2020).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėstomos aplinkybės dėl atnaujinto proceso civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, neturi įtakos pasisakant dėl sąžiningumo bei siejant jį su būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymu.
27. Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių vyksta ginčai dėl narystės skirtingose bylose, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2784-465/2021, kurios procesas yra atnaujintas, atsakovai ieškiniu nesutinka, kad ieškovai yra MK „Truskava“ nariai ir dėl to yra pareiškę reikalavimus pripažinti atitinkamus visuotinio narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais, o ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-1655-1097/2021 yra pareiškę atitinkamai analogiškus reikalavimus atsakovų atžvilgių, o šioje byloje (Nr. e2-24611-1044/2021) ieškovai prašo pripažinti, kad atsakovai 2017-10-29 nebuvo įgiję (neturėjo) MK „Truskava“ narių teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į klausimą, kas yra tikrieji MK „Truskava“ nariai bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą (bylas) iš esmės, todėl teismas šios ieškovų nurodomos aplinkybės negali vertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Sutikus su apeliantų argumentavimu, tai reikštų, kad apeliantai dėl paties ieškinio pareiškimo įgytų pranašumą prieš atsakovus, o tai neatitiktų teismų praktikos išaiškinimų, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012).
28. Proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“ ir G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti paminėti principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių duomenų, kad atsakovai, vykstant teisminiam procesui, ateityje galimai organizuos kitus visuotinius susirinkimus ir priims sprendimus, kas leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vienareikšmei išvadai dėl atsakovų nesąžiningo elgesio, siekiant eliminuoti ieškovus iš asociacijos narių susirinkimų ir sprendimų priėmimo proceso.
30. Paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo ir jų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra tikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016), o šiame byloje nagrinėjimo etape, kartu vertinant ir aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog būtų būtina taikyti prevencines priemones, užtikrinančias ginčo šalių status quo, t. y. faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).
32. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-04-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms kiti ieškovų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovų atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.