Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. G., ieškovo atstovei adv. Virginijai Pargaliauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei R. A. išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nagrinėjant ginčą iš esmės teismo posėdyje nedalyvavo. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad turi išlaikyti dar penkis nepilnamečius vaikus, todėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio sūnui E. teikti negali. Pagal savo pajamas galėtų mokėti ne didesnį nei 120 Eur dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovė įsipareigojo mokėti sūnaus E. išlaikymui po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik ketveri metai, šalių sūnui augant, ne tik natūraliai padidėjo jo poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Šalių sūnus lanko mokyklą, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo sprendimą atsakovė privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 70 Eur, tokia suma nėra pakankama sūnaus net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovas, prašydama padidinti išlaikymą sūnui, nurodė, jog būtinieji poreikiai atitinka minimalią mėnesinę algą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Atsakovė neįrodinėjo, kad sūnaus E. poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinės algos išlaidų reikalaujantys vaiko poreikiai, įvertinus tai, kad E. lanko mokyklą, teismas pritaria ieškovo pozicijai, kad sūnaus poreikiams užtikrinti būtina minimalios mėnesinės algos dydžio suma.

Teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Ieškovas VĮ Registrų centras duomenis nuosavybės teise valdo 1/12 0,30 ha žemės sklypą ir 1/12 gyvenamojo namo su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini) Plungės r. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas uždarbis 680 Eur vidutiniškai per mėnesį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma).

Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, transporto priemonės taip pat nėra įgijusi (VĮ Registrų centras, VĮ Regitra duomenys). Pagal atsakovės paaiškinimus nuolatinio darbo nebeturi, atsakovė turi išlaikyti dar penkis nepilnamečius vaikus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės motinos valdžia į tris nepilnamečiams vaikus apribota, pagal teismo sprendimus (civ. bylos e2-3881-1024/2020, e2-224-225/2021, e2-223-669/2021) atsakovė privalo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį. Be to, vienas nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu auga atsakovės šeimoje. Dar vieno nepilnamečio gyvenamoji vieta su tėvu.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Įvertinus duomenis, apibūdinančius šalių turtinę padėtį, spręstina, kad ieškovo turtinė padėtis dėl jo turimo nekilnojamojo turto ir gaunamų pajamų yra geresnė. Tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Atsakovei nepateikus duomenų apie kokius nors sveikatos sutrikimus (nedarbingumą), darytina išvada, kad atsakovė turėtų siekti gauti jos amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė neįrodė, kad, būdama darbinga, daugiau prisidėti prie nepilnamečio sūnaus E. išlaikymo, negali.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovė turi dar penkis išlaikytinius, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė, sprendžia, kad atsakovė pajėgi teikti didesnį išlaikymą sūnui E. nei iki šiol ir ieškovo ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovės sūnaus E. išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 22 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, nedirba, pagal turtinę padėtį atitinka kriterijus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo P. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš R. A. sūnui E. G. dydį ir iš R. A. sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2024 m. kovo 15 d. iki sūnaus pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. A. 22 Eur (dvidešimt dviejų Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660 , mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-3753-514/2024).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.