Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. K. (toliau – pareiškėja) padavė antstolei Virginijai Meškauskienei skundą, kuriuo prašo: pripažinti antstolės veiksmus areštuojant A. K. banko sąskaitas AB „Swedbank“ neteisėtais ir visus patvarkymus ir nurodymus dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitų panaikinti. Grąžinti A. K. nuo jos sąskaitos nurašytus 13,50 Eur. Priteisti iš antstolės Virginijos Meškauskienės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos ir skundo parengimu teismui.

Nurodo, kad nuo pareiškėjos banko sąskaitos buvo nurašyta 13,50 Eur ir jos banko sąskaitoje esančios lėšos yra areštuotos 3 807 Eur sumai. Pareiškėja nėra skolinga valstybei.

Antstolė Virginija Meškauskienė (toliau – antstolė) 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Turto arešto aktu Nr. S-23-15-43808 buvo areštuotos skolininko sutuoktinės A. K. gaunamos pajamos, priimtas patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-23-15-43807, kuriuo skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta pasidalinti bendras pajamas. Procesiniai dokumentai skolininkui ir jo sutuoktinei išsiųsti registruotąja pašto siunta deklaruotos gyvenamosios vietos adresais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2023 m. gegužės 22 d. priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 3 807,72 Eur skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – išieškotoja) naudai iš skolininko T. K. (toliau – skolininkas).

Pareiškėja ir skolininkas sudarė santuoką 2001 m. kovo 3 d. Byloje nėra duomenų apie vedybinės sutarties sudarymą.

Vykdomosios bylos medžiagoje yra 2023 m. gruodžio 22 d. lydraštis Nr. S-23-15-43816, adresuotas pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini). Prie lydraščio pridėti dokumentai: 2023 m. gruodžio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-15-43806, 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-23-15-43807, 2023 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktas Nr. S-23-15-43808, kuriuo areštuota skolininko sutuoktinės pareiškėjos gaunamos pajamos. Areštas 2023 m. gruodžio 22 d. įregistruotas turto areštų aktų registre, arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 666 straipsnio 2 dalis).

Su pareiškėjos argumentu, jog vykdomojoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjos informavimą registruotu paštu sutikti negalima. Vykdomojoje byloje yra lydraštis, adresuotas pareiškėjai, kuriuo jai buvo išsiųsti antstolės procesiniai dokumentai: 2023 m. gruodžio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-15-43806, 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-23-15-43807, 2023 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktas Nr. S-23-15-43808. Be to, pareiškėja skunde neatskleidžia, kaip ši aplinkybė galėtų nulemti skundžiamų antstolės patvarkymų neteisėtumą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis raštu į antstolę, kurios veiksmus skundžia, dėl informacijos suteikimo, ir prašoma informacija pareiškėjai nebūtų buvusi suteikta. Svarbu ir tai, kad vykdomoji byla pateikta šioje civilinėje byloje, pareiškėja pateikė atsiliepimą, dėl to jai yra žinoma visa vykdomosios bylos medžiaga. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjos teisės būtų kaip nors pažeistos.

Su pareiškėjos argumentu, jog skolininko turto dalis pareiškėjos turte nėra nustatyta, dėl to negalima taikyti arešto, sutikti negalima. CPK 666 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė ėmėsi šių veiksmų: areštavo bendrąjį turtą ir pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Su pareiškėjos argumentais, jog antstolė neteisėtai areštavo turtą be arešto akto, be turto arešto akto nurašė lėšas nuo pareiškėjos banko sąskaitos sutikti negalima. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, jog antstolis, nesant nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negali areštuotų lėšų išieškoti. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pareiškėjai priklausančias lėšas Nr. S-23-15-40885, taip pat 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-23-15-43808, kuriuo areštavo pareiškėjos gaunamas pajamas. Byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų paskirsčiusi į antstolės depozitinę sąskaitą nurašytas pareiškėjos lėšas.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-354-803/2019).

Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko pareiškėjos nuosavybė ir nebuvo paskirstytos ir neperduotos išieškotojai. Teismo vertinimu, antstolės veiksmai atitiko aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tikslą greitai ir operatyviai įvykdyti sprendimą, o pareiškėjos teisės ir teisėti interesai tuo nebuvo pažeisti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamus procesinius dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos reikalavimai dėl antstolės patvarkymų ir nurodymų panaikinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Atmetus pareiškėjos skundą atmestinas ir jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.