Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei, po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2024 m. liepos 19 d., priteisti iš atsakovo pilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) t. y. ieškovei, 1 295 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos 2023 m. rugsėjo 15 d.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete, tačiau vis dar mokosi gimnazijoje, gyvena su trečiuoju asmeniu J. K.. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV (12) klasėje, mokymosi pabaiga 2024 m. liepos 19 d. Iki pilnametystės atsakovas mokėjo išlaikymą 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagal teismo sprendimą. Ieškovė paaiškino, kad gyvena su mama, t. y. trečiuoju asmeniu, jos sugyventiniu, seserimi ir broliu keturių kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso mamos sugyventiniui A. Š., t. y. bute gyvena iš viso 5 asmenys ir 1/5 dalys komunalinių mokesčių tenka ieškovei. Vidutiniškai vieno mėnesio komunalinių mokesčių suma sudaro 484 Eur, tad ieškovės dalys sudaro 97 Eur. Ieškovė pažangiai mokosi mokykloje ir planuoja tęsti mokslus aukštojoje mokykloje – universitete, todėl lanko lietuvių ir anglų kalbos papildomus mokamus užsiėmimus. Kitas išlaidas sudaro kanceliarinių prekių, ugdymo medžiagos, rūbų, avalynės, higienos priemonių, vaistų, vitaminų, ryšio, transporto paslaugų, laisvalaikio, atostogų išlaidų apmokėjimas. Ieškovės vieno mėnesio realūs minimalūs poreikiai sudaro 875 Eur, kuriuos sudaro namuose valgomas maistas, dienpinigiai valgymui mokykloje – 200 Eur, rūbai, avalynė, sportinė apranga, uniforma – 150 Eur (vidutiniškai, nes skirtingo sezono metu išlaidos drabužiams ir avalynei skirtingos), patalynė, rankšluosčiai, skalbimo priemonės ir kt. – 30 Eur, komunaliniai mokesčiai – 100 Eur, transporto išlaidos – 40 Eur, vaistai, vitaminai, reikalingi sveikatos poreikių tenkinimui – 40 Eur, kirpyklos paslaugos, šampūnas, muilas, dantų pasta, higienos prekės – 100 Eur, mokymosi priemonės, vadovėliai, kanceliarinės prekės, papildomi užsiėmimai – 100 Eur, laisvalaikio, ekskursijų, atostogų, knygų pirkimo išlaidos – 100 Eur, telefono, interneto išlaidos – 15 Eur. Trečiajam asmeniui visuomet teko tenkinti didesnę dalį ieškovei būnant nepilnametei išlaidų dalį, prie šių išlaidų prisidėjo ir jos sugyventinis. Šiuo metu trečiasis asmuo pajamų neturi, nes yra vaiko priežiūros atostogose, bet jos sugyventinis remia ją ir iš jo uždirbtų lėšų išlaikomi visi šeimos nariai. Vasaros metu ieškovė dirbo picerijoje ir uždirbo 809,68 Eur (atskaičius mokesčius), kuriuos nori panaudoti ateityje įstojus į mokslus universitete arba įmokai už mokslus, jeigu nepavyks įstoti į iš biudžeto apmokamas studijas. Atsižvelgiant į realius ir minimalius poreikius, ieškovė mano, kad jos tėvas, t. y. atsakovas, turėtų ją materialiai remti ir prisidėti prie jos išlaikymo, iki ji pabaigs mokslus iki 24 metų bent 370 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis. Ieškovė pažymėjo, kad yra pažangi mokinė, dauguma jos įvertinimų yra aukšti ir aukščiausi, ji dalyvauja gimnazijos veikloje. Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kai reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančios gimnazijoje mokinės pareiga – lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra. Taigi ieškovė neturi galimybių pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Paramos ieškovei būtinumo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai apie jos turtinę padėtį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė draudžiamųjų pajamų, išmokų negauna, o vasaros metu ji uždirbo net mėnesio minimumo nesiekiančią sumą, praktiškai nepailsėjo atostogų metu, nes turi tikslą sukaupti lėšas būsimiems mokslams. Ieškovė nurodė, kad visos ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jai reikalinga atsakovo parama. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 295 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo jos pilnametystės iki ieškinio padavimo dienos – 2023 m. rugsėjo 15 d. (370 Eur x 3,5 mėnesių).

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo iš jo priteisti išlaikymą pilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei, po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2024 m. liepos 19 d.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas neginčija, kad ieškovei, nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, būtina jos abiejų tėvų parama, kol ji baigs mokslus. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, būtina įvertinti abiejų jos tėvų (J. K. ir A. K.) turtinę padėtį bei atsakovo galimybę teikti išlaikymą (paramą). Atsakovas pažymėjo, kad abu ieškovės tėvai yra darbingi asmenys ir, nors ieškovės mama (trečiasis asmuo) nedirba, tai nereiškia, kad ieškovės mama neturi pajamų ir neatleidžia jos nuo pareigų vykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje e2FB-11841-328/2019 A. K. ir J. K. buvo iškelta bankroto byla. Teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, kad A. K. ir J. K. bei jų išlaikomų asmenų būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 850,00 Eur suma ir 90 proc. A. K. darbdavio mоkаmų delspinigių. Minėta suma susideda iš: 250,00 Eur – išlaidoms būstui, komunaliniams mоkеsčiаms; 50,00 Eur – transporto išlaidoms; 200,00 Eur – maistui; 300,00 Eur – išlaidos vаikų роrеikiams tenkinti; 20,00 Eur – vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms; 20,00 Eur – rūbams ir avalynei; 10,00 Eur – kitoms nenumatytoms reikmėms. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-545-328/2020 nutarta baigti A. K. ir J. K. fizinių asmenų bankroto bylą ir nurašyti nepatenkintus bankroto byloje reikalavimus pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus bendros 53 182,38 Eur sumos. Kadangi ieškovė nereiškė kreditinio reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje, ieškovės reikalavimai dėl įsiskolinimo, kuris atsirado nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 19 d., negali būti tenkinti. Atsakovas mano, kad negali kilti abejonių, kad J. K. su A. Š. ir A. K. su D. P. sieja jungtinės veiklos sutartiniai santykiai. Atsakovo teigimu, tai svarbi aplinkybė, nes turtas, sukurtas jungtinės veiklos metu, yra jungtinės veiklos rezultatas – dalyvių bendras turtas. Tai reiškia, kad A. Š. gaunamos pajamos yra jo ir J. K., o A. K. gaunamos pajamos yra jo ir D. P. bendras turtas, ir kiekvienas iš jų turi teisę į 1/2 dalį nurodyto turto. Atsakovas pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, jog ieškovė gyvena motinos sugyventinio nuosavybės teise priklausančiame bute ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su buto nuoma, neturi, atsakovas kartu su D. P. gyvena nuomojamame bute, nuomos mokestis kartu su komunaliniais mokesčiais sudaro 463 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas kiekvieną mėnesį moka nepilnamečiam vaikui M. K. po 442 Eur išlaikymą ir nurodyta suma bus dar kartą 2024 m. vasario mėn. indeksuojama. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi problemų su sveikata, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. du kartus gulėjo ligoninėje, nedarbingumo laikotarpis apie 3,5 mėn., šiais metais atsakovas vėl skubos tvarka paguldytas į ligoninę. Atsakovas paaiškino, kad Statistikos departamentas 2016 m. atliko namų ūkio biudžeto tyrimą ir paskelbė šio tyrimo pagrindu apskaičiuotą vidutinį vartojimo išlaidų dydį vienam namų ūkio nariui per mėnesį – 298 Eur, atsižvelgiant į tai, kad palyginus su 2015 m. vartojimo kainų indeksas padidėjo iki 153,7 proc., galima teigti, kad vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį dydį 2023 m. sudaro 458 Eur (1,537 x 298 Eur). Atsakovas mano, kad ieškovės poreikius sudaro apie 400 Eur/mėn. ir nurodyta suma atitinka vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna (arba turi teisę gauti (apie 210 Eur) socialinę išmoką, abiejų tėvų pareiga teikti materialinę paramą, atsakovas sutinka teikti kiekvieną mėnesį po 200 Eur paramą ieškovei iki tol, kol ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei A. K. iš atsakovo A. K. po 335 Eur paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. liepos 21 d. ir 1 172,50 Eur paramos įsiskolinimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. K. 455 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K.. Priteisė iš ieškovės A. K. 63 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. K.. Priteisė iš atsakovo A. K. 116 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismo pagrindiniai motyvai:

6.1. Nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV (12) gimnazinėje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (dieninis skyrius), mokymosi pabaiga 2024 m. liepos 21 d.

6.2. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra mokinė, mokosi mokykloje paskutinėje klasėje, nors ji ir yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, negali pati savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti. Akivaizdu, jog mokslo metų metu ieškovė neturi galimybės dirbti dėl įtempto mokslų gimnazijoje ir baigiamųjų egzaminų grafiko. Taigi ieškovė neturi objektyvių galimybių pati savęs išlaikyti, jos galimybės dirbti, gauti pajamų ir pačiai save išlaikyti arba pasirūpinti nors dalies savo poreikių patenkinimu yra ribotos, nes jos pastangos sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą. Pažymėjo, kad tai turi tiesioginę įtaką jos tolesnėms studijoms, galimybei įgyti profesiją, įsidarbinti ir gauti darbo pajamas.

6.3. Teismas nurodė, jog valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės priimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtina pareiga rūpintis savo vaikais. Taigi abu ieškovės tėvai privalo padėti savo moksleivei dukrai įgyvendinti teisę siekti būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris yra pamatas kurti tolesnį savarankišką ir visavertį gyvenimą. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs besimokančio mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, pripažįsta, kad ieškovei, nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama mokymosi reikmėms ir ugdymo priemonėms įsigyti, maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, pragyvenimo išlaidoms, sveikatai, laisvalaikiui, kol ji baigs mokslus gimnazijoje.

6.4. Atsakovas teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 patvirtinta tarp atsakovo A. K. (A. K.) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. K. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukroms A. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, patvirtina, jog tėvai susitarė, kad vieno vaiko poreikius sudaro 300 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog minėta taikos sutartimi šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su trečiuoju asmeniu J. K. ir atsakovas tokiomis sumomis prisidės prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Duomenų, jog nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti buvo reikalingos atsakovo nurodomos sumos ir kad trečiasis asmuo J. K. neprisidės prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, byloje nepateikta. Be to, teismo sprendimas bylose dėl išlaikymo priteisimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja, todėl iki pilnametystės teikto išlaikymo dydis nelaikytinas orientaciniu kriterijumi nusprendžiant dėl pilnamečiam asmeniui teiktinos paramos būtinumo, paramos dydžio ir pilnamečio asmens poreikių.

6.5. Nustatė, kad ieškovė gyvena mamos, t. y. trečiojo asmens J. K., draugui A. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal „Swedbank“, AB, banko A. Š. banko sąskaitos išrašą UAB „Viena sąskaita“ mokama apie 400–600 Eur suma per mėnesį. Bylos medžiaga patvirtina, jog minėtame bute gyvena penki asmenys, įvertinus kainų skirtumus pagal sezoniškumą, laikytina, kad pagrįsta ieškovei tenkanti suma už komunalines paslaugas per mėnesį sudaro 100 Eur. Ieškovė nurodo, kad per mėnesį reikalinga 40 Eur suma transporto paslaugoms, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė yra moksleivė ir turi galimybę naudotis viešojo transporto paslaugomis bei moksleiviams suteikiamomis lengvatomis, taip pat tai, kad pati ieškovė transporto priemonės neturi, laikytina, kad pagrįsta suma transporto išlaidoms per mėnesį sudaro 10 Eur. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį reikalinga 180 Eur suma korepetitoriams. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu pervedė 60 Eur L. Š., paskirtis – už 4 pamokas, 2023 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu pervedė D. T. 45 Eur, paskirtis – už 3 pamokas. Teismo posėdyje ieškovės ir trečiojo asmens atstovė advokatė A. K. paaiškino, kad ieškovė ketina siekti aukštojo išsilavinimo, todėl reikalinga korepetitorių pagalba – ieškovė mokosi rusų mokykloje, todėl papildomai intensyviai mokosi lietuvių ir anglų kalbų. Laikant, kad ieškovė lankosi pas dvi skirtingas korepetitores vieną ar du kartus per savaitę, įvertinus pateiktuose mokėjimo nurodymuose esančias sumas, pripažintina, kad pagrįsta ir įrodyta suma korepetitoriams sudaro 120 Eur per mėnesį (viena pamoka apie 15 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės poreikiams patenkinti reikalinga apie 755 Eur suma per mėnesį.

6.6. Įvertinus ieškovės poreikius būtina nustatyti, ar ieškovės tėvas turi realių galimybių teikti išlaikymą ir kokio dydžio jis gali teikti. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos.

6.7. Teismas, įvertinęs ieškovės galimus ir būtinus realius poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį,), atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 335,00 Eur paramą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 15 d. iki ieškovė baigsis mokslo metus gimnazijoje, t. y. iki 2024 m. liepos 21 d. Teismo vertinimu, ši suma proporcinga pilnametės moksleivės poreikiui ir atsakovo turtinei padėčiai, atitinka atsakovo finansines galimybes ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėtis, ir yra pakankama užtikrinti būtinas sąlygas ieškovei viduriniam išsilavinimui įgyti (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.1921 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

6.8. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas dukrai tapus pilnamete neturėjo realios galimybės teikti paramą, kuri tuo metu taip pat mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą gimnazijoje ir siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, bei pasidalyti besimokančios dukros išlaikymo naštą kartu su jos mama, kuri šią pareigą nuo (duomenys neskelbtini) atlieka viena, mokėdama gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius, maitindama dukrą ir kitaip tenkindama jos būtinuosius poreikius.

6.9. Konstatavo, jog ieškovei būtina parama, kol ji mokosi gimnazijoje 12 klasėje, atsakovas visiškai laikotarpiu nuo dukters pilnametystės iki kreipimosi į teismą 2023 m. rugsėjo 15 d. neprisidėjo prie dukros materialinio išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 1 172,50 Eur (335 Eur x 3,5 mėn.) paramos įsiskolinimas (CK 3.192 1 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo A. K. po 200 Eur paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. liepos 21 d. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš atsakovo A. K. 175 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K.. Priteisti iš ieškovės A. K. 455 Eur bylinėjimosi išlaidoms atsakovui A. K.. Priteisti iš atsakovo A. K. 41 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš ieškovės A. K. atsakovui A. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo besimokančiai vidurinėje mokykloje pilnametei A. K., priėjo prie išvados, kad ieškovei parama reikalinga. Savo išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovė neturi jokio turto, neturi jokių pajamų, mokosi vidurinėje mokykloje. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Pajamų bei turto neturėjimas neleidžia teigti, kad pilnamečiam vaikui parama reikalinga. Nagrinėjamuoju atveju teismas turėjo atsižvelgti ne tik į pajamų buvimą. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovė turi nepatenkintų kasdieninių būtinų poreikių ar poreikių, kurie trukdo jai tęsti mokslą.

7.2. Atsakovas mano, kad atsižvelgiant į CPK 182 straipsnio nuostatas nereikėjo įrodinėti aplinkybių, kurias šalys pripažįsta, tai yra, kad ieškovė kiekvieną mėnesį turi pajamų, kurias išleidžia savo poreikiams.

7.3. Teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad ieškovei reikalinga apie 755 Eur suma per mėnesį. Taigi ieškovė per mėnesį išleidžia 100 Eur daugiau negu jai reikalinga pagal teismo skaičiavimus. Būtina pažymėti, kad ieškovė nenurodė, kad jai trūksta lėšų dėl tam tikrų būtinų išlaidų apmokėjimo, kad jos būtini poreikiai ne visiškai tenkinami dėl lėšų stygiaus.

7.4. Teismas iš esmės peržengė bylos nagrinėjimo ribą, nes šioje byloje nebuvo keliamas klausimas, kokia dalimi ieškovės tėvai turi prisidėti prie paramos teikimo ieškovei. Jeigu trečiasis asmuo laiko, kad ji prisiėmė neproporcingai didelę paramos teikimo naštą, tai būtent trečiasis asmuo turėjo kelti tokio pobūdžio klausimą. Kaip matyti, tarp tėvų nėra ginčo dėl paramos teikimo naštos pasiskirstymo.

7.5. Nurodytų duomenų analizė duoda pagrindą teigti, kad ieškovė nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. neatitiko sąlygų, kurioms esant galėjo reikalauti paramos iš atsakovo. Maža to, bylos iškėlimo metu turėjo santaupų – 809 Eur.

7.6. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kad ieškovei reikalinga parama ir atsakovas turi kiekvieną mėnesį mokėti po 335 Eur ieškovei, būtina pasisakyti dėl teismo nustatyto paramos dydžio pagrįstumo. Atsakovas negali sutikti su teismo laisvų skaičių manipuliavimu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad mokestiniuose ginčuose suformuota praktika, kad, kai neįmanoma leistinais įrodymais nustatyti asmens išlaidų sumą, galima vadovautis statistikos rodikliais – vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį dydžiais. Statistikos departamentas 2016 m. atliko namų ūkio biudžeto tyrimą ir paskelbė šio tyrimo pagrindu apskaičiuotą vidutinį vartojimo išlaidų dydį vienam namų ūkio nariui per mėnesį – 298 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad palyginus su 2015 m. vartojimo kainų indeksas padidėjo iki 153,7 proc., galima teigti, kad vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį dydį 2023 m. sudaro 458 Eur (1,537 x 298 Eur).

7.7. Atsakovas mano, kad teismo priteista 335 Eur suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka CK 3.1921 str. kriterijų bei kasacinio teismo praktikos.

7.8. Šioje byloje ginčas kilo tik dėl to, ar ieškovės reikalavimas dėl 175 Eur papildomos paramos buvo pagrįstas. Būtent nurodyta aplinkybė galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo. Jeigu sutiktume su tuo, kad 375 Eur reikalavimas sudaro 54 proc. neginčijamos dalies (200 Eur), o nuo likusios sumos 175 Eur (46 proc.) patenkinta tiktai 135 Eur (77 proc.), iš viso teismo sprendimu patenkintas reikalavimas sudaro 35 proc. (46 proc. x 77 proc.).

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, kad paramos priteisimo ieškovei reikalingumas nėra įrodytas, nes turto ir pajamų nebuvimas bei mokymasis mokykloje neįrodo paramos reikalingumo. Atsakovo nuomone, teismas neįvertino, ar tikrai yra nepatenkinti būtini ir minimalūs poreikiai, dėl kurių ieškovė negali tęsti mokslų mokykloje, ieškovės poreikių patenkinimą visiškai užtikrina jos motina – trečiasis asmuo J. K. ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jai trūksta lėšų dukros poreikių tenkinimui. Nepaisant to, kad atsakovas nemato pagrindo priteisti paramą dukrai, jis sutinka jai teikti 200 Eur dydžio paramą papildomų nenumatytų poreikių tenkinimui. Sprendimo motyvus atsakovas laiko nepagrįstais, nes peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, pažeistas dispozityvumo principas ir CK 3.1921 str. nuostatos, nes ieškinys pareikštas dėl paramos pilnamečiam vaikui, besimokančiam mokykloje, priteisimo, o teismas sprendė ginčą dėl tėvų paramos proporcijų nustatymo ir taip teismas išėjo už ieškinio ribų. Taip pat atsakovas nesutinka su įsiskolinimo priteisimu, nes mano, kad teismas neteisingai nustatė teisės į paramos priteisimo pradžią – vaiko pilnametystės diena. Taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo kreiptis kaip kreditorė tėvų (atsakovo ir trečiojo asmens) fizinio asmens bankroto byloje su kreditiniu reikalavimu, jeigu norėjo prisiteisti paramos skolą. Atsakovas ginčija ir priteistos paramos sumą, nesutinka su „teismo laisvu skaičių manipuliavimu“. Laiko priteistos paramos dydį neproporcingu jo pajamoms, dukros poreikiams ir t.t.

8.2. Teismas nustatė ginčo esmę tinkamai ir išnagrinėjo ieškinį dėl paramos, reikalingos pilnamečiam vaikui, ne vyresniam negu 24 metų ir besimokančiam vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, priteisimo, tinkamai pritaikė CK 3.1921 straipsnio nuostatas. Nesuprantami atsakovo argumentai, kokie paramos reikalingumo įrodymai nėra pateikti byloje ir kurių teismas neįvertino arba įvertino neteisingai. Atsakovo nuomonė, kad vaiko motina visiškai užtikrina dukros poreikius, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti savo pilnametę dukrą, kuriai parama yra reikalinga.

8.3. Nagrinėjant bylą teismas išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino anksčiau nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad ieškovei reikalinga tėvų parama, nes ji neturi turto, pajamų, mokosi vidurinio ugdymo mokykloje, mokosi pažangiai, siekia toliau tęsti mokslus ir gauti aukštąjį išsilavinimą. Įvertino ieškovės bei trečiojo asmens pateiktus skaičiavimus apie ieškovės būtinus poreikius, jos galimybes gauti pajamas, jos vasaros metų gautas pajamas, trečiojo asmens turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą ir t.t., t. y. atliko išsamų ir objektyvų visų įrodymų, patvirtinančių paramos reikalingumą, vertinimą. Taip pat teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, amžių ir kitas reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad jis turi galimybę paramą dukrai teikti. Atsakovas tik reiškia nesutikimą su teismo išvadomis, bet nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo motyvus. Be to, pats atsakovas sutinka teikti paramą 200 Eur, tad jo pozicija yra nenuosekli, nesuprantama ir subjektyvi, nesudaranti pagrindo keisti sprendimą tuo pagrindu, kad paramos jo dukrai nereikia.

8.4. Argumentai dėl bylos ribų peržengimo ir dėl dispozityvumo principo pažeidimo atmestini, nes niekuo nepagristi, formalūs ir neinformatyvūs. Teismas atskleidė ginčo esmę, bylos nagrinėjimas vyko laikantis Civilinio proceso kodekso nuostatų, sprendime pateiktas išsamus ir objektyvus įrodymų vertinimas, teismui ieškovė pateikė visus galimus ir leistinus šios kategorijos bylose įrodymus. Kadangi CK 3.1921 straipsnyje numatyta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo besimokančius pilnamečius vaikus, buvo analizuojama ieškovės motinos – trečiojo asmens – turtinė padėtis, jos galimybės teikti jai tenkančios paramos dalį, bet tai nebuvo trečiojo asmens ir atsakovo ginčas dėl paramos proporcijų nustatymo, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas A. K. (A. K.) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K.. Atsakovas A. K. (A. K.) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. turi dukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. ir A. Š. turi sūnų K.(K.) Š., gim. (duomenys neskelbtini)

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 patvirtinta tarp atsakovo A. K. (A. K.) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. K. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukroms A. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Atsakovas A. K. (A. K.) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. 2020 m. spalio 6 d. nutraukė santuoką.

14. Pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2023 m. rugsėjo 12 d. pažymą Nr. UP4-164 A. K. mokosi gimnazijoje IV (12) gimnazinėje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (dieninis skyrius), mokymosi pabaiga 2024 m. liepos 21 d.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje

15. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

16. Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015). Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje reikalinga įvertinant paramos pilnamečiam vaikui būtinumą (šiuo atveju dėl mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą) ir tėvų galimybes šią paramą teikti.

17. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei reikalinga parama, kol ji mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Apeliantas nurodo, kad pajamų bei turto neturėjimas neleidžia teigti, kad pilnamečiam vaikui parama reikalinga, pažymi, kad ieškovė vasaros metu buvo įsidarbinusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, nes moksleivis privalo lankyti pamokas, todėl nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. K. (duomenys neskelbtini) gimnaziją baigs 2024 m. liepos 21 d., todėl manytina, kad ji dar papildomai turi ruoštis baigiamiesiems abitūros egzaminams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės galimybės dirbti, nedarant žalos mokymosi procesui, yra ribotos, o ieškovės tikslas baigti gimnaziją turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde dėl paramos teikimo pilnametei dukrai nenuoseklus. Iš pradžių apeliantas nurodo, kad ieškovei iš esmės parama nėra reikalinga, kadangi ieškovė nenurodė, kad jai trūksta lėšų dėl būtinų išlaidų apmokėjimo, tačiau apeliaciniame skunde vėliau iš esmės sutinka mokėti ieškovei po 200 Eur paramos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad prie ieškovės išlaikymo prisideda ieškovės motina, taip pat ieškovė gauna iš savivaldybės vaiko pinigus (vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai), nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovei parama nėra reikalinga. Pažymėtina, kad tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, ieškovei tapus pilnamete, jos būtinieji poreikiai nesumažėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieniniams poreikiams, ieškovė neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje besimokančiai ieškovei yra reikalinga parama, kurią teikti turi pareigą ne tik ieškovės motina, bet ir atsakovas, t. y. ieškovės tėvas.

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui

21. Nustačius, jog pilnamečiam besimokančiam asmeniui reikalinga tėvų parama, būtina nustatyti realias tėvų galimybes teikti tokią paramą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, darė išvadą, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti ieškovei 335 Eur paramą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 15 d. iki ieškovė baigsis mokslo metus gimnazijoje, t. y. iki 2024 m. liepos 21 d. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo antrosios sąlygos – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 335 Eur, – vertinimu. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis, sveikatos būkle. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

23. Vertinant antrosios sąlygos buvimą – realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės motinos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 408,66 Eur, kadangi J. K. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jai mokama dydžio išmoka vaikams iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Trečiasis asmuo J. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. Š., su kuriuo trečiasis asmuo augina bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį. A. Š. dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis apie 4 000–5 000 Eur atskaičius mokesčius. Šiuo atveju ieškovė pažymėjo, kad ją išlaiko jos mama J. K., ir mamos sugyventinis A. Š.. Atsakovas remiantis VĮ Registrų centro duomenimis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas gyvena kartu su D. P.. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), už 2023 m. gegužės mėn. jam išmokėta 2 836,63 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), už 2023 m. birželio mėn. jam išmokėta 3 587,82 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), už 2023 m. liepos mėn. jam išmokėta 1 058,17 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), už 2023 m. rugpjūčio mėn. jam išmokėta 3 964,15 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). D. P. nuo 2018 m. sausio 31 d. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas apie 900 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis.

25. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 patvirtinta tarp atsakovo A. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. K. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukroms A. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nors pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad teikia išlaikymą kitai nepilnametei dukrai M. K., tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiasis asmuo J. K. taip pat išlaiko nepilnametę dukrą M. K., kuri su ja kartu ir gyvena, be to, augina dar vieną nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovei neturėtų būti teikiama ar tik vien dėl tokios aplinkybės esmingai mažinama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi, priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog pilnamečiam vaikui parama yra reikalinga, be to, paramos būtinumo iš esmės neginčija ir pats apeliantas.

26. Nors apeliantas nurodė, kad jam nustatyta diagnozė – ūminis pankreatitas, o nedarbingumo laikotarpis per metus sudarė apie 5 mėnesius, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantui dėl nustatytos diagnozės būtų apribotas darbingumas ir (ar) negalėtų dirbti papildomai ir gauti didesnes pajamas. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

27. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad teismas iš esmės peržengė bylos nagrinėjimo ribą, nes šioje byloje nebuvo keliamas klausimas, kokia dalimi ieškovės tėvai turi prisidėti prie paramos teikimo ieškovei. Jeigu trečiasis asmuo mano, kad ji prisiėmė neproporcingai didelę paramos teikimo naštą, tai būtent trečiasis asmuo turėjo kelti tokio pobūdžio klausimą.

28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Atsižvelgiant į ieškovės tėvų turtinę padėtį (šios nutarties24 punktas), darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 708 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas gali teikti 335,00 Eur paramą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 15 d. iki ieškovė baigsis mokslo metus gimnazijoje, t. y. iki 2024 m. liepos 21 d., o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis besimokančiai apelianto dukrai nepažeis nei apelianto, nei jo nepilnamečio vaiko interesų.

Dėl pilnamečiam vaikui materialinės paramos įsiskolinimo priteisimo

31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistu materialinės paramos įsiskolinimo dydžiu. Nurodo, kad ieškovė visiškai veiksni, tai yra pilnametė tapo nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tęsė savo mokslą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV (12) gimnazinėje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (dieninis skyrius), mokymosi pabaiga 2024 m. liepos 21 d. Tai yra ieškovės teisė į paramą atsirado nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Akcentuoja, kad 2023 m. liepos 19 d. buvo priimta teismo nutartis, kuria jam ir trečiajam asmeniui užbaigtas fizinių asmenų bankroto procesas ir patvirtintas kreditorių sąrašas, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti.

32. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

33. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

34. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 295 Eur (370 Eur x 3,5 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki ieškinio padavimo dienos 2023 m. rugsėjo 15 d. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui.

35. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad tai, jog ieškovė nesikreipė į bankroto bylą ar į teismą su ieškiniu dėl paramos priteisimo iš atsakovo būtent 2023 m. gegužės 31 d., neatima ieškovės teisės į paramą iš tėvų.

36. Byloje nustatytas poreikis ieškovei teikti paramą, todėl materialinės paramos teikimas turėjo prasidėti nuo (duomenys neskelbtini). Nors, bylos duomenimis, ieškovė gavo papildomų pajamų, tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovo parama ieškovei nereikalinga. Ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir tai turi įtakos jos galimybėms pačiai save išlaikyti laikotarpiu nuo pilnametystės iki mokyklos pabaigimo. Besimokant mokykloje ir siekiant įgyti privalomą vidurinį išsilavinimą, ieškovės pasiekti mokslo rezultatai neabejotinai turi reikšmės pradedant savarankišką gyvenimą ir prie tokio tikslo įgyvendinimo turėtų prisidėti tokias galimybes turintys tėvai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, priteisė iš apelianto materialinės paramos ieškovei įsiskolinimą.

37. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas perskirstyti pirmosios instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagrįstai išsprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi. Apeliantas nurodo, kad ginčą bandė spręsti taikiai, mediacijos metu, kadangi nuosekliai teigė, kad sutinka mokėti po 200 Eur paramos. Tačiau, kaip matyti, apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme kvestionuoja paramos būtinumą, nenuosekliai teigia sutinkantis mokėti 200 Eur paramą, todėl šiuo atveju apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra motyvuotos ir argumentuotos (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Dėl bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo 200,00 Eur už suteiktas advokato paslaugas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir ieškovei priteistina iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo A. K. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.