- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-2257-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37401-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Ona Gasiulytė, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- H. M., Lietuvos Respublikos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. M. ir Lietuvos Respublikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2495-432/2016 pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. M. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1.452,41 Eur turtinės žalos atlyginimą, 48.547,59 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-07-11 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, 2014-07-05 apie 23.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiais šūviais iš nenustatyto ginklo nužudė I. T., todėl jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. 2015-07-10 ieškovas buvo sulaikytas 48 valandoms, o laikotarpiu nuo 2014-07-11 iki 2014-08-22 suimtas. Paleidus ieškovą iš suėmimo, jam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, iš ieškovo paimti jo teisėtai turėti ginklai ir leidimai ginklus laikyti. Ieškovo namuose ir sode buvo darytos kratos, jo atžvilgiu taikytas slaptas sekimas, telefoninių pokalbių pasiklausymas, ryšių kontrolė, slapta sekami ieškovo šeimos nariai, renkama informacija apie privatų gyvenimą, taikytos kitos intensyvios kriminalinės žvalgybos priemonės. Informaciją apie ieškovui pareikštą įtarimą ir jo suėmimą buvo paviešinta visuomenei. Dėl to iškilo reali grėsmė ieškovo gyvybei ir sveikatai, jis prašė skirti apsaugą, bet prašymas buvo atmestas. Be to, buvo apribota ieškovo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas 2015-02-23, nes ieškovas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Visi aukščiau išvardyti veiksmai ieškovo atžvilgiu padarė jam žalą. Ieškovo teisės ir laisvės buvo apribotos, suvaržytos, kaip rodo tyrimo nustatytos aplinkybės, be pagrindo, remiantis tik nepatvirtintais įtarimais, spėjimais ir versijomis, kurios negalėjo būti pagrindas pareikšti įtarimą labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir atimti asmens laisvę. Suėmimo sąlygos prilygo laisvės atėmimo bausmės sąlygoms, nes ieškovas buvo laikomas kalėjime, be to, suėmimo sąlygos neatitiko ieškovo sveikatos būklės, higienos ir oraus gyvenimo reikalavimų. Teisėsaugos institucijų veiksmai ieškovo atžvilgiu negali būti laikomi teisėtais, nes jie pažeidė ieškovo, kaip asmens teises, persekiojimas buvo grindžiamas formaliais pagrindais ir neatitiko baudžiamojo proceso principų, įtvirtintų įstatyme. Ieškovo turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai, dokumentų kopijavimui ir kitoms su gynybą susijusioms išlaidoms apmokėti. Neturinę žalą ieškovui sukėlė dėl persekiojimo patirti dideli išgyvenimai, stresas, nervinė įtampa, išsekimas, reputacijos pablogėjimas (t. I, b.l. 1-17).
Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas, laikantis teisės aktų numatytų procedūrų, vadovaujantis tuo metu turėta informacija ir atsižvelgiant į duomenis apie ieškovą, jo ryšius su nužudytuoju ir jam artima aplinka. Tuo metu egzistavo ikiteisminio tyrimo duomenimis pagrįstas įtarimas, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Ieškovui paskirtos kardomosios priemonės proporcingos ir jų skyrimo teisėtumas patikrintas įstatymų numatyta tvarka. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, atsižvelgiant į jo sudėtingumą, nesitęsė nepagrįstai ilgai. Ieškovo suėmimo sąlygos buvo tinkamos, jam buvo teikiama reikiama medicininė priežiūra. Ikiteisminio tyrimo metu iš ieškovo paimti ginklai ir dokumentai buvo jam grąžinti nutraukus tyrimą. Su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusią su ieškovu, jam buvo leista susipažinti, o nutraukus tyrimą jis tokios teisės nebeturėjo. Teisėsaugos institucijos neteikė jokių duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą visuomenės informavimo priemonėms. Baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti neteisėtais veiksmais, ieškovo baudžiamojoje byloje nekonstatuota, todėl valstybės civilinei atsakomybei atsirasti nėra pagrindo. Ieškovo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala yra deklaratyvi ir nepagrįsta (t. II, b.l. 1-3, 17-22, 26-34).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-28 sprendimu ieškovo H. M. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1.576,69 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 636,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, gavus duomenų, jog 2014-07-05 prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiais šūviais iš nenustatyto ginklo buvo nužudytas asmuo, asmenų, susijusių su šiuo įvykiu, sulaikymas, apklausos, pranešimas apie įtarimą, kratos laikytini teisingais ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais šioje situacijoje. Skirtingas paties ieškovo ir ikiteisminį tyrimą vykdančių bei kontroliuojančių institucijų ieškovo veiksmų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu ir šių veiksmų vertinimo išraiška – 2014-07-11 pranešimas apie įtarimą taip pat neperžengia bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ribų. 2015-02-23 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį ieškovo atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymių bei panaikino ieškovui taikytas kardomąsias priemones. Nė viename procesiniame dokumente nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu pažeidė įstatymus, nekonstatuota ir kad suėmimas ieškovui buvo skirtas nepagrįstai. Pats ieškovas, sakydamas baigiamąją kalbą, sutiko, kad jo suėmimas ikiteisminio tyrimo metu, turint tuos duomenis, kuriuos turėjo šį klausimą sprendusi teisėja, nebuvo nepagrįstas. Ieškovas buvo sulaikytas 2014-07-10, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo veikos buvo nutrauktas 2015-02-23 nutarimu. Šis aplinkybių tyrimo terminas atitinka protingumo kriterijus ir pateisinamas padaryto nusikaltimo sunkumu. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog ieškovas bendravo su nužudytu asmeniu nusikaltimo dieną, pažinojo asmenį, turėjusį nesutarimų su nužudytuoju, kas buvo pakankamas pagrindas ištirti ieškovo veiksmus ir ryšius. Ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo veikos nutrauktas todėl, kad nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o ne dėl BPK nuostatų pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad žala ieškovui padaryta ikiteisminio tyrimo metu jį vykdžiusiems pareigūnams pažeidus BPK nuostatas. Tačiau tuo pačiu teismas konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai, kuriems buvo patikėta spręsti ieškovo likimą, privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieškovas gali būti išteisintas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo duomenų, kad ieškovas būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus. Todėl jo laisvės suvaržymas baudžiamosios bylos proceso metu turėjo būti minimalus. Teismo vertinimu, ieškovo sulaikymas, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareiškimas dėl suėmimo ieškovui skyrimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutartis dėl suėmimo (45 dienoms) ieškovui skyrimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-07-28 nutartis, kuria atmestas ieškovo skundas dėl 2014-07-11 nutarties, neatitinka reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kitų kardomųjų priemonių (rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo) taikymas ikiteisminio tyrimo metu nuo 2014-08-22 iki 2015-02-23 taip pat nėra atidaus ir rūpestingo elgesio pavyzdys. Teismas pažymėjo, kad priėmus 2015-02-23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, jog buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė. Ši aplinkybė yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas pažymėjo, kad asmens suėmimas (net ir teisėtas), kaip ir bet koks kitoks asmens laisvės suvaržymas, yra žalingas to asmens interesams. Asmuo netenka galimybės tęsti iš anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutrūksta jo socialiai ryšiai, dėl laisvės suvaržymo asmuo patiria neigiamas emocijas. Šios laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų. Tad ieškovas neabejotinai patyrė žalą dėl formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jo laisvės suvaržymo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, kurioje konstatuota, kad neteisėto suėmimo atveju, kai suimto asmens turtinė padėtis ir socialiniai ryšiai panašūs į šios bylos ieškovo būklę, neturtinės žalos dydis yra 12.000 Lt (3.475,44 Eur) už 199 suėmimo dienas, t. y. 17,46 Eur už vieną suėmimo dieną. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas taikytinas ir tuo atveju, kai suėmimas formaliai teisėtas, tačiau neatitinka bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi pastaruoju atveju taip pat suvaržoma asmens, nepadariusio nusikalstamos veikos, laisvė. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas 768,24 Eur neturtinės žalos atlyginimas už sulaikymą ir suėmimą nuo 2014-07-10 iki 2014-08-22 (44 dienas). Teismas taip pat nurodė, kad formaliai teisėtas, bet neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovui skirtų kitų kardomųjų priemonių (dokumentų paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti) taikymas ir šio taikymo pasekmė – ieškovo laisvės suvaržymas nuo 2014-08-23 iki 2015-02-23 (šeši mėnesiai arba 185 dienos) taip pat pakenkė ieškovui. Tačiau švelnesnės prievartos priemonės nepadarė didesnės žalos ieškovo interesams. Jas taikant, ieškovas turėjo galimybes gyventi įprastoje aplinkoje, tvarkyti svarbius asmeninius reikalus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina neturtinė žala už šio laikotarpio ieškovo teisių suvaržymą sudaro ¼ prieš tai nurodytos neturtinės žalos dydžio dalį ir yra 4,37 Eur už vieną ieškovo teisių suvaržymo dieną. Tad už ieškovo teisių suvaržymą nuo 2014-08-23 iki 2015-02-23 jam priteistinas 808,45 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo iš viso priteisti 1.576,69 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro jo išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti ir su byla susijusių dokumentų gavimu, siuntimu bei kopijavimu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų praktikoje išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, asmeniui ginantis nuo neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmų, pripažįstamos to asmens žala, priteistina CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Įvertinęs ieškovo pateiktus turtinės žalos įrodymus, teismas konstatavo, kad už ieškovo gynybą ikiteisminio tyrimo metu iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovas sumokėjo advokatui 115,85 Eur. Tuo tarpu ieškovo pateikta 2015-03-12 sąskaita advokato pagalbai apmokėti ir 2015-03-12 pinigų priėmimo kvitas, kuriuose nurodyta sumokėta papildoma 700 Eur suma, yra nesusiję su procesiniais veiksmais, atliktais iki ieškovo baudžiamojo persekiojimo pabaigos, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą atlyginti turtinę žalą teismas atmetė. Ieškovo reikalaujamą priteisti užmokestį už dokumentų kopijavimą (21,45 Eur), rašytinės informacijos gavimo išlaidas (11 Eur), pašto išlaidas (4,12 Eur) bei išlaidas advokato pagalbai, rengiant šios bylos ieškinį (600 Eur), teismas priskyrė bylinėjimosi išlaidų daliai, kurių priteisimo klausimas spręstinas paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo aprašymas žiniasklaidoje nėra atsakovo atsakomybės dydį nulemianti aplinkybė. Atsakovas neturi galimybės daryti įtakos teisėtam visuomenės interesui žinoti apie atgarsį visuomenėje sukėlusių nusikaltimų tyrimą. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovui atstovaujančios institucijos būtų teikusios žiniasklaidai žinomai neteisingą informaciją apie ieškovą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo teiginių apie blogas sąlygas Vilniaus areštinėje ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje nepagrindžia ieškovo pateikti įrodymai. Ieškovas pateikė tik emocinį sąlygų sulaikymo ir kardomojo kalinimo vietose vertinimą, nenurodydamas konkrečių duomenų apie buvimo šiose vietose sąlygas ir šių sąlygų prieštaravimą teisės normoms. Teismas taip pat sprendė, kad nors ieškinys patenkintas iš dalies, byla išspręsta ieškovo naudai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (636,57 Eur) (t. II, b.l. 120-128).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas H. M. teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės ir neturinės žalos, sukeltos valstybės institucijų veiksmais, priteisimo ieškovui, neatsižvelgė į visas jo nurodytas aplinkybes. Ieškovo atžvilgiu buvo taikyta intensyvi kriminalinės žvalgybos veikla – slaptas sekimas ir telefonų pasiklausymas, ryšių kontrolė. Slaptas sekimas taikytas ilgą laiką, nuo 2014-07-10 iki 2014-09-10 (slapto sekimo trukmės faktas paaiškėjo suėmimo skyrimo posėdžio metu, pateikus susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą), bet neapsiribojant šiuo terminu, taip pat taikytas sekimas suėmimo metu kameroje. Visi šie veiksmai dvasiškai slėgė ieškovą, sukėlė dvasinių kančių jam ir jo artimiesiems. Suėmimo metu buvo nuolatiniai kriminalinės žvalgybos darbuotojų apsilankymai pas ieškovą (kurių neįmanoma įrodyti jokia medžiaga), kriminalinės žvalgybos ir policijos raginimai prisipažinti ir bendradarbiauti. Dėl užsitęsusio slapto sekimo ieškovas jautė nuolatinę baimę, įtampą, netikrumą dėl savo padėties, tai betarpiškai buvo susiję su teismo pripažintu nepagrįstai paskirtu suėmimu. Teismas nepasisakė dėl kitų prievartos priemonių: tyrimo metu buvo paimti ieškovo daiktai – ginklai ir dokumentai, kas sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, kančių, netikrumo būseną dėl ateities. Teismas taip pat nepasisakė dėl pačių suėmimo sąlygų: suėmimo sąlygos kalėjime faktiškai prilygo laisvės atėmimo bausmei, be to suėmimo sąlygos buvo nežmoniškos, neatitiko ploto, higienos, oraus gyvenimo ir buvimo reikalavimų, nebuvo atsižvelgta į ieškovo amžių, sveikatos būklę, socialinį statusą, nuopelnus Lietuvos valstybei. Ieškovo, apdovanoto Sausio 13-osios medaliu, buvimas su kitos valstybės piliečiu, nusikaltusiu Lietuvos Respublikai 1991-01-13 ir palaikančio savo nusikalstamą ideologiją iki šiol, iš dalies buvo psichinis smurtas, žmogaus orumą žeminantys ir psichinei ieškovo sveikatai kenkiantys veiksmai. Pačios buvimo sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo vietose sąlygos laikomos sukeliančiomis kančias, išgyvenimus, būdamos nežmoniškos ir labai blogos, jos nulemia asmens būseną buvimo jose metu. Ieškovas negavo reikiamos medicininės priežiūros pagal sveikatos būklę, tai sukėlė dvasines kančias išgyvenimus, netikrumo būseną (baimę, kad amputuotos kojos dalies būsena blogės). Teismas nepasisakė ir dėl to, kad ieškovo teisės pažeistos neleidus jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paliekant jį nežinioje dėl savo teisių pažeidimo esmės ir turinio, faktų, dėl kurių jis įtartas ir suimtas interpretavimo. Tai ypač svarbu, kadangi ieškovo teisių gynimo būdai buvo apriboti dėl jo turimo mažo informacijos kiekio apie ikiteisminį tyrimą. Be to, teismas nepasisakė dėl to, kad ieškovas nebuvo informuotas apie pažeistų teisių gynimo tvarką, galimybę ir būdus. Ieškovui neleista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pažeista ieškovo teisė būti informuotam apie žalos atlyginimą. Šie veiksmai sukėlė ieškovui netikrumo būseną dėl valstybės pareigūnų veiksmų, nuolatinį nerimą dėl galimo pakartotinio, atsinaujinsiančio persekiojimo. Ieškovas, pats buvęs valstybės pareigūnas, visą profesinį gyvenimą ištarnavęs valstybei tirdamas sunkius nusikaltimus ir palaikydamas tvarką valstybėje, valstybės pareigūnų veiksmais buvo pažemintas, paniekintas, įžeistas, patyrė didelę nuoskaudą, stresą, emocinę depresiją. Tai pažemino jo garbę, orumą, autoritetą, sukėlė nuostabą ir pasipiktinimą iš buvusių kolegų ir bendradarbių, paniekos bangą visuomenėje. Ieškovas jaučia, kad socialinės paniekos banga, sukelta nepamatuotais, neteisėtais teisėsaugos veiksmais neatslūgo, persekiojimas turi tęstinį, išliekamąjį pobūdį. Įtarimais ir suėmimu sumenkinta ieškovo reputacija – būtent sulaikymas, suėmimas buvo pagrindas žiniasklaidai plačiai nušviesti ieškovo asmenybę, kaip susijusią su nužudymu, suėmimo faktas buvo pateikiamas kaip išaiškinto nusikaltimo faktas, ieškovas tiesiogiai apkaltintas dalyvavęs nužudyme, pats nušovęs žmogų, todėl sulaikymas ir suėmimas priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo reputacijos sumenkinimu. Teismas neįvertino ir to, kad ieškovui buvo kilusi reali keršto grėsmė iš nužudytojo asmens draugų, nusikalstamo pasaulio atstovų, jo artimųjų, o prašymas skirti apsaugą buvo atmestas, todėl ieškovas pasijuto niekam nereikalingas, paliktas likimo valiai be valstybės institucijų deramos apsaugos. Teismas neišreikalavo baudžiamosios bylos, nors ieškovas to prašė. Būdamas akivaizdžiai silpnesnė šalis nei atsakovas – valstybė, ieškovas neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta iki tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, būtino ieškinio pareiškimui dėl žalos. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino padarytos neturtinės ir turtinės žalos dydį. Teismas rėmėsi iš esmės vieninteliu motyvu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo asmenybę, esmingai besiskiriančias bylų aplinkybes, kitą teismų praktiką, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų įstatymo reikalavimus, ieškinio motyvus. Teismas neatsižvelgė į šias itin svarbias faktines aplinkybes: ieškovo sveikatos būklė bloga, persekiojimas ją tik pablogino, tai lėmė pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Ieškovo reputacija buvo pažeminta negrįžtamai, nes procesas truko pakankamai ilgai, kad visuomenė susidarytų negrįžtamą neigiamą požiūrį į ieškovą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, manytina, kad ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai ir kompensacija privalo būti ženkliai didesnė. Atsakovo padėtis, galimybės, ekonominė situacija leidžia teismui priteisti adekvačią kompensaciją už patirtą žalą, realizuoti visiško nuostolių atlyginimo principą. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo nepriteisė jam iš atsakovo gynybai ikiteisminio tyrimo metu sumokėtų 700 Eur pagal 2015-03-12 sąskaitą advokato pagalbai apmokėti ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą. Faktas, kad ieškovas už gynybą sumokėjo po ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepaneigia jo turėtų išlaidų gynybai. Nurodyti dokumentai tiesiogiai ir aiškiai susiję su ieškovo gynyba, gynėjo buvimo faktą nuo tyrimo pradžios patvirtina ir byloje esantys advokato orderiai, byloje nėra duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovui skyrimą (t. II, b.l. 140-145).
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaudama Lietuvos Respubliką, apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo H. M. ieškinį atmesti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančioji dalis yra prieštaringa, motyvai iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį yra neišsamūs. Jei teismas iš pradžių konstatuoja, kad „skirtingas paties ieškovo ir ikiteisminį tyrimą vykdančių bei kontroliuojančių institucijų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu neperžengia bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (sprendimo 3 lapas), tai vėlesniame sprendimo tekste jau teigiama, kad „ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieškovas gali būti išteisintas“. Teismas pabrėžia, „kad ieškovo laisvės suvaržymas turėjo būti minimalus“. Teismas sprendime neaptarė prie Generalinės prokuratūros 2015-11-24 atsiliepimo į ieškovo ieškinį pridėtų dokumentų įrodomosios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Šių dokumentų turinys buvo analizuotas per 2016-04-22 teismo posėdį. Buvo akcentuota, kad ieškovas, 2014-07-11 apklaustas Vilniaus miesto apylinkės teisme, nurodė, kad jis I.T. jokių žinučių nesiuntė (2014-07-11 teismo posėdžio protokolas, 3 lapas), tačiau jau apklaustas papildomai įtariamuoju ieškovas paaiškino, jog jis iš telefono Nr. 8 629 09390 į telefoną Nr. 317 120 061080 (juo naudojosi I. T.) 2014-07-05 parašė 3 žinutes (įtariamojo (ieškovo) 2014-07-31 papildomos apklausos protokolas, 2 lapas). Taip pat pabrėžta, kad per Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25-28 d. posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas ieškovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutarties panaikinimo, įtariamojo (ieškovo) gynėjas advokatas J. G., pasisakydamas dėl jo ginamojo vaidmens nusikaltimo padaryme, pasakė: „faktinės aplinkybės ir tai, ką aš išdėsčiau, leidžia susidaryti nuomonę, kad M. galėjo būti „navodčikas“ “ (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25-28 d. posėdžio protokolas, 3 lapas). Šie faktai buvo pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką, todėl galima konstatuoti, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai ir teismai, vertindami įrodymus ir teisinę praktiką, veikė atidžiai ir rūpestingai taikydami ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, ieškovo nenuosekli pozicija baudžiamojo proceso metu taip pat turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo ir kardomųjų priemonių taikymo trukmei. Teismas, sprendime pripažindamas, jog kardomosios priemonės buvo taikytos formaliai teisėtai, tačiau neatitiko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nenurodė, kokią konkrečiai žalą dėl taikytų priemonių patyrė ieškovas. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad dėl laisvės suvaržymų patirtų pasekmių nereikia patvirtinti įrodymais. Teismo išvados dėl ieškovui kardomosiomis priemonėmis padarytos žalos prieštarauja surinktų byloje įrodymų visetui ir neatitinka suformuotos teisminės praktikos. Be to ieškovui nepagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Civilinio proceso teisės normos nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (t. II, b.l. 132-134).
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas Lietuvos Respubliką, teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštaringa, motyvai, kuriais remiantis iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, neišsamūs. Teisėsaugos institucijų pareigūnai ir teismai veikė atidžiai ir rūpestingai tiek taikydami ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, tiek ir vėliau, taikydami švelnesnes kardomąsias priemones. Skundžiamo teismo sprendimo argumentas, kad „ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai, kuriems buvo patikėta spręsti ieškovo likimą, privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieškovas gali būti išteisintas. <...> Todėl jo laisvės suvaržymas baudžiamosios bylos proceso metu privalėjo būti minimalus.“, iš kurio vėliau teismas daro ydingą išvadą, kad dėl to „ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmai neatitinka reikalavimo elgtis neatidžiai ir rūpestingai“, neatitinka tiek byloje surinktų įrodymų (ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pozicija buvo nuosekli tik ta prasme, kad jis neigė padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau kiti jo parodymai anaiptol nebuvo nuoseklūs), tiek ir elementarios logikos – teismas sprendime nustato aukščiau minėtiems pareigūnams ir teismams prievolę numatyti galimybę, kad asmuo, kuris neigia savo kaltę gali būti išteisintas, nors ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai ir teismai veikė pagal tuo metu turėtus duomenis ir egzistavusias aplinkybes, buvo tiriamas padarytas itin sunkus nusikaltimas, o pradiniame tyrimo etape paprastai nedisponuojama tokiu kiekiu informacijos, kad galima būtų vienareikšmiškai pasisakyti dėl asmens vėlesnio išteisinimo ar nuteisimo, baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimų patikrinimas. Procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu buvo taikomos proporcingai ir tik tiek kiek buvo būtina. Ieškovo nenuosekli pozicija ikiteisminio metu nemaža dalimi lėmė ikiteisminio tyrimo trukmę bei jam taikytų kardomųjų priemonių rūšis ir trukmę. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat nurodo, kad teismas, skundžiamame sprendime pripažindamas, jog kardomosios priemonės buvo taikytos formaliai teisėtai, tačiau neatitiko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nenurodė, kokią konkrečiai žalą dėl neva nerūpestingai ir aplaidžiai taikytų priemonių patyrė ieškovas. Teismo sprendime nepagrįstas valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Veiksmų neteisėtumas (atsargumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimas) teismo yra grindžiamas ne byloje nustatytais faktais, įrodymų visuma, o prielaidomis apie prievolę pareigūnams ir teismams numatyti galimybę, kad ieškovas inkriminuojamos veikos nepadarė. Negalima kiekvienu atveju, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, preziumuoti valstybės institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, aplaidumo, nerūpestingumo. Tokią išvadą galima daryti analizuojant kiekvieną konkretų veiksmą, visas jį lėmusias aplinkybes ir tuo metu turėtą informaciją. Tuo tarpu teismas, nesant duomenų apie procesinius/procedūrinius pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu, inkriminuoja atsargumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimą, nors išsamiai neargumentuoja, kokiais konkrečiais veiksmais tas pasireiškė. Pats ieškovas teismo posėdžio (baigiamųjų kalbų) metu pripažino ir patvirtino, kad jo suėmimas ikiteisminio tyrimo metu, turint tuos duomenis, kuriuos turėjo šį klausimą sprendusi teisėja, nebuvo nepagrįstas, tai įtvirtinta ir skundžiamame teismo sprendime (teismo posėdžio garso įrašas, skundžiamo teismo sprendimo 3 lapas, 3 pastraipa). Taigi, pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, elgėsi taip, kaip toje situacijoje būtų pasielgęs kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo ir savo veiksmais ieškovo atžvilgiu bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos nepažeidė. Turint tuos duomenis, kuriais ikiteisminio tyrimo pradžioje disponavo pareigūnai, buvo visiškai pagrįstas ieškovo sulaikymas, suėmimo skyrimas ir taikymas, o vėliau švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas. Paties ieškovo nenuosekli pozicija ir paaiškinimai, jo dviprasmiškas elgesys sudarė pagrindą įtarti, kad jis yra įvykdęs nusikalstamą veiką. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat nurodo, kad neturtinė žala ieškovui priteista ją grindžiant abstrakčiais skaičiavimais, neįsitikinus, kad ji realiai kilo. Dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti niekaip neatsiliepė ieškovo gyvenimo kokybei, todėl tai negalėjo sukelti neturtinės žalos, o kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas nemaža dalimi buvo nulemtas ir paties ieškovo veiksmų, šios aplinkybės teismas nevertino, į ją neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui ir turtinę žalą – išlaidas atstovavusio ikiteisminio tyrimo metu advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies (reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinimo) seka, kad visi minėti veiksmai – nuo sulaikymo ir įtarimų pareiškimo iki pat ikiteisminio tyrimo nutraukimo – buvo neteisėti, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nekonstatuoja absoliutaus visų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Tuo tarpu turtinė žala, patirta ikiteisminio tyrimo metu, galėtų būti atlyginta tiek, kiek konstatuota teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, pareiškiami įtarimai, o vėliau, surinkus įrodymus padaroma išvada, kad asmuo inkriminuotos veikos nepadarė ir tyrimas nutraukiamas, jokiu būdu dar nereiškia, kad pats ikiteisminis tyrimas ar pareigūnų ir teismo veiksmai jo metu yra neteisėti. Be to bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai nebuvo paskirstytos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. (t. II, b.l. 146-152).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos Respubliką, pareiškimais prisidėjo prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinių skundų (t. II, b.l. 153, 168).
Ieškovas H. M. atsiliepimais prašo netenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinių skundų. Ieškovas nurodo, kad valstybės institucijų pareigūnai nebuvo pakankamai apdairūs, pažeidė rūpestingumo pareigą, dėl to ieškovui padaryta neturtinė ir turtinė žala neteisėtu sulaikymu, suėmimu, kitos procesinės prievartos taikymu, kriminalinės žvalgybos taikymu, kitais apribojimais, iš esmės sumenkinta ieškovo reputacija, paniekintas ir pažemintas ieškovo geras vardas, be jokio faktinio pagrindo ieškovas praleido laisvės atėmimo vietoje 45 dienas, žmonių sąmonėje liko žudiku. Ieškovas pabrėžia, kad visą laiką, tiek iki tampant įtariamuoju ikiteisminiame tyrime, tiek ieškovą sulaikius ir pareiškus jam įtarimus, jis gyveno kaip doras pilietis, VRM pensininkas, nesusijęs su jokiomis nusikalstamomis veikomis, o bendravimas su kitais asmenimis, kokia jų reputacija bebūtų dėl praeities veiklos, nėra uždraustas ar netoleruotinas dalykas. Visą laiką nuo pat kratos ieškovo namuose ir ieškovo sulaikymo jis neigė savo kaltę, prisidėjimą prie nusikaltimo padarymo, bet kokias sąsajas su nusikalstamais veiksmais. Teismo konstatavimas, kad „ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieškovas gali būti išteisintas“, yra teisingas ta apimtimi, jog ieškovas hipotetiškai galėjo būti išteisintas, jei byla būtų patekusi į teismą. Suprantama, kadangi jokių ieškovo kaltės, prisidėjimo, bendrininkavimo požymių nebuvo, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Valstybės institucijos privalėjo numatyti galimybę, kad tyrimas bus nutrauktas, nes nebuvo jokių įrodymų dėl ieškovo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Tariamas ieškovo parodymų nenuoseklumas dėl išsiųstų žinučių nužudytajam I.T. niekaip nėra susijęs su teisėsaugos veiksmais, jų apimti, intensyvumu, taikytu prievartos laipsniu – ieškovui pritaikyti apribojimai toje situacijoje nebuvo būtini. Teiginiai, kad ieškovo gynėjas advokatas J. G. suėmimo svarstymo metu teigė esą „M. buvo „navodčikas“, paimti iš konteksto, nes gynėjas posėdžio metu teigė priešingai – M. nebuvo tas asmuo, kuris susijęs su nužudymu (M. negalėjo būti „navodčikas“), todėl jo suėmimas nepagrįstas. Net jei ir būtų buvę duomenų įtarimą laikyti pagrįstu, nebuvo duomenų skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes ji buvo akivaizdžiai per griežta, jos trukmė neatitiko jokių reikalavimų, o ieškovo sveikatos būklė ir socialinė padėtis rodė, kad jis negali nei bėgti, nei slėptis, nei trukdyti tyrimui. Šios kardomosios priemonės atlikimo sąlygos neatitiko jokių reikalavimų (ploto, higienos, ieškovo sveikatos būklės), jos taikymo metu buvo taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, ši priemonė buvo nepagrįsta ir pažeidė ieškovo teises. Teiginiai esą ieškovo pozicija buvo nenuosekli baudžiamojo proceso metu ir tai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo bei kardomųjų priemonių trukmei nepagrįsti, nes ieškovo pozicija viso tyrimo metu nuo pat pradžios iki pabaigos buvo nuosekli – ieškovas neatsisakė duoti parodymų, nepripažino kaltės, pateikė visus jam žinomus faktus ir duomenis, nesudarė jokių kliūčių proceso eigai, tyčia neklaidino tyrimo, nebuvo nerūpestingas, neatidus ar aplaidus, kas būtų trukdę tyrimui ar jį užtęsę. Ieškovas sąžiningai laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių. Nusikaltimą padarė visai kiti asmenys, su kuriais ieškovas jokių sąsajų neturi ir neturėjo, tyrimas dar trunka, todėl ieškovo atžvilgiu teisėsauga padarė akivaizdžią klaidą, kurios, jei būtų elgusis apdairiau ir profesionaliau, nebūtų padariusi, o ši klaida buvo esminė ieškovo teisių pažeidimui. Teisėsaugos pareigūnai, pradiniame tyrimo etape nedisponuodami pakankamu kiekiu informacijos, nebūdami įsitikinę dėl vėlesnio asmens nuteisinimo, ėmėsi neadekvačių priemonių persekiodami ieškovą. Ieškovas taip pat nesutinka su tuo, kad jam turtinė ir neturtinė žala teismo paskaičiuota abstrakčiai, neįsitikinus, jog ji realiai kilo. Ieškovas įrodinėjo tai, kokią ir kokios apimties žalą jam padarė neteisėti valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai, šiuos veiksmus, jų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Ieškovui nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos duomenims, kad galėtų grįsti savo poziciją, be to, byloje yra aplinkybių, kurių įrodyti ieškovas, kaip silpnesnioji šalis, iš viso negali, nes ieškovui neteikiama informacija arba tokia informacija baudžiamojoje byloje neatsispindi (kokie pareigūnai dalyvavo kratos metu; ieškovo apklausų metu dalyvavo vyr. komisaras A. M., vėliau pasisakęs žiniasklaidoje apie I. T. nužudymo tyrimą, kaip jau atskleistą, sulaikius ieškovą; policijos pareigūnai teikė informaciją žiniasklaidai; kad pas ieškovą lankėsi ir darė spaudimą, ragino prisipažinti kriminalinės žvalgybos darbuotojai, pan.). Tai veiksmai, kurie ieškovui taip pat sukėlė neturtinę žalą. Ieškovas pažymi ir tai, kad sąžiningai įgyvendina savo teises civilinėje byloje, kaip teisinės valstybės pilietis, sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, turi išlaidų dėl savo teisių įgyvendinimo, todėl ieškovo turėtos išlaidos dėl bylos priteistinos pilna apimtimi (t. II, b.l. 161-167).
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos Respubliką, atsiliepimu prašo netenkinti ieškovo H. M. apeliacinio skundo. Teisingumo ministerija mano, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai ir teismai veikė atidžiai ir rūpestingai tiek taikydami ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, tiek vėliau taikydami švelnesnes kardomąsias priemones. Ikiteisminio tyrimo metu, taikant ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą buvo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, t. y. buvo pagrįstas įtarimas. Teisingumo ministerija taip pat nurodo, kad ieškovas neturtinės žalos atsiradimą siejo ir su netinkamomis kalinimo sąlygomis jo suėmimo metu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo dėstytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos dėl šio reikalavimo. Be to, ieškovas nepateikė ir kitų įrodymų, įrodančių jo teiginius dėl neva negautos reikiamos medicininės priežiūros jo suėmimo metu. Teisingumo ministerija nesutinka su ieškovo teiginiu, kad teismas baudžiamojo proceso išlaidas turėjo priteisti pilna apimtimi, nes šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais valstybės neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Teisingumo ministerija taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad teismas priteisė per mažą neturtinės žalos dydį, nes teismas iš viso neturėjo tenkinti ieškinio, kadangi nebuvo įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (t. II, b.l. 169-170).
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaudama Lietuvos Respubliką, atsiliepimu prašo netenkinti ieškovo H. M. apeliacinio skundo, kuriuo būtų pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimas, tenkinant ieškinį, ir tenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas ieškinys. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo stadijoje netrukdomas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu galėjo būti užtikrintas taikant įtariamajam dvi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Šios dvi kardomosios priemonės nebuvo perteklinės ir buvo tinkamos bei proporcingos proceso tikslams pasiekti. Šių kardomųjų priemonių taikymo metu buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikino išvykimo, kas yra svarbu vertinant ieškovo nurodytų nepatogumų dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumą. Nurodytos kardomosios priemonės esminių ieškovo teisių ir galimybių nesuvaržė. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl slapto sekimo ir telefonų pasiklausymo nėra paremtos įrodymais, būtent, kad šie valstybės institucijų pareigūnų veiksmai sukėlė dvasinių kančių ieškovui ir jo artimiesiems. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas sprendime privalomai turėjo pasisakyti dėl ieškovo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nutraukus ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, ieškovas nebeturėjo BPK numatytų garantuojamų teisių susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovo teiginys, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pablogino jo sveikatos būklę, nėra paremtas surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki ikiteisminio tyrimo pradžios jau sirgo ligomis, dėl kurių per sulaikymo bei suėmimo laikotarpį jam buvo teikiamas gydymas. Teismui ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl netinkamo gydymo jam iš esmės pablogėjo sveikata. Taip pat byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijų pareigūnai teikė žiniasklaidai nepalankią ieškovui informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutiko su Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato teiginiais, jog teismo sprendimo motyvuojančioji dalis yra prieštaringa, motyvai iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį yra neišsamūs, taip pat sutiko su tuo, jog valstybės institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumas teismo sprendime grindžiamas ne byloje nustatytais faktais, o prielaidomis apie prievolę pareigūnams ir teismams numatyti galimybę, kad ieškovas inkriminuojamos veikos nepadarė, taip pat sutiko su tuo, jog teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neproporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (t. II, b.l. 160-161).
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas Lietuvos Respubliką, atsiliepimu prašo netenkinti ieškovo H. M. apeliacinio skundo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad kriminalinės žvalgybos veikla renkant informaciją apie nusikaltimą valstybėje yra legali ir detaliai reglamentuota Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Visi neviešo pobūdžio veiksmai, kurie buvo atliekami ieškovo atžvilgiu buvo nustatyta tvarka sankcionuoti. Ieškovo legaliai laikyti ginklai buvo paimti vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis. Nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu ginklai ieškovui nedelsiant grąžinti. Ieškovas nekonkretizuoja ir nepaaiškina, kodėl ir kokias konkrečias kančias ir dvasinius išgyvenimus jam galėjo sukelti ginklų paėmimas. Ieškovas taip pat nepagrindė, kad švelnesnės kardomosios priemonės taikymas – dokumento paėmimas būtų apsunkinęs ar padaręs neįmanoma jo asmens tapatybės nustatymą/patvirtinimą (jis turėjo išduotą vietoje paimtų dokumentų nustatytos formos pažymą). Kadangi ieškinyje ieškovas nepateikė įrodymų, kad daiktų paėmimas sąlygojo realios neturtinės žalos kilimo faktą, teismas sprendime dėl to nepasisakė pagrįstai. Byloje taip pat nėra įrodymų apie Lukiškių TI-K sąlygų neatitikimą galiojančiai higienos normai ir apie ieškovo teisių pažeidimus šioje srityje. Galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti kopijas procesinių dokumentų ieškovui buvo neapribota, tai patvirtina jo paties prie ieškinio pridedami dokumentai. Leisti susipažinti su visa nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga yra tyrimą kuruojančio prokuroro išimtinė diskrecija, susijusi visų pirma su tolesnio ikiteisminio tyrimo sėkmingumu. Nutraukus ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, jis nebeturėjo BPK numatytų teisių susipažinti su šio tyrimo medžiaga, nes jis nebebuvo šio proceso dalyvis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrime tekste nėra pastraipos, informuojančios ieškovą apie jo teises reikalauti žalos atlyginimo, tačiau ieškovas galėjo būti apie tai informuotas žodžiu (informavimo konkreti forma nėra numatyta įstatyme). Be to, konkrečiai ieškovui, kaip buvusiam ilgamečiam VRS pareigūnui, šios teisės buvo žinomos ir suprantamos. Juo labiau, kad savo teises ieškovas savalaikiai ir sėkmingai gina padedamas kvalifikuoto teisininko. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovas jau ilgą laiką iki ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradžios sirgo lėtinėmis ligomis, dėl kurių sulaikymo bei suėmimo laikotarpiu jam privalėjo ir buvo teikiama medicininė pagalba. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad būtent dėl netinkamos medicininės priežiūros ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ieškovui iš esmės pablogėjo sveikata, ar kad neigiama jo sveikatos būklės dinamika yra sąlygota ikiteisminio tyrimo, o ne natūralių žmogaus organizmo senėjimo ir lėtinių ligų progresavimo procesų. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvadų nei apie tai, kokią nuomonę visuomenė iki ieškovo baudžiamojo persekiojimo pradžios buvo apie jį susidariusi, nei apie tai, kad visuomenė iš viso kokią nors nuomonę apie ieškovą turėjo, nei, kad kažkaip neigiamai ta visuomenės nuomonė susiformavo po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris buvo nutrauktas ieškovą visiškai reabilituojančiais pagrindais, o paties ikiteisminio tyrimo metu egzistuoja nekaltumo prezumpcija (t. II, b.l. 171-174).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo H. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos atstovų apeliaciniai skundai tenkintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-07-10 11.05 val. ieškovas H. M. buvo laikinai sulaikytas įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu (t. II, b.l. 40). 2014-07-11 Vilniaus aps. VPK ONTV vyriausioji tyrėja įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2014-07-05 apie 23.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiais šūviais iš nenustatyto ginklo nužudė I. T., t. y. ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (t. I, b.l. 18). Dėl šios priežasties iš ieškovo buvo paimti ginklai ir išduotas leidimas juos laikyti (nešiotis) (t. I, b.l. 56). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi prokuroro prašymu ieškovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas 45 dienoms nuo 2014-07-10 (t. I, b.l. 19-21). Vilniaus apygardos teismas 2014-07-28 nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl suėmimo skyrimo (t. I, b.l. 31-32). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-08 nutartimi prokuroro prašymu leido daryti kratą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje ir pagalbinėse patalpose (t. I, b.l. 33-34). Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-08-22 nutarimu suimtas ieškovas buvo paleistas į laisvę, paskiriant jam kitas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (t. I, b.l. 22-23). Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-09-10 nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 nutartimi buvo atmesti ieškovo skundai dėl šių kardomųjų priemonių skyrimo (t. I, b.l. 37-39, 41-43). Policijos departamentas 2014-12-04 sprendimu nusprendė netaikyti ieškovo prašymu jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio (t. I, b.l. 52). Vilniaus apygardos prokuratūra 2015-02-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymių, panaikino ieškovui paskirtas kardomąsias priemones (dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos), grąžino ieškovui pasą, asmens tapatybės kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu paimtus jam priklausančius daiktus ir dokumentus (t. I, b.l. 58-59). Vilniaus apygardos prokuratūra 2015-02-24 ir 2015-03-26 nutarimais neleido ieškovui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (t. I, b.l. 65-66). Vilniaus aps. VPK 2015-04-14 sprendimu grąžino ieškovui paimtus ginklus bei išduotą leidimą juos laikyti (nešiotis) (t. I, b.l. 56). Apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą 2014 m. rugpjūčio mėn. ir 2015 m. rugsėjo mėn. buvo publikuojami straipsniai visuomenės informavimo priemonėse (t. I, b.l. 60-87).
2015-10-28 ieškovas H. M. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1.452,41 Eur turtinės ir 48.547,59 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovui buvo padaryta žala neteisėtai jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, neteisėtai jam taikius procesinės prievartos priemones, neužtikrinus tinkamų suėmimo sąlygų, neskyrus jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio, neteisėtai paviešinus duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir neleidus ieškovui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (t. I, b.l. 1-17). Pirmosios instancijos teismas 2016-04-28 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1.576,69 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 636,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. II, b.l. 120-129). Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek ir atsakovo atstovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (t. II, b.l. 132-134, 140-152).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į juos, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šiuo atveju byloje neįrodytos valstybės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti, neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas, pasak teismo, sudaro pagrindą įpareigoti valstybę iš dalies atlyginti ieškovui žalą. Teisėjų kolegija nenustatė byloje esant tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtinančių duomenų. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinant visa apimtimi. Priešingai, yra pagrindas tenkinti atsakovo atstovų apeliacinius skundus, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).
Pasisakant dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Tuo tarpu aukščiau aptarta nagrinėjamos bylos medžiaga (t. I, 18-21, 31-32, t. II, b.l. 5-6) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo surinkę pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovas, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2014-07-05 apie 23.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiais šūviais iš nenustatyto ginklo nužudė I. T., tokiais veiksmais galimai padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pradedant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant buvo surinkta duomenų, kad ieškovas pažinojo nužudytąjį I. T., iki I. T. nužudymo ieškovas su juo intensyviai bendravo tiek telefonu, tiek susitikimų metu, taip pat ir nužudymo dieną, ieškovas taip pat pažinojo D. K., kurio santykiai su nužudytuoju I. T. buvo įtempti, jie turėjo nesutarimų dėl finansinių reikalų, D. K. gyveno Rusijos Federacijoje, todėl buvo pagrindas manyti, jog ieškovas prisidėjo prie I. T. nužudymo (t. II, b.l. 5-6). Ieškovas nepateikė į nagrinėjamą bylą argumentuotų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog nurodyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, neatitiko tikrovės, priešingai, pats ieškovas ikiteisminio tyrimo metu šiuos duomenis patvirtino (t. II, b.l. 5-6). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas dalyvavo I. T. nužudyme, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas.
Pasisakant dėl ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu taikytų kardomųjų priemonių ir kitų procesinių prievartos priemonių (sulaikymo, suėmimo, ginklų ir dokumentų paėmimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, kratos), teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Kita vertus, svarbu tai, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese būtų proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržytų asmens (įtariamojo, kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012) (BPK 119, 121 straipsniai). Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo pagrįstai įtariamas padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje – nužudymą, už kurį, teismui pripažinus ieškovą kaltu, jam grėsė ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pateisino ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu griežtesnių procesinių prievartos priemonių taikymą. Be to, kaip minėta, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir jas taikant buvo surinkta faktinių duomenų, jog ieškovas pažinojo nužudytąjį I. T., iki I. T. nužudymo ieškovas su juo intensyviai bendravo tiek telefonu, tiek susitikimų metu, tame tarpe ir nužudymo dieną, ieškovas taip pat pažinojo D. K., kurio santykiai su nužudytuoju I. T. buvo įtempti, jie turėjo nesutarimų dėl finansinių reikalų, D. K. tuo metu gyveno Rusijos Federacijoje, todėl buvo pagrindas manyti, jog ieškovas D. K. prašymu prisidėjo prie I. T. nužudymo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti faktiniai duomenys, kad laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-07-05 net 56 kartus ieškovas telefonu bendravo su nužudytuoju I. T., kad išimtinai šiam bendravimui ieškovas buvo įsigijęs naują SIM kortelę, taip pat kad tą dieną, kai buvo nužudytas I. T. (2014-07-05), ieškovas su juo buvo susitikęs, o prieš pat nužudymą su juo kontaktavo telefonu. Apklausiamas ieškovas šias aplinkybes patvirtino, tuo tarpu ieškovo gynėjas nurodė, jog žino kitą asmenį, kuris bendravo su I. T. ieškovo telefonu prieš nužudymą, nors tai neatitiko ieškovo paaiškinimų (t. II, b.l. 5-12). Be to, ieškovo gynėjas išreiškė nuomonę, jog iš nužudymo dienos faktinių aplinkybių eigos „susidaro įspūdis, kad M. jį išviliojo, kad padarytų užvedimą ant žudiko“, „kad M. galėjo būti „navodčikas“.“, nors vėliau teigė priešingai (t. II, b.l. 15). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys sudarė pagrindą ne tik manyti, kad ieškovas gali būti susijęs su I. T. nužudymu, bet ir tikėtis iš ieškovo bandymo išvengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, o būtent kad ieškovas bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, darys neleistiną poveikį liudytojams, trukdys nustatyti nusikaltimo bendrininkus, sunaikins ar paslėps daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juolab kad ieškovas turėjo ilgalaikę darbo patirtį VRM sistemoje ir išmanė teisėsaugos institucijų darbo metodus bei turėjo glaudžius santykius su užsienyje gyvenančiais asmenimis (t. I, 18-21, 31-32, t. II, b.l. 5-6, 13-16). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pakankami taikyti ieškovo atžvilgiu procesines prievartos priemones – sulaikymą ir suėmimą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2015-09-28 rašto matyti, kad ieškovas buvo laikomas Suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, jam buvo teikiama reikiama medicininė priežiūra, o skundų ar prašymų dėl laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriui ieškovas nepateikė (t. I, b.l. 91). Kad buvo rūpinamasi ieškovo sveikatos būkle suėmimo metu, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. II, b.l. 13-16). Krata ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje ir pagalbinėse patalpose daryta tikslu rasti ir paimti filmuotą medžiagą, nuotraukas, kurios galėjo būti darytos susitikimų metu tariantis dėl I. T. nužudymo, ginklą, iš kurio galėjo būti nušautas I. T., šaudmenis, mobilaus ryšio telefonus, užrašus, kelionių bilietus ir kitus tyrimui galinčius turėti reikšmės daiktus (t. I, b.l. 33-34). Ginklo paėmimas buvo taikytas siekiant išsaugoti galimą nusikalstamos veikos padarymo įrankį. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovui taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, nebuvo tęsiamas, o atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. I, b.l. 37-39, 41-43). Be to, ieškovo prašymu ikiteisminio tyrimo metu jam buvo leista laikinai išvykti iš jo gyvenamosios vietos Vilniuje į kitą gyvenamąją vietą Palangoje (t. I, b.l. 54).
Įvertinus aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės buvo teisėtos ir proporcingos bei taikytos laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, juo labiau, kad ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Skiriant procesines prievartos priemones, parenkant jų rūšį ir jas taikant buvo atsižvelgiama tiek į ikiteisminio tyrimo eigą ir jo atlikimo metu surinktus duomenis, tiek ir į ieškovo asmenybę, jo sveikatos būklę, visuomeninę ir šeimyninę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pakankamų motyvų, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą grindė tuo, kad ieškovas nuosekliai neigė savo kaltę, tačiau praktikoje tai labai dažnas įtariamojo elgesys, kuris pats savaime nereiškia, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta ir kad nereikia imtis procesinių prievartos priemonių tikslu ją ištirti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo duomenų, jog ieškovas būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ar būtų trukdęs ikiteisminio tyrimo eigai, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių taikymui svarbu ne tokių veiksmų faktinis atlikimas, o grėsmė, jog šie veiksmai bus atlikti. Nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai, turint omeny tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovas galėjo būti susijęs su I. T. nužudymu, nėra pakankami konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad ieškovui turėjo būti skirta apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Iš Policijos departamento 2014-12-04 sprendimo matyti, kad nebuvo pagrindo ieškovo prašymu taikyti jam tokios apsaugos, nes nebuvo duomenų apie realų pavojų ieškovo gyvybei, sveikatai ar turtui, išskyrus jo paties prielaidas, be to ieškovas nepadėjo atskleisti tirtos nusikalstamos veikos (t. I, b.l. 52). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad būtų neteisėtai apribota ieškovo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga nutraukus ikiteisminį tyrimą, nes ieškovas, netekęs įtariamojo statuso, tokios teisės nebeturėjo (BPK 181 straipsnis) (t. I, b.l. 65-66). Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai visuomenės informavimo priemonėms atskleidė informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, nepatvirtinti jokia bylos medžiaga (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo byloje esant nustatytas valstybės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi byloje neįrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėti veiksmai pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą bei taikant procesines prievartos priemones ieškovo atžvilgiu. Tai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai tenkinti atsakovo atstovų apeliacinius skundus, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, tuo pačiu atmesti ir ieškovo apeliacinį skundą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovo H. M. ieškinį atmesti.