Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta ją panaikinti.

Civilinio ieškovo E. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš M. K. 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos ir 1796 Eur (tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 4.05 val., viešoje vietoje – prie baro „W.“, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia, vieną kartą stikline sudavė E. S. į veido sritį, tuo padarydamas E. S. nubrozdinimą dešinio antakio srityje, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nubrozdinimus, žaizdą veido dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu savo įžūliu elgesiu M. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti nukentėjusiajam E. S. priteistą neturtinės žalos dydį. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės neskundžia, tačiau visiškai nesutinka su nuosprendyje išsakytais motyvais dėl civilinio ieškinio ir priteisto neturtinės žalos dydžio. Teismas, spręsdamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nesirėmė įrodymų bei faktinių aplinkybių visuma, nesiejo ir nebendrino bylos duomenų tarpusavyje, rėmėsi tik nukentėjusiojo paaiškinimais, visiškai ignoravo liudytojos G. G. parodymus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Liudytoja G. G. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apylinkės teismas į posėdį šios liudytojos nekvietė, todėl prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti G. G.. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nukentėjęs asmuo tą naktį ne vieną kartą, jai būnant bare „W.“, prie jos kabinėjosi, elgėsi agresyviai, apie ką ji ne kartą sakė kaltinamajam. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo visiškai girtas, tai nustatyta bylos medžiaga, bei ieškojo priekabių, kabinėdamasis prie nepažįstamos merginos G. G., kuri buvo kaltinamojo draugė. Nustatyta, kad kaltinamasis tik po trečio G. G. nusiskundimo nukentėjusiojo elgesiu papriekaištavo nukentėjusiajam dėl jo nederamo elgesio. Nukentėjusysis iš karto po to pasiūlė kaltinamajam išeiti į lauką ir ten viską tarpusavyje išsiaiškinti. Iš tokių nukentėjusiojo veiksmų, o jie šioje byloje buvo nustatyti dar ikiteisminio tyrimo metu, darytina vienintelė išvada, kad nukentėjęs asmuo pats elgėsi nederamai, viešoje vietoje kabinėjosi prie nepažįstamos merginos, kvietė į lauką vyriškai pasikalbėti kaltinamąjį, todėl toks nukentėjusiojo elgesys turi būti pripažintas provokuojančiu ir tai turėjo turėti lemiamos įtakos sprendžiant nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydį. Nepaisant to, teismas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė praktiškai maksimalią sumą. Apeliantui nekyla abejonių dėl to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Apylinkės teismas nepakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti nukentėjusiajam 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pagrindė tuo, kad neturtinė žala nukentėjusiajam pasireiškė fiziniu skausmu, patirtais emociniais išgyvenimais, tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos kilimą iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, neatsižvelgta į nukentėjusiojo amžių, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį - nuteistasis nedirba, neturi nuolatinio pajamų šaltinio, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, bei prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbo veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad nukentėjęs asmuo dėl patirto sužalojimo patyrė kokių nors nepatogumų, kurie jam bendraujant su šeima keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą, be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rūpintis savimi. Priešingai nukentėjusiojo tvirtinimui, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patirta trauma būtų sukėlusi negrįžtamus liekamuosius reiškinius jo sveikatai. Ypač svarbią reikšmę šioje byloje turi tai, kad bylos medžiaga patvirtina paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, kuris ir sąlygojo konfliktą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai įvertino abiejų šalių - nukentėjusiojo ir nuteistojo - interesus. Todėl nukentėjusiajam priteistas 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai ir turi būti mažintinas.Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis E. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad apeliantas jo iki šiol nėra atsiprašęs, tai rodo, kad šis iš tiesų neapgailestauja dėl įvykio, nejaučia kaltės dėl savo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis elgėsi agresyviai, rodė nepadorius gestus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis jam tik papriekaištavo, ne visiškai atitinka realybę. Jis konflikto iniciatoriumi nebuvo. Pasiūlymą išeiti pasikalbėti iš baro, kur garsiai leidžiama muzika, traktuoti kaip provokaciją smurtui galėjo tik asmuo, kuriam tokie veiksmai yra priimtini. Atsiliepime pažymima, kad nuteistasis yra jaunas, fiziškai ir protiškai normalus bei gabus vyras, kuriam tereikia noro dirbti ir užsidirbti. Todėl argumentas, kad šis nedirba, negali neleisti teisingai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Apeliantas elgiasi įžūliai apeliaciniame skunde rašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, žemindamas jį dar labiau, nei jau yra pažeminęs, mažo miestelio, kuriame visi vieni kitus pažįsta, žmonių akyse.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neginčija inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nuteisimo pagrįstumo, taip pat bausmės individualizavimo, tačiau nesutinka su apylinkės teismo nukentėjusiajam E. S. priteistu neturtinės žalos dydžiu – 2500 Eur, prašo šią sumą mažinti. Taigi, šiuo aspektu ir pasisako aukštesnės instancijos teismas.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2258/2017(02) (b. l. 44) nustatyta, kad E. S. konstatuota nubrozdinimas dešinio antakio srityje, kraujosruva dešinės akies obuolyje, nubrozdinimai, žaizda veido dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nuteistasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad minėtus sužalojimus nukentėjusiajam padarė 2017 m. rugpjūčio 6 d., prie baro „W.“, esančio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam jis sudavė vieną kartą į veido sritį rankoje turėta stikline. Dėl sužaloto veido ir dėl to patirtų neigiamų išgyvenimų E. S. pareiškė 5000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26-28), tačiau pirmosios instancijos teismas jį tenkino iš dalies ir priteisė 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad sužalojimas buvo padarytas vienkartiniu tyčiniu veiksmu, nukentėjusysis įvykio metu viešoje vietoje, taip pat kaip ir nuteistasis, buvo neblaivus, padarytas sveikatos sutrikdymas yra nežymus, nukentėjusiajam veido srityje liko randas, tačiau taikant medicinines procedūras yra galimybė jį pašalinti, tokiu būdu išvengiant liekamųjų reiškinių.Apelianto teigimu, buvo nepakankamai įvertintas nukentėjusiojo E. S. elgesys įvykio metu, t. y. jo nederamas elgesys liudytojos G. G. atžvilgiu, kas turėjo įtakos konflikto kilimui. Apylinkės teismas ignoravo liudytojos G. G. parodymus, kad nukentėjęs asmuo tą naktį ne vieną kartą, jai būnant bare „W.“, prie jos kabinėjosi, elgėsi agresyviai, apie ką ji ne kartą sakė nuteistajam, todėl jis papriekaištavo E. S. dėl tokio pastarojo elgesio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. G., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nebuvo ir jokių parodymų nedavė. M. K. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, jis su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidavo, prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą nepateikė (b. l. 88). Tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. K. gynėjas advokatas paprašė iškviesti kaip liudytoją G. G., kuri galėtų patvirtinti, jog konfliktas prasidėjo dėl to, jog E. S. prie jos kabinėjosi. Apylinkės teismas šį prašymą atmetė kaip perteklinį, nusprendęs, jog duomenų apie galimai provokuojantį elgesį pakanka apklausus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį.Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti visas abejones bei išsiaiškinti, ar veikos padarymui iš tiesų turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atliko dalinį įrodymų tyrimą ir teismo posėdžio metu apklausė G. G. ir E. S. apie 2018 m. rugpjūčio 6 d. nakties įvykį. Liudytoja G. G. parodė, kad įvykio metu prie jos kelis kartus buvo priėjęs E. S., kuris prašė parodyti dokumentą, kad įrodytų, jog yra pilnametė. Ji atsisakė, nenorėjo rodyti dokumento. Pasakė, kad nenori, jog E. S. prie jos būtų, tačiau jis prirėmė ją į kampą. Šone buvo M. K.. Šis matė, kad ji nenori būti su E. S. ir, paėmęs ją už rankos, ištraukė. Ji prašė nuteistojo padėti. Tada E. S. kelis kartus kvietė nuteistąjį eiti į lauką išsiaiškinti. M. K. atsisakė, bet nukentėjusysis vis tiek kvietė ir jie abu išėjo pasikalbėti. E. S. gal buvo išgėręs, bet neatrodė visiškai girtas. Jos supratimu, konfliktas buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, nes šis prie jos lindo. Kibimas prie jos vyko gal valandą laiko. E. S. buvo kelis kartus prie jos priėjęs, bet ji nenorėjo su juo bendrauti. Įvykio lauke ji nematė, taip pat nematė, jog baro viduje M. K. nukentėjusiajam būtų rodęs nepadorius gestus (b. l. 152-153). Nukentėjusysis E. S. parodė, kad G. G. atžvilgiu tikrai neturėjo blogų ketinimų, prievarta nieko nedarė, tiesiog bare buvo daug žmonių, visi vienas prie kito grūdosi ir G. G. jį galėjo ne taip suprasti. Kai M. K. pasakė nelįsti prie jo merginos, situacija su G. G. jau buvo pasibaigusi. Jis nelindo prie merginos, bet nuteistasis jam rodė nepadorius gestus (vidurinį pirštą), tuomet jis paklausė, kokios problemos, pakvietė į lauką pasikalbėti, kas čia per situacija. Tačiau realiai jokio konflikto nebuvo. Į lauką jis siūlė išeiti tik vieną kartą. Išėjęs į lauką, iš karto pajuto smūgį, pasipylė kraujas (b. l. 153). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino, jog prieš išėjimą į lauką pasikalbėti su nukentėjusiuoju rodė šiam gestus. Dėl gestų rodymo jis kaltas, tačiau juos rodė, nes jo draugė pasiskundė, kad prie jos kabinėjasi (b. l. 112).Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio nenustatė. Nors įvykio metu E. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 15), tačiau ši aplinkybė nelėmė jo nederamo elgesio G. G. ar M. K. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis buvo kelis kartus priėjęs prie tame pačiame bare buvusios G. G., siekė su ja pabendrauti, tačiau mergina pažinties plėtoti nenorėjo ir apie tai aiškiai pasakė nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad G. G. nenurodė, jog E. S. būtų ją nederamai lietęs prieš jos valią, primygtinai kvietęs kartu išgerti, pašokti, bandęs pabučiuoti ar pan. Tai, kad nukentėjusysis stovėjo arti G. G., ką mergina suprato kaip prirėmimą į kampą, neleidžia daryti išvados, jog E. S. elgesys buvo amoralus ar neteisėtas. Mergina jokio pavojaus nejuto, nukentėjusysis taip pat pripažino, kad jokių blogų ketinimų jos atžvilgiu neturėjo. Todėl, kai netoliese buvęs M. K. pasakė nebelįsti prie jo draugės, E. S. nesipriešino, leido G. G. eiti kartu su nuteistuoju. Taigi, jokio konflikto šiuo atveju nebuvo, nukentėjusysis ir nuteistasis net neapsižodžiavo, išsiskirstė be pykčių. Tačiau M. K. po kurio laiko pradėjo rodyti E. S. nepadorius gestus, ką pats pripažino. Būtent šie nuteistojo veiksmai išprovokavo nukentėjusįjį prie jo prieiti ir paprašyti išeiti į lauką išsiaiškinti susidariusią situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis prie nuteistojo priėjo nebūdamas agresyviai nusiteikęs, jis žodžiu pakvietė išeiti į lauką, neėmė M. K. už rankos ir pan., t. y. nedavė jokio pagrindo nuteistajam manyti, jog lauke santykiai bus aiškinamiesi naudojant fizinę jėgą. E. S. į lauką iš baro ėjo pirmas, taigi, nuteistasis, eidamas iš paskos, matė, kad nukentėjusysis nieko rankose nesineša, kuo galėtų pulti nuteistąjį. Nepaisant to, vos išėjus į lauką, M. K. trenkė rankose turėta stikline E. S. į veido sritį. Įvertinus šią įvykių eigą, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, todėl šiuo aspektu mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis, t. y. jis neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo, sukeltų padarinių bei nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 dalis).Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016).Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama nuo 300 iki 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Konkrečių bylų numerių, pagal kurias daroma tokia išvada, apylinkės teismas nenurodo. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.).Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Nors sužalojimai nukentėjusiajam padaryti veido srityje, t. y. labiausiai matomoje kūno vietoje, virš lūpos liko randas, tačiau jį galima pašalinti medicininėmis priemonėmis. Pažymėtina, jog iš nuteistojo yra priteistas turtinės žalos atlyginimas ir dėl būsimų rando šalinimo procedūrų, todėl papildomai tai vertinti analizuojant neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo. E. S. nebuvo suduoti daugybiniai smūgiai, jokie kaulų lūžiai nepadaryti. Civilinio ieškinio teiginiai apie tai, kad nukentėjusiajam prireikė net vienerių metų, kad vėl imtų pasitikėti savimi, įgautų kitų žmonių pasitikėjimą, nes jis yra pakankamai uždaras žmogus ir nesėkmes išgyvena savo viduje, vertinami kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. laisvalaikį leido bare vartodamas alkoholį, laisvai užkalbino ir bendravo su jam patinkančiomis merginomis, todėl teigti, kad jis yra uždaro būdo, nėra pagrindo. Civiliniame ieškinyje teigiama, kad šiuo metu (civilinis ieškinys teiktas praėjus kelioms savaitėms nuo incidento) nukentėjusysis nejaučia didelių neigiamų pasekmių sveikatai, o toliau, prieštaraudamas pats sau, nurodo, jog dėl patirto šoko ar susinervinimo negali susikaupti rašyti diplominio darbo, jaučiasi visiškai išmuštas iš normalaus gyvenimo ritmo, nerimauja dėl ateities. Šiuos teiginius teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, nes keli nubrozdinimai veido srityje negali iš esmės pakeisti nukentėjusiojo gyvenimo. Padaryti sužalojimai jam netrukdo atlikti darbinių funkcijų (dirba pardavimų vadybininku įmonėje, kurios direktorius yra jo tėvas), laisvai judėti, užsiimti savo mėgstama laisvalaikio veikla, juo labiau, netrukdo baigiamojo darbo rašymui ar informacijos, reikiamos darbo rašymui, rinkimui. Todėl priteista 2500 Eur suma yra gerokai per didelė ir turi būti mažinama.Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakanka 1000 Eur sumos, įvertinus tai, kad nukentėjusysis juto fizinį skausmą, nepatogumus, eikvojo savo laiką, vykdamas tyrimams ir operacijoms dėl rando šalinimo atlikti. Sutiktina, jog E. S. dėl nuteistojo neteisėto smurto proveržio buvo pažemintas, nejaukiai jautėsi darbe bendraudamas su klientais, jo kaip solidaus, rimto vadybininko įvaizdis klientų akyse galimai sumenko, t. y. būdamas sužalotas, jis nesudarė patikimo asmens įvaizdžio. M. K. yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumo lygis, neturintis asmuo. Jis taip pat neturi nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, todėl 1000 Eur suma jam nėra nepakeliama finansinė našta. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipęsis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, tačiau akivaizdu, kad E. S. patirti sužalojimai turėjo įtakos jo asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, profesiniam įvaizdžiui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. S., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam E. S. priteistos 2500 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti nukentėjusiajam E. S. iš nuteistojo M. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.