Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gudronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gudronas“ ieškinį atsakovui UAB „Vitosana“ dėl reikalavimo apmokėti už papildomai atliktus darbus ir pagal atsakovo UAB „Vitosana“ priešieškinį ieškovui UAB „Gudronas“ dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gudronas“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vitosana“ 5.908,25 EUR už papildomai suteiktas paslaugas, 8 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2011-07-25 pasirašė Buhalterinės apskaitos ir paslaugų sutartį Nr.2011-2, pagal kurią paslaugų teikėjas – ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir dokumentus teikti Sutarties 2.1 p. įvardintas buhalterinės apskaitos paslaugas, o atsakovas pagal Sutarties 5.1 p. įsipareigojo už paslaugas sumokėti 2 000 Lt kas mėnesį. 2011-12-27 šalys, atsižvelgdamos į sumažėjusį atsakovo darbuotojų skaičių ir darbo krūvį, pasirašė minėtos Sutarties priedą Nr. l, pagal kurį buvo pakeistas Sutarties 5.1 p., jame nurodant mokėtiną sumą 1 800 Lt per mėnesį. Nuo 2013 m. vidurio ženkliai pasikeitė atliekamų paslaugų struktūra, daugiau kaip dvigubai padidėjo įmonės buhalterinių dokumentų kiekis ir buhalterinių operacijų kiekis. Ieškovui pareiškus, kad jis nesutinka dirbti be papildomo atlyginimo už sutartyje nenumatytus darbus, atsakovas pažadėjo už papildomas paslaugas mokėti, todėl, kaip numato Sutarties 5.2 p., buvo pradėta tartis dėl papildomo apmokėjimo (2 000 Lt/mėn.) už ieškovo suteiktas paslaugas. Pasak ieškovo, atsakovas iš principo sutiko dėl papildomo apmokėjimo už sutartyje nenumatytus darbus, tačiau vengė tai įforminti raštu. Pasak ieškovo, dėl Sutartyje aptartų paslaugų kainos dydžio ir atsiskaitymo tvarkos pakeitimo su atsakovu susitarti nepavyko iki pat 2014 m. rugsėjo mėnesio, todėl ieškovas įspėjo atsakovą, kad nutrauks Sutartį. Ieškovo vertinimu, atsakovas yra neapmokėjęs ieškovui už papildomai suteiktas paslaugas 20 400 Lt (30000 Lt - 9 600 Lt = 20 400 Lt), skaičiuojant pagal 2 000 Lt/mėn. įkainį už sutartyje nenumatytus darbus, t. y. 5.908,25 EUR sumą.Atsakovas UAB „Vitosana“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad vienintelis šalių sulygtas ir pasirašytas susitarimas - 2011 m. gruodžio 27 d., daugiau jokių - nei rašytinių, nei žodinių susitarimų šalys nesudarė, tai patvirtina ieškovo 2014 m. gruodžio 23 d. pranešimas dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas nurodė, kad atliko avansinius mokėjimus, t. y. atsakovas už teikiamas paslaugas mokėjo į priekį, tai pagrindžia ieškinyje nurodytos aplinkybės.Atsakovas UAB „Vitosana“ pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Gudronas“ 2.780,35 EUR permoką, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 25 d. šalių sudarytoje buhalterinės apskaitos ir paslaugų sutarties Nr. 2011- 2 (toliau - Sutartis) 5.1. punkte numatyta, jog atsakovas kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 579, 24 Eur (2000 Lt) nuo 2012 m. sausio 1 d. Paslaugų kaina, šalių susitarimu - Priedas Nr. 1 buvo pakeista, tai atsakovas įgijo pareigą mokėti kas mėnesį po 521, 32 Eur (1800 Lt) už ieškovui suteiktas buhalterines paslaugas. Atsakovas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki pat Sutarties nutraukimo, t. y. viso už 34 mėnesius, turėjo sumokėti 17 724,75 Eur (61 200 Lt). Pažymėjo, jog atsakovas nuo 2012 m. sausio 1 d. ieškovui bankiniais pavedimais sumokėjo 1 90, 57 Eur (65 800 Lt), taip pat dar buvo atlikti ir mokėjimai grynais pinigais. Pasak atsakovo, ieškovas ieškinyje pripažino, kad permokėjo atsakovui 2 780, 35 Eur (9600 Lt), pažymėjo, jog ši atsakovo permoka susidarė dėl to, kad jis už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas mokėjo ne pagal faktą, o avansiniais mokėjimais šiai bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina ir AB Swedbank sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi atsakovas dėl neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė 9600 Lt dydžio (2780,35 Eur), nuostolius, kuriuos atsakovas prašė priteisti.Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nesutiko su priešieškiniu. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas sumokėjo už suteiktas paslaugas 9.600,00 Lt (2.780,35 EUR), t. y. daugiau, nei priklausė mokėti pagal Sutarties 5.1 p. nurodytą įkainį, tačiau atsakovas ir ieškovas skirtingai aiškina „permokos“ susidarymo aplinkybes. Pasak ieškovo nuo 2013 m. liepos mėnesio ženkliai padidėjus ieškovo atliekamų darbų apimčiai su atsakovu žodžiu buvo susitarta dėl papildomo 2 000 Lt/mėn. apmokėjimo už darbus, todėl atsakovas turėjo apmokėti už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. 30 000 Lt, taigi nurodyta 9.600,00 Lt (2.780,35 EUR), suma nelaikytina permoka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo UAB „Gudronas“ atsakovui UAB „Vitosana“ 2.548,66 EUR permoką, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.732,36 EUR bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovo UAB „Gudronas“ valstybei 21,68 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo iš 2011 m. liepos 25 d. Buhalterinės apskaitos ir paslaugų sutarties Nr. 2011-2, dėl apmokėjimo už suteiktas papildomas paslaugas. Teismas, spręsdamas, ar buvo sudaryta žodinė sutartis dėl papildomų darbų ir jų apmokėjimo, atsižvelgė į civilinėje teisėje galiojantį sutarties laisvės principą, vertino, ar buvo suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, neatsižvelgiant į tai, jog konkretaus susitarimo faktas netinkamai įformintas. Teismas vertino ir tai, ar sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, ar kiekviena sutarties šalis, esanti sutartiniuose santykiuose, elgėsi sąžiningai viena kitos atžvilgiu (CK 6.158 str.). Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį. Be kita ko, nurodė ir tai, kad CK 6.718 str. 3 d. įtvirtinanti nuostata įpareigoja paslaugų teikėją teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, o pagal CK 6.720 str. 1 d. nuostatą paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad faktiniai duomenys liudijo, jog šalys nesudarė nei rašytinio, nei žodinio atskiro susitarimo dėl paslaugų įkainių pasikeitimo, pasikeitus darbų apimčiai kaip tai įtvirtinta Sutarties 5.2, 5. 3 p. ir CK 6.720 str. 1 d. nuostatose. Be kita ko, teismas nenustatė sąlygų, jog ieškovui kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį, taip pat ir tai, kad kainos padidinimas negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu (CK 6.720 str. 2 d.).Teismas taip pat konstatavo, kad 2016 m. spalio 30 d., 2017 m. balandžio 6 d. atliktos teismo buhalterinės ekspertizių išvados teisėtos ir pagrįstos, nurodė, jog teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su ekspertų konstatuotomis aplinkybėmis, nenustatė buhalterinės ekspertizės aktų turinio prieštaringumo, aktų išvados išplaukė iš tyrimo eigos, tyrimai atlikti išsamiai, abiejuose buhalterinės ekspertizės aktuose ekspertai pateikė teismui analogiškas išvadas, t. y. abiejų buhalterinių ekspertizių procedūros vyko nešališkai, todėl teismas ieškovo teiginius, jog ekspertų išvados buvo šališkos, atliktos neįvertinus visų byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, atmetė kaip nepagrįstus, nenustačius duomenų, kad ekspertai buvo šališki. Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad abi teismo buhalterinės ekspertizės buvo skirtos ieškovo prašymu, o pakartotinė ekspertizė buvo pavesta atlikti ieškovo pasirinktai ekspertei. Todėl teismas ieškovo teiginius atmetė kaip nepagrįstus, jog ekspertai nevertino įrodymų visumos ir priėmė neteisingas išvadas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Gudronas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės teikiamus įrodymus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, o vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė CPK 185 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

9.2. Byloje atliktos abi buhalterinės ekspertizės – fragmentiškos, neišsamios ir nevisavertės, ekspertai dėl dokumentų trūkumo neatsakė į visus teismo pateiktus klausimus, t. y. nustatė, jog UAB „Gudronas“ pateiktų į bylą UAB „Vitosana“ buhalterinės apskaitos dokumentų apimtis 811 lapų (14 segtuvų) nėra pakankama duoti išvadai dėl UAB „Gudronas“ atliktų įmonės buhalterinės apskaitos darbų; nenurodė, kodėl ekspertams nepavyko nustatyti, kokius ir kokios apimties UAB „Vitosana“ buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus, nesulygtus 2011 m. liepos 25 d. sutartimi atliko UAB „Gudronas“, taip pat nepavyko nustatyti, kokiu pagrindu UAB „Gudronas“ galimai atliko darbus, kurie viršijo Sutartyje numatytą paslaugų teikimo apimtį

9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ekspertai, atlikdami buhalterinės ekspertizės tyrimus, vertino įrodymų visumą ir priėmė teisėtas ir pagrįstas išvadas, nes tiek ekspertas R. B., tiek ir ekspertė A. K. savo išvadose apskritai nepasisakė dėl teismui papildomai pateiktų minėtų 7 dėžių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl darytina išvada, jog abu ekspertai papildomai teiktų dokumentų dėl nesuprantamų priežasčių nevertino.

9.4. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti teismo posėdyje ekspertę A. K., taip pat nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, kuriuos ieškovas teikė 2017-05-22 teismo posėdyje.

Atsakovas UAB „Vitosana“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo UAB „Gudronas“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės UAB „Vitosana“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gudronas“ pateikė naujus įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas: 2017 m. gegužės 19 d. specialisto konsultacinės išvados akto Nr.170519 ir jo priedų kopijas. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 straipsnis).CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas šiuos įrodymus teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jų nepriėmė, motyvuojant tuo, kad įrodymų prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Pirmiausia, byla nagrinėjama gana ilgą laiką (nuo 2016 m. vasario 19 d.), o prašymas dėl įrodymų prijungimo teismui pateiktas tik paskutiniame teismo posėdyje t. y. 2017 m. gegužės 23 d. Todėl akivaizdu, jog teismas turėjo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui (CPK 7, 160 str.). Taip pat, nors ieškovo pateikiami įrodymai yra vėlesnės datos nei atliktų ekspertizių aktų, tačiau nėra duomenų, kad dėl analogiškų duomenų pateikimo apeliantas nebūtų galėjęs kreiptis į atitinkamus specialistus dar nagrinėjant bylą ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo reikalavimų (CPK 180 straipsnis). Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl šalių susitarimo mokėti didesnę paslaugų kainą negu nurodyta šalių pasirašytoje 2011 m. liepos 25 d. Buhalterinės apskaitos ir paslaugų sutartyje, o prašomoje prijungti 2017 m. gegužės 19 d. specialisto konsultacinėje išvadoje iš esmės pasisakoma ir daroma išvada, jog ieškovas tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko ginčo byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Byloje kilo ginčas iš esmės dėl šalių susitarimo mokėti didesnę paslaugų kainą negu nurodyta šalių pasirašytoje 2011 m. liepos 25 d. Buhalterinės apskaitos ir paslaugų sutartyje. Ieškovo teigimu, tarp šalių buvo žodinis susitarimas padidinti atlygintinų paslaugų kainą iki 2.000,00 EUR per mėnesį, atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, jog tokio susitarimo niekada nebuvo.Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo UAB „Gudornas“ apeliacinio skundą, kurį sudaro 22 lapai, didžiąją dalį (15 lapų) sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų atkartojimas ir įvairios teismų praktikos perrašymas, likusioje dalyje vertinami ekspertizių aktai. Vienintelis argumentas, kuriuo apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą, yra tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teikiamus įrodymus, taip pat neapklausė ekspertės, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, o vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė CPK 185 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl ginčo sutarties pakeitimo, padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovo, bet ir ieškovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, ekspertizės aktus. Tai, kad atskiri byloje pateikti ir teismo žinioje buvę įrodymai nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pats apeliantas. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo susitarimas padidinti paslaugų kainą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesudarė sąlygų apklausti ekspertę A. K. ir užduoti jai klausimus dėl kokių priežasčių ji negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus ir kokie papildomi dokumentai leistų tai padaryti, o taip pat gauti išsamius atsakymus, tačiau teisėja nusprendė, kad bylą galima išnagrinėti iš esmės, ekspertei neatvykus į teismo posėdį. Byloje nustatyta, kad ekspertė buvo šaukta į 2017-05-23 teismo posėdį, tačiau 2017-05-22 ji pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog dėl svarbių priežasčių (komandiruotės) negalės dalyvauti teismo posėdyje bei pateikė įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog ekspertės išvada buvo analogiška pirmajai eksperto išvadai, prieštaravimų ekspertizės aktuose nebuvo nustatyta, taip pat nesant pagrindų pripažinti ekspertės dalyvavimą būtinu teismo posėdyje, teismas nutarė bylą nagrinėti neišklausius ekspertės paaiškinimų. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su ekspertų konstatuotomis aplinkybėmis, nenustatė ekspertizės aktų turinio prieštaringumo, aktų išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimai atlikti išsamiai. Tokiu būdu teismas vadovavosi abiejuose ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė įrodymus ir dėl to neatskleidė bylos esmės.Šalių sudarytos sutarties 5.2 p. nurodyta, jog pasikeitus darbų apimčiai 20 ir daugiau procentų, abiejų šalių susitarimu paslaugų teikėjas (ieškovas), apie tai pranešęs klientui (atsakovas) prieš 1 mėnesį, gali pakeisti paslaugų įkainių dydį, o nesusitarus nutrakti sutartį. Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad už papildomą darbą apmokama atskiru susitarimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, jog sutarties šalys buvo sudariusios žodinį ar rašytinį, susitarimą, kaip to reikalauja šalių sutarties 5.2, 5.3 punktų nuostatos ir CK 6.720 str. 1 d. pagal kurią paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Byloje nepateikta įrodymų, jog šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas buvo aiški ir nedviprasmiška. Apelianto pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nėra pakankami pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo šalių valios sutapimas dėl sutarties kainos padidinimo. Šių aplinkybių nepatvirtina ir ieškovo argumentai, susiję su tuo, jog atsakovas ilgą laiką mokėjo didesnę sumą nei nurodyta sutartyje, kadangi byloje esantys Swedbank AB banko išrašai patvirtina, jog atsakovas atliko avansinius mokėjimus ir iki 2012 m. gruodžio 31 d., nors ieškovo teigimu, atliekamų darbų apimtis padidėjo ir žodinis susitarimas dėl kainos padidinimo buvo tik 2013 metų viduryje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, verslininkui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovas turėjo ir galėjo šalių susitarimą dėl didesnės paslaugų kainos įforminti raštu. Tai suponuoja išvadą, kad šalis, kuri neatliko šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Byloje esantis 2014 m. gruodžio 23 d. ieškovo pranešimas atsakovui apie sutarties nutraukimą, tik patvirtina, jog ieškovas šiuo pranešimu pripažino, kad šalims nepriėmus abi puses tenkinančio sprendimo ir nesutarus dėl apmokėjimo už pasikeitusią darbų apimtį, sutartis nutrauktina, kaip tai įtvirtinta šalių pasirašytos sutarties 5.2 punkto nuostatose.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vitosana“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad UAB ,,VItosana“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 650,00 atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl atsakovui UAB „Vitosana“ iš ieškovo UAB „Gudronas“ priteistinos 650,00 EUR dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Vitosana“ iš ieškovo UAB „Gudronas“ 650,00 EUR (šeši šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.