- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-759-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10743-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- A. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019, o atnaujinus procesą, panaikinti 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti V. Č. ieškinio reikalavimus visa apimtimi, priteisti iš A. T. 20 273,40 EUR negrąžintos paskolos, 5 procentus procesinių palūkanų skaičiuojant nuo 20 273,40 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. sausio viduryje tvarkydamas jos daiktus rado rašytinius įrodymus – ranka rašytą rankraštinį įrodymą dėl pinigų perdavimo ir operatyvaus patikrinimo pažymą, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina piniginių lėšų perdavimo faktą A. T., nes įrašuose sutampa ir paskolintų (perduotų) sumų dydžiai. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nes naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiškėjas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes priešingu atveju jas būtų nurodęs. Minėtuose įrodymuose nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes pinigų perdavimo sumos sutinka su deklaruotomis Valstybinei mokesčių inspekcijai sumomis, kas patvirtina faktą, jog pinigai buvo perduoti ir tai nėra ketinimų deklaravimas. Pareiškėjas teigia, jog pateikiami dokumentai patvirtina, jog A. T. realiai skolinosi pinigus iš V. Č., nes operatyvaus patikrinimo metu nustatytas pinigų grąžinimo faktas. Rankraštiniame dokumente A. T. savo ranka atliko įrašus apie gautas ir grąžintas pajamas. Šios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo teismo sprendimu nustatytų ir turi esminės įtakos teisinio santykio kvalifikavimui.
Atsiliepimas
2. A. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti ir priteisti iš V. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. Č. nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, pareiškime nurodytos aplinkybės ir teikiami dokumentai nepatvirtina, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas – naujai paaiškėjusios aplinkybės. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priedai neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų kriterijų, tai yra ieškovas neįrodė, jog nurodomos aplinkybės V. Č. tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; taip pat, jog nurodomos aplinkybės V. Č. nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kad jos turi esminę reikšmę bylai. Apie V. Č. atžvilgiu vykdytą mokestinį patikrinimą 2013 m. jis žinojo, nes pats asmeniškai dalyvavo. Apie lapą su rankraštiniais įrašais V. Č. buvo žinoma dar iki įsiteisėjant teismo sprendimui byloje, kadangi minėtame lape akivaizdžiai yra matomi 2009-2010 m. įrašai, kurie atlikti būtent V. Č. ranka. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikti priedai, kurie įvardijami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, galėjo būti gauti ir pateikti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys, trukdžiusios tai padaryti, į bylą nėra pateikta. V. Č. buvo patikėjęs A. T. pinigus vykdant V. Č. namo statybų techninę priežiūrą, todėl pateiktas lapas su rankraštiniais įrašais „plytos, čerpės“, „grindys“, „vonios“, „santechnika“, „medžiai“, „nugriovimas“ tik patvirtina A. T. poziciją byloje, jog vykdė V. Č. namo statybų techninę priežiūrą ir V. Č. mokėjo atitinkamas sumas atsakovui statyboms vykdyti. Akivaizdu, jog net jeigu naujai teikiami dokumentai būtų pateikti bylos nagrinėjimo metu, šie dokumentai neturėtų esminės reikšmės bylai, o netgi priešingai, tik patvirtintų sprendimo teisingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo ir priteisti iš pareiškėjo V. Č. 726 EUR suinteresuotam asmeniui A. T. bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-930-911/2019, priėmė sprendimą, kuriuo nutarė ieškovo V. Č. ieškinį atmesti ir priteisė iš ieškovo atsakovui A. T. bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė paskolos santykių fakto. Ieškovas neįrodė, jog atliko pinigų perdavimo atsakovo, kaip paskolos gavėjo, nuosavybėn veiksmus, taip pat neįrodė paskolos gavėjo įsipareigojimo perduotą pinigų sumą grąžinti ieškovui kaip paskolos davėjui, neįrodė paskolos dalyko egzistavimo. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą ir peržiūrėjus priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinėje instancijoje, teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-743-357/2019, paliktas nepakeistas.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl proceso atnaujinimo pagrindų nurodė, kad pareiškėjas prašydamas atnaujinti bylą, užbaigtą nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prašymą atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įrodinėja pateiktais dokumentais – 2013 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-659 ir pateiktu lapu su ranka darytasi įrašais. Teismas vertindamas pateiktus dokumentus nustatė, kad operatyvus patikrinimas buvo atliekamas pareiškėjo atžvilgiu, tai yra pareiškėjas apie šią pažymą žinojo dar 2013 m. ir galėjo šiuos duomenis pateikti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu parengtą pažymą galėjo gauti ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vertindamas pateiktos pažymos turinį teismas konstatavo, kad jog turinys nepatvirtina ir juo labiau neįrodo tarp V. Č. ir A. T. neva buvusių paskolos teisinių santykių.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo pateikto lapo su ranka darytais įrašais vertinimo nurodė, kad iš lapo su rankraštiniais įrašais matyti, jog jame nurodytos tam tikros sumos ir žodžiai „nugriovimui“, „alga“, dėžutė“, „plytos, čerpės“, „grindys“, „vonios santechnika“, „plytelės“, „medžiai“ patvirtina nagrinėjant bylą A. T. išsakytą poziciją, jog jis vykdė V. Č. namo statybų techninę priežiūra ir atitinkamai V. Č. mokėjo sumas atsakovui statyboms vykdyti. Šios aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, su kurio išvadomis sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kai tai naujai paaiškėjusios ir esminę reikšmę turinčios aplinkybės, sudarančios pagrindą priimti kokybiškai kitokį sprendimą, nei jau yra priimtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo nurodyta daug duomenų ir aplinkybių, įvykusių prieš 7 metus. Teigia, kad joje glaustai pasisakoma apie A. T., todėl apelianto teigimu yra natūralu, kad jis negalėjo prisiminti, kas vyko prieš septynerius metus. Teigia, kad šiuo atveju pati Valstybinė mokesčių inspekcija disponavo duomenimis, tačiau nei patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės dėl A. T. grąžintinų sumų, nei pačios patikrinimo pažymos Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė. Teigia, jog pažyma patvirtina A. T. melą teisme, jog jis iš apelianto pinigų nesiskolino, kadangi būtent pažymoje esantys duomenys byloja ką kitą, kadangi pažymoje nurodoma, kad A. T. grąžino 19 000 LT skolą.
4.2. Apeliantas dėl paskolų ir piniginių lėšų deklaravimo nurodo, kad iš teikiamo ranka rašyto dokumento matyti, kad A. T. vien per keturi mėnesius gavo 221 000 LT sumą, kai viso namo sąmata paskaičiuota esant sukeltoms kainoms. Teigia, kad pinigų perdavimo faktus patvirtinantis rašytinis įrodymas su operatyvinio patikrinimo pažyma turi esminę reikšmę bylai, nes pinigų perdavimo sumos sutinka su deklaruotomis sumomis, kas patvirtina faktą, jog pinigai buvo perduoti ir tai nėra ketinimų deklaravimas. Apeliantas nesutinka su A. T. pozicija, jog pinigus naudodavo statybinėms medžiagoms, kadangi pats apeliantas pirkdavo statybines medžiagas, bei teigia, kad teismas nepagrįstai susiejo pasižymėtų darbų ir medžiagų kainas su A. T. skolintomis lėšomis.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo antstolis A. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Dėl įrodymų vertinimo ir piniginių lėšų deklaravimo nurodo, kad apie patikrinimo pažymą apeliantas turėjo žinoti, kadangi patikrinimas buvo atliekamas jo atžvilgiu, kuriame be kita ko ir pats dalyvavo ir kuri jam buvo įteikta. Teigia, kad pažymą galėjo pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu, bei gauti kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalykas buvo ar tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, ko apeliantas neįrodė, o duomenys dėl piniginių lėšų deklaravimo buvo nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendime.
5.2. Dėl ranka parengto dokumento vertinimo nurodo, kad pateiktame lape matyti įrašai „nugriovimui“, „alga“, „dėžutė“, „plytos, čerpės“, „vonios technika“, „plytelės“, „medžiai“ patvirtina A. T. teisme išsakytą poziciją, jog jis vykdė apelianto namo statybos techninę priežiūrą ir atitinkamai apeliantas mokėjo sumas atsakovui statyboms vykdyti. Teigia, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis dokumentas įrodo naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą priimti kokybiškai kitokį sprendimą. Pažymi, kad pateikti įrodymai tik patvirtina teismų padarytas išvadas, nustatytas faktines aplinkybes ir neįrodo pinigų perdavimo, kaip paskolos suteikimo A. T. fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto pateiktus rašytinius įrodymus juos įvertino netinkamai, neatsižvelgė į tai, jog teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, nei nustatytos įsiteisėjusiu teismo spendimu, dėl ko šiuo atveju netinkamai įvertinus rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikius proceso teisės normas neteisingai buvo išspręstas klausimas dėl apelianto prašymo pagrįstumo. A. T. su apeliantu nesutinka, iš esmės nurodo, kad apelianto teikiami įrodymai apeliantui buvo žinomi ir anksčiau, kadangi teikiama patikrinimo pažyma, tik patvirtina, jog patikrinimas buvo atliekamas apelianto atžvilgiu. Pažymi, jog šiuo atveju apelianto teikiami įrodymai patvirtina priimtų teismo sprendimų teisėtumą, o ne paneigia nustatytas faktines aplinkybes.
8. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą.
9. Pareiškėjas prašė procesą civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas ekstraordinariniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, tai yra jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
10. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-930-911/2019, priėmė sprendimą, kuriuo nutarė V. Č. ieškinį atmesti ir priteisė iš ieškovo V. Č. atsakovui A. T. bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog ieškovas V. Č. neįrodė 17 000 LT ir 390 000 LT sumų perdavimo atsakovui sutartinių paskolos santykių pagrindu fakto, neįrodė, jog atliko pinigų perdavimo atsakovui, kaip paskolos gavėjo, nuosavybėn veiksmus, taip pat neįrodė paskolos gavėjo įsipareigojimo perduotą pinigų sumą grąžinti ieškovui kaip paskolos davėjui. Ieškovas neįrodė paskolos dalyko egzistavimo. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą ir peržiūrėjus priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinėje instancijoje, teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-743-357/2019, paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmos instancijos teismo išvados pagrįstos ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė paskolos sutarčių sudarymo fakto; kaip ir neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovui.
13. Kaip matyti iš nutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių, byloje buvo keliamas klausimas ar tarp šalių, tai yra tarp apelianto V. Č. ir atsakovo A. T. susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, kas buvo apelianto ieškinio dalykas ir pagrindas. Šiuo atveju apeliantas teikia naujus rašytinius įrodymus, kurie jo vertinimu paneigia įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (nutarties 12 punktas) nustatytas faktines aplinkybes dėl paskolų fakto (ne)egzistavimo ir sudaro pagrindą priimti kitokį teismo sprendimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto pateiktus dokumentus dėl proceso atnaujinimo, pirmiausia nesutinka su apelianto pozicija, kad šiuo atveju teikiami įrodymai -2013 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-659 ir pateiktas lapas su ranka darytais įrašais apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomi ar tapo žinomi tik įsiteisėjus priimtam teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs apelianto pateiktą 2013 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. K1-659 nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. rugpjūčio 30 d. baigė mokestinį patikrinimą, pradėtą apelianto V. Č. atžvilgiu. Iš pažymos matyti, jog V. Č. teikdavo paaiškinimus (2013 m. rugpjūčio 24 d.), taip pat matyti, jog ši pažymą pačiam V. Č. buvo įteikta pasirašytinai, todėl akivaizdu, jog tiek pažymoje nurodyti duomenys, tiek pati pažyma apeliantui turėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo, pagal apelianto ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui metu. Analogiška išvada iš esmės daroma įvertinus ir apelianto teikiama lapą su ranka darytais įrašais iš kurio matyti, jog jo turinys, kurį galima laikyti apskaita dėl namo statybos buvo rengiami darant įrašus dėl materialių objektų kaip „dėžutė“, „grindys“, „medis“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios aplinkybės nėra laikytinos naujomis (nutarties 10 punktas).
15. Įvertinus apelianto ir atsakovo A. T. nurodomus argumentus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-743-357/2019 nustatytas aplinkybes šiuo atveju sutinkama ir su atsakovo A. T. argumentais, jog apelianto teikiami rašytiniai įrodymai ne paneigia, o patvirtina teismų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas A. T. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad iš apelianto pinigus gaudavo atliekant namo statybą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 penktajame punkte nurodyti atsakovo A. T. paaiškinimai, jog „Atsakovas užsakinėjo visas namui reikalingas medžiagas už ieškovą“ <...> „Kai ieškovas duodavo pinigų namo statybai, ieškovas turėjo popieriaus lapą, kuriame viską atžymėdavo ir atsakovas pasirašydavo, kad gavo pinigus. Kad gavo iš ieškovo pinigus atsakovas pasirašydavo prie konkretaus žodžio, pavyzdžiui „čerpėms“, „stogui“ ir pan. Jeigu visų duotų pinigų neišleisdavo, atsakovas ieškovui grąžindavo.“ Šio sprendimo 13 punkte teismas konstatavo – „Atsakovas vykdė ieškovui priklausančio namo statybą, ieškovas atsakovui perduodavo pinigus, su namo statyba susijusiems darbams vykdyti“. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl namo statybos nurodė ir Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-743-357/2019 devintajame punkte.
17. Įvertinus apelianto pateikta lapą su ranka darytais įrašais nustatyta, kad jame padaryti įrašai su sumomis, šalia darant įrašus „nugriovimui“, „alga“, „plytos, čerpės“, „dėžutė“, „grindys“, „vonios“, „santechnika“, „medžiai“, „grąžinta Aido“. Įrašai daryti laikotarpiu 2009 - 2010 metais. Faktą, jog šiame dokumente fiksuoti ne paskolos suteikimo duomenys, o namo statybos išlaidų apskaita patvirtina, ne tik nustatytos aplinkybės (nutarties 16 punktas), bet ir atskirojo skundo argumentai - apeliantas nurodo ir teikia įrodymus jog pirkdavo namui statybines medžiagas – apeliantas pateikė 2009 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo apeliantas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „WEST AKS“43 288,06 LT, 2019 m. liepos 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „WEST AKS“ parengtą 43 188,06 LT sąskaitą V. Č.. Iš šių duomenų, bei pateikto lapo, kuriame daryti įrašai ranka matyti, kad ši suma taip pat yra įtraukta į penktąją eilutę su prierašu „07.22“, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytas aplinkybes Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 darytina labiau tikėtina išvada (CPK 185 straipsnis), kad priešingai nei teigia apeliantas, jo pateikiami įrodymai tik patvirtina atsakovo teiktų paaiškinimų teisingumą Klaipėdos apylinkės teismui, bei patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo teisėtumą, kadangi šiuo atveju pateiktu rašytiniu įrodymu – lapu su ranka darytais įrašais tik dar kartą patvirtinimas faktas, jog apeliantas atsakovui perduodavo pinigus su namo statyba susijusiems darbams vykdyti.
18. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ginčo dalykas – tarp šalių (ne)susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad apeliantas nepateikė jokių paskolos faktą patvirtinančių duomenų, paskolos sutarčių. Šiuo atveju apelianto teikiamas lapas su ranka darytais įrašais, tik patvirtina jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus faktus, jog apeliantas duodavo pinigines lėšas A. T. namo statybai tarpusavio pasitikėjimo pagrindu ir niekaip nepagrindžia paskolos suteikimo fakto 112 951,81 EUR (390 000 Lt) ir ar 4923,54 EUR (17 000 LT) sumai, kas nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 tryliktajame punkte ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-743-357/2019 dvidešimt antrajame punkte.
19. Taip pat kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, jog šiuo atveju apelianto ir A. T. paskolos santykius patvirtina 2013 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-659. Iš šios pažymos šeštojo lapo pirmosios pastraipos matyti, kad atsakovas A. T. laikotarpiu tarp 2010 m. gegužės 18 d. – 2010 m. gegužės 31 d. pervedė 5502,78 EUR (19 000 LT) apeliantui, nurodydamas jog tai yra skola. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, buvo vertinamos apelianto finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Apeliantas teikdamas ieškinį dėl skolos priteisimo nurodė, kad „atsakovui pinigus paskolino 2009-2010 metais per kelis kartus. Paskolinta suma atsakovui buvo gal 390 000 LT, o prieš tai 2008-2009 metais paskolino dar 17 000 LT“ (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 pirmasis punktas). Taip pat nurodė, kad negražinta suma sudaro 20273,40 EUR (70.000,00 LT) (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019 (pirmasis punktas). Taigi kaip matyti iš apelianto argumentų jis buvo suteikęs bendrai 407 000 LT paskolą ir negrąžinta skolą sudaro 70 000 LT.
20. Įvertinus operatyvaus patikrinimo pažymą nustatyta, jog tikrinamo laikotarpio metu, kurio metu apelianto teigimu jis suteikė paskolą atsakovui nėra užfiksuoti jokie duomenys jog apeliantas tam tikru momentu ar skirtingais laikotarpiais pervedė A. T. 407 000 LT sumą, kaip ir nėra jokių duomenų, jog atsakovas tam tikru momentu ar skirtingais laikotarpiais yra pervedęs į apelianto sąskaitą 337 000 LT sumą ir liko skolingas 70 000 LT. Teismo vertinimu šios aplinkybės tik papildomai pagrindžia jau nustatytą faktą, jog tarp šalių nėra susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir pateikta operatyvaus patikrinimo medžiaga tik patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apeliantas atsakovui nebuvo pervedęs apelianto nurodomos paskolos sumos, nei tariamos paskolos sumos dalies atsakovas apeliantui nėra grąžinęs. Teismo vertinimu, ši pažyma tik patvirtina faktą, jog finansinėmis operacijomis apelianto nurodomos piniginės lėšos nebuvo pervedamos atsakovui, kaip ir atsakovas nėra pervedęs finansinių operacijų pagrindu apelianto teigimu grąžintos paskolos dalies sumos.
21. Kaip matyti apeliantas atskirajame skunde taip pat kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl atsakovo deklaracijų pateikimo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad apelianto teikiami rašytiniai įrodymai neturi jokios esminės reikšmės bylai, į tai, kad apelianto teikiami rašytiniai įrodymai jam buvo žinomi ir apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl tarp šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos keitimo ir į tai, kad tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-930-911/2019, tiek Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-743-357/2019 išsamiai pasisakė dėl deklaracijų teikimo aplinkybių, sprendžia, kad apelianto kvestionuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui ir plačiau dėl jų nepasisako (nutarties 24 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš esmės laiko juos deklaratyviais ir nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina sąlyga, kuriai esant procesas gali būti atnaujinamas, yra ta, kad pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, kuriuose būtų nurodyti esminiai duomenys, kurių pagrindu būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas, negu iki šiol buvo priimtas. Pateikti duomenys turi įrodyti priimto teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas apskritai nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kurių pagrindu būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas negu iki šiol buvo priimtas, o priešingai, apelianto pateikti įrodymai tik patvirtina atsakovo teiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme teisingumą dėl namo statybos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą dėl fakto aplinkybių nustatant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantas iš esmės nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų priimto teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nepateikė paskolos faktą pavirinančių duomenų (paskolos sutarties, raštelio ir ar kitų duomenų pagrindžiančių piniginių lėšų perdavimą paskolos pagrindu). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinės bylos atnaujinimui (nutarties 10 punktas)
23. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apelianto pateiktus atskirojo skundo argumentus nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir ar neteisėtumo, priešingai – pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apelianto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą, įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė apelianto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo byloje pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 7-23 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovo atstovas 2020 m. birželio 3 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš apelianto atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 544,50 EUR sumai. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš apelianto priteistinos rašytinais įrodymais pagrįstos 544,50 EUR atsakovo A. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. T. iš apelianto V. Č. 544,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.