- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2-930-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10743-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- A. T.
- Advokatai
- Gintaras Degimas, Jurgita Ivanauskienė
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20273,40 Eur negra?žintos paskolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sudarė kelias paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui A. T. paskolino 390 000 Lt ir 17 000 Lt. Ieškovo teigimu, šios sumos buvo skirtos atsakovui siekiant gauti ES paramą, šeimos verslui (duomenys neskelbtini). Negra?žinta suma sudaro 20273,40 Eur (70.000,00 Lt). Su atsakovu buvo ne karta? bendrauta, atsakovas buvo raginamas gra?žinti skolos likuti?. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu negali pateikti paskolos sutarties. Dėl paskolos sutarties kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau prašymas nebuvo patenkintas (b.l. 13-17).
2. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovui pinigus paskolino 2009-2010 metais per kelis kartus. Paskolinta suma atsakovui buvo gal 390 000 Lt, o prieš tai 2008-2009 metais paskolino dar 17 000 Lt. Buvo rašomi paskolos rašteliai. Paskolos rašteliai nebuvo tvirtinti notaro, kadangi su atsakovu buvo geri santykiai, ieškovas juo pasitikėjo. Kai ieškovas kraustėsi, paskolos rašteliai dingo. Kai pasakė atsakovui, kad dingo paskolos rašteliai, atsakovas ieškovą pradėjo ignoruoti. Atsakovas yra grąžinęs jam dalį pinigų grynais, kai grąžindavo abu pasirašydavo raštelį. Atsakovas jam pinigus grąžindavo įvairiomis sumomis (pavyzdžiui, 1000 Lt, 10 000 Lt), gal per 10-15 kartų yra grąžinęs pinigus. Atsakovas ieškovui negrąžino 70 000 Lt. Paskutinę pinigų dalį atsakovas grąžino gal 2013-2014 metais. Atsakovas pinigus iš jo skolinosi savo verslui, sakė, kad iš Europos Sąjungos fondų gaus paskolą, todėl reikia turėti savų pinigų. Atsakovas skolinosi pinigus pastatų statybai verslui (duomenys neskelbtini). Su atsakovu neaptarė skolos grąžinimo termino, žadėjo, kad atiduos, kai tik galės. Atsakovas taip pat vadovavo ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, vykdė namo statybos techninę priežiūrą. Atlygio ieškovas už tai atsakovui nemokėjo, kadangi jų toks buvo susitarimas. Šalys neturėjo jokių bendro verslo santykių. Kadangi ieškovo brolio vardu buvo nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo įgaliojimą jį tvarkyti, todėl šį turtą pardavė ir turėjo pinigų. Atsakovui skolino pinigus kaimo turizmo (duomenys neskelbtini) objektui statyti.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Atsakovo pozicija buvo nuosekli, kad jis iš ieškovo nesiskolino pinigų. Po to teismui atsakovas pateikė skolintojų sąrašą, kurį tikslino 7 kartus – sutampa tai, kad ieškovo nurodytos sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat buvo nurodytos. Atsakovas negrąžino ieškovui pinigų. Nuo 2016 m. deklaracijoje buvo nurodyta, kad egzistuoja ieškovo paskola. Kai ieškinys buvo pateiktas teismui, atsakovas tikslino savo deklaraciją. Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateiktas ieškovo sutikimas skolinti paskolą, o ne jo ketinimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, jog ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ieškovas nesuteikė ir neįrodė, jog suteikė paskolą atsakovui, todėl neegzistuoja atsakovui pareiga, ieškovo įvardijama kaip paskolos grąžinimas. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė ne tik paskolos sutarčių, iš kurių kildina reikalavimą nagrinėjamoje byloje, bet ir jokių kitų rašytinių ar daiktinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog neva tarp ieškovo bei atsakovo 2010 metais susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Pabrėžia, jog atsakovui apie tokių paskolų sutarčių, nei rašytinių, nei žodinių, sudarymą nėra žinoma. Joks pinigų perdavimo faktas nėra nurodomas ir grindžiamas. Pažymi, jog priešingai nei nurodoma ieškinyje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) žinioje nėra ir negali būti jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti paskolinių teisinių santykių, iš kurių ieškovas kildina reikalavimą nagrinėjamoje byloje, egzistavimą, nes tokie neegzistuoja. Ieškovo ieškinys yra grindžiamas išgalvotomis aplinkybėmis, o ne realiais įrodymais. Byloje esantys ieškovo atstovo bei atsakovo susirašinėjimai elektroniniu paštu nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo, nes juose niekaip neužsimenama apie jokias paskolas ar jų grąžinimą. Atsakovui žinoma apie daugiametį ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu, tad jokie glaudesni santykiai, juo labiau prievoliniai ar kitokie dalykiniai santykiai, neegzistuoja ir atsakovui yra nepriimtini dėl ieškovo atsakingumo stokos. Atsakovui visiškai aišku, jog paskolos sutarčių ieškovas negali rasti tik dėl vienintelės priežasties - nes tokios nebuvo sudarytos. Vienareikšmiai ir Valstybinė mokesčių inspekcija negali patvirtinti jokių paskolos sutarčių egzistavimo, nes jos nebuvo sudarytos ir juo labiau jai teiktos. Pabrėžia, jog ieškovas neįrodė, jog 2010 metais suteikė paskolas atsakovui. Teigia, jog Ieškovas yra sukūręs melagingų aplinkybių, išgalvojęs paskolų grąžinimo terminą – 2017 m. gruodžio 31 d. Neįtikima atsakovui tai, jog ieškovas skolinęs tokias dideles sumas atsakovui, neatsimintų tikslaus termino, kada šios paskolos turėtų būti grąžintos. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą lėmė aplinkybė, jog, ieškovas dėl kažkokių priežasčių siekia nepagrįstai praturtėti, ieškovas daugybę metų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tad elgsena, išgalvojant ieškinio pagrindą bei dalyką, gali būti įtakota ir šios priklausomybės. Prašo ieškovo ieškinį atmesti ir atsakovo naudai priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas neskolino jam pinigų. Atsakovas vykdė ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą ir duodavo pinigus šiam namui statyti. Atsakovas užsakinėjo visas namui reikalingas medžiagas už ieškovą. Ieškovas nesirūpino namo statyba, visus klausimus sprendė atsakovas. Namo statyboje dalyvavo nuo pat pradžių – surado architektą, ruošė projektą, iki pat pabaigos. Už ieškovą net rinko spalvas. Tuo metu ieškovas turėjo daug problemų - vyko jo skyrybos, vaikus norėjo vaikų teisių tarnyba iš jo atimti, ieškovas vartojo daug alkoholio, iš pat ryto dažnai būdavo girtas ir po to nieko neprisimindavo. Keista, kad ieškovas pametė dokumentus, nes ieškovas yra labai atsargus žmogus. Nežino kodėl ieškovas iš jo prašo priteisti pinigus, gal todėl, kad ieškovas turi problemų. Su ieškovu buvo įvykęs konfliktas dėl jo namo statybos, nes ieškovui pradėjo nepatikti namo kokybė, reiškė pretenzijas dėl darbų atlikimo termino. Kai ieškovas duodavo pinigų namo statybai, ieškovas turėjo popieriaus lapą, kuriame viską atžymėdavo ir atsakovas pasirašydavo, kad gavo pinigus. Kad gavo iš ieškovo pinigus atsakovas pasirašydavo prie konkretaus žodžio, pavyzdžiui „čerpėms“, „stogui“ ir pan. Jeigu visų duotų pinigų neišleisdavo, atsakovas ieškovui grąžindavo. Negali pasakyti kokia buvo ieškovo jam perduotų pinigų bendra suma. Kitų piniginių santykių su ieškovu neturėjo. Atsakovas turi kaimo turizmo verslą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), ten yra pastatyti 4 pastatai. Trys pastatai pastatyti iš Europos Sąjungos paramos, o ketvirtas pastatas – iš atsakovo pasiskolintų lėšų. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra deklaravęs visas gautas paskolas. Deklaracijas yra tikslinęs 7 kartus, tam, kad jos atitiktų teisybę. 2016 m. deklaraciją tikslino dėl močiutės paskolos. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto ieškovo rašto, kuris adresuotas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, mano, kad tai tik ieškovo ketinimas suteikti jam paskolą, tai ieškovo sprendimas suteikti paskolą, tačiau tai ne paskolos sutartis. Europos Sąjungos paramos gavimo sąlyga buvo nurodyti finansinius dokumentus, kad atsakovas gaus lėšas. Šį dokumentą atsakovas teikė pats Nacionalinei mokėjimo agentūrai kaip įrodymą, kad turės savo lėšų dalį. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo ir ieškovo ketinimą paskolinti atsakovui pinigus, kad nekiltų problemų. Valstybinė mokesčių inspekcija teismui rašte nurodo, kad paskolos sutarčių tarp šalių nėra. 2012-2013 m. buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), atsakovas yra direktorius. Ši įmonė vykdė veiklą apie porą savaičių, po to sustabdė veiklą.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovė advokatė Jurgita Ivanauskienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad esminė paskolos sutarties sudarymo sąlyga – pinigų perdavimas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie paskolos sutartį. Ieškovo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Ieškovas nurodė, kad nepamena skolintų sumų, sakė, kad per 4-5 kartus skolino atsakovui įvairias sumas, nurodo, kad gal buvo 17000 Lt ir 390000 Lt sumos. Byloje nėra įrodymų apie paskolos egzistavimą. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos yra išvestiniai dokumentai, o paskolos egzistavimas turi būti įrodytas pirminiais dokumentais. 2016 m. atsakovo teiktoje deklaracijoje yra nurodytas ieškovo ketinimas, deklaracijas atsakovas tikslino savo močiutės aspektu ir neatkreipė dėmesio iki 2018 m., kad deklaracijoje negali būti užfiksuotas tik paskolos suteikimo ketinimas. Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateiktas tik ieškovo ketinimas paskolinti lėšas, kurs nebuvo realizuotas. Sutikimas skolinti pinigus nėra paskolos sutartis. Paskolos dalykas nebuvo atsakovui perduotas. Tai yra neįrodyta. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovui davė pinigus savo namo statybai, bet dokumentų nepateikė. Ieškovo elgesys neatitinka protingo ir apdairaus asmens principų - ieškovas pameta dokumentus, nežino kada buvo pinigai paskolinti. Mano, kad ieškovas yra nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
7. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės medžiagos nustatyta, jog ieškovui V. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – vila, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 108). Atsakovas A. T. yra pokyliu? namu? (duomenys neskelbtini), įkurtų pagal projektą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 101-104). Šalys nurodė, jog atsakovas vykdė ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą bei namo statybos techninę priežiūrą. Atsakovui vadovaujant ieškovui priklausančio namo statybai, ieškovas perduodavo atsakovui pinigus su namo statybą susijusioms išlaidoms padengti. Šiuo pagrindu ieškovas yra ne kartą perdavęs atsakovui, o atsakovas priėmęs iš ieškovo pinigus. Ginčo, jog atsakovas vykdė ieškovo namo statybą ir šiuo pagrindu atsakovas iš ieškovo gaudavo pinigus statybos darbų išlaidoms dengti, byloje nėra. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2010 m. sudarė kelias paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui A. T. paskolino 390 000,00 Lt ir 17 000,00 Lt. Ieškovo teigimu, šios sumos buvo skirtos atsakovui siekiant gauti Europos Sąjungos paramą, šeimos verslui (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog paskolos sutarčių pateikti negali, tačiau tvirtina, jog paskolos sutartys su atsakovu buvo sudarytos, todėl atsakovas ieškovui yra skolingas 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) dydžio negrąžintos paskolos.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kaip matyti iš CK 6.870 straipsnyje įtvirtintos paskolos sutarties sampratos, paskolos sutartis yra realinė, todėl paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
9. Ieškovas teigia, jog su atsakovu buvo sudarytos paskolos sutartys, tačiau šių sutarčių, įrodančių prievolinių santykių egzistavimą pateikti negali. Rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas byloje įrodinėja, jog pinigai atsakovui buvo perduoti ir atsakovas išreiškė valią juos priimti paskolos pagrindu, yra ieškovo 2010-12-16 raštas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei atsakovo deklaracijos, teiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruojant gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo šaltinius.
10. Byloje pateiktas ieškovo V. Č. 2010-12-16 raštas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame nurodoma, jog ieškovas V. Č., išnagrinėjęs atsakovo A. T. prašymą paskolinti pinigų pagal pateiktą „A. T. kaimo turizmo sodybos įkūrimas” projektą bei visą ūkinę-finansinę veiklą patvirtinančius dokumentus, 2010-12-17 priėmė sprendimą suteikti 390 000 Lt paskolą (b. l. 126). Papildomų įrodymų, apie ieškovo priimto sprendimo vykdymą - paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, kaip paskolos gavėjui, minėtame rašte nurodoma nėra. Iš bylose esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovui buvo suteikta Europos Sąjungos parama, įgyvendinant „A. T. kaimo turizmo sodybos įkūrimas” projektą, pagal 2011-04-29 paramos sutartį, sudarytą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos. Parama suteikta pagal atsakovo, kaip paramos gavėjo, pateiktus mokėjimo prašymus (b. l. 103-104). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog Europos Sąjungos paramos gavimo sąlyga buvo nurodyti finansinius dokumentus, kad atsakovas gaus lėšas. Byloje pateiktas atsakovo mokesčių mokėtojo pranešimas apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, iš kurio nustatyta, jog tarp atsakovo nurodytų fizinių asmenų, iš kurių atsakovas gavo pinigines lėšas, ieškovo V. Č. nėra (b. l. 85-91). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovui priėmus sprendimą suteikti atsakovui paskolą, tačiau faktiškai pinigų neperdavus, paskolos sutartis, kaip realinis sandoris, negali būti laikomas sudarytu. V. Č. 2010-12-16 rašte Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nėra jokių įrašų apie 390 000 Lt sumos perdavimą grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu, taip pat duomenų apie pinigų perdavimo momentą. Iš ieškovo V. Č. 2010-12-16 rašto Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos, matyti, jog rašte formuojamas vienašalis ieškovo sutikimas skolinti pinigus atsakovui. Papildomų įrašų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas sutinka priimti pinigus ir juos priėmė bei įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus, minėtame rašte nurodyta nėra. Sutartys ar kitokio pobūdžio dokumentai, kuriuose būtų išreikšta atsakovo valia dėl paskolos priėmimo byloje nepateikti.
11. Ieškovas teigia, jog atsakovui ieškovo skolintos 17 000 Lt ir 390 000 Lt sumos, paties atsakovo buvo nurodytos Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruojant įsigyto turto šaltinius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos pranešime dėl informacijos apie V. Č. ir A. T. pateikimo nurodė, jog A. T. pateiktose 2016-09-14 ir 2018-11-02 pranešimo formose duomenų apie pasiskolintas 17 000 Lt ir 390 000 Lt pinigines lėšas iš V. Č., A. T. buvo nurodęs. Pranešimas buvo tikslintas septynis kartus. 2018-12-13, 2019-02-28 ir 2019-02-28 pateiktose Pranešimo formose apie pasiskolintas pinigines lėšas iš V. Č., A. T. nenurodė (b. l. 124). Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog siekdamas gauti paramą „A. T. kaimo turizmo sodybos įkūrimas” projekto įgyvendinimui, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaravęs visus galimus pajamų šaltinius, kaip įrodymą apie galimą finansavimą. Pažymėjo, jog paskola iš atsakovo nebuvo gauta, todėl atsakovas tikslino savo deklaraciją. Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos pranešime teismui nurodė, kad dokumentų apie sudarytas paskolos sutartis tarp V. Č. ir A. T. neturi, taip pat neturi duomenų apie A. T. teiktus dokumentus dėl paskolos grąžinimo (b. l. 124).
12. CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi ieškovo nurodomu paskolų suteikimo atsakovui laikotarpiu (2008 m. – 2010 m.) numatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Rašytinių paskolos sutarčių, dėl ieškovo nurodytų sumų, byloje nėra pateikta. Teismas sprendžia, kad ieškovo 2010-12-16 raštas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos, atsakovo deklaracijos, teiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruojant įsigyto turto šaltinius, yra vienašaliai dokumentai, nepatvirtinantys fakto, kad ieškovas, kaip paskolos gavėjas, yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, įrodantį paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, kaip paskolos gavėjui. Ieškovas nurodo, jog suteikė atsakovui 17 000 Lt ir 390 000 Lt dydžio paskolas, o atsakovas dalį paskolos grąžino. Negrąžinta ir ieškovo reikalaujama paskolos dalis sudaro 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ir apie galimai suteiktos paskolos dalies grąžinimą. Ieškovui suteikus 17 000 Lt ir 390 000 Lt dydžio paskolas atsakovui ir reikalaujant 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) sumos, kaip negrąžintos paskolos dalies, atsakovo grąžintos paskolos dalis sudarytų 337 000 Lt (17 000+390 000-70000). Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog 337 000 Lt dydžio paskolos suma atsakovo buvo grąžinta ieškovui.
13. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Ieškovo V. Č. 2010-12-16 rašte Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos nurodyta, jog ieškovas priėmė sprendimą suteikti paskolą (paskolinti pinigų). Atsakovo teigimu, A. T. mokesčių mokėtojo pranešime Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, atsakovas nurodė ne gautas iš atsakovo sumas, tačiau galimus finansavimo šaltinius, ieškovo ketinimą paskolinti atsakovui pinigus, kaip sąlygą, užtikrinančią galimybę gauti Europos sąjungos paramą. Tam, kad tarp šalių paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Atsakovas vykdė ieškovui priklausančio namo statybą, ieškovas atsakovui perduodavo pinigus, su namo statyba susijusiems darbams vykdyti. Atsakovas vykdė projektą „A. T. kaimo turizmo sodybos įkūrimas”, projekto metu teikė mokėjimo prašymus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos dėl paramos suteikimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo ir ieškinyje nurodytas sumas (390 000 Lt ir 17 000 Lt). Nesant rašytinių paskolos sutarčių, pinigų perdavimo atsakovui, kaip paskolos gavėjui, faktą patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, jog visų šių šalių nurodytų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, jog šalis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o atsakovas naudojosi ieškovo pagalba, surašant 2010-12-16 raštą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdamas įgyvendinti projektą „A. T. kaimo turizmo sodybos įkūrimas”.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė 17 000 Lt ir 390 000 Lt sumų perdavimo atsakovui sutartinių paskolos santykių pagrindu fakto. Ieškovas neįrodė, jog atliko pinigų perdavimo atsakovo, kaip paskolos gavėjo, nuosavybėn veiksmus, taip pat neįrodė paskolos gavėjo įsipareigojimo perduotą pinigų sumą grąžinti ieškovui kaip paskolos davėjui. Ieškovas neįrodė paskolos dalyko egzistavimo. Teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl jį atmeta.
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad atsakovas A. T. patyrė 2507,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 69, 71, 82, 114). Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo V. Č. atsakovui A. T. priteisiama 2507,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
16. Byloje susidarė 5,15 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str.) b. l. 136). Iš ieškovo priteisiama 5,15 Eur suma šių išlaidų valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2507,12 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septynis eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,15 (penkis eurus 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.