Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Y. K. atstovės advokatės R. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo Y. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su 430 pakelių cigarečių „NZ Gold super slims“, 100 pakelių cigarečių „Premjer“, 90 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 10 pakelių cigarečių „Magnat 7“ bei vilkiko „MB 2540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UPTĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir jo techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. K. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 18 d. 12.30 val., vairuodamas vilkiką „MB 2540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UPTĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, t. y. nepateikiant muitinės kontrolei, slėpdamas vilkiko kabinoje esančiose trijose plastmasinėse kuro talpose ir dvejose automobilinėse daiktinėse, skirtose maistui laikyti, gabeno 430 pakelių cigarečių „NZ Gold super slims“, 100 pakelių cigarečių „Premjer“, 90 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 10 pakelių cigarečių „Magnat 7“, kurių bendra vertė yra 4883,10 Lt (37,56 MGL).

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra bylų, kurias nagrinėdamas teismas ir didelio cigarečių kiekio gabenimo atveju netaikė transporto priemonių konfiskavimo, kadangi transporto priemonės specialiai nebuvo pritaikytos kontrabandos gabenimui (Nr. N662-1547/2010). Klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo, kai ji nebuvo specialiai perdirbta ar kitaip pritaikyta kontrabandos dalyko gabenimui, spręstinas individualiai kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir sankcijos individualizavimo reikalavimą (ATPK 20 str.). Teismas, grįsdamas skundžiamą nutarimą tuo, kad gabentų cigarečių kiekio pažeidėjas nebūtų galėjęs gabenti be konfiskuotos transporto priemonės, neįvardino nei cigarečių apimties (tūrio), nei svorio (kilogramų), nei kitų parametrų, kurie galėtų realiai pagrįsti, kad toks kiekis nebūtų pakeliamas fizinio asmens (vyriškio) jėgomis ir sutalpinamas į kelioninį lagaminą ar pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrindas taikyti papildomą sankciją – krovininės transporto priemonės konfiskavimą – nėra įrodytas. Be to, vargu, ar galima teigti, kad toks slėpimo būdas, koks buvo pasirinktas Y. K., ypatingai apsunkino kontrabandos dalyko suradimą – nereikėjo nei ardyti transporto priemonės konstrukcijos, nei apdailos elementų, pareigūnui pakako rankomis atidaryti kabinoje stovinčius bakus ar dėžes. Tokio kiekio cigarečių gabenimui nėra reikalinga krovininė transporto priemonė – cigaretės galėjo būti vežamos tiek bet kokiu lengvuoju automobiliu, tiek rankiniame bagaže, einant per sieną pėsčiomis.

Pažeidėjo atstovės nuomone, teismo argumentai dėl paslėptų cigarečių suradimo apsunkinimo atmestini. LVAT nagrinėtose bylose (Nr. N575-431/2012, N575-193/2012) yra pasisakęs, kad pats slėpimo faktas nėra pagrindas taikyti transporto priemonės konfiskavimą, jei automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandos dalykui paslėpti. Vien tai, kad cigaretės buvo paslėptos, savaime nesudaro pagrindo skirti automobilio konfiskavimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad nors teismas paminėjo nutarime faktus, kad pažeidėjas turi 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių 2 – mažamečiai, jo atlyginimas nedidelis, tačiau, pažeidėjo atstovės nuomone, į juos nebuvo atsižvelgta. Sunki kaltininko materialinė padėtis laikoma viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiuo atveju iš gaunamų pajamų pažeidėjas, kuris dar privalo rūpintis ir šeima, jokiu būdu negalės atlyginti dėl jo kaltės konfiskuoto vilkiko vertės, transporto priemonių prastovų, mokėjimų už aikštelę ir t. t. Vien paskirtos baudos suma ir konfiskuotų cigarečių vertė viršija pažeidėjo 7 mėnesių darbo užmokesčio sumą, o jei pažeidėjui dar tektų darbdaviui kompensuoti ir visą konfiskuotos transporto priemonės vertę, akivaizdu, kad tai iš esmės paveiktų visą pažeidėjo ir jo šeimos tolesnį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas kaltę pripažino ir gailėjosi, padarytą pažeidimą aiškino sunkia materialine padėtimi bei papildomomis didelėmis išlaidomis dėl prieš keletą savaičių Lenkijoje netinkamai įforminto leidimo, tokios neproporcingos papildomos sankcijos taikymas šiam pažeidėjui nelaikytinas pagrįstu.

Transporto priemonės vertė yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas turėtų atsižvelgti, individualizuodamas bausmę, ypač tokiu atveju, kai nėra kitų pagrindų papildomai nuobaudai skirti. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju pažeidėjui sąlygos tokias pareigas, kurių realiai įvykdyti jis negalės, o pernelyg sunkias finansines pasekmes sukeliančios bausmės skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, nepasiektų savo tikslų. Iš anksto žinant, kad pažeidėjas neturi ir greičiausiai neturės materialinių galimybių kompensuoti konfiskuotos transporto priemonės vertės, pažeidėjas būtų baudžiamas per griežtai ir realiai negalėtų atstatyti iki pažeidimo buvusios padėties. Iš kitos pusės – faktiškai būtų baudžiamas ne pažeidėjas, o transporto priemonės savininkas, kuris visiškai nėra prisidėjęs prie pažeidimo padarymo.

Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad vilkiko konfiskavimas pakenktų ne tik pažeidėjui, bet ir jo šeimos nariams, kad jo materialinė padėtis yra sunki, negali nulemti skundžiamo nutarimo panaikinimo. Y. K. pažeidimą padarė tyčia, t. y. jis sąmoningai slėpė cigaretes, siekdamas kontrabandos būdu jas pervežti per valstybės sieną, todėl jis žinojo apie galimas neigiamas pasekmes. Tai, kad pažeidėjas rizikavo savo ir šeimos gerove, tik neigiamai apibūdina jo asmenybę, todėl tai nesuteikia pagrindo švelninti jo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė Y. K. 5000 Lt baudą su 430 pakelių cigarečių „NZ Gold super slims“, 100 pakelių cigarečių „Premjer“, 90 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 10 pakelių cigarečių „Magnat 7“ bei vilkiko „MB 2540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UPTĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir jo techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Kaip matyti iš skundo turinio, pažeidėjo Y. K. atstovė advokatė R. A. ginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimą.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (LVAT nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (VAT nutartis Nr. ATP-622-533/2011).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 str., iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Y. K. gabentos cigaretės rastos paslėptos vilkiko kabinoje, sudėtos 3 plastmasinėse kuro talpose ir 2 automobilinėse daiktinėse, skirtose maistui laikyti (b. l. 1), tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių (iš viso 630 pakelių cigarečių) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). Y. K. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį cigarečių kitu būdu, o gabeno jas slėpimui panaudodamas vilkiko „MB 2540“ salone esančias daiktadėžes ir kuro talpas, kas įrodo, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus vilkiko, būtų neįmanomas. Minėtos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad transporto priemonėje nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti per sieną. Apylinkės teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, minėtą aplinkybę įvertino. Taip pat vertintinas ir tas skundo argumentas, kad kuro bakai ir maisto dėžės nėra krovininės transporto priemonės dalis.

Kaip minėta, ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Y. K. neskiriant papildomos nuobaudos – vilkiko „MB 2540“ – konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. Y. K. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda – turto konfiskavimas, susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebūtų pažeista. Tai vertintina kaip proporcinga priemonė siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto jam gabenti būtina transporto priemonė. Vilkikas nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos jas paslėpus daiktadėžėse ir kuro talpose, slepiant ir tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui Y. K., o UPTĮ „Idilija“, savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti turto konfiskavimo, kas pripažįstama ir teismų praktikoje (LVAT nutartys Nr. N575-2637/2011, N438-894/2012). Vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (šiuo atveju vilkikas „MB 2540“, valst. Nr. CI2830) kontrabandos administracinio teisės pažeidimo bylose pagal ATPK 210 str. 2 d. gali būti konfiskuotas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Tai, kad, kaip nurodoma skunde, transporto priemonės savininkui galimybė išieškoti konfiskuotos transporto priemonės vertę iš pažeidėjo yra apsunkinta dėl pažeidėjo sunkios materialinės padėties, minėtos išvados dėl turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo nekeičia.

Aplinkybė, kad transporto priemonės vertė yra didesnė, nei kontrabanda gabentų prekių vertė, taip pat nėra pagrindas jos nekonfiskuoti (LVAT nutartys Nr. N16-1171/2007, N444-1278/2007, N62-2295/2011, N438-885/2012). Šiuo atveju, atsižvelgiant į kontrabandos daiktų ir automobilio, kuriuo buvo gabenti tokie daiktai, vertes, negalima daryti išvados, kad administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.

Pakeisti skundžiamo nutarimo nesuteikia pagrindo ir tie skundo argumentai, kad pažeidėjas turi 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių 2 – mažamečiai, jo atlyginimas nedidelis. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra pavojingas, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas, tame tarpe ir papildomas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (neskiriant transporto priemonės konfiskavimo) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo transporto priemonę „MB 2540“, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto Y. K. atstovės advokatės R. A. apeliacinio skundo ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.