- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3348-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44210-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Laimontas Gasiūnas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2019 m. spalio 16 d., apie 01.44 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad turėjo finansinių sunkumų savo įmonėje. Dvi paras buvo nemiegojęs. Po vidurnakčio nutarė nuvykti į kavinę (duomenys neskelbtini). Galvojo stresą numalšinti alkoholiu. Išgėrė 3 bokalus stipraus alaus. Sėdo į jam priklausantį automobilį BMW. Važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Buvo patikrintas alkotesteriu. Sutinka su alkotesterio parodymais. Labai gailisi dėl elgesio. Nesusilaikė dėl tam tikros psichologinės įtampos, skyrybų, sunkiai išgyveno dėl dukros. Tai didžiausia jo gyvenimo klaida, iš kurios pasimokys. Niekada negalės sau atleisti. Gyvena netoli tos kavinės, t. y. apie vieną kilometrą. Iš kavinės važiavo namo. Sėdėdamas galvojo, gal neverta vairuoti transporto priemonės. Pamatęs, kad nebuvo judėjimo, padarė klaidą. Kaip suprato, iš kavinės buvo pranešimas, kad jis, manevruodamas prie kavinės, prisiglaudė prie kitos transporto priemonės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2019 m. spalio 16 d., apie 01.23 val., gavo pranešimą, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ restorano (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) rajono važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai girtas. Šį automobilį pastebėjo važiuojantį prieš eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė. Automobilį vairavo A. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Vairuotojas neneigė, kad girtas vairuoja automobilį. Jam buvo nustatytas 2,64 ir 2,44 promilių girtumas (b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. 01.22 val. užregistruotas įvykis, jog prie „(duomenys neskelbtini)“ restorano link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai girtas, pavojingai vairuoja (b. l. 5).
Iš vyriausiojo patrulio P. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 16 d., apie 01.23 val., patruliuojant su vyr. patruliu M. R., gavo pranešimą, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ restorano, ties (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis BMW, (duomenys neskelbtini) vairuoja pavojingai, galimai girtas. Pastebėjus minėtą automobilį, kuris manevravo pavojingai, važiavo prieš eismą, jį prie namo (duomenys neskelbtini) sustabdė. Bendraujant su vairuotoju A. B., jo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus, ar pastarasis yra vartojęs alkoholio, jo atsakymas buvo teigiamas (prieš pusę valandos). Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu jam nustatytas 2,64 prom. girtumas, antru pūtimu – 2,44 prom. girtumas (b. l. 7).
Iš vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. 01.19 val., patruliuojant su vyr. patruliu D. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ restorano, ties (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja pavojingai, galimai girtas. Į įvykį buvo išsiųsti patruliai „V1921“ ir „1940“, kurie sustabdė minėtą automobilį. Jiems (policijos pareigūnams) nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad BMW vairuotojas atsitrenkė į stovintį automobilį prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Susisiekė su automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku T. M. (T. M.), kuris paaiškino, kad 2019 m. spalio 15 d., apie 24.00 val., pastatė automobilį adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, o 2019 m. spalio 16 d., apie 01.44 val., pareigūnai pranešė apie apgadintą automobilį. Liudytoja I. P. paaiškino, kad į „Čili“ piceriją (duomenys neskelbtini) atėjo vyriškis, kuris užsisakė alaus, išgėrė ir išėjo. Ji matė kaip minėtas vyriškis atsisėdo už automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, pradėjo važiuoti ir galu atsitrenkė į stovintį automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neišlipęs nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) priešpriešine eismo juosta. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. B. dėl eismo įvykio surašytas protokolas (b. l. 10).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio BMW 330xd DPF Aut. A6, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 5 371 Eur be PVM (b. l. 30).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad keleivinio automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujas savininkas nuo 2019 m. liepos 8 d. yra A. B. (b. l. 22).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. 01.44 val. A. B. nustatytas 2,64 promilės girtumo laipsnis, o 02.02 val. – 2,44 prom. (b. l. 25, 27, 28).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, A. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo M. R. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklių duomenys, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio pažymos, neblaivumo nustatymo aktas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. B. vairavo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas A. B. sūnėno Ž. Č. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). A. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 37, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (BK 40 str. 2 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. B. šią sąlygą atitinka, nes jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, buvo vienas iš (duomenys neskelbtini). Iš M. L. tarpininkavimo rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) vykdė ne tik Lietuvos teisiniuose aktuose (duomenys neskelbtini) priskirtas funkcijas, bet ir dalyvavo pasiruošimo stoti į (duomenys neskelbtini). Viena iš šios programos sudedamųjų dalių – (duomenys neskelbtini). A. B. šiame sunkiame tiek teisinio reglamentavimo, tiek techninio įgyvendinimo bare aktyviai dirbo nuo pat pradžių, vadovavo, koordinavo ir dalyvavo derinant su kitomis (duomenys neskelbtini) valstybėmis. Būtent A. B. dėka Lietuva buvo pripažinta kaip viena iš sėkmingiausiai užbaigusi pasiruošimo etapą ir (duomenys neskelbtini) patikima valstybė. A. B. teisėsaugos institucijose dirbo dar prieš įsidarbindamas (duomenys neskelbtini), tad jo patirtis buvo daug kuo naudinga kuriant šiuolaikinę (duomenys neskelbtini) tarnybą. Kitas didelis A. B. kaip (duomenys neskelbtini) nuopelnas – sukurti darbuotojams šiuolaikines darbo sąlygas. Naujas (duomenys neskelbtini) pastatas yra didžia dalimi A. B. pastangų dėka. Iš (duomenys neskelbtini) dekretų matyti, kad A. B. apdovanojamas (duomenys neskelbtini), A. B. suteiktas (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad A. B. apdovanojamas (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas. Teismo posėdyje A. B. nurodė, kad pasirinko kaip laiduotoją sūnėną, nes šiuo metu jie gyvena kartu, augina nepilnametes dukras, jos draugauja, turi bendrų interesų, taip pat kartu lankosi sporto klube. Mano, kad sūnėnas yra autoritetas, nerūkantis, negeriantis, jis yra (duomenys neskelbtini). Įvykio metu sūnėnas su juo kartu gyveno. Sūnėnas įvykį vertina neigiamai, nes pats nevartoja alkoholio, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Vairuotojo pažymėjimą pats turi, padeda susisiekti su dukra, pagelbėja visose situacijose. Sūnėno pavyzdys jį įtikino po šio įvykio visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, nes alkoholis daro neigiamą įtaką visuomenės elgesio normų laikymosi prasme. Pateiktą prašymą dėl laidavimo palaiko. Teismo posėdyje A. B. gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju A. B. laiduotoju sutinka būti jos sūnėnas Ž. Č., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad darys teigiamą įtaką savo dėdei savo asmeninėmis savybėmis, jo veiklos pobūdis užtikrins nuolatinę jo priežiūrą, jų tarpusavio ryšys bus pagrindu tiek teigiamai įtakoti A. B., tiek nuolatinei jo priežiūrai. Žinoma, jo požiūriu, toks A. B. elgesys yra smerktinas ir netoleruotinas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į A. B. padaryto nusikaltimo pasekmes, pavojingumo laipsnį ir jo asmenines savybes, galima drąsiai teigti, kad jis (Ž. Č.) galės savo asmeninėmis savybėmis, t. y. gyvenimo būdu, požiūriu į vertybes, padaryti jam teigiamą įtaką. Jis (Ž. Č.) turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, neteistas. Yra šalininkas ir aktyvus propaguotojas sveiko gyvenimo būdo. Kartu su A. B. nuolat lankosi sporto klube. Dažnai dalyvauja sporto renginiuose, visiškai nevartoja alkoholio, abu augina mažametes dukras ir savo šeimą įpratino prie tokio gyvenimo būdo. Tvirtai įsitikinęs, kad ir A. B. turės tokį patį pažiūrį į gyvenimo būdą ir vertybes, kas neabejotinai teigiamai įtakos jo tolimesnį elgesį. Be to, ne vien jo asmeninės savybės teigiamai įtakos A. B. ir tokiu būdu užtikrins, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bet ir jo gyvenimiška bei teigiama darbinė patirtis garantuos, kad A. B. atleidus nuo atsakomybės bus pasiekti bausmės tikslai. Daugiau kaip 20 metų jis išdirbo (duomenys neskelbtini). Tai užtikrina jam teisę ir galimybę vykdyti nuolatinę A. B. priežiūrą, kas leis kontroliuoti ir įtakoti jo veiksmus bei elgesį. Tai atitinkamai garantuoja, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad giminyste pagrįstas tarpusavio ryšys užtikrins jo (Ž. Č.) teigiamą įtaką A. B. ir pastarojo nuolatinę priežiūrą. Su A. B. gyvena viename name. Ši aplinkybė suteikia jiems su A. B. galimybę nuolatos bendrauti, kartu praleisti laisvalaikį. Teisiamajame posėdyje Ž. Č. papildomai nurodė, kad su dėde apie patį įvykį kalbėjosi. Pats nepateisina tokio elgesio. Dirbo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra pensijoje, ieškosi darbo. Turi vieną dukrą. Jų ryšiai su dėde yra geri ir tikisi savo pavyzdžiu padėti. Su dėde matosi dažnai, būna kartu, eina sportuoti, leidžia laisvalaikį, išeina į miestą, jų dukros tarpusavyje bendrauja, skirtumas tarp jų yra nedidelis. Neteistas. Baustas administracine tvarka už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje. Savo prašymą dėl laidavimo palaiko. Iš kartu su prašymu pateiktos charakteristikos matyti, kad Ž. Č. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareigūnas dirbdamas (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini). Ž. Č. pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vykdė gerai, atsakingai, buvo įgijęs didelę darbo patirtį dirbdamas įvairiuose (duomenys neskelbtini) nuolat (duomenys neskelbtini), oficialių renginių metu, per kuriuos dirbdavo tiksliai bei atsakingai. Pagrindinė tarnybos vieta buvo (duomenys neskelbtini) pastate. Pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus atitiko fizinio pasirengimo, šaudyklos ir prievartos veiksmų panaudojimo reikalavimus. D. D. (duomenys neskelbtini) organizuojamuose mokymuose, jų metu būdavo dėmesingas. (duomenys neskelbtini) Ž. Č. dirbdamas (duomenys neskelbtini) buvo disciplinuotas, punktualus, visada tvarkingas. Domėjosi ir drąsiai diskutuodavo įvairiais tarnybos klausimais, teikdavo pasiūlymus, visada turėjo savo nuomonę. Pamainoje buvo gerbiamas, su kolektyvu sutardavo gerai, nekonfliktiškas, komunikabilus. Daug kartų (duomenys neskelbtini) buvo skatintas vienkartine pinigine išmoka, (duomenys neskelbtini) padėkomis, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) padėka (už (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) padėka, (duomenys neskelbtini) buvo apdovanotas (duomenys neskelbtini). 2016, 2017 ir 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadose pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, Ž. Č. yra neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, baustas už administracinius nusižengimus.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas Ž. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sūnėnas, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas A. B. elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti A. B. teigiamą įtaką, nes yra jo sūnėnas, kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius (BK 40 str. 1 ir 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką A. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką, jam nustatytinas prokurorės siūlomas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – vieneri metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 16 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju A. B. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į žemesnės instancijos teismų padarytų išvadų, pirma, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. daugiau nebesės prie vairo neblaivus (ši išvada padaryta atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės), antra, dėl turto konfiskavimo privalomumo (šiuo atveju asmenybę, asmens socialinę ir turtinę padėtį vertinant jo nenaudai), nenuoseklumą. Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi dar vienoje kasacinėje byloje, atkreipdamas dėmesį į pirmosios instancijos teismo nenuoseklumą, t. y. teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, bet kartu, įžvelgęs jo polinkį veikti nusikalstamai, nusprendė konfiskuoti automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio byloje yra formavimosi stadijoje, todėl nėra pakankamai nuosekli. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui priklausanti transporto priemonė nebuvo konfiskuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tačiau minėta byla dėl joje nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų kitų baudžiamojo poveikio priemonių negali būti laikoma tiesioginiu precedentu nagrinėjamai bylai. Joje kasacinis teismas nurodė, kad teismo buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: maksimali, numatyta įstatymo, – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti apie tris ketvirtadalius automobilio, kurį neblaivus vairavo asmuo, vertės (be PVM – 1 207 Eur), o teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės; taigi asmuo patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą; nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant asmenį nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Visgi daugumoje kitų (vėlesnių) kasacinių bylų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui priklausanti (ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti) transporto priemonė buvo konfiskuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-14-511/2018; Nr. 2K-114-1073/2018; Nr. 2K-118-511/2018; Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-218-648/2018; 2K-302-1073/2018). Šiose nutartyse kasacinis teismas akcentuoja, kad vien tai, jog teismas padarė išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės; baudžiamasis įstatymas (BK 67 str. 2 d.) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra.
Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. B., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, gali būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė yra 5 371 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo A. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Šiame kontekste akcentuotina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Paprastai pirmą kartą analogišką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismai skiria baudą, kurios dydis įstatymo nustatytas nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju A. B. taip pat nėra skiriama jokia kita turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad asmuo, pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją, pažymėjo, kad automobilio vairuotojas pavojingai vairuoja. Policijos pareigūnai tuo galėjo įsitikinti patys, nes pamatė prieš eismą važiuojantį A. B. automobilį. Be to, A. B., būdamas neblaivus, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą transporto priemonę. Darytina išvada, kad A. B. kėlė ne hipotetinį, o realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui. Minėta, kad A. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kurio dydis yra arčiau vidutinio girtumo laipsnio viršutinės ribos. Be to, A. B. praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už greičio viršijimą ir pan.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimu A. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 45), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 48) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 16 d.;
– A. B. priklausančio turto (automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimu A. B. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o įvykdžius šią nuosprendžio dalį, panaikinti.
A. B. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Ž. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.