- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-1266-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34212-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. G. (toliau – atsakovas) 2 258,74 Eur negrąžintą kreditą, 280,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 347,32 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30), 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8).
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018-11-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-fsxj8jfb, kuria atsakovui buvo suteiktas 2510,38 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2091,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 30,00 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020-04-24 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas, negautas pajamas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant darbovietės administracijai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovo 2 258,74 Eur negrąžinto kredito, 280,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 487,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 026,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteisė 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 18-22)
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 2 258,74 Eur dydžio jam suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs, iš atsakovo ieškovei priteisiama 2 258,74 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis);
5.2. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 30 procentų dydžio metines pelno palūkanas. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023-06-30. Sutartį nutraukus 2020-04-03, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 280,30 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas;
5.3. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020-04-03 nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 30 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykęs sutartį;
5.4. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 30 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 258,74 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti;
5.5. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 30 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2023-06-30, paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą sumą ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui. Todėl atitinkamai šio sprendimo už akių priėmimo dieną ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 30 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį grafike nurodytos negrąžintos kredito sumos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Dėl to ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki šio sprendimo už akių priėmimo dienos priteistinos 487,72 Eur (52,69 + 51,87 + 51,04 + 50,19 + 49,31 + 48,41 + 47,49 + 46,55 + 45,58 + 44,59 = 487,72) negautos pajamos;
Šalies argumentai
5.6. Ieškovė prašo priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30) ir 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymi, kad šalių sudarytos kredito sutarties 8.9 punkte įtvirtinta vartotojo (atsakovo) teisė grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau sutartyje numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą. Taigi ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 30 proc. negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-288-912/2021);
5.7. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 026,76 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis);
5.8. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 65,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 186,00 Eur. Nagrinėjamu atveju netenkintas reikalavimas priteisti negautas pajamas, už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos teismui iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgdama į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovas nepateikė procesinių dokumentų), teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 186,00 Eur bylinėjimosi išlaidas;
5.9. Teismo patirtos 5,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimą už akių civilinėje byloje dalyje dėl 487,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 347,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimą už akių dalyje dėl 30,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2258,74 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-06-30), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 30,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2258,74 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30); 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimą už akių dalyje dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2258,74 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2258,74 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (b. l. 27-34).
3. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių;
7.2. Apeliantei nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas yra atlikęs dešimt įmokų, numatytų mokėjimų grafike, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 2 258,74 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl stsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas;
7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos taip pat išaiškinta, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos;
7.4. Apeliantei nesuprantama, kodėl sprendimo už akių priėmimo datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Tai lemtų situaciją, kad atsakovui nevykdyti sutarties yra netgi naudingiau, nei ją vykdyti, kadangi sutarties nevykdymo atveju pareiga atlyginti negautas pajamas (nuostolius) šiuo atveju jam baigiasi sprendimo už akių priėmimo dieną, 2021-02-17, kai tuo tarpu tinkamai vykdant sutartį mokėjimo palūkanas tektų mokėti pagal Sutarties mokėjimų grafiką iki 2023-06-30;
7.5. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Pavyzdžiui, jeigu sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pabaigos dieną (2023-06-30) atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, ar tai padarytų dešimt dienų prieš, penkiomis dienomis po ir t.t., tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios apeliantas negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą;
7.6. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 30,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apelianė patirs ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 347,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo bei kuria netenkino reikalavimų dėl 30,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-06-30), priteisimo ir 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
6. Apeliaciniame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 487,72 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, negautas pajamas skaičiuojant nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
7. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti 347,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-04-03) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-30), negautas pajamas paskaičiavo iš viso už 241 dieną nuo negrąžintos kredito dalies (2 258,74 Eur) (b. l. 6). 2020-04-03 sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kuris ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (2 258,74 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 347,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (2 258,74 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-04-03) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-30) priteisimo. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (2 258,74 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
10. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime negautas pajamas konkrečia suma priteisė už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-04-03) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-17), o ne iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-30), kaip prašė ieškovė, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 487,72 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-04-03) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-17) pirmosios instancijos teismas priteisė nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Toks negautų pajamų skaičiavimas atitinka aukščiau aptartą negautų pajamų apskaičiavimo pagrindimą (žr., 13 punktą).
11. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30), pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų grąžinęs visą kreditą ar jo dalį anksčiau sutartyje nustatyto termino, būtų galėjęs pasinaudoti teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teismo argumentais sutinka tik iš dalies.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-06-30. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir joje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 2 091,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 30,00 proc. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 11, CBP-34126). Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 2 091,50 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-04-03 sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 280,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra), taip pat priteisė 487,72 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-04-03) iki sprendimo už akių priėmimo (2021-02-17). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021-02-17) iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30) sudarytų 1 323,48 Eur sumą (2 091,50 Eur – 280,30 Eur – 487,72). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
13. Kaip jau buvo minėta, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 30,00 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 2 091,50 Eur palūkanų sumą, iš kurios 280,30 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo ir 487,72 Eur palūkanų suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo priteista teismo sprendimu (žr., 16 punktą). Ieškovė 30,00 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,74 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 2 091,50 Eur.
14. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino, iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje netenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, keistinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu už akių priteisė ieškovei 487,72 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-04-03) iki sprendimo už akių priėmimo (2021-02-17), ieškovei priteistina 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2020-02-18) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021), taip pat ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-288-912/2021.
16. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti taip pat ir 30,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 258,74 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu sutarties pabaigos dieną (2023-06-30) ar iki jos atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas. Apeliantės vertinimu, būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Akcentavo, jog toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.
17. Kaip minėta (žr., 13 punktą), kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2020-04-03. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 30,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 2 258,74 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-06-30) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovas nepateikė procesinių dokumentų), sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisė ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 186,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo ir nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nekeičiamos.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 30,00 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-06-30) priteisimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2021-02-17 sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 30,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021-02-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-06-30), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
25. Apeliantė prašė priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino vieną iš trijų apeliantės skundo prašymų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 5,00 Eur (15 / 3) žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Legal balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 258,74 Eur negrąžinto kredito, 280,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 487,72 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-04-03) iki sprendimo už akių priėmimo (2021-02-17), 30,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021-02-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-06-30) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,51 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.“
Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.