Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad įmonės samdomas asmuo dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įformintas – tiriant Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje 2020 m. rugsėjo 23 d. iš E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gautą skundą dėl nesumokėto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), 1-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min. Taip pat paaiškėjo, kad E. L. nėra pasirašiusi darbo sutarties.

Rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 20, 76-77) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. su E. L. dėl didelio administracijos darbo krūvio nespėjo pasirašyti darbo sutarties, tačiau įdarbinimas ir darbo sąlygos buvo aptartos žodžiu ir nepažeidžiant DK 42 straipnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipnio 1 dalies, apie E. L. įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) prieš vieną darbo dieną, t. y. rugsėjo 4 d., iki numatytos darbo pradžios, t. y. rugsėjo 5 d. Nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. E. L. savavališkai, be paaiškinamos priežasties, neatvyko į darbą ir savavališkai nusprendė ignoruoti direktorę, nepateikdama prašymo dėl darbo nutraukimo, todėl E. L. buvo pradėta fiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai (nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki rugsėjo 21 d. E. L. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas). Pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui E. L. ir toliau neatvyko į darbą, todėl 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu jai buvo išsiųstas nurodymas pasiaiškinti dėl darbo pareigų, drausmės pažeidimo. 2020 m. rugsėjo 28 d. E. L. elektroniniu paštu atsiuntė pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, tačiau nepateikė motyvuotų įrodymų. Todėl 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas aktas dėl E. L. šiurkštaus darbo pareigų, darbo drausmės pažeidimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. darbo santykiai su E. L. buvo nutraukti, išmokant jai darbo užmokestį.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo J. G., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

J. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju J. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už dviejų alternatyvių veikų padarymą, t. y. už tai, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. leido E. L. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pastaroji nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, bei už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nes E. L. dirbo nepasirašiusi darbo sutarties, o pranešimas apie E. L. įdarbinimą nuo rugsėjo 5 d. pateiktas rugsėjo 7 d., juolab, kad pradinis pranešimas apie įdarbinimą buvo atšauktas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. su nusižengimu nesutiko. J. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. su E. L. dėl didelio administracijos darbo krūvio nespėjo pasirašyti darbo sutarties, tačiau įdarbinimas ir darbo sąlygos buvo aptartos žodžiu, o apie E. L. įdarbinimą buvo pranešta VSDFV prieš vieną darbo dieną, t. y. rugsėjo 4 d., iki numatytos darbo pradžios, t. y. rugsėjo 5 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. G., paprašė pašalinti įrašą apie įdarbinimą (b. l 25), duomenys apie įdarbinimą buvo pašalinti. Visgi, pastebėjus, kad buvo neteisingai pasielgta, suklysta, tą pačią dieną, t. y. rugsėjo 7 d. 15.20 val. vėl buvo pranešta apie E. L. įdarbinimą nuo rugsėjo 5 d. Institucijos nepasiekė informacija, jog apie E. L. įdarbinimą buvo pranešta rugsėjo 4 d. Pašalinus šią aplinkybę, nelieka administracinio nusižengimo, nes viena privalomų sąlygų yra įvykdyta.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš dalies sutinka su Institucijos pozicija. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes E. L. 2020 m. rugsėjo 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašiusi su darbdaviu darbo sutarties. Tačiau, teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai kvalifikavo J. G. veiką, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimo apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikimu 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min., pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Šias išvadas teismas grindžia žemiau nurodytais argumentais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. E. L. dalyvavo darbo pokalbyje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu su darbdaviu aptarė esmines darbo sąlygas ir susitarė dėl darbo pradžios 2020 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai E. L. dirbo vieną dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 5 d. E. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomas darbuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė VSDFV apie E. L. nedraudiminius laikotarpius nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. žymėtas E. L. buvo nedarbinga dėl ligos. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, minėta, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog apie E. L. įdarbinimą buvo pranešta VSDFV prieš vieną darbo dieną, t. y. rugsėjo 4 d., iki numatytos darbo pradžios, t. y. rugsėjo 5 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. G., paprašė pašalinti įrašą apie įdarbinimą (b. l 25), nes E. L. nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. neatvyko į darbą, neatsiliepė į telefono skambučius, neinicijavo darbo santykių nutraukimo, todėl duomenys apie įdarbinimą buvo pašalinti. Visgi, pastebėjus, kad buvo neteisingai pasielgta, suklysta, tą pačią dieną, t. y. rugsėjo 7 d. 15.20 val. vėl buvo pranešta apie E. L. įdarbinimą nuo rugsėjo 5 d.

Šias aplinkybes iš esmės patvirtina: VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, suformuotas 2020 m. spalio 6 d. (b. l. 9), iš kurio matyti, kad E. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomas darbuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie E. L. nedraudiminius laikotarpius nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. Taip pat VSDFV raštas (b. l. 25), kuriuo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie E. B. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo pateikęs 2020 m. rugsėjo 4 d. 16 val. 55 min. Draudėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 04 min. pateikė PT prašymą, kuriame nurodoma, kad dėl draudėjo apskaitos klaidos 1-SD pranešimas apie E.B. L. priėmimą į darbą būtų pašalintas, duomenys iš Registro buvo pašalinti automatiniu būdu. 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min. pateiktas 1-SD pranešimas apie apdraustosios valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikto UAB „Accounting in Style“ paaiškinimo (b. l. 26) matyti, kad UAB „Accounting in Style“ teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. 2020 m. rugsėjo 4 d. 16.55 val. buvo pateiktas ir Sodroje priimtas 1-SD pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie E. L. socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. L. darbą turėjo pradėti 2020 m. rugsėjo 5 d., todėl pranešimas apie įdarbinimą pateiktas pagal galiojančius darbo teisės įstatymus. 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. G. informavo, kad E. L. neatvyko į darbą, tačiau jų įmonės darbuotojas nepasitikslino, kurią dieną ji neatvyko. Pagal Valstybinės Darbo Inspekcijos paaiškinimą telefonu, darbuotojui neatvykus į darbą savo pirmą numatytą darbo dieną, darbo sutartis neįsigalioja, todėl turi būti tikslinamas 1-SD pateikimas Sodroje, pateikiant PT formą. Būtent taip supratus informaciją, šis veiksmas ir buvo atliktas: buvo pateiktas 1-SD pranešimo formos patikslinimas PT Nr. PT-l-SD, kurį Sodra priėmė 10:04 val. E. L. darbo metu, t. y. rugsėjo 5-6 dienomis Sodroje pateiktas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo galiojantis. Išsiaiškinus komunikacijos klaidą, t. y. tai, jog E. L. ne apskritai neatvyko į darbą, o neatvyko į darbą antrą pagal grafiką numatytą darbo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 6 d., 2020 m. rugsėjo 7 d. įmonės darbuotojas ištaisė klaidą ir pateikė 1-SD pranešimą, kurį Sodroje priėmė 2020 m. rugsėjo 7 d. 15.20 val.

Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui visa būtina informacija apie E. L. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta laiku ir tinkamai. Nors pagrindo nesutikti su Institucijos teiginiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama „Pranešimą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ (Forma PT-l-SD) apie E. L. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pašalinimą iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, pašalino pradinį pranešimą apie E. L. priėmimą į darbą, vertinamu atveju nėra, tačiau su nelegaliu darbu šis faktas negali būti siejamas. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose pateikta nelegalaus darbo sąvoka netinkamo duomenų pašalinimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus registro duomenų bazės neapima, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas J. G. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimo apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikimo negali būti taikoma, juolab, kad, kaip minėta, 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustosios E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

Dėl šių aplinkybių iš administracinio kaltinimo šalintina aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-926/2021).

Tačiau, minėta, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamu atveju padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes E. L. 2020 m. rugsėjo 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašiusi su darbdaviu rašytinės darbo sutarties.

J. G. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina jos atstovės teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, jog E. L. dirbo nepasirašiusi darbo sutarties, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir pačios J. G. rašytiniai paaiškinimai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. su E. L. dėl didelio administracijos darbo krūvio nespėjo pasirašyti darbo sutarties, tačiau įdarbinimas ir darbo sąlygos buvo aptartos žodžiu, buvo pranešta VSDFV prieš vieną darbo dieną, t. y. rugsėjo 4 d., iki numatytos darbo pradžios, t. y. rugsėjo 5 d. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė. Be to, (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1-2), (duomenys neskelbtini) Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 3-4) užfiksuota, kad E. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašiusi darbo sutarties su darbdaviu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė bankinio mokėjimo nurodymą, kad darbo užmokestis sumokėtas 2020 m. rugsėjo 29 d. E. L. (duomenys neskelbtini) skunde Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 5-8) bei (duomenys neskelbtini) prašyme Darbo ginčų komisijai „Dėl nesumokėto darbo užmokesčio“(darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-3) be kita ko nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo darbo pokalbyje su direktore J. G. dėl padavėjos pareigų restorane UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sutarta, kad ji darbą pradės 2020 m. rugsėjo 5 d., tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta, rugsėjo 5 d. ji atvyko į darbą ir pradirbo 15 val. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. L. 2020 m. rugsėjo 4 d. neterminuotos darbo sutarties (b. l. 21-23) matyti, kad darbo sutartis pasirašyta darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. G., darbuotojo E. L. nepasirašyta, joje užfiksuota, kad E. L. priimama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., darbdavys įsipareigoja mokėti 4,00 Eur valandinį atlygį neatskaičius mokesčių, darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugsėjo 29 d. (darbuotojo E. L. parašo darbo sutarties skiltyje dėl darbo sutarties nutraukimo nėra). VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, suformuotas 2020 m. spalio 6 d. (b. l. 9), taip pat patvirtina, kad E. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomas darbuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie E. L. nedraudiminius laikotarpius nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. VSDFV raštas (b. l. 11), iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 7 val. 15 val. 20 min. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 27-28) matyti, kad E. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomas darbuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. žymėtos E. L. pravaikštos, nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. žymėtas E. L. nedarbingumas;

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. įdarbintai UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja, yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) E. L. realiai atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei realiai dirbo įmonėje 2020 m. rugsėjo 5 d. (nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėtos E. L. pravaikštos, nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. žymėtas E. L. nedarbingumas); 2) J. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir E. L. santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei ir darbuotojai susitarus (šias aplinkybes, kaip minėta, patvirtino tiek J. G. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek E. L. skunde nurodytos aplinkybės, jas patvirtina ir minėta 2020 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojos E. L. darbo sutartis bei darbo laiko apskaitos žiniaraštis, taip pat J. G. atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu); dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, t. y. E. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja; asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirbo atlygintinai (iš 2020 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojos E. L. darbo sutarties matyti, kad buvo sutarta dėl 4,00 Eur/val. atlygio; bylos dumenimis, įmonė išmokėjo E. L. darbo užmokestį); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. L. 2020 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartis, pasirašyta darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. G., o darbuotojo E. L. nepasirašyta, todėl konstatuotina, kad rašytinė darbo sutartis su E. L. nebuvo sudaryta. Tuo tarpu darbo sutartis yra pagrindas darbuotojui ginti savo teises kilus nesutarimams tarp abiejų šalių, todėl jos nepasirašymas ir neįteikimas darbuotojui, šiam jau pradėjus dirbti, negali būti toleruojamas. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas nenumato jokių išimčių, kad būtų galima pradėti darbą nesudarius rašytinės darbo sutarties ir vieno jos egzemplioriaus neįteikus darbuotojui, tokiu būdu neabejotinai siekiant apginti darbuotojo teises bei išvengti neaiškumų darbo santykiuose.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. L. nagrinėjamu atveju dirbo nelegaliai. J. G. ši aplinkybė buvo žinoma, ji neneigia leidusi dirbti E. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarius su E. L. rašytinės darbo sutarties, pati tuo metu dirbo įmonėje, matė E. L. dirbant. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, nes bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Šiuo atveju J. G. elgesys atitinka neatsargios kaltės rūšį, nes ji elgėsi nepakankamai atidžiai bei rūpestingai, kaip pati nurodo, dėl didelio administracijos darbo krūvio nespėjo pasirašyti darbo sutarties. Remiantis paminėtu, spręstina, kad J. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, E. L. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. leido įmonėje dirbti barmene-padavėja nelegaliai, t. y. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl yra kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jai skirtina administracinė nuobauda.

Kartu teismas pastebi, jog aukščiau nurodytos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimo apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikimo 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min. pašalinimas iš administracinio kaltinimo neturi reikšmės J. G. administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos suformuluotas kaip alternatyvios, todėl asmenims atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną numatytų alternatyvių veikų.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000,00 Eur iki 5 000,00 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji dirba, per pastaruosius penkerius metus vienuolika kartų bausta administracine tvarka už ne itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, už analogiško nusižengimo padarymą nebausta, patikrinimo metu nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo, nelegalus darbas truko trumpą laiką.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant skirtinos baudos dydį, sprendžia, kad net ir minimalios 1 000,00 Eur baudos paskyrimas už J. G. nagrinėjamu atveju padarytą administracinį nusižengimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamu atveju skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelegalus darbas buvo dirbamas nuolat, patikrinimo metu nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo, nelegalus darbas truko trumpą laiką, bei taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau už analogiškus nusižengimus nebaustas, kas leidžia daryt išvadą, kad tai – atsitiktinis nusižengimas, nesant sąmoningo siekio padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Nors nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipiantis padėtį darbo rinkoje, sudarantis sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, tačiau, įvertinus faktines aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nurodyti padariniai nekilo. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje minimali ar labai artima ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai bauda skiriama ir administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kai yra nustatytas ne vienas nelegaliai dirbęs darbuotojas, taip pat kai nelegalus darbas yra nuolatinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-02 nutartį, priimtą išnagrinėjus atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-27-942/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-29 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-242-417/2020, Kauno apygardos teismo 2020-10-06 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-420-493/2020, 2020-07-30 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-493/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020-05-29 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-334/2020 ir kt.).

Teismas taip pat atsižvelgia į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – asmuo dirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus skiriamą baudą pasaulinės pandemijos akivaizdoje ir verslui, ypač viešojo maitinimo įstaigoms, taikomus labai griežtus jų veiklos apribojimus, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą klausimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti J. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus jai švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – 500,00 Eur baudą.

J. G. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Pašalinti iš administracinio kaltinimo aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 20 min.

J. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai nuobaudą – 500,00 (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.