- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- AN2-420-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00146-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) 2019 m. liepos 25 d. A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. L., būdama bendrovės UAB „L.“ direktore ir išmokėdama darbuotojui G. M. neoficialų, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, nuo kurio nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, pažeidė 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo XII-2603 34 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 141 straipsnio 1-3 dalies reikalavimus ir 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. A. UAB „L.“ oficialiai buvo įdarbintas tik nuo 2018 m. lapkričio 27 d., tačiau faktiškai bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio 12 d., nors su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios. Tokiu būdu A. L., leisdama A. A. dirbti 2018 m. lapkričio 12 d. - 2018 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu be sudarytos rašytinės darbo sutarties operatoriaus darbą ir nepranešus apie įdarbinimą teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį A. L. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundas tenkintas iš dalies ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas dalyje dėl administracinės teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nutraukimo panaikintas ir byla šioje dalyje grąžinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams nagrinėti iš naujo.
3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu A. L. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 1100 Eur bauda.
Šalies argumentai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą.
4.1. Anot apelianto, teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą, pagrįstai nustatė, kad A. A. darbinių funkcijų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. neatliko, kadangi jis savarankiškai nedirbo prie įmonės įrenginio, o stebėjo pačią darbo specifiką ir atliekamo darbo pobūdį. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad galimos tokios situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir panašiai. Paprastai tokia veikla nėra laikytina darbinių funkcijų, kurias reglamentuoja darbo įstatymai, atlikimu. Nagrinėjamu atveju A. A. veikla negali būti tapatinama su darbo funkcijomis. Pats A. A. savo ranka parašė ir pasirašė prašymą jį priimti į darbą nuo 2018 m. lapkričio 27 d., tačiau šio įrodymo teismas nevertino. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino liudytojo A. A. parodymų neatitikimo, kadangi jis nurodė, kad įmonėje buvo ne 4, o 3 biokuro presai. Nagrinėjamu atveju, vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina nelegalaus darbo santykius, yra liudytojo parodymai, tačiau teismas turėjo įsitikinti, kad jie yra patikimi. Tokiu būdu, pirminio nagrinėjimo metu teismas pagrįstai nustatė, kad Institucija nepateikė užtektinai įrodymų pagrindžiančių A. L. kaltę. Tuo labiau, kad pats A. A., teigdamas, kad dvi savaites dirbo nelegaliai, nekelia jokio ginčo dėl atsiskaitymo. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad jis dirbo prie briketų katilo ir A. A. tik rodė ir priminė kaip atliekamas darbas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apeliantės, jos atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas nutarimas ir jai paskirta nuobauda. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi A. A. paaiškinimais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, o kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad 2018 m. lapkričio 12 - 26 dienomis buvo dirbamas nelegalus darbas, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo požymių egzistavimą, kadangi protokole nurodytu laiku A. A. tik buvo atvykęs kelis kartus susipažinti su darbo specifika.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų bei įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes A. L. pagrįstai pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
9. Konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. A. 2018 m. lapkričio 12 d. – 2018 m. lapkričio 26 d. neatliko jokių darbinių funkcijų ir tik buvo atėjęs susipažindinti su darbo specifika. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Nagrinėjamos bylos kontekste, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, svarbus yra ir A. A. 2019 m. liepos 9 d. pateiktas rašytinis paaiškinimas. Iš šio paaiškinimo turinio matyti, kad jis nurodė, kad faktiškai bendrovėje pradėjo dirbti 2018 m. lapkričio 12 d., jo darbo pamaina buvo po 12 valandų, slenkančiu darbo grafiku (1 t., b. l. 12). Liudytojas A. M., apklaustas teismo posėdžio metu, iš esmės patvirtino A. A. parodymus ir nurodė, kad jam išeinant iš darbo darbinosi A. A.. Jis truputį mokė A. A., tai truko ilgiau nei vieną dieną. A. A. taip pat mokino ir kitas darbuotojas. Nežino, ar tuo metu jis buvo įsidarbinęs. Jo daug mokyti nereikėjo, kadangi jis jau buvo dirbęs šį darbą. Nagrinėjamu atveju, vertinant liudytojo A. M. parodymus, matyti, kad liudytojas nurodo daugelio aplinkybių neprisimenantis, tačiau jis patvirtino, kad A. A. į įmonę buvo atvykęs net kelias dienas, jį tariamai mokė ne tik jis pats, bet ir kiti asmenys. Be to, liudytojas nurodė, kad prie preso dirbdavo ir daugiau asmenų, kas sustipriną teismo įsitikinimą, kad A. A. ne tik stebėjo darbo procesus, bet ir prisidėjo prie bendrovės veiklos. Pati administracinėn atsakomybėn traukiama A. L. taip pat neneigia, kad A. A. nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo darbo vietoje, tačiau viso proceso metu teigė, kad jis tik buvo apmokomas darbo pobūdžio ir pats savarankiškai jokių darbo funkcijų neatliko. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. liepos 25 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą A. L. atžvilgiu, jokių tikslių aplinkybių A. L. nepateikė, nurodė, kad paaiškinimą pateiks svarstymo metu. Versija, kad A. A. nevykdė jokių darbinių funkcijų, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, galimai siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą bei leidimą A. A. nelegaliai dirbti UAB „L.“ naudai.
11. Apygardos teismas pažymi, kad susitarimo dėl išbandymo sąlygos yra numatytos DK 36 straipsnyje (sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), o nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu su A. A. darbo sutartis sudaryta nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie asmens darbo pradžią, tokiu būdu susitarimai dėl išbandymų sąlygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. DK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja DK ar įstatymo normoms, taikomos DK ar įstatymo normos. Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad iš tiesų galimos tokios situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. Paprastai tokia veikla nėra laikytina darbinių funkcijų, kurias reglamentuoja darbo įstatymai, atlikimu. Tačiau kitaip vertintinos tokios teisinės situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Taigi, ir esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Būtent nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. A. ne tik buvo supažindinamas su darbo sąlygomis bendrovėje, bet ir kurį laiką šioje bendrovėje atliko darbo funkcijas (dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai). Taigi nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir atlyginimo, A. A. UAB „L.“ naudai atliko nustatytas funkcijas.
12. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliantės teiginiai dėl netinkamo A. A. parodymų vertinimo, teigiant, jog minėto liudytojo parodymai buvo nenuoseklūs. Įvertinus tiek A. A. rašytiniame paaiškinime, tiek ir jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus duomenis, akivaizdu, kad savo darbo UAB „L.“ aplinkybes šis liudytojas aiškino iš esmės vienodai, jo suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi nenustatytas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, A. A. nesikreipė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už nelegaliai dirbtą darbą, todėl manyti, jog liudytojas galėjo turėti pakankamą motyvą nepagrįstai apkalbėti UAB „L.“ direktorę, teisinio pagrindo nėra. Nors byloje esantis prašymas patvirtina, kad A. A. 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą priimti dirbti nuo 2018 m. lapkričio 27 d., tačiau minėtas prašymas nepaneigia, kad laikotarpiu nuo lapkričio 12 d. iki lapkričio 26 d. buvo dirbama nelegaliai.
13. Taigi, darytina išvada, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes A. L. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.