- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- AN2-242-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00982-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Advokatai
- Vaidas Batūra, Vaidas Batūrasu Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. gynėjo advokato Vaido Batūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Administracinio nusižengimo protokolas S. B. surašytas dėl to, kad jis, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, nuo 2019-08-01 iki 2019-12-31 leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. T. (V. T.) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), statybinių konstrukcijų montuotoju, įdarbinęs jį nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. V. T. nuo 2019-08-01 iki 2019-11-04 (kai Užimtumo tarnyba išdavė sprendimą dėl darbdavio keitimo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neturėdamas Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnio 1 ir 4 dalis. V. T. nuo 2019-08-01 iki 2019-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto tarpininkaujant šiai įmonei (turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 7 dalimi, galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigoja jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tokiu būdu S. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-09-03 nutarimu konstatavo, kad minėtais veiksmais S. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir už šio administracinio nusižengimo padarymą skyrė jam 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. S. B. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Vaidas Batūra su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-03 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną apeliantui nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas, spręsdamas S. B. atsakomybės klausimą dėl užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimo, privalėjo vadovautis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies ir 57 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pagal kuriuos atsakomybė nustatyta ne už bet kokius užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, bet tik už tuos, kurie aiškiai išvardyti įstatyme. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje pateiktas nelegalaus darbo apibrėžimas. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
3.2. Ne bet kokie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai yra laikomi nelegaliu darbu. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada asmuo yra traukiamas atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu. Šis įstatymų numatytas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įdarbindamas užsienietį darbdavys turi įvykdyti 2 pareigas: 1) įsitikinti, ar įdarbinamas užsienietis turi galiojantį leidimą gyventi arba būti Lietuvos Respublikoje; 2) įdarbinto užsieniečio darbo metu saugoti ir pateikti kontroliuojančioms institucijoms leidimą gyventi arba būti Lietuvos Respublikoje.
3.3. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kai užsieniečių įdarbinimo tvarkos formalių reikalavimų pažeidimas nelaikomas nelegaliu darbu (Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu, susiję arba užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
3.4. Taigi, sistemiškai aiškinant nelegalaus darbo sąvoką, išvardytos įstatymo nuostatos nelegalaus darbo sąvokos nesieja su tais atvejais, kada užsienietis turi nepanaikintą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir dirbti, tačiau nusprendžia įsidarbinti pas kitą darbdavį nei tą, kuris tarpininkavo įdarbinant. Įstatymo reikalavimai darbdavį įpareigoja tik įsitikinti, kad Lietuvoje įdarbintas užsienietis turėtų galiojantį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ir saugoti bei kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti šiuos dokumentus.
3.5. Tokį aiškinimą pagrindžia ir kitų teisės aktų reikalavimai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 3 dalis numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Jeigu užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 7 dalis numato, kad, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
3.6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
3.7. Sistemiškai aiškinant šiuos įstatymų reikalavimus, darytina išvada, kad V. T., siekdamas pakeisti darbdavį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turėjo pareigą kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį, tačiau to neatlikus savaime leidimas gyventi ir dirbti pakeitus darbdavį netapo negaliojančiu, nes dėl to nebuvo priimtas Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
3.8. V. T. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-08-01 iki 2019-12-31 ir tuo laikotarpiu turėjo galiojantį (Migracijos departamento nepanaikintą) leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, išduotą tarpininkaujant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi šis asmuo turėjo nepanaikintą leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl tokio asmens įdarbinimas kitoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje nelaikytinas nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas patraukimo atsakomybėn sąlygas ne už bet kokius, bet tik už aiškiai įstatyme apibrėžtus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
3.9. pareiga kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeitimo tenka ne darbdaviui, bet V. T. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 7 dalis). Darbdavys tokioje situacijoje turi tik pareigą įsitikinti, ar asmuo turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ir užtikrinti, kad tokių dokumentų kopijas įdarbintas asmuo turėtų ir jas pateiktų tikrinantiems asmenims (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai S. B. pripažino kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei skyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju S. B. padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.
6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pripažintina nelegaliu darbu situacija, kai užsienietis (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini) pilietis) turi leidimą gyventi ir dirbti vienoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, bet faktiškai dirba kitoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje.
7. Nelegalaus darbo sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje. Remiantis minėta nuostata nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. T. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal raštu sudarytą darbo sutartį (b. l. 12), apie minėto asmens įdarbinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Taigi vienas iš alternatyvių nelegalaus darbo pagrindų, įtvirtintų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatytas. Toliau analizuotinas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nelegalaus darbo atvejis, t. y. ar nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyti trečiosios šalies piliečio įdarbinimo, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą.
9. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, kurie, apygardos teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti užsieniečio darbą Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje nelegaliu ir užtraukia įmonei, kurioje nustatytas nelegalaus darbo faktas, atstovaujančiam asmeniui atsakomybę, yra nurodyti Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais, be kita ko, laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat kai jis darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad S. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (darbdaviui atstovaujančiu asmeniu), jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos (iki 2019-04-01) nepareikalavo iš V. T. pateikti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalauja Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad S. B. tariamai įsitikino, kad Lietuvoje įdarbintas užsienietis turi galiojantį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau, viena vertus, tokiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų (pvz., V. T. būsimam darbdaviui pateiktų dokumentų kopijų su gavimo žymomis), kita vertus, manytina, kad darbdavys, pareikalavęs iš planuojamo įdarbinti užsieniečio pateikti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir matydamas, kad užsieniečiui leidimas dirbti yra išduotas darbui kitoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje (nagrinėjamu atveju V. T. leidimas dirbti buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9)), bandytų bent išsiaiškinti, ar su kitoje įmonėje išduotu leidimu dirbti V. T. galėjo taip pat dirbti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, reikia atlikti kokius nors veiksmus dėl galimybės V. T. įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepareikalavęs iš V. T. pateikti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, S. B. taip pat pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarkos reikalavimus, įtvirtintus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugojo užsieniečio turimo galiojančio leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos, dėl to neturėjo galimybės pateikti jo atitinkamoms institucijoms jų reikalavimu.
11. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B. nepareikalavo iš V. T. pateikti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalauja Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nesaugojo V. T. pateikto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos, kaip to reikalauja Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, šie užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu traktuotini kaip nelegalus darbas, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-03 nutarimas, kuriuo konstatuota, kad V. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neteisėtai, o S. B. pripažintas kaltu dėl nelegalaus darbo fakto jo vadovaujamoje įmonėje ir nubaustas vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, numatančia atsakomybę už nelegalų darbą, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o S. B. gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiga kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeitimo tenka ne darbdaviui, bet V. T. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 7 dalis), tačiau ši aplinkybė S. B. nebuvo inkriminuota, todėl jos analizavimas neturi teisinės reikšmės pripažįstant S. B. pažeidusiu užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. B. gynėjo advokato Vaido Batūros apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.