Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimo A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. A. P. vertinimu, dalis įrodymų visai neanalizuota, tačiau šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

7. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

9. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

10. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. P. buvo surašytas dėl to, kad su darbuotoju R. P. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.

11. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad jis su R. P. dėl darbo įmonėje UAB „O.“ nesitarė, o pastarasis jį apkalbą. R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl išgąsčio patikrinimo metu surašė inspektoriaus padiktuotą paaiškinimą, kuris neatitinka tikrovės. Analizuojamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 05 val. 45 min., UAB „O.“ teritorijoje atvykus FNTT pareigūnams ir VSDFV pareigūnams buvo rastas nelegaliai dirbantis R. P.. Pirminiame paaiškinime R. P. patvirtino, kad padėjo A. apie savaitę tvarkytis teritorijoje. Dėl darbo tarėsi su A., sutarė atlygį - 5 Eur už valandą. Darbo sutarties dar nepasirašė, žadėjo artimiausiu metu įdarbinti. Šiandien iškrovė iš mašinos paletę su vištomis, R. P. sumokėta apie 60 Eur (1 t., b. l. 4). Tai, kad R. P. įvykio dieną dirbo patvirtina ir byloje pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) patikrinimo aktas. Patikrinimo akte VDI vyriausieji darbo inspektoriai A. P. ir T. D. taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustatytas dirbantis R. P., kuris aiškino, kad UAB „O.“ dirba apie savaitę, darbo sutarties dar nepasirašė, patikrinimo metu iškrovė paletę su mėsa (1 t., b. l. 2). Teisminio nagrinėjimo metu R. P. savo pirminius paaiškinimus pakeitė, teigė, kad įvykio rytą ieškojo darbo, todėl atėjo į (duomenys neskelbtini), kur veterinarai paprašė įstumti iš rampos į bazės vidų paletę su vištiena. Jis pats nežino, kam ji priklausė ir jokio atlyginimo negavo, A. nepažįsta. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. P. parodymai duoti teisme turi būti vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad nuo nelegalaus darbo tyrimo praėjo nemažai laiko, pats R. P. vengė atvykti į teismą, tačiau, priešingai nei nurodyta skunde, ši aplinkybė nepatvirtina, kad jis siekė apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kartu įvertintina tai, kad pirminiame paaiškinime R. P. nurodė įmonės pavadinimą, direktoriaus vardą, žinojo, kokia veikla užsiima įmonė UAB „O.“. Tokiu būdu, R. P. teisme duoti parodymai, jog jis nepažįsta A. ir nežino kokiai įmonei priklausė krovinys, kurį jis iškrovė, vertinami kritiškai, kaip siekis padėti A. P. išvengti gana griežtos atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad R. P. pirminiai paaiškinimai buvo rašyti jo paties ranka, nurodytų aplinkybių teisingumą jis patvirtino parašu, be to, šias jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga.

12. Apylinkės teisme nelegaliai dirbęs asmuo nurodė, jog jo pirminiams paaiškinimams darė įtaką darbo inspekcijos pareigūnai, kurie nurodinėjo ką ir kaip rašyti. Šių parodymų teisingumą aukštesnysis teismas taip pat vertina kritiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. P. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau R. P. savo parašu patvirtino surašytų paaiškinimų teisingumą. Dėl galimai netinkamo darbo inspekcijos pareigūnų elgesio į jų vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui užfiksuoti. Todėl aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai turimų įgaliojimų neviršijo ir elgėsi pagal nustatytas funkcijas. Darbo inspektoriai apklausė asmenį, užduodami standartizuotus klausimus, siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius. Apylinkės teisme apklausti darbo inspektoriai patvirtino, kad R. P. pats surašė paaiškinimą, jo atžvilgiu jokio spaudimo niekas nenaudojo ir negąsdino. Be to, patikrinimo metu dalyvavo ir vyr. tyrėja G. V., kuri taip pat nurodė, kad įmonės teritorijoje buvo rastas dirbantis R. P., kuris apklausos metu kolegai sakė, kad dirba įmonėje nelegaliai. Remiantis šiais duomenimis, atmestina apelianto keliama versija, kad R. P. jį apkalbėjo.

13. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant A. P. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

14. Nors įmonėje UAB „O.“ dirbantys asmenys – J. R. ir V. G. K., taip pat nurodė, kad nematė įmonėje dirbančio R. P., tačiau pažymėtiną, kad juos ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. P. sieja pavaldumo santykiai, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus vertino kritiškai. Be to, liudytoja J. R. nurodė, kad ji dirba vadybininke, tuo tarpu įdarbinimu rūpinasi įmonės buhalterė, todėl ji R. P. galėjo ir nematyti, ypač įvertinus tai, kad šis asmuo dirbo apie savaitę laiko. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie liudytojų parodymai nepaneigia apylinkės teismo nustatytų išvadų dėl nelegalaus darbo.

15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis A. P. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. A. P., kaip įmonės vadovas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, A. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl paskyrė jam sankcijoje numatytą minimalią baudą, kuri laikytina proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pažeidėjo asmenybės charakteristikai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.