Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo L. K. (toliau – L. K.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. sausio 13 d. L. K. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido O. J. 2020 m. gruodžio 10 d. UAB „M.“ naudai dirbti kubilo formuotojos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo L. K. atžvilgiu. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, išskirtinį dėmesį suteikiant L. K. paaiškinimams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, visiškai ignoruojant O. J. paaiškinimus ir netinkamai aiškinant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę. Išdėstyti duomenys sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir dėl Institucijos apeliacinio skundo priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje

7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.

8. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, arba kai bendrovėje dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

9. Įvertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis L. K. paaiškinimais ir byloje esančia rašytine medžiaga, sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie O. J. įdarbinimą buvo pranešta tinkamai, o darbo sutarties nepasirašymas šiuo atveju laikytinas formalumu, nesudarančiu pakankamo pagrindo L. K. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau, su tokiais apylinkės teismo motyvais sutiktina tik iš dalies.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. O. J. dalyvavo darbo pokalbyje UAB „M.“. Pokalbio metu su darbdaviu aptarė esmines darbo sąlygas ir susitarė dėl darbo pradžios 2020 m. gruodžio 10 d. Tiek L. K., ir O. J. patvirtino, jog UAB „M.“ naudai O. J. dirbo vieną dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d. Nors, sprendžiant iš L. K. pareikšto kaltinimo, apie O. J. įdarbinimą jis nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, tačiau su tuo pats L. K. nesutiko. Jo teigimu, 2020 m. gruodžio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie O. J. įdarbinimą buvo pranešta tinkamai, ji pradėjo darbą 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau nespėjo pasirašyti darbo sutarties ir iki 2020 m. gruodžio 14 d. nepasirodė darbe, įspėjusi darbdavį, kad kreipsis į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Tačiau, patikrinus duomenų bazę, nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas O. J. nebuvo išduotas, dėl ko, jos įdarbinimas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių 2020 m. gruodžio 14 d. buvo atšauktas.

12. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2021 m. vasario 11 d. rašte Nr. (7.16) DV_S-2050 pateikti duomenys, kad 2020 m. gruodžio 9 d. 18.39 val. buvo gautas draudėjo UAB „M.“ „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią“ (Forma 1-SD) Nr. VRE_1SDE-16179 apie O. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Šio pranešimo duomenys buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę. 2020 m. gruodžio 14 d. 15.58 val. draudėjas UAB „M.“ pateikė „Pranešimą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ (Forma PT-l-SD) Nr. VRE_PTE-8358 apie O. J. minėtų duomenų pašalinimą iš Registro duomenų bazės. Pranešimai Nr. VRE_1SDE-16179 ir Nr. VRE_PTE-8358 buvo pasirašyti UAB „M.“ įgalioto asmens – J. G.. Nuo 2020 m. gruodžio 14 d. 15.59 val. Registre neliko informacijos apie O. J. darbą UAB „M.“ (b. l. 40).

13. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, neabejotinai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui visa būtina informacija apie O. J. įdarbinimą UAB „M.“ buvo pateikta laiku ir tinkamai. Nors pagrindo nesutikti su Institucijos teiginiais, jog vertinamu atveju UAB „M.“ netinkamai įregistravo O. J. atleidimą iš darbo, t. y. pateikė „Pranešimą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ (Forma PT-l-SD) Nr. VRE_PTE-8358 apie O. J. įdarbinimo UAB „M.“ duomenų pašalinimą iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, vertinamu atveju nėra, tačiau su nelegaliu darbu šis faktas negali būti siejamas. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose pateikta nelegalaus darbo sąvoka netinkamo duomenų pašalinimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus registro duomenų bazės neapima, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas L. K. dėl netinkamo O. J. atleidimo iš darbo įregistravimo, negali būti taikoma, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

14. Tačiau, iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos taip pat matyti, kad L. K. buvo kaltinamas ir tuo, jog leido O. J. dirbti nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog tarp UAB „M.“ atsakingo asmens ir O. J. sudaryta darbo sutartis nebuvo pasirašyta nei darbuotojo, nei darbdavio. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokie L. K., kaip atsakingo UAB „M.“ asmens, veiksmai yra tik formalumas ir ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės neužtraukia, tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka.

15. Apklausiama teismo posėdžio metu O. J. patvirtino, kad po to, kai ji sužinojo, kad jai nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl to, kad UAB „M.“ ji nebuvo įdarbinta, ji pasiskambino UAB „M.“ vadovui, kuris ją patikino, kad į darbą ji buvo priimta tik bandomajam laikotarpiui, atidirbo vos vieną dieną todėl gali nesitikėti už tą vieną dieną gauti atlyginimo (kuris pradėjus UAB „M.“ patikrinimą O. J. vis tik buvo išmokėtas). 2020 m. gruodžio 29 d. paaiškinime O. J. papildomai nurodė, kad telefoninio pokalbio metu (O. J. sužinojus, jog ji nėra oficialiai įdarbinta) L. K. jai paaiškino, jog oficialiai įmonėje įdarbinama tik po trijų mėnesių (b. l. 8). Netikėti liudytojos O. J. parodymais nėra pagrindo. Jie buvo visiškai nuoseklūs nuo pat jos pirmo telefoninio pranešimo iki jos apklausos teisme. Svarbu ir tai, kad apklausiama teismo posėdžio metu ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymai buvo detalūs ir neprieštaravo rašytinei bylos medžiagai. Be to, apklausiant O. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jai jau buvo išmokėtas jos darbo užmokestis už vieną UAB „M.“ jos išdirbtą dieną, todėl melagingai apkalbėti L. K., aukštesniojo teismo vertinimu, ji neturėjo jokio pagrindo.

16. Vertinant O. J. parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal liudytojos J. G., UAB „M.“ atlikusios buhalterės pareigas, parodymus, darbo sutartį O. J. ji suruošė dar 2020 m. gruodžio 9 d. ir, atsižvelgdama į tai, kad ji pati dirba nuotoliniu būdu, ją persiuntė A. K.. Kodėl ši darbo sutartis, O. J. 2020 m. gruodžio 10 d. išdirbus visą darbo dieną, tą pačią dieną nebuvo perduota O. J., nėra aišku. To logiškai nesugebėjo paaiškinti ir L. K.. Tuo tarpu darbo sutartis yra pagrindas darbuotojui ginti savo teises kilus nesutarimams tarp abiejų šalių, todėl jos nepasirašymas ir neįteikimas darbuotojui, šiam jau pradėjus dirbti, negali būti toleruojamas. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas nenumato jokių išimčių, kad būtų galima pradėti darbą nesudarius rašytinės darbo sutarties ir vieno jos egzemplioriaus neįteikus darbuotojui, tokiu būdu neabejotinai siekiant apginti darbuotojo teises bei išvengti neaiškumų darbo santykiuose. Teismui priėmus sprendimą, jog rašytinės darbo sutarties sudarymas yra tik formalumas, darbdaviams neabejotinai atsirastų galimybė piktnaudžiauti savo padėtimi ir tokiu būdu pažeidinėti silpnesnės šalies – darbuotojų, interesus.

17. Atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą aukštesnysis teismas sprendžia, kad L. K. būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido O. J. 2020 m. gruodžio 10 d. UAB „M.“ naudai dirbti kubilo formuotojos darbus adresu (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeisdamas DK 42 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

18. Kaip nustatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje L. K. nebuvo teistas (b. l. 21), administracine tvarka, tame tarpe ir už įvairaus pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su jo, kaip darbdavio teisėmis, jis buvo baustas ne kartą, tačiau už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą jis baustas vis tik nebuvo (b. l. 22-28). Be to, L. K. yra įsteigęs įmonę, kurioje įkūrė nemažai darbo vietų, toje pačioje įmonėje dirba ir pats L. K.. Svarbu ir tai, kad L. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, O. J. jo įmonėje išdirbo vos vieną dieną, su ja buvo atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka, todėl iš esmės jokia žala O. J. teisėms ir interesams L. K. neteisėtais veiksmais šiuo atveju nebuvo padaryta. Svarbu ir tai, kad L. K. neneigė, jog O. J. darbo sutartis nebuvo pasirašyta, dėl šių veiksmų jis gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. L. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Esant šių duomenų, iš esmės teigiamai charakterizuojančių L. K., visumai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos, net ir minimalios, skyrimas šiuo atveju prieštarautų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl yra pagrindas L. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

21. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, įvertinus vieną L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į iš esmės teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, L. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirtina 500 (penkių šimtų) eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą L. K. administracinio nusižengimo byloje: pripažinti L. K. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti L. K., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. L. K. nesumokėjus jam paskirtos baudos per nustatytą terminą, šis nutarimas bus pateiktas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.