- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- AN2-56-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00061-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Institucija
- LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
institucijos – LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui D. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. sausio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Ž. V. buvo surašytas už tai, kad jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. būtų leista dirbti tik įforminus jį teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra legaliai, nes D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi, nors darbdavys ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šio asmens įdarbinimą ir socialinio draudimo pradžią nurodytu laikotarpiu nebuvo informavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - VSDFV), tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 10 d. nutarimu pripažino Ž. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą.
3. 2020 m. balandžio 3 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Ž. V. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4. Pareiškėjas skunde aiškina įvykio aplinkybes, analizuoja darbo sutarties sampratą, cituoja Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad tiek institucijos pareigūnas, tiek ir teismas neištyrė bylos aplinkybių, nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių ir padarė esminius materialiosios bei procesinės teisės pažeidimus, turėjusius esminės įtakos neteisėto sprendimo, pripažįstant pareiškėją kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, priėmimui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus, pirmenybę suteikė liudytojo D. K. šališkiems parodymams, o jo paaiškinimus atmetė kaip prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas tik išvardino bylos įrodymus, tačiau motyvuotai neargumentavo, kaip šie įrodymai pagrindžia jo kaltę. Pareiškėjo įsitikinimu, apart subjektyvių, siekiančio atkeršyti už atleidimą iš darbo, liudytojo D. K. parodymų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog jis sutiko ar davė nurodymus D. K. dirbti nutarime nurodytomis dienomis. Nurodo, kad M. P. pranešimas, tachografo parodymai 2019-08-05 – 2019-08-06, pažyma apie D. K. valstybinį socialinį draudimą ar ligos išmokas, niekaip nepatvirtina nelegalaus darbo ir teismas savo pozicijos dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės nemotyvavo. Pareiškėjas nurodo, kad 2019-08-05, 2019-08-06 dienomis jo nebuvo Panevėžyje, todėl tartis su D. K. dėl darbo nebuvo kam, o kito įgalioto asmens jis paskyręs nebuvo. 2019-08-05 įmonėje dirbo transporto vadybininkas M. P., o 2019-08-06 – M. R., kurie buvo atsakingi už siuntų paskirstymą. Ar jie davė kokius nors nurodymus be vadovo žinios, byloje jokių duomenų nėra. Jie nėra ir nebuvo įgalioti asmenys, priimti kitus asmenis į darbą, ar atleisti juos iš darbo, sudaryti sutartis ir sutarti dėl kitokių būtinų darbo sąlygų. Teismas šių aplinkybių netyrė. Pareiškėjo manymu, vadybininkai galėjo ir nežinoti, jog ankstesnė darbo sutartis su D. K. yra nutraukta ir per klaidą išduoti D. K. pašto siuntas, arba D. K. savavališkai, pasinaudodamas tų asmenų pasitikėjimu, galėjo paimti sunkvežimį ir važinėti juo asmeniniais reikalais, siekiant kerštauti vadovui Ž. V. dėl jo atleidimo iš darbo. Aplinkybė, kad D. K. per klaidą galėjo būti išmokėtas darbo užmokestis, taip pat nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Pareiškėjas pažymi, kad Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog „Darbo ginčų komisija sutinka su atsakovo atstovu, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2019-12-19 atliktas patikrinimas, neįrodo, kad ieškovas (D. K.) nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki lapkričio 6 d. dirbo nuo 6 val.“. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina ne tik tai, kad nebuvo susitarimo su D. K. dėl viršvalandinio darbo, bet ir dėl nelegalaus darbo.
5. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad vienintelis jo galimas pažeidimas, numatytas DK 42 straipsnio 2 dalyje, yra tai, kad sudarius 2019-08-07 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. K., jis pranešė VSDFV ne prieš vieną dieną. Visgi, pareiškėjo manymu, tai yra formalus mažareikšmis pažeidimas, todėl teismas remiantis ANK 12 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, turėjo neskirti jam administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Ž. V. skundą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja S. P. ( toliau – institucija) nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-10 nutarimą palikti nepakeistą bei Ž. V. skundo netenkinti. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino Ž. V. padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad Vyriausiasis administracinis teismas (toliau- VAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimai, bei liudytojų - pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais darbuotojais, parodymai. Ne vieną kartą VAT konstatavo, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius. Pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmai, nenukrypdami nuo VAT suformuotos teismų praktikos, nagrinėdami bylą ir vertindami bylos faktines aplinkybes, rėmėsi pirminiais nelegaliai dirbusio asmens duotais rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais. Pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai konstatavo ir pripažino papildomą tyrimo dėl nelegalaus darbo metu nustatytą aplinkybę dėl tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. K. 2019-08-07 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbuotojas D. K. pradėjo dirbti nuo 2019-08-07, t. y. pažeidžiant VSDFV numatytą tvarką, kai nemažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios turėjo būti teikiamas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą ir šiam darbuotojui turėjo būti leista dirbti tik nuo 2019-08-08. Institucijos manymu, Ž. V. paskirta administracinė nuobauda, didesnė nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta piniginė bauda, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės atsakomybės nuobaudos tikslus.
7. Ž. V. skundas netenkinamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijant apylinkės teismo padarytą išvadą dėl Ž. V.kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Ž. V.administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Ž. V., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, t. y. esant nurodytoms sąlygoms, darbuotojų darbas yra nelegalus.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad D. K. 2019 m. rugpjūčio 5-7 dienomis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi nelegaliai, t. y. nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie D. K. priėmimą į darbą.
13. Kaip jau buvo minėta, darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K.2019 m. rugpjūčio 5-7 dienomis atliko darbo funkcijas – pildė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentaciją (tachografo lapai b. l. 22-23), naudojosi bendrovės transporto priemone, atliko bendrovės veiklos funkcijas (susikrovė, išvežiojo siuntas) t. y. realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). D. K. dirbo paklusdamas UAB (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai bei buvo pavaldus darbdaviui. Nors pareiškėjas tikina, kad liudytojo M. P. surašytas blankas dėl D. K. laikino nedarbingumo, tachografo parodymai 2019-08-05 – 2019-08-06 bei pažyma apie D. K. valstybinį socialinį draudimą ar ligos išmokas niekaip nepatvirtina nelegalaus darbo, tačiau šiuo atveju, apygardos teismas pažymi, jog nelegalaus darbo aplinkybės nustatytos ne vien tik pareiškėjo išdėstytais duomenimis, o visuma kitų, skundžiamame nutarime aptartų duomenų, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų M. P., M. R. paaiškinimais (minėtomis dienomis matė D. K. dirbantį), kurie tarpusavyje logiškai susiję, vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir kartu sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog D. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienomis dirbo UAB (duomenys neskelbtini).
14. Sprendžiant iš Ž. V. apeliacinio skundo argumentų bei jo atstovo advokato S. B. pasisakymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje visumos, galima suprasti, jog iš esmės neneigiama, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienomis D. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtinama, kad Ž. V. nedavė jokių nurodymų, susijusių su D. K. darbinių funkcijų vykdymu 2019 m. rugpjūčio 5-6 dienomis, t. y. nebuvo susitarimo tarp Ž. V. ir D. K., kad pastarasis grįžęs po nedarbingumo dirbs minėtomis dienomis. Tačiau tokia pareiškėjo bei jo atstovo advokato iškelta versija vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą.
15. Byloje esantys juridinių asmenų registro išplėstinis sąrašas patvirtina, kad Ž. V. nuo 2015 m. liepos 9 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 28-30). Pats D. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad dėl visų darbo sąlygų jis tarėsi su Ž. V.. Teismo posėdžio metu D. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2018 m. birželio 6 d. (darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), bet savo noru nutarė nutraukti darbo sutartį ir pasibaigus nedarbingumui, 2019 m. rugpjūčio 2 d. (penktadienį) jis atvyko į įmonę pasirašyti atleidimo dokumentų, tačiau po pokalbio su Ž. V., jis nusprendė likti dirbti bendrovėje, tik susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio. 2019 m. rugpjūčio 5 d. (pirmadienį) D. K. atvyko į darbą ir pradėjo dirbti kaip, kad dirbo prieš nedarbingumą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir Ž. V. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog D. K. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 6 d., bet nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. jis buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, jo paties prašymu, tačiau vėliau D. K. pasiprašė priimamas į darbą ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta nauja darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21). Byloje pateiktos darbo sutarčių kopijos, patvirtina, kad sudarant darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18, 19-21), iš darbdavio pusės dalyvavo būtent Ž. V.. Tai, kad visus bendrovės administravimo dokumentus, įskaitant ir darbo sutarčių sudarymą bei nutraukimą, tvarko išimtinai Ž. V., patvirtino ir liudytojas M. R., kuris apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pačioje įmonėje dėl administravimo tvarkos dirba Ž. V., o darbo sutartys yra laikomos Ž. V. namuose. Taigi visos šios aplinkybės, leidžia spręsti, jog Ž. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ne tik žinojo apie darbuotojo D. K. įdarbinimo bei paties darbo aplinkybes bendrovėje, bet ir pats asmeniškai tarėsi su D. K. dėl darbinių santykių. Tai, kad pasak Ž. V., jis nedavė jokių tiesioginių nurodymų D. K. dirbti 2019 m. rugpjūčio 5-6 dienomis, nepaneigia jo kaip bendrovės vadovo, darbdavio, pareigos leisti asmenims dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Šiuo atveju, Ž. V., 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutraukęs darbo sutartį su D. K. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, privalėjo apie tai informuoti patį darbuotoją (D. K.) ir užtikrinti, kad D. K. vėl būtų leista dirbti tik įforminus teisės aktų nustatyta tvarka. Vienok, D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad apie nutrauktą darbo sutartį jis nieko nežinojo, jokių atleidimo dokumentų jis nepasirašė, jam pačiam nebuvo žinoma, jog 2019 m. rugpjūčio 5-6 dienomis jis dirbo be sutarties. Sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 7 d. kai Ž. V. jam pateikė pasirašyti naują darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie ankstesnės darbo sutarties (Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimą administracinėje byloje nėra (b. l. 15-18). Maža to, apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai M. P. ir M. R. taip pat patvirtino, kad nieko nežinojo apie D. K. atleidimą. Liudytojas M. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi ir transporto vadybininku, pavaduoja logistikos vadybininką. Nagrinėjamomis aplinkybėmis, liudytojas M. P. patvirtino, kad jis žinojo apie D. K. nedarbingumą, t. y. kad D. K. sirgo nuo 2019-05-28 17.00 val. iki 2019-08-05 08.40 val. (b. l. 7), jis pats fiksavo jo veiklą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. D. K. atėjo į darbą, jam buvo pateikti pasirašyti blankai (nedarbingumo), jis pasirašė, užpildė tachografo lapus, susikrovė siuntas į automobilį ir apie 08.40 val. išvažiavo išvežioti siuntas. Jokių duomenų apie D. K. atleidimą jis neturėjo. Liudytojas M. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad logistikos vadybininku UAB (duomenys neskelbtini) dirba pakankamai seniai, Ž. V. žino iš seniau, yra jo mamos pusbrolis. 2019 m. rugpjūčio 5 d. (pirmadienį) jis nedirbo, bet tądien susiskambino su M. P. darbo reikalais ir jis jam pasakė, kad D. K. šiandien dirbo. 2019 m. rugpjūčio 6 d. (antradienį) jis buvo darbe ir D. K. matė darbe, davė jam darbo ir jis išvažiavo išvežioti siuntas. Automobilis, kuriuo jis vežiodavo siuntas, jam buvo priskirtas, todėl grįžęs po nedarbingumo jis vėl sėdo prie to paties automobilio. Jis neprašė D. K. darbo sutarties, nes patys iš D. K. žinojo, kada jam baigsis nedarbingumas. Be to, jam buvo priskirtas darbas, jis atėjo ir dirbo. Pačiam direktoriui (Ž. V.) tądien neskambino, nes žinojo, kad yra dirbantis žmogus. Baigiantis D. K. nedarbingumui, jie skambino D. K., nes jiems aktualu kiek žmonių bus ir kas dirbs. Nagrinėjamu atveju, nėra abejonių, kad siuntinių išvežiojimas yra išankstinio planavimo reikalaujantis darbas ir sudarant kelionės lapus (siuntinių išvežiojimo planus) yra ypatingai svarbu žinoti tikslų darbuotojų skaičių, kuriam ir bus priskiriamos planuojamos išvežioti siuntos. Todėl nors pareiškėjas bando įtikinti, kad vadybininkai M. P. bei M. R. nežinojo apie D. K. atleidimą ir per klaidą minėtomis dienomis davė jam darbo, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti, kad vadybininkai M. P. bei M. R. tai darė be direktoriaus Ž. V. žinios, juolab, kad bendrovės administravimo funkcijas atlieka pats Ž. V. ir pasak M. R., jiems buvo žinoma, kad yra dirbantis žmogus (D. K.) ir jam priskirtas darbas. Taigi, esant išdėstytų aplinkybių visumai bei atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. K. ir Ž. V., taip pat buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą įdarbinimo tvarką, nėra pagrindo abejoti, kad Ž. V. buvo žinomos visos su D. K. priskirtu darbu bei darbiniais santykiais susijusios aplinkybės. Apeliacinio skundo teiginiai, neva D. K. savavališkai galėjo paimti sunkvežimį ir važinėti juo asmeniniais reikalais, siekiant kerštauti vadovui Ž. V. dėl jo atleidimo iš darbo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir stokoja logikos. Antai, D. K. susitarė su Ž. V. dėl geresnių darbo sąlygų (didesnio atlyginimo), todėl akivaizdu, kad tuo metu kerštauti Ž. V. ir savavališkai naudotis bendrovės transportu D. K. nebuvo jokio pagrindo.
16. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus susijusius su 2020 m. sausio 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad Darbo ginčų komisija nagrinėdama D. K. prašymą, nustatinėjo, analizavo ir vertino duomenis, tiek, kiek tai buvo susiję su prašymo esme, t. y. neteisėtu atleidimu ir neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą. Tai, kad Darbo ginčų komisija savo sprendime konstatavo, kad nėra įrodytas D. K. dirbtas viršvalandinis darbas (2019-08-07 – 2019-11-06), nepaneigia fakto, kad D. K. 2019 m. rugpjūčio 5-7 dienomis dirbo nelegaliai.
17. Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat nesutinka su jam paskirta nuobauda, motyvuojant tuo, kad jo veika turėtų būti pripažinta mažareikšme. Toks skundo reikalavimas suprantamas kaip prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo arba jos neskyrimo, nes Ž. V.paskirta sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta nežymiai didesnė nei minimali nuobauda.
18. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
20. Kaip jau minėta, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 eurų iki 5000 eurų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į Ž. V.atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į Ž. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį – pagal bylos duomenis nelegaliai dirbo vienas asmuo, nelegalus darbas truko tris dienas, į Ž. V. asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už analogiškų nusižengimų padarymą, yra dirbantis, paskyrė minimaliai artimą straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
21. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad nesudarius rašytinės darbo sutarties D. K. buvo leista dirbti tris dienas, vėliau pasirašyta darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nustatančius darbo pradžią, t. y. nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, neturi pagrindo pripažinti, kad Ž. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip mažai pavojinga veika ir tuo pagrindu jo atžvilgiu turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Skirtingai nuo apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinio pobūdžio, pagrindžiančios teisminę praktiką dėl neabejotinos įstatyme numatytos išimties taikymo galimybės. Apygardos teismas sprendžia, kad Ž. V.už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga, kad būtų pasiekti įstatymo leidėjo nurodyti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
22. Esant nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimą pareiškėjo Ž. V.skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą ir Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.