- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- A5.-162-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00061-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Institucija
- LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. įgaliotam atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovams D. R. ir G. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. būtų leista dirbti tik įforminus jį teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra legaliai, nes D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi, nors darbdavys ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šio asmens įdarbinimą ir socialinio draudimo pradžią nurodytu laikotarpiu nebuvo informavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - VSDFV), tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. V. į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. V. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Jis nepranešė teismui apie savo neatvykimo priežastis, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
Institucijos atstovas D. R. teismo posėdžio metu prašė Ž. V. pripažinti kaltu pagal LR ANK 95 str. 1 d. ir skirti jam didesnę nei minimalią baudą. Atstovas paaiškino, kad Ž. V. kaltę patvirtina D. K. rašytiniai paaiškinimai, VDSFV duomenys, tachografo kortelės, vadybininko M. P. išrašytas įmonės blankas, kuriame nurodoma, kad vairuotojas D. K. vykdo savo veiklą, dvi D. K. darbo sutartys, viena jų sudaryta 2018-06-18 ir kita – 2019-08-07 Nr. 127, šioje sutartyje 7 p. pažymėta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019-08-07, nors Sodrai turi būti pranešta ne vėliau nei viena darbo diena iki darbo pradžios, todėl darbo sutartis turėjo būti sudaryta 2019-08-06, o jei pasirašyta 2019-08-07, tai faktinis darbas turėjo būti nuo 2019-08-08. Darbo inspekcija laikosi pozicijos, kad Ž. V. neužtikrino, kad D. K. galėtų dirbti pagal nustatytą tvarką, todėl laikytina, kad konkrečiu laikotarpiu nuo 2019-08-05 iki 2019-08-07 D. K. dirbo neįdarbintas ir už tai turi būti taikoma atsakomybė Ž. V..
Administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. įgaliotas atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo teiseną Ž. V. atžvilgiu nutraukti. Teigė, kad D. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi, jis kerštauja Ž. V. dėl darbo sutarties nutraukimo ir savo paaiškinimais klaidina darbo inspekciją, jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Advokato teigimu, kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis, institucija neištyrė visų faktinių aplinkybių, niekas neįrodinėjo, ar yra tyčia, buvo nagrinėjama tik objektyvioji pusė. Vėliau buvo patikslintos protokolo aplinkybės, kurios, advokato manymu, negali būti tikslinamos, institucija turėjo surašyti kitą protokolą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. dirbo ir tai darė Ž. V. nurodymu. Advokato teigimu, jokie bylos duomenys be paties D. K. nepatvirtina jo nelegalaus darbo fakto. Nėra jokio darbo grafiko, sutikimo, kad be darbo sutarties D. K. dirbtų tomis dienomis. D. K. galėjo dirbti dėl vadybininkų klaidos ir nežinojimo apie darbo sutarties nutraukimą, arba D. K. pasinaudojo tuo ir savavališkai pasiėmė automobilį ir su juo važinėjo. Duomenų, kad D. K. su Ž. V. žinia dirbo, nėra. Advokato manymu, D. K. teiginių nepagrįstumą rodo ir 2020-01-14 darbo bylos sprendimas, iš kurio matyti, kad D. K. pats buvo atsakingas už savo darbo laiko apskaitą. Advokato teigimu, D. K. pasinaudojo vadybininkų pasitikėjimu ir galėjo dirbti, tai galimas kerštas direktoriui.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018-06-06 dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, patyrė traumą ir maždaug iki 2019-07-27 turėjo nedarbingumą. Pasibaigus nedarbingumui, jis su Ž. V. susitarė, kad jam pakels algą ir jis liks toliau dirbti. Dėl visko tarėsi su Ž. V., su juo jokių nesutarimų neturėjo. Pradėjęs dirbti nuo pirmadienio, 2019-08-05, atidirbęs kelias dienas jis gavo naują darbo sutartį, kad pradeda dirbti nuo 2019-08-07, kai iš tikro dirbo jau nuo 2019-08-05. Darbo grafiko nebuvo, buvo taip pat, kaip ir dirbo anksčiau prieš traumą. Jam pačiam nebuvo žinoma, kad tas dienas jis dirbo be sutarties, jis nežinojo, kad darbo sutartis buvo nutraukta ir nežinojo, kad bus sudaryta nauja sutartis. Kaltinime nurodytomis dienomis jis pilnai atliko savo įprastas pareigas, taip, kaip ir visada atlikdavo darbą, dirbo kaip turėdamas sutartį, kaip dirbdamas normalų darbą eilinę dieną. Kai jam pateikė naują sutartį, jis nustebo, nes nebuvo pasirašęs atleidimo pagal seną sutartį. Jis klausė Ž. V., kodėl jam duoda sutartį nuo 2019-08-07, direktorius teigė, kad tai yra spausdinimo klaida. 2019-08-07 darbo sutartį jis pats pasirašė, o pretenzijas išsakė žodžiu, raštu pretenzijų nereiškė. Už tas dvi dienas jam buvo sumokėta. Prieš pradedant dirbti jam buvo išduotas atostoginis lapas, kurį išrašo vadybininkai, ant to blanko yra M. P. parašas. Tame lape yra atžyma, jog jis buvo laikinai nedarbingas ir pradėjo dirbti nuo atžymėtos valandos. Tame blanke atžymima, kada jis gali dėti į mašiną tachografą ir pradėti darbą. Jis pats tuo metu dirbo tik vienoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pateikti byloje esantys tachografo duomenys yra būtent iš ten. Pagal tachografo duomenis minutes sunku nurodyti. 2019-08-05 tachografo duomenys rodo, jog jis tą dieną pradėjo dirbti apie 8.30 val., dirbo beveik iki 17 val., o 2019-08-06 pradėjo dirbti po 8 val. ir dirbo beveik iki 16.30 val. Jis neturi jokių giminystės ryšių su darbo inspekcijos atstovais.
Iš D. K. Institucijai pateikto rašytino paaiškinimo matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi dirbo nuo 2018 m. birželio 6 d., tačiau darbdavys nutraukė darbo sutartį 2019 m. rugpjūčio 2 d., o naują darbo sutartį sudarė tik 2019 m. rugpjūčio 7 d. Tačiau vadovo nurodymu faktiškai dirbo 2019 m. rugpjūčio 5 d.- 6 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, t.y. vežiojo krovinius (siuntas) Panevėžio mieste. Nurodė, kad tą faktą, jos jis tomis dienomis dirbo gali paliudyti tachografo registracijos lapai „šaibos“, bei įmonės kelionės lapai. Už tas dvi darbo dienas jam buvo sumokėtas atlyginimas. Už liepos mėnesį, pagal antrą darbo sutartį, yra gavęs 1000 Eur atlyginimą pavedimu į banko sąskaitą. Kad jo darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 2 d., jis sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai įmonės vadovui Ž. V. atnešė pasirašytą darbo sutartį (b.l. 5).
Administracinėn atsakomybės traukiamas Ž. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad D. K. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo darbo sutartis Nr. 105 buvo sudaryta 2018 m. birželio 6 d., bet nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. jis buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, jo paties prašymu. Praėjus kelioms dienoms po atleidimo D. K. vėl pasiprašė priimamas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šalims sutarus, D. K. buvo priimtas į darbą vairuotoju – ekspeditoriumi, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Su juo 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 127. D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal sudarytus darbo grafikus, vadovaujantis lokaliniais teisės aktais, tokiais kaip pareiginių nuostatų taisyklės ir kita. Kadangi D. K. išbandymo termino neišlaikė, su juo darbo sutartis buvo nutraukta (b.l. 6).
Iš nelegalaus tyrimo akto, administracinio nusižengimo protokolo ir aplinkybių patikslinimo jame, kuriuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritoriniame skyriuje (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 20 d. buvo gautas D. K. prašymas dėl galimai nelegalaus darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Institucijos inspektoriams atlikus patikrinimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad D. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-08-05 iki 2019-08-07 apie D. K. įdarbinimą ir socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta, tai yra darbdavys ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šio asmens įdarbinimą nurodytais laikotarpiais nebuvo įforminęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį (b.l. 2-4, 50).
Iš 2019 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. 105 ir priedo Nr. 70 prie jos matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. V. ir darbuotojo D. K., sutartis pasirašyta tik įmonės direktoriaus, duomenų apie sutarties nutraukimą nėra (b.l. 15-18).
Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutarties Nr. 127 matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. V. ir darbuotojo D. K., pasirašyta abiejų šalių. Sutartyje nurodyta, kad darbuotojas D. K. įmonėje pradeda dirbti 2019 m. rugpjūčio 7 d. (b.l. 19-21).
Iš tachografo registracijos duomenų matyti, kad D. K. 2019 m. rugpjūčio 5, 6 ir 7 dienomis vairavo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 22, 23).
Iš blanko, patvirtinančio vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR) matyti, kad D. K. nuo 2019-05-28 iki 2019-08-05 8.40 val. buvo laikinai nedarbingas (b.l. 7).
Iš VSDFV išrašo matyti, kad D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiais nuo 2018-06-06 iki 2019-08-02 ir nuo 2019-08-07 iki 2019-11-06 (b.l. 24).
Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad Ž. V. nuo 2015 m. liepos 9 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b.l. 28-30).
Iš 2020 m. sausio 14 d. Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-191 matyti, kad išnagrinėjus darbo bylą pagal ieškovo D. K. prašymą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo, ieškovo D. K. prašymas patenkintas iš dalies – ieškovo D. K. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, nustatant, kad su D. K. 2019-08-07 sudaryta darbo sutartis Nr. 124 nutraukta darbo ginčo komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Taip pat nuspręsta išieškoti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui D. K. 3073,05 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2019-11-06) iki sprendimo priėmimo dienos (2020-01-14) ir po 68,29 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2020-01-15 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metu; kitoje dalyje ieškovo D. K. prašymas atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmestas. Sprendime be kita ko užfiksuota, jog ieškovas D. K. prašyme darbo ginčų komisijai nurodė, kad 2018-06-06 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau per įspėjimo laikotarpį jam lūžo kojos pėda, tad jis parašė prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru, pasibaigus nedarbingumui jis atvyko į įmonę pasirašyti atleidimo dokumentų, bet po pokalbio su darbdaviu liko dirbti, tik susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio, dirbti pradėjo nuo 2019-08-05, po kelių dienų jam davė pasirašyti naują darbo sutartį (b.l. 51-60).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
ANK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje taipogi numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Iš byloje esančios raštu paaiškinime išreikštos administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. pozicijos matyti, ką liudija ir jo atstovo advokato teisme išsakyti teiginiai, savo kaltės Ž. V. šioje byloje nepripažįsta paaiškinime nurodydamas, jog D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi dirbo nuo 2018 m. birželio 6 d., o nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. jis buvo atleistas, po ko D. K. vėl pasiprašius jį priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 127. Toks Ž. V. paaiškinimo turinys leidžia manyti, ką patvirtina ir jo atstovo advokato pasisakymai teisme, kad Ž. V. neigia D. K. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-08-05 iki 2019-08-07 faktą. Ž. V. atstovas teisme tvirtino Ž. V. veiksmuose nesant atsakomybę už nelegalų darbą numatančioje ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties bei jo kaltę dėl šio inkriminuojamo nusižengimo patvirtinančių įrodymų.
Teismas gi, įvertinęs Ž. V. rašytinio paaiškinimo turinį bei jo atstovo teisme išsakytus argumentus visų byloje surinktų įrodymų kontekste sprendžia, kad yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. bei jo atstovo teiginius vertinti kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant Ž. V. atsakomybės išvengimo, o byloje esantys duomenys, priešingai Ž. V. atstovo teiginiams teisme, yra pakankami pastarojo kaltei pagal administracinį kaltinimą pagrįsti.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovas, teigdamas apie galimą D. K. kerštavimą Ž. V. dėl atleidimo iš darbo, tvirtino esant pagrindui D. K. parodymus vertingi kritiškai, teismas su tuo nesutinka.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 5-7 dienomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Tą liudija administracinio nusižengimo protokolo, nelegalaus darbo tyrimo akto duomenys, rašytinis D. K. paaiškinimas, taip pat ir byloje esančio 2020 m. sausio 14 d. Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys. Iš pastarojo sprendimo matyti, kad apie tai, jog jis dirbo minėtomis dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K. nurodė ir savo prašyme darbo ginčų komisijai dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo. Ši aplinkybė paneigia Ž. V. atstovo teisme išsakytus teiginius, jog D. K. kerštauja Ž. V. ir jam nepavykus visiškai laimėti ginčo darbo ginčų komisijoje, jis kreipėsi į darbo inspekciją. Be to, kaip matyti iš minėtojo darbo ginčų komisijos sprendimo, juo didžioji dalis D. K. reikalavimų buvo patenkinti, kas anaiptol advokato Stanislovo Butkevičiaus teiginiams – nerodo D. K. parodymų nepatikimumo, kurio, teismo įsitikinimu, nesąlygoja ir vienos dalies D. K. prašymo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmetimas.
Teismas pastebi, kad D. K. duodamas parodymus gan detaliai nupasakojo apie jo darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes tiek iki jo nurodomo, administraciniame kaltinime užfiksuoto nelegalaus darbo laikotarpio, tiek ir po jo. Pasak D. K. paaiškino ir parodymų teisme, jam po nedarbingumo pasibaigimo susitarus su Ž. V. dėl tolimesnių darbo sąlygų ir padirbus 2019 m. rugpjūčio 5-6 dienomis, rugpjūčio 7 d. buvo pateikta pasirašymui nauja darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis pradeda dirbti nuo 2019-08-07. Pastarosios D. K. nurodomos aplinkybės iš esmės neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, kas sudaro pagrindą šio liudytojo parodymus vertinti kaip patikimus.
Ž. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad D. K. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., o 2019 m. rugpjūčio 7 d. su juo buvo sudaryta nauja darbo sutartis Nr. 127. Iš VSDFV išrašo matyti, kad D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiais nuo 2018-06-06 iki 2019-08-02 ir nuo 2019-08-07 iki 2019-11-06 (b.l. 24). Pastarieji duomenys liudija apie D. K. darbo laikotarpius bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jam dirbant esant sudarytoms darbo sutartims. Tačiau, kaip minėta, D. K. teigimu – jis minėtoje bendrovėje dirbo ir kitu laikotarpiu – 2019 m. rugpjūčio 5-6 dienomis.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutarties Nr. 127 matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. V. ir darbuotojo D. K., pasirašyta abiejų šalių. Šioje sutartyje nurodyta, kad darbuotojas D. K. įmonėje pradeda dirbti 2019 m. rugpjūčio 7 d. (tą pačią sutarties pasirašymo dieną) (b.l. 19-21). Gi sutinkamai su aukščiau paminėtomis DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis (apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios), pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. tarp Ž. V. ir D. K. sudarytą darbo sutartį D. K. galėjo darbą pradėti tik 2019 m. rugpjūčio 8 d., o ne 2019 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, vien ši aplinkybė rodo DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą, jų pažeidimą, kas atitinkamai liudija ir apie nelegalaus darbo buvimą.
Kad D. K. dirbo 2019 m. rugpjūčio 7 d., atsižvelgiant į minėtoje darbo sutartyje įtvirtintą tokią darbo pradžią, teismui abejonių nėra, tą, beje, patvirtina ir byloje esantys tachografo registracijos duomenys. Iš tachografo registracijos duomenų matyti, kad D. K. vairavo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ne tik 2019 m. rugpjūčio 7 d., bet ir to paties mėnesio 5 ir 6 dienomis (b.l. 22, 23). Pagrindo abejoti D. K. pateiktais, byloje esančiais tachografo registracijos duomenimis, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas nenustatė. Teismas pastebi, kad tachografo registracijos duomenys iš esmės neprieštarauja ir byloje esančio blanko, patvirtinančio vairuotojo veiklos laikotarpius, duomenims, pagal kuriuos – D. K. nuo 2019-05-28 iki 2019-08-05 8.40 val. buvo laikinai nedarbingas (b.l. 7). Pats D. K. teisme parodė, kad iki blanke nurodyto laikotarpio jis nedirbo, o jam pasibaigus jis pradėjo darbą.
Netikėti visais aukščiau nurodytais byloje esančiais įrodymais, kurie esminėse inkriminuojamo nusižengimo detalėse sutampa vieni su kitais, teismas neturi pagrindo. Priešingai, teismas visais aukščiau išvardytais įrodymais remiasi kaip tinkamais pažeidėjo kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visumą leidžia pagrįstai tvirtinti, kad D. K. 2019 m. rugpjūčio 5-7 dienomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovas teigė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. dirbo Ž. V. nurodymu, teismas tokius atstovo teiginius vertina kritiškai, kaip deklaratyvius.
D. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad dėl visų darbo sąlygų tarėsi su Ž. V.. Iš darbo sutarčių kopijų matyti, kad jų sudaryme iš darbdavio pusės dalyvavo būtent Ž. V.. Be to, Ž. V. rašytinio paaiškinimo turinys taipogi liudija apie jo žinojimą apie darbuotojo D. K. įdarbinimo bei paties darbo aplinkybes bendrovėje. Nėra abejonių ir dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartyje Nr. 127, teisės aktų reikalavimus pažeidžiant įtvirtinta D. K. darbo pradžia, sutartį pasirašiusiajam Ž. V. buvo žinoma.
Šioje byloje esantis juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas liudija, kad Ž. V. nuo 2015 m. liepos 9 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b.l. 28-30), todėl būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą, tai yra, kad jis vadovaujamoje bendrovėje neužtikrino darbo sutarties sudarymo taisyklių laikymosi.
Teismas sprendžia, kad aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad Ž. V. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. būtų leista dirbti tik įforminus jį teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra legaliai, nes D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi, nors darbdavys ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šio asmens įdarbinimą ir socialinio draudimo pradžią nurodytu laikotarpiu nebuvo informavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pastarieji Ž. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis baustinas.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovas teisme kėlė klausimą dėl negalimumo Institucijai tikslinti administracinio nusižengimo protokolo aplinkybes, teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad administracinį kaltinimą suformulavęs ir jį palaikantis subjektas, patikslindamas administraciniame kaltinime aprašyto nusižengimo padarymo laiką (sutrumpindamas viena diena) bei prašydamas kaip perteklinį pašalinti vieną dėl sisteminės klaidos protokole du kartus nurodytą kaltinime apibrėžtus veiksmus kvalifikuojantį straipsnį, jokių teisės normų nepažeidė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties neapsunkino, teisės į gynybą ar kitiems principams nenusižengė. Priešingai atstovo deklaratyviems teiginiams, tokie Institucijos veiksmai nereikalauja naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, to neįpareigoja ir ANK normos.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
Ž. V. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. V. yra neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), administracine tvarka baustas, tačiau ne už analogiškų nusižengimų padarymą, yra dirbantis. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, taip pat į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes ir mastą (nelegaliai dirbo vienas asmuo, jis nelegaliai dirbo tik tris dienas), teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti Ž. V. paskiriant vidurkio nesiekiančią, minimaliai artimą straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
Ž. V. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti Ž. V., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, ar kitą (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 20109994952.
Išaiškinti pažeidėjui, kad nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.