Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-935/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
1-92-935/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Sigitas Juodelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49277-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui,kaltinamojo gynėjui advokatui Sigitui Juodeliui,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, dirbantis UAB „C.A.“ ūkvedžiu, vedęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 120 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2019 m. lapkričio 19 d., apie 07.40 val., automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste į namo kiemą, esantį Justiniškių g. 49, Vilniuje, neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5490,47 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,2 %, ir 378,35 g kanapių dervos, kurias pernešė į tame pačiame kieme stovėjusį automobilį VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė šias medžiagas iki 2019 m. lapkričio 19 d. 07.45 val., kai automobilio VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minimas narkotines medžiagas.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl to, kas atsitiko, kad pakliuvo į tokią situaciją. Kaltinamasis pripažino, kad numanė, kas buvo jo turėtose dėžėse. Žinojo, kad dėžėse turėjo būti „žolė“, tačiau nieko nežinojo apie dervą. Viskas prasidėjo 2019 m. vasarą, kai buvo Danijoje ir dirbo statybose. Danijoje susipažino su dviem vyrais iš Lietuvos. Kai pasibaigė darbas Danijoje, su šiais vyrais pasikeitė kontaktiniais duomenimis ir išsivažinėjo. Kaltinamasis namo grįžo 2019 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, ėmė ieškoti darbo Lietuvoje, tačiau nesėkmingai. Darbo ieškojo visą rugsėjį. Gyveno iš sutaupytų pinigų. Su juo per „Viber“ programėlę susisiekė vienas iš minėtų dviejų vyrų. Vyras pasiūlė susitikti, klausė, ar kaltinamasis susirado darbą. Kaltinamasis vyrui atsakė, kad kol kas neturi darbo. Vyras pasakė, kad ruošiasi su savo draugu atvažiuoti į Vilnių ir pasiūlė susitikti. Kaltinamasis su dviem minėtais vyrais susitiko 2019 m. spalio mėnesį PC „Akropolis“ ir vyrai besikalbant pasiūlė užsidirbti. Pasidomėjus, koks bus uždarbis, buvo atsakyta, kad apie 1000 Eur. V. B. teigė, kad jis pasidomėjo, ką reikės atliki. Vyrai pasakė, kad reikės pervežti porą dėžių iš Vilniaus į Kauną. Paklausus, kas per dėžės ir už ką bus mokama tokia pinigų suma, vyrai pasakė, jog ten nieko tokio, ten „žolė“ žmonėms parūkyti. Paklausus, koks bus medžiagos svoris, buvo paaiškinta, kad apie 2 kg. Paklausus, kiek tai pavojinga ir rizikinga, buvo paaiškinta, kad Europoje į tai žiūrima labai legaliai. Paklausus, kodėl jie patys nenori tuo užsiimti, buvo atsakyta, jog jie turi savo darbą, kuris yra apmokamas. Kaltinamasis atsakymo dėl pasiūlymo nedavė ir pasakė, kad reikia laiko pagalvoti, pasiteiravo, kada reikės atlikti tą darbą. Vyrai pasakė, kad toks pasiūlymas gali atsirasti lapkričio mėnesį ar šiek tiek vėliau. Kaltinamasis pasakė, jog, artėjant nurodytam terminui, jis susisieks su vyrais ir atsakys, ar sutinka su pasiūlymu. Lapkričio viduryje su kaltinamuoju vėl susisiekė vienas iš vyrų. V. B. teigė, kad vėl susitiko su vyru, kuris dar kartą pasiūlė tą patį darbą. Klausė vyro, ką konkrečiai reikės atlikti. Jam buvo paaiškinta, kad tiesiog reikia surasti automobilį, pastatyti jį sutartoje vietoje, vėliau pasiimti tą automobilį ir nuvaryti į sutartą vietą Kaune. Tuo metu Lietuvoje nerado darbo, o pinigų reikėjo, todėl sutiko su pasiūlymu. Kaltinamasis 2019 m. lapkričio 18 d. turėjo pastatyti automobilį konkrečioje stovėjimo vietoje prie PC „Akropolis“, o 2019 m. lapkričio 19 d. iš ryto turėjo paimti tą automobilį. Kaltinamasis paklausė, ar būtų galima gauti avansą, tačiau jam buvo pasakyta, jog bus atsiskaityta, kai viską nuveš į sutartą vietą. Susitarė susirašyti apie 2019 m. lapkričio 18 d. ir pranešti automobilio numerį bei markę. Kaltinamasis visą laiką galvojo apie pasiūlymą, abejojo, ėmė pergyventi, kad jį nori kažkaip išnaudoti, tačiau tuo pačiu norėjo uždirbti pinigų. Kaltinamasis savo automobilio neturėjo, todėl turėjo iš kažkur gauti automobilį. Tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, be to, neturėjo banko kortelės. Susirado pažįstamą M. J., kuris anksčiau dirbo servise, kuris užsiėmė ir automobilių nuoma, ir paklausė, ar yra galimybė per servisą išnuomoti automobilį. M. J. atsakė, kad jis servise nebedirba. M. J. paklausė, ar šis galėtų padėti išnuomoti automobilį. M. J. sutiko, išnuomojo automobilį bei sutartoje vietoje perdavė kaltinamajam raktus. Automobilis galimai buvo perduotas 2019 m. lapkričio 18 d. Kaltinamasis automobilį pastatė sutartoje vietoje, tačiau ėmė nerimauti, kad juo gali pasinaudoti ir apgauti. Per „Viber“ jau buvo perdavęs automobilio duomenis, todėl sugalvojo apsidrausti ir pakeisti automobilį, t. y. prekes padėti į kitą automobilį. Žinojo, kad O. S. teikia automobilių nuomos paslaugas, jog turi autobusiuką, todėl nusprendė jį susirasti. Susirado O. S., paklausė, ar jis galėtų išnuomoti automobilį. O. S. pasakė, kad ryte reikės jo pagalbos, jog reikės kažkokius daiktus pervežti, bet nenorėjo, kad jis žinotų visas smulkmenas. Kaltinamasis aiškino, kad jis ketino susitikti su O. S., permesti jam dėžes ir susitarti, kad jis padės nuvežti dėžes į Kauną arba duos automobilį, kad pats kaltinamasis nuvežtų tas dėžes. Su O. S. susitarė, kurioje vietoje susitiks. Sutartą dieną iš ryto paėmė išsinuomotą automobilį. Kaltinamasis manė, kad gali ramiai kieme perkrauti tas dėžes, nes kiemas buvo uždaras. Jis 2019 m. lapkričio 19 d. ryte atvažiavo su automobiliu į Justiniškių g. 49. Atidaręs automobilio bagažinę pažiūrėjo į dvi dėžes, patikrino jų svorį, jos pasirodė labai lengvos. Paėmė dėžes ir nuėjo, kadangi pamatė, jog O. S. parkuojasi. Įsėdo į O. S. automobilį ir norėjo patikrinti, kas yra dėžėse, nes buvo smalsu, jautė nerimą. Uždaręs autobusiuko duris, nusprendė atidaryti dėžę ir pažiūrėti, kas joje yra. Tuo metu, kai atidarinėjo dėžę, O. S. tikriausiai norėjo tvarkingiau pastatyti automobilį. Kai atidarė dėžę, įvyko sulaikymas. Kai įsėdo į O. S. automobilį, norėjo atidaryti dėžes, pažiūrėti, kas jų viduje, ir tuomet norėjo paprašyti O. S. automobilio tam, kad galėtų nuvažiuoti į Kauną. Po to, kai įsėdo į O. S. automobilį, dar ketino grįžti į savo automobilį, nes jame buvo palikęs kuprinę ir pinigus. Dėl dėžių iš karto negalėjo paimti kuprinės. Gal kuprinės nepasiėmė su savimi, nes jaudinosi. Turėjo nuvažiuoti į prie PC „Mega“ esančią parkavimo vietą. Ten turėjo atvažiuoti su „Ford Mondeo“, prie jo turėjo prieiti vienas iš vyrų, su kuriais susipažino Danijoje, nueiti į šalį, išgerti kavos, gauti savo pinigus ir tuomet grįžti prie automobilio. Iš kur policijos pareigūnai sužinojo apie narkotines medžiagas, nežino. O. S. automobilis ir krovinio perkrovimas nebuvo konspiracija. Kaltinamasis norėjo tik apsidrausti, kad gaus pažadėtus pinigus. Norėjo nuvažiuoti su kitu automobiliu, pastatyti jį nuošaliai, susitikti su žmonėmis, gauti savo pinigus ir tik tuomet parodyti kas ir kur. Vienas iš variantų buvo toks, kad O. S. nuvairuotų automobilį iki Kauno, o kitas, kad iki Kauno nuvažiuotų tik kaltinamasis. Su O. S. iš anksto nesitarė dėl automobilio nuomos ir neinformavo, kur reikės važiuoti, o aiškino, kad reikės pervežti daiktus, nes bijojo, jog jis gali atsisakyti, be to, tik 2019 m. lapkričio 18 d., pastačius išsinuomotą automobilį prie PC „Akropolis“, sugalvojo planą, kad reikia pakeisti automobilį. Kaltinamasis aiškino, kad buvo nenusprendęs, ar pats važiuos, ar paprašys, kad jį nuvežtų O. S.. Nenorėjo O. S. daug aiškinti, bijojo, kad jis gali nesutikti, bet neturėjo išeities. V. B. teigė, kad jam buvo pasakyta, jog jis turės vežti „žolę“ žmonėms parūkyti. Dėžių netikrino tuomet, kai pasiėmė automobilį, kuris buvo paliktas prie PC „Akropolis“. Automobilyje nebuvo užtamsintų stiklų, nebuvo patogu viešoje vietoje atidaryti bagažinę ir kažką pamatyti. Buvo patogiau įlipti į O. S. į autobusą, kur galėjo ramiai pažiūrėti, kas yra dėžėse, neatkreipdamas į save žmonių dėmesio. Nepagalvojo apie tai, kad gali atkreipti O. S. dėmesį.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad narkologinėse ir psichiatrinėse ligoninėse nebuvo gydytas, galvos traumų turėjo, yra psichiškai sveikas, savo veiksmus supranta. Parodymus duoti atsisako, juos duos teisme (t. 7, b. l. 135).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. taip pat parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena apytiksliai 5-6 metus. Butas priklauso I. K., kuris yra jo draugas. Jie pažįstami nuo paauglystės. Bute gyveno vienas. Įsikėlus gyventi į minimą butą, jame buvo daiktų, kurie jam nepriklauso, tačiau negali tiksliai konkretizuoti kiekvieno daikto. Kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą peilį, buvusį rudos spalvos odiniame dėkle, įsigijo apytiksliai prieš 2-3 metus sendaikčių turguje kaip suvenyrą už 10 Eur. Peilį įsigijo iš asmens, kurio apibūdinti ir atpažinti negali. Negali nurodyti tikslios vietos, kurioje jį pirko, nes dažnai lankosi sendaikčių turguose prie Profsąjungų rūmų bei PC „Akropolis“. Niekada anksčiau nebuvo pirkęs tokių daiktų, todėl nežino, kokie peiliai yra draudžiami, o kokie ne. Šio peilio niekur nenaudojo, jį laikė namuose tiesiog kaip suvenyrą. V. B. teigė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimti pinigai ir kratos metu automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti pinigai priklauso jam. Šios piniginės lėšos yra jo santaupos, kurias gavo dirbdamas sezoninius darbus užsienyje, t. y. Danijoje ir Olandijoje. Dažniausiai dirbo statybose. Apie tai, kad dirbo Danijoje ir gavo atlyginimą Danijos kronomis, turi pagrindžiančius dokumentus, t. y. juodos spalvos kurpinėje su užrašu „Porshe“, kuri buvo paimta sulaikymo metu. Joje yra banko kvitai, kuriuose yra duomenys apie tai, jog keitė Danijos kronas į eurus. Konvertavo nuo 1500 iki 2000 Eur, tiksliai jau nepamena. Pinigus konvertavo 2019 metų vasarą. V. B. aiškino, kad jis dirbo ūkvedžiu UAB „C.A.“. Gaudavo apie 400 Eur dydžio atlyginimą. Per visą gyvenimą dirbo oficialiose darbovietėse, tačiau negali oficialiai niekur ilgai dirbti, nes nuo 2007 metų jam yra vykdomi išieškojimai ir, jei tik įsidarbina oficialiai, tai iš karto pradedama išskaičiuoti įsiskolinimą ir nelieka pinigų pragyvenimui. Dėl šios priežasties stengiasi dirbti ir pragyvenimui užsidirbti dirbdamas neoficialiai. Nepilnamečių išlaikytinių neturi, nes vaikai yra suaugę. Kitų giminaičių neišlaiko. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau bedarbio pašalpos negauna. Ketino eiti mokytis staliaus profesijos, ieškojo darbo užsienyje (t. 7, b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. taip pat parodė, kad asmens vardu L. S. nepažįsta. Nežino, kas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kas gali naudotis abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tokio numerio savo telefone neturi. Nepažįsta asmens vardu A. B.. V. B. nurodė, kad jo nesieja jokie ryšiai su Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakultetu. Dėžės, kurią sulaikymo dieną atsinešė į O. S. automobilį, atidaryti ir apžiūrėti jos turinio nespėjo, nes buvo sulaikytas. Ką veikė O. S. tuo metu, kai jis atidarinėjo dėžes, nematė. Nežino, ar O. S. buvo prisilietęs prie kurios nors dėžės ar prie objektų, buvusių dėžėje, taip pat nežino, ar O. S. galėjo palikti savo biologinius pėdsakus. O. S. sėdėjo vairuotojo vietoje, o dėžės buvo už jo, salone (t. 7, b. l. 142-143).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. taip pat parodė, kad supranta kuo įtariamas, kaltu prisipažįsta, parodymus duos teisme (t. 7, b. l. 148).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. S. parodė, kad jis nuomoja porą automobilių, turi autobusiuką. Vieną dieną atsitiktinai prie parduotuvės, esančios Justiniškėse, susitiko V. B., kuris žinojo, jog liudytojas turi automobilį ir autobusiuką, ir paklausė, ar, jei reikės, galės pavežti. V. B. atsakė teigiamai. Liudytojas kaltinamąjį 2019 m. lapkričio mėnesį vėl sutiko prie parduotuvės. V. B. paklausė, ar liudytojas galės rytoj padėti. Kaltinamajam atsakė, kad yra laisvas, paklausė, kiek laiko gali užtrukti. V. B. nepasakė, tik paprašė atvažiuoti ryte apie pusę aštuonių prie mokyklos, kuri yra Viršuliškėse. Liudytojas sutiko. V. B. pasakė, kad reikės vežti daiktus. Pokalbis truko porą minučių ir buvo nekonkretus. Atvažiavo sutartą dieną į sutartą vietą. Įvykio vietoje buvo 20 minučių anksčiau, nei sutarta. Laukė V. B.. Neturėjo kaltinamojo telefono numerio ir apie pusę aštuonių jau norėjo išvažiuoti, tačiau pamatė, kad automobiliu atvažiavo kaltinamasis. Jis pastatė automobilį už 50 metrų. Liudytojas privažiavo prie kaltinamojo automobilio ir norėjo pastatyti savo automobilį. Kol statė automobilį, V. B. iš savo automobilio atnešė dvi dėžes. Liudytojas aiškino, kad jis tuo metu sėdėjo už vairo ir bandė normaliai pastatyti automobilį. Matė, kaip V. B. nešė dėžes. Liudytojas nežino, kas yra dėžėse. Atidarė kaltinamajam šonines autobusiuko duris ir kaltinamasis įlipo į vidų, o liudytojas tęsė automobilio parkavimą. Pastačius automobilį, net nespėjus pasisveikinti su kaltinamuoju, atėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. V. B. nešė dvi kartonines dėžes, kurių dydis buvo 50x50 cm. Jis iš karto nešė abi kartonines dėžes. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar dėžės atrodė sunkios. Kaltinamajam atidarė autobusiuko duris, kadangi pamatė, jog jo rankos užimtos. V. B. pastatė dėžes, atsisėdo ant sėdynės ir pradėjo iš karto plėšti vieną dėžę. Kaltinamasis į autobusiuko vidų įlipo tuo metu, kai liudytojas buvo trumpai sustojęs. Kas buvo dviejuose dėžėse, nematė. Policijos pareigūnams sakė, kad nežino, kas yra dėžėse. Tariantis su V. B. dėl pagalbos, nebuvo aiškiai susitarta dėl to, ar kaltinamajam reikės tik automobilio, ar automobilio su vairuotoju. Liudytojui buvo pasakyta, kad užtruks galbūt neilgai, reikės porą daiktų pervežti. Liudytojas ir V. B. nėra geri draugai, yra pažįstami. Dėl atlyginimo nesitarė. Apie daiktus, kuriuos reikės pervežti, nebuvo kalbama. Autobusiukas buvo keleivinis, bet jame nėra vienų sėdynių, ten yra didelis plotas. Nuo to laiko, kai V. B. įsėdo į automobilį, iki to, kai įvyko sulaikymas, praėjo apie 20-30 sekundžių. Kaltinamasis įsėdo į automobilį, o liudytojas dar bandė pastatyti automobilį. Liudytojui pasirodė, kad V. B. pats nežinojo, kas yra dėžėse. Iki įvykio jam nebuvo žinoma, kad tuo metu, kai V. B. prašė paslaugos, jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. V. B. į įvykio vietą atvažiavo automobiliu. Liudytojas teigė, kad jis nežinojo, kuo V. B. užsiima, kuo dirba. Anksčiau V. B. yra teikęs pervežimo paslaugą. Vieną kartą V. B. yra davęs paprastą automobilį porai dienų.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodė, kad narkologinėse ir psichiatrinėse ligoninėse nebuvo gydytas, galvos traumų neturėjo, psichiškai sveikas, savo veiksmus supranta. Pranešime apie įtarimą nurodytą V. B. pažįsta iš matymo apytiksliai 20 metų. Pavardę sužinojo 2019 m. lapkričio 19 d. perskaitęs pranešimą apie įtarimą. Iki 2019 m. lapkričio 19 d. minimą asmenį pažinojo tik V. vardu. Tarp jų jokių bendrų reikalų nėra, negali papasakoti, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir kada su juo susipažino per bendrus pažįstamus. Per tuos 20 metų V. B. matė. Atsitiktinai susitikęs su juo buvo apie 10 kartų. Nežino, kur V. B. gyvena, neturi jo telefono numerio. Apytiksliai prieš metus Justiniškėse prie turgelio atsitiktinai susitiko su V. B., kuris paklausė, ar jis vis dar vairuoja autobusiuką. Kai patvirtino, kad dar turi autobusiuką, V. B. paprašė pervežti kėdes. Negali tiksliai pasakyti, tačiau galimai V. B. galėjo jam kada nors skambinti, tačiau jis (O. S.) nežino, iš kur V. B. galėjo gauti jo naudojamo telefono numerį. Pats savo telefono numerio nebuvo sakęs. Tuo pačiu telefono numeriu naudojasi apytiksliai 10 metų. Ką veikia V. B., t. y., ar gali kur nors dirbti, nežino. Apytiksliai prieš mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, atsitiktinai susitiko V. B. Vilniuje, tikslios vietos nurodyti negali, galimai prie PC „Europa“ arba PC „Panorama“. V. B. vėl paklausė apie autobusiuką. Jam patvirtino, kad dar vairuoja autobusiuką, t. y. VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo naudojasi apytiksliai tris metus. V. B. paklausė, ar, esant poreikiui, galės padėti, ir pasakė, kad reiks pervežti porą dėžių ir baldus. Kada tiksliai reikėjo pervežti daiktus, V. B. konkrečiai neįvardijo, tik pasakė, kad kreipsis mėnesio laikotarpyje. Praėjo pora savaičių po jų pokalbio, jis net ir užmiršo apie jį, tačiau 2019 m. lapkričio 18 d., tikslaus laiko nurodyti negali, nuo 16 val. iki 17 val. prie parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, Rygos g., atsitiktinai susitiko V. B.. V. B. priėjęs pasisveikino ir paklausė, ar jis vis dar sutinka pervežti jo daiktus, bei paprašė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. 07.30 val. atvyktų prie mokyklos, kurios pavadinimas galimai yra Korsavino, buvusi 46-oji mokykla. Jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 7.15 val., atvyko į sutartą su V. B. vietą ir jo laukė. Apytiksliai apie 7.40 val. pamatė pravažiuojantį automobilį „Ford“, tikslaus modelio nežino, valstybinio numerio nežino, nes nematė, spalvos nurodyti negali, nes buvo tamsu, tačiau automobilis buvo juodas arba tamsiai mėlynas. Pamatė, kad minėtas automobilis truputį pristabdė, o jo vairuotojas buvo V. B.. V. B. pravažiavo, apsisuko ir vėl grįžęs iki jo (O. S.) automobilio rankos mostu parodė važiuoti paskui. O. S. aiškino, kad jis įvažiavo į kiemą, tikslaus adreso nežino, ir pastatė savo automobilį, o jis (O. S.) privažiavo greta. Privažiuodamas matė, kad V. B. išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie bagažinės, paėmė dvi dėžes bei ėjo link jo. Jis palinko link šoninių automobilio durelių, jas pravėrė ir laukė, kada V. B. padės dėžes. Po to, kai V. B. padėjo dėžes ir įsėdo į automobilį, liudytojas vis dar manevravo. Sustojus apytiksliai po 15-20 sekundžių priėjo policijos pareigūnai ir jį bei V. B. sulaikė. Per tą laiką, kol V. B. buvo automobilyje, nieko su juo nespėjo pakalbėti. Nė nepaklausė, kas gali būti tose dėžėse. Šiaip jam (O. S.) nebuvo įdomu, nežino, ar būtų paklausęs, kas yra tose dėžėse. Jam tik kilo mintis, kodėl V. B. reikalingas autobusiukas dviejų dėžių pervežimui, kai jo paties vairuojamo automobilio kėbulo tipas buvo universalas ir tos dvi dėžės puikiai tilpo į jo automobilį. Apie tai, kad dėžėse gali būti kokių nors draudžiamų medžiagų, nežinojo ir nieko neįtarė. Jis 2019 m. lapkričio 19 d., kai buvo atliekama automobilio apžiūra ir apžiūrint automobilyje esančius daiktus, kurie ir buvo paimti apžiūros metu, juos (daiktus) matė pirmą kartą, nieko apie juos pasakyti negali. Dėžes ir juose buvusius daiktus – paketus pirmą kartą pamatė po sulaikymo, kuomet jie buvo apžiūrimi policijos pareigūnų. Sulaikymo metu buvo paimtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7“, kuriame nėra jokio apsaugos kodo, jei neklysta, SIM kortelės PIN kodo taip pat nėra. Telefone yra įdiegta internetinio bendravimo programėlė „Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir galimai kitos, kurių tiksliai nepamena (t. 6, b. l. 185-187).

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. taip pat parodė, kad supranta kuo įtariamas. Lieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu. Kaip ir sakė, V. B. pažįsta iš matymo apytiksliai 20 metų. Pavardę sužinojo 2019 m. lapkričio 19 d. perskaitęs pranešimą apie įtarimą. Iki 2019 m. lapkričio 19 d. minimą asmenį pažinojo tik V. vardu. O. S. tvirtino, kad jis užsiima automobilių nuoma ir V. B. nuomodavo automobilius – taip buvo kelis kartus į metus. Tai buvo 2018 m. lapkričio 4 d. ir nuomojo jam automobilį 2019 metų rugpjūčio mėnesį. Kai susitardavo su V. B. dėl automobilio nuomos, jis ateidavo į kiemą, kur stovi automobilis, t. y. Rygos g. 35, aikštelėje prie namo. Nebuvo užrašęs V. B. numerio, jis pats skambindavo, sakydavo, kas skambina, ir klausinėjo, ar turi automobilį. Kai V. B. atvažiuodavo prie jo namo, skambindavo ir jis išeidavo į kiemą, kad perduotų raktus nuo automobilio. O. S. neprisiminė, ar V. B. yra buvęs jo namuose, galėjo būti, kad vieną kartą buvo užėjęs į butą atiduoti raktų, bet tiksliai nepamena, ar jis pasiėmė raktą kieme ar raktas buvo atneštas į butą. O. S. žinojo, kur V. B. gyvena, nes jie turi bendrą pažįstamą I. K.. Koks adresas tiksliai nežino, žino, kad tas namas prie mokyklos. Pas I. K. V. B. nuomojosi butą, kaip žino, ten buvo I. K. mamos butas. I. K. pažįsta, bendrauja mažai, bendrauja telefonu, kartą per du mėnesius. Kelis metus nekalbėjo, nebuvo bendrų reikalų. Šiame bute nė karto nebuvo buvęs. O. S. aiškino, kad jis 2019 m. lapkričio 19 d. nesuprato, ar V. B. reikalingas automobilis ar vairuotojas. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, V. B. pasakė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. 07.30 val. jis atvyktų prie mokyklos, kurios pavadinimas galimai yra Korsavino, buvusi 46-oji mokykla. Jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 7.15 val., atvyko į sutartą su V. B. vietą ir jo laukė, o šis vėlavo. V. B. numerio neturėjo, todėl jam neskambino, jau norėjo išvažiuoti, kai šis atvyko. Jis nežinojo, ar V. B. ateis, ar atvažiuos. Apytiksliai apie 07.40 val. pamatė pravažiuojantį automobilį „Ford“, tikslaus modelio nežino, valstybinio numerio nežino, nes nematė, spalvos nurodyti negali, nes buvo tamsu, tačiau automobilis buvo juodas arba tamsiai mėlynas. Pamatė, kad minėtas automobilis truputį pristabdė, o jo vairuotojas buvo V. B.. V. B. pravažiavo, apsisuko ir vėl grįžęs iki jo automobilio rankos mostu parodė važiuoti paskui. Jie buvo susitarę, kad reikės pasiimti kažkokius daiktus, bet jis (O. S.) nežinojo, iš kur ir kokius daiktus, todėl važiavo iš paskos. V. B. įvažiavo į kiemą ir pastatė savo automobilį. O. S. teigė, kad jis privažiavo prie V. B. ir bandė pastatyti savo automobilį. Privažiuodamas matė, kad V. B. išlipo iš automobilio, priėjęs prie bagažinės paėmė dvi dėžes ir eina link jo (O. S.) automobilio. Jis palinko link šoninių automobilio durelių, jas pravėrė, nes matė, kad V. B. rankos užimtos, ir laukė, kada V. B. padės dėžes. Po to, kai V. B. padėjo dėžes, įsėdo į automobilį, sėdo į automobilio galą, dėžes padėjo į automobilio centrą. O. S. tvirtino, kad jis žiūrėjo, kur pastatyti automobilį, atsargiai judėjo ir pamatė, jog V. B. pradėjo atidarinėti dėžes. Atrodo, kad rankose pas V. B. kažkas buvo, bet nematė, nes nestebėjo įdėmiai, be to, buvo tamsu. Jis su V. B. net nespėjo pakalbėti. Kai sustojo, variklis dar dirbo, apytiksliai po 15-20 sekundžių priėjo policijos pareigūnai ir juos abu sulaikė. Per tą laiką, kol V. B. buvo jo automobilyje, nieko su juo nespėjo pakalbėti. Nepaklausė, kas gali būti tose dėžėse. Įtarimų nekilo, kad ten gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, apie tai nieko nežinojo. Juodos spalvos sportinis krepšys, kuris 2019 m. lapkričio 19 d. buvo rasta automobilyje VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam (O. S.). Krepšys buvo tuščias, jis visada ten guli padėtas, kad būtų krepšys, kai reikės į parduotuvę. M. J. pažįsta. M. J. pas jį dažnai nuomojasi automobilį „Toyota Prius“. Sutartį dėl nuomos sudaro, kai nuomojasi nepažįstamas asmuo, o kai pažįsta asmenį, užsirašo tik savo užrašų knygutėje ir viskas. M. J. pažįsta seniai, apie 10 metų. Žino, kad V. B. taip pat yra pažįstamas su M. J., matė porą kartų, kad jie pravažiuoja kartu. Kokie tiksliai jų santykiai, nežino. Nežino, kokie yra I. K., M. J. ir V. B. santykiai ir kuo jie užsiima (t. 6, b. l. 195-197).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, kad 2019 m. vėlyvą rudenį apie pietus pas jį į namus atvyko V. B. ir paprašė padėti išsinuomoti automobilį. Daug negalvojęs sutiko, nes žinojo, iš kokios įmonės galima išsinuomoti automobilį. Liudytojas teigė, kad nuvyko į automobilių nuoma užsiimančią įmonę, išsinuomojo automobilį 3 ar 4 dienoms. Tuomet nuvyko į tą vietą, kur susitarė V. B. perduoti automobilį, ir šį automobilį perdavė. Praėjo kažkiek laiko, nesulaukė jokių žinių iš V. B.. Vėliau išgirdo informaciją iš asmens, kuris nuomojo kaltinamajam butą, kad V. B. yra sulaikytas. Liudytojo buvo klausiama, ar jis žino informaciją dėl V. B.. Liudytojas bendrauja su asmeniu, kuris nuomoja kaltinamajam butą, su juo susiskambina. V. B. galimai pats negalėjo išsinuomoti automobilio, nes neturėjo kreditinės kortelės. Liudytojas turėjo kreditinę kortelę ir tiesiog padėjo žmogui. Be kreditinės kortelės sudėtinga išsinuomoti automobilį. V. B. reikėjo lengvojo automobilio. Neklausė kaltinamojo, kam jam reikia automobilio, nes nėra pratęs klausinėti. Automobilį išsirinko paprastai, ėmė pirmą pasitaikiusį. Automobilio nuoma parai galimai kainavo 20 Eur. Automobilis galimai buvo išnuomotas dviem ar trims paroms. V. B. su liudytoju turėjo atsiskaityti. Liudytojas pažįsta O. S., su juo santykiai draugiški, kartais matosi. M. J. negalėjo nurodyti, kokie santykiai buvo tarp V. B. ir O. S.. Jie trise laiko neleisdavo. Pasitikėjo V. B., jie ilgą laiką su juo bendravo, buvo pažįstami. Norint išsinuomoti automobilį yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar V. B. turėjo vairuotojo pažymėjimą. V. B. neminėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. pirmoje dienos pusėje, tikslios valandos nurodyti negali, V. B. prašymu išnuomojo automobilį. Negali tiksliai pasakyti, kodėl jis paprašė išnuomoti automobilį, galimai dėl to, kad pats neturi kreditinės kortelės, tačiau jis netikslino jokių aplinkybių. V. B. pažįsta apytiksliai 10 metų, tačiau jokių asmeninių reikalų ar artimų draugysčių su juo neturėjo, nepamena, kokiomis aplinkybėmis su juo susipažino. Iki 2019 m. lapkričio 18 d. gyveno (duomenys neskelbtini), o V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kiek žino – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie buvusios (duomenys neskelbtini) mokyklos. V. B. puikiai žinojo, kur liudytojas gyvena. Liudytojas aiškino, kad 2019 m. lapkričio 18 d. V. B. atėjo pas jį į svečius ir paprašė išnuomoti automobilį. Kokiam tikslui jam buvo reikalingas automobilis, netikslino, tačiau V. B. kažką užsiminė, kad jam 3-4 dienoms reikalingas automobilis. Paskutiniu metu su V. B. mažai bendrauja, anksčiau bendraudavo dažniau, susitikdavo praleisti laisvalaikio. Nepamena, ar turi V. B. telefono numerį, internetinio bendravimo programėlėmis su juo nebendravo. Anksčiau iš UAB „A.“ savo tikslams nuomojosi automobilį, todėl, kai V. B. paprašė jam išnuomoti automobilį, iš karto sutiko, jokių įtarimų nekilo. V. B. niekada jokios kiaulystės nėra padaręs, todėl jo prašymu kreipėsi į UAB „A.“, esančią Vilniuje, Baltupiuose, ir išnuomojo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. teigė, kad jis pats skubėjo savais reikalais, todėl nė nepaėmė iš V. B. automobilio nuomai pinigų, nesusitarė su juo, kada grąžins automobilio nuomos pinigus. Automobilį išnuomojo trims paroms, kaip ir prašė V. B.. Automobilio nuomos kaina už parą buvo 20 Eur. Su V. B. iš anksto buvo sutarę, kad išnuomotą automobilį liudytojas atgabens iki Laisvės pr., Vilniuje, tikslaus adreso nurodyti negali. Už automobilio nuomą sumokėjo 60 Eur ir 100 Eur užstatą grynais. Jis 2019 m. lapkričio 18 d. antroje dienos pusėje, tikslaus laiko nurodyti negali, atvažiavo į sutartą su V. B. vietą ir perdavė išnuomotą automobilį. Su V. B. sutarė, kad automobilį šis grąžins trečiadienį vakare, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. Nebuvo sutarę, kur liudytojas perims automobilį. Nežino, kaip būtų susitikę dėl automobilio perdavimo, galimai V. B. būtų atvažiavęs pas jį į namus ir perdavęs automobilį. Iki tol niekada nebuvo sulaukęs V. B. prašymo išnuomoti automobilį. Nežino, ką V. B. veikia ir su kuo bendrauja. Iš V. B. pasakojimų žino, kad jis planavo dirbti užsienyje naftos platformose arba remontuoti kažkokius variklius. Liudytojas 2019 m. lapkričio 20 d. antroje dienos pusėje iš asmens, kuris yra buto, kuriame gyveno V. B., savininkas, sužinojo, kad V. B. yra sulaikytas. Minėto buto savininkas paskambino ir paklausė, ar liudytojas ką nors žino apie V. B.. Liudytojas jam paaiškino, kad nieko nežino ir laukia, kada V. B. grąžins automobilį. Iš buto savininko suprato, kad automobilio neatgaus, todėl kreipėsi į policiją telefonu „112“ ir dar kažkokiu policijos telefonu, kol galų gale pagal jo pateiktą automobilio valstybinį numerį jam buvo suteikta informacija, jog automobilis ir V. B. yra sulaikyti. Po to liudytojas 2019 m. lapkričio 21 d. susisiekė su tyrimą atliekančia tyrėja ir paaiškino, jog yra sulaikytojo automobilio nuomininkas. Ieškodamas automobilio į policiją skambino iš savojo mobiliojo ryšio telefono. Į nuomos sutarties turinį nesigilino, nes, kaip minėjo, jam niekada ir jokių įtarimų dėl V. B. nekilo. Pasirašydamas sutartį jos neskaitė ir nežinojo, kad išsinuomojęs automobilį negali jo perduoti tretiesiems asmenims, be to, V. B. pasitikėjo, todėl be jokių įtarimų jam automobilį ir perdavė. Automobilyje jokių liudytojui priklausančių daiktų nebuvo, automobilį savo žinioje turėjo ne ilgiau nei 10-15 minučių, t. y. nuo to momento, kai jį išnuomojo, ir iki tos vietos (Laisvės pr., Vilnius), kur jį perdavė V. B.. Automobilio perdavimo metu V. B. buvo vienas (t. 6, b. l. 98-100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad galimai prieš 2019 m. lapkričio 19 d. buvo gauta informacija, jog V. B. ir O. S. užsiima narkotinių medžiagų disponavimu dideliais kiekiais ir platinimu. Buvo gauta patikslinta informacija, kad sulaikymo dieną Vilniuje, Justiniškių g. 49, gali vykti susitikimas, kurio metu gali būti perduotos narkotinės medžiagos. Susitikimas turėjo vykti anksti ryte, apie 08.00 val. Liudytojas kartu su kolegomis nuvyko į nurodytą vietą ir laukė, kol pasirodys minėti asmenys. Apie 08.00 val. atvyko O. S. su autobusiuku – žalios spalvos „Volkswagen“ ir gal po 10-20 minučių pastebėjo, kad į autobusiuką ateina V. B., kuris nešėsi dvi dėžes. Liudytojas matė, kad, kai atėjo V. B., O. S. iš vairuotojo sėdynės pasilenkė, atidarė šonines automobilio dureles. V. B. įlipo į automobilį, padėjo dėžes ir uždarė duris. Įtarus, kad galimai buvo atneštos narkotinės medžiagos, buvo nutarta sulaikyti asmenis. Kadangi autobusiukas pradėjo iš lėto manevruoti, pagalvojo, kad jis išvažiuos iš kiemo, todėl nusprendė sulaikyti asmenis. Priėjus prie to autobusiuko, liudytojas atidarė galines duris, pro kurias įlipo V. B., pastebėjo, jog kaltinamasis pritūpęs ir rankoje laiko peilį, bando atplėšti vieną iš dėžių. Ši dėžė buvo pravira. Kai liudytojas pasakė, kad yra policijos pareigūnas, V. B. atsisėdo ant galinės sėdynės, padėjo peilį ir buvo sulaikytas. Apžiūrėjus automobilį ir tas dėžes, kurias nešė V. B., rado kelis kilogramus kanapių ir kitos rūšies narkotinių medžiagų, kurių buvo mažiau. Sulaikytuosius pristatė į policiją. V. B. atėjo prie automobilio, su kuriuo į įvykio vietą atvažiavo O. S.. Kaip vėliau išsiaiškino, V. B. atvyko su transporto priemone, bet liudytojas asmeniškai nematė, su kokia transporto priemone jis atvažiavo, nes jo automobilis stovėjo už kito automobilio ir liudytojas matė tik tai, kad kaltinamasis prieina prie O. S. automobilio. A. N. nematė, iš kur tiksliai atėjo V. B.. Sulaikymo metu ir po sulaikymo teko bendrauti su V. B., jis aiškino, kad dėžėse yra kanapės, bet detaliau, kaip jos toliau turėjo judėti, neaiškino. Jis sakė, kad yra kažkokie narkotikai. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar V. B. konkretizavo, kokios narkotinės medžiagos, bet buvo kalbama, kad tai narkotikai. Liudytojas tikriausiai pirmasis priėjo prie V. B.. Sulaikymas greitai įvyko, ilgai su V. B. nebendravo. Liudytojas negalėjo pasakyti, kada kaltinamasis pasakė informaciją, jog jis žinojo, jog dėžėse yra narkotikai. Jis detaliau nepasakojo apie narkotines medžiagas. Kaltinamojo buvo klausiama, iš kur vežė, iš kur gavo, kur jos toliau turėjo keliauti, bet jis nieko neaiškino. Gali būti, kad šiame pokalbyje dalyvavo ir kiti pareigūnai, nes tuo metu daugiau pareigūnų buvo. Buvo bendraujama ir su O. S., jis paaiškino, kad V. B. paprašė atvažiuoti ir kažką pervežti, neva, nežinojo, kas ten yra. Automobilyje buvo juoda sportinė tašė, ji buvo tuščia, atsegta. Susidarė toks vaizdas, kad iš tų dėžių buvo ruošiamasi į tą tašę perkrauti narkotines medžiagas. Tašė buvo O. S.. V. B. nešė dėžes dviem rankomis, paėmęs už apačios. Dėžės buvo kaip dvi standartinės mikrobangų krosnelės. Vėliau buvo apžiūrėtas automobilis, kuriuo atvažiavo V. B., jis stovėjo netoli autobusiuko. Tame automobilyje buvo rasti telefonai, automobilio nuomos sutartys. Taip pat automobilyje galimai buvo kuprinė su kažkokiais daiktais. Informaciją apie tai, kad vyks narkotinių medžiagų disponavimo faktas, turėjo anksčiau. Ta informacija disponavo D. V., buvo dirbama pagal jo turimą informaciją. Sulaikant V. B., D. V. nedalyvavo. Liudytojas paaiškino, kad informacija apie tai, jog bus disponuojama narkotinėmis medžiagomis, buvo gauta dieną prieš sulaikymą. Ryte, atvykus į darbą, buvo nuspręsta patikrinti tą informaciją. Jei nebūtų buvę dėžių, gal nebūtų įvykęs sulaikymas ir galbūt toliau būtų dirbama kitais būdais, bet tikrindami informaciją pastebėjo, kad galimai vyksta nusikaltimas, galimai tuo adresu gali vyki narkotinių medžiagų perdavimas, todėl reikėjo greitai patikrinti tą informaciją, viskas vyko labai greitai. Pagal turėtą informaciją turėjo vykti susitikimas dėl narkotinių medžiagų, o kaip ten galėjo vykti po to, niekas nežino. Kai į automobilį įlipo V. B., automobilis pradėjo iš lėto manevruoti, todėl buvo pagalvota, kad jis kažkur vyks ir tam, kad nereikėtų to automobilio vaikytis, buvo pasirinktas saugesnis variantas – sulaikyti toje vietoje ir patikrinti informaciją. Buvo disponuojama minimalia informacija, t. y. asmenų vardais, pavardėmis, adresais, laiku. Liudytojo manymu, turėjo būti perdavimas O. S., kadangi tašė buvo atidaryta, O. S. turėjo būti perduodamos narkotinės medžiagos ir jis turėjo jas vežti toliau. Buvo nustatyta, kad tašė buvo O. S. ir ji buvo prie dėžių. Ikiteisminio tyrimo iniciatorius ir jam vadovavo D. V., jis rinko informaciją, nustatinėjo ryšius ir asmenis, o liudytojas tik atliko vėlesnius veiksmus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo gauta informacija apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat jis negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog V. B. pasakė, kad jis žinojo apie kanapes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei ją patikslinus buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai vykdo V. B. ir O. S.. Jis kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnais 2019 m. lapkričio 19 d., apie 07.45 val., Vilniuje, Justiniškių g. 49, sulaikė V. B., kuris apytiksliai 3-4 minutės iki sulaikymo nešinas dviem dėžėmis atėjo iki O. S. vairuojamo automobilio VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu O. S. palinko link automobilio dešinės pusės durelių, jas atidarė, o V. B. padėjo dėžes į automobilį ir pats įlipęs uždarė duris. O. S. pradėjo manevruoti, apsukinėti automobilį. Kadangi įtarta, jog dėžėse gali būti narkotinės medžiagos, o O. S. pasuko automobilį, pamanė, kad jis (O. S.) ketina išvažiuoti, todėl priėmė sprendimą abu asmenis sulaikyti. A. N. pribėgo prie O. S. automobilio dešinės pusės durelių, pro kurias prieš kelias minutes V. B. įlipo su dėžėmis į automobilį, ir staigiai jas atidarė. Sulaikymo metu V. B. buvo palinkęs prie vienos iš dėžių, rankoje laikė peilį, o viena iš jo atneštų dėžių jau buvo atidaryta, t. y. buvo pažeista maistinė plėvelė ir buvo pakelta (atlenkta) viršutinė dėžės dalis. Jam (A. N.) prisistačius, V. B. atsilošė ir rankoje laikytą peilį padėjo šalia savęs ant sėdynės. Sulaikymo metu dėžė jau buvo atidaryta, nors tuo metu, kai matė V. B. einantį su dėžėmis į automobilį, dėžės buvo uždarytos. Jis (A. N.) buvo apie trijų metrų atstumu nuo V. B.. Taip pat nurodė, kad šalia atidarytos ir kitos dar neatidarytos dėžės gulėjo juodos spalvos kelioninis krepšys su užrašu „Winston“, jei neklysta, jis buvo atsegtas. V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patalpas (t. 6, b. l. 92-93).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad jis sulaikė O. S., kas vyko autobusiuko viduje, nematė, nes buvo lauke. O. S. galimai buvo žalios spalvos „Volkswagen“ autobusiuke. O. S. tuo metu, kai liudytojas jį sulaikė, sėdėjo vairuotojo vietoje. Automobilyje buvo ir V. B.. Liudytojas nematė, kaip V. B. pakliuvo į automobilį, tačiau matė, kaip į įvykio vietą atvažiavo O. S.. O. S. klausė, ką jie čia veikia, kodėl čia atvažiavo. O. S. paaiškino, kad draugas paprašė jį ar daiktus pavežti. Su V. B. bendravo labai mažai. O. S. pastatė automobilį kieme prie namo. P. B. teigė, kad tą dieną jis atliko techninį darbą – sulaikymą, nes kolega paprašė pagalbos. Jie nuvažiavo į įvykio vietą ir sulaikė O. S. bei V. B.. Kolega D. V. paprašė pagalbos padėti sulaikyti asmenis, kurie galimai gali disponuoti labai dideliu kiekiu narkotikų. Pats D. V. nedalyvavo sulaikyme. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. D. V. per radijo stotį davė nurodymą sulaikyti asmenis. A. N. kalbėjo per radijo stotelę, nes jis buvo arčiau ir geriau matė, kas vyksta. Liudytojas sulaikymo dieną sužinojo, kad reikės atlikti antraeilį vaidmenį sulaikant asmenis. Darbą paprastai pradeda nuo 08.00 val., bet darbas yra nelimituotas, todėl, jei reikia kažką sulaikyti, gali atvažiuoti anksčiau. Šiuo atveju apie tai, kad reikės į darbą atvažiuoti anksčiau, sužinojo tą pačią sulaikymo dieną. P. B. teigė, kad V. B. ir O. S. pažinojo. Dirba Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje ir asmenis, kurie yra linkę nusikalsti ar priklauso kažkokioms organizuotoms grupuotėms, privalo pažinoti. V. B. ir O. S. pažinojo iš ankstesnės savo darbinės veiklos. V. B. pagal generalinio komisaro įsakymą buvo įrašytas į „prevencininkų“ sąrašą ir su juo liudytojas kartą per mėnesį bendraudavo, kad jis nedarytų nusikaltimų, kalbėjo ir apie gyvenimą ar jis turi darbą ir pan. Gautos informacijos turinys buvo toks, kad asmenys gali disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šia informacija disponavo D. V.. Sulaikymo operacijoje dalyvavo keturi pareigūnai, nes vienam asmeniui yra skirti du pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai 2019 m. lapkričio 19 d. gavus kriminalinės žvalgybos informaciją dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei ją patikslinus buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai vykdo V. B. ir O. S.. Liudytojas kartu su kolegomis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 07.45 val., Vilniuje, Justiniškių g. 49, sulaikė O. S.. Radijo ryšiu išgirdo kolegos D. V. nurodymą – „sulaikinėjam“, pribėgo prie O. S. vairuojamo automobilio, VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durelių, jas atidarė ir sulaikė O. S., išjungė automobilio variklį. Sulaikymo metu O. S. buvo pasisukęs kūnu ir galva į dešinę pusę. Jam prisistatė policijos pareigūnu ir paaiškino, kad jis yra sulaikomas. Sulaikymo metu pastebėjo, kad ant priekinio prietaisų skydelio, prie O. S., gulėjo atlenktas pilkos spalvos metalo peilis, tą pastebėjo ir kolega. O. S. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patalpas (t. 6, b. l. 95-96).

Iš 2019 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Vilniuje, Justiniškių g. 49. Automobilis žalios spalvos, be išorinių defektų, kėbulas purvinas, nubrozdinimų nesimato. Atidarius automobilio galines dureles, jaučiamas specifinis, aitrus kvapas, galimai narkotinių medžiagų – kanapių kvapas. Ant automobilio grindų dvi yra baltos spalvos kartoninės dėžės, kurios kiekviena atskirai apvyniotos skaidria polietilenine maistine plėvele. Dėžės sunumeruotos Nr. 1 ir Nr. 2. Apžiūrėjus dėžę Nr. 1 nustatyta, kad ant dėžės viršaus po skaidria polietilenine maisto plėvele yra A4 formato baltos spalvos lapas su užrašais: „L. S. (duomenys neskelbtini) (galimai siuntėjo duomenys), LEU – (duomenys neskelbtini) A. B. T. (duomenys neskelbtini) (galimai gavėjo duomenys)“. Dėžėje rastas juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame yra skaidraus plastiko vakuuminiai maišai su juose esančia dalinai smulkinta rudos ir žalsvos spalvų, augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga – kanapėmis. Atidarius plačiau juodos spalvos polietileninį maišą, jame rasti šeši skaidrūs vakuuminiai maišai su augalinės kilmės narkotine medžiaga – galimai kanapėmis. Į kiekvieną vakuuminį maišą su jame esančia augalinės kilmės medžiaga įdėta po keturias baltos spalvos servetėles. Tarp minėtų šešių skaidrių vakuuminių maišų su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis įdėtos baltos spalvos drėgnos servetėlės. Ant dėžės Nr. 2 viršaus po skaidria polietilenine maistine plėvele yra A4 formato baltos spalvos lapas su užrašais: „L. S. (duomenys neskelbtini) (galimai siuntėjo duomenys), LEU – (duomenys neskelbtini) A. B. T. (duomenys neskelbtini) (galimai gavėjo duomenys)“. Dėžės Nr. 2 viduje šeši skaidrūs vakuuminiai maišai su juose esančia dalinai smulkinta rudos ir žalsvos spalvų augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga – kanapėmis bei vienas pilkos spalvos blizgus vakuuminis maišas, kuriame skaidrus vakuuminis maišas su tamsios spalvos stačiakampio formos kieta medžiaga viduje, galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – hašišu, kuris yra įvyniotas į baltos spalvos servetėlę. Tarp minėtų šešių skaidrių ir vieno sidabrinio vakuuminių maišų įdėtos baltos spalvos drėgnos servetėlės. Šalia minėtų dviejų kartoninių dėžių yra juodos spalvos sportinis krepšys su raudonos spalvos užrašu „Winston“, minimo krepšio šoninėje kišenėje – viena baltos spalvos drėgna servetėlė. Ant galinės keleivio sėdynės, kur sėdėjo V. B., juodos spalvos atlenktas peilis, ant kurio geležtės yra užrašas „Jin Teng“ (t. 1, b. l. 21-27).

Iš policijos pareigūno 2019 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti dvylika skaidrių vakuuminių maišų su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis. Naudojantis buitinėmis elektroninėmis svarstyklėmis buvo nustatyta, kad minėtų dvylikos maišų bendras svoris yra apie 7 kg. Taip pat apžiūros metu buvo rastas vienas pilkos spalvos vakuuminis maišas, kuriame buvo vienas skaidrus vakuuminis maišas su tamsios spalvos kietąją medžiaga viduje, galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – hašišu. Naudojantis buitinėmis elektroninėmis svarstyklėmis buvo nustatyta, kad minėto vieno maišo svoris yra apie 0,5 kg (t. 1, b. l. 29).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. gruodžio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(5464)-IS1-6304 matyti, kad tyrimui pateiktos augalinės kilmės medžiagos, paimtos 2019 m. lapkričio 19 d. automobilio VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, Vilniuje, Justiniškių g. 49, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 5490,47 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,2 %, ir narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 378,35 g (t. 1, b. l. 34-35).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu paimtose įtariamųjų V. B. ir O. S. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (t. 1, b. l. 119-121).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. 140-(5463)-IS1-6170 matyti, kad ant drabužių ir batų, paimtų 2019 m. lapkričio 19 d. atliekant kratą įtariamojo V. B. gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados Nr. T-N 3149/2019(01) matyti, kad V. B. šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (t. 7, b. l. 154).

Iš 2019 m. lapkričio 19 d. kratos, atliktos V. B. automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad atliekant kratą ant priekinės keleivio sėdynės buvo rasta ir paimta juodos spalvos kuprinė, kurioje yra piniginė, kurioje yra asmens tapatybės kortelė Nr. 15014044, išduota V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini); 160 Eur kupiūromis ir 30 Eur monetomis, viso 190 Eur; užrašų knygelė juodu viršeliu su užrašais, melsvos spalvos metalinis rašiklis; „Trust“ išorinė baterija Hem 22852, juodos spalvos akinių dėklas su užrašu „Ray Ban“, kuriame yra akiniai nuo saulės su užrašu „Ray Ban“. Kuprinės šoninėje kišenėje rasti ir paimti raktai, o tiksliau raktų ryšulys, kurį sudaro keturi pakabukai, du raktai su magnetiniais durų atidarymo raktais. Iš dėtuvės, esančios priešais keleivio sėdynę, rasta ir paimta automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 4637 (2 lapai), transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 4522 (2 lapai), transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 4455 (2 lapai), transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 4763 (2 lapai). Automobilyje rasti ir paimti automobilio raktai – 1 vienetas (t. 2, b. l. 99-103).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis yra mėlynos spalvos, universalas. Automobilyje prie vairuotojo sėdynės, prie pedalų, atsukus panelę rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch“ su baltos spalvos SIM kortele, ant kurio užrašas „Lebara“ ir skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 124-127).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Iš paties kaltinamojo V. B. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis su dviem asmenimis, kurie šio baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyti, susitarė už 1000 Eur piniginį atlygį iš Vilniaus miesto į Kauno miestą nugabenti narkotines medžiagas. Kaltinamasis nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog jis turės gabenti apie du kilogramus „žolės“ žmonėms parūkyti. Krovinys, kurį jis turės gabenti, bus įdėtas į jo automobilį, kurį jis turi palikti sutartoje vietoje prie PC „Akropolis“, tuomet su šiuo automobiliu nuvažiuoti prie PC „Mega“, esančio Kaune, ir jį palikti. Iš kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat matyti, kad jis susitarimo dėl automobilio palikimo prie PC „Akropolis“ laikėsi. Vis tik bijodamas, jog jam už darbą nebus sumokėti pinigai, nusprendė į Kauną vykti ne tuo automobiliu, į kurį turėjo būti įdėtos narkotinės medžiagos, t. y. jis nusprendė narkotines medžiagas vežti kitu automobiliu ir apie pasikeistą automobilį asmenis, su kuriais bendravo, informuoti tik po to, kai jam bus sumokėti pinigai. Dėl šios priežasties jis susitarė su O. S. dėl automobilio nuomos, taip pat susitarė, kur ir kada su juo susitiks. Su O. S. nesitarė, ar jam reikės tik automobilio, ar reikės jį pavežti. Sutartu laiku, t. y., 2019 m. lapkričio 19 d. ryte, atvykęs į namo, esančio Justiniškių g. 49, Vilniuje, kiemą, iš automobilio, kurį jam prieš tai išnuomojo M. J., bagažinės paėmė dėžes, kurias nunešė į O. S. automobilį, kuriame bandė patikrinti, kas yra dėžėse, ir buvo sulaikytas. Taigi aptarti V. B. parodymai, be jokių abejonių, patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, jog 2019 m. lapkričio 19 d. ryte į namo kiemą, esantį Justiniškių g. 49, Vilniuje, atgabeno narkotines medžiagas bei jas laikė iki to momento, kai šios medžiagos sulaikymo metu buvo rastos.

Aplinkybes, kad būtent V. B. į namo kiemą, esantį Justiniškių g. 49, Vilniuje, atgabeno narkotines medžiagas ir jomis disponavo iki to momento, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu šios medžiagos buvo rastos bei paimtos policijos pareigūnų, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Iš liudytojo O. S. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis pagal susitarimą su V. B. 2019 m. lapkričio 19 d., apie 07.10-07.15 val., automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į sutartą vietą, kuri yra netoli Korsavino mokyklos (pastebėtina, kad Levo Korsavino mokykla yra Justiniškių g. 43, t. y. netoli tos vietos, kur ir buvo sulaikytas kaltinamasis bei liudytojas). Su V. B. turėjo susitikti 07.30 val. ir padėti jam pervežti kažkokius daiktus. Liudytojas sutartoje vietoje laukė, kol atvyks kaltinamasis. V. B. į susitikimo vietą atvažiavo automobiliu „Ford“ apie 07.40 val. ir iš automobilio atsinešė dvi dėžes. Čia pastebėtina, kad iš liudytojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog, jo vertinimu, kaltinamojo nešamos dėžės buvo sunkios. Kaltinamasis, įlipęs į autobusiuką, pradėjo atidarinėti atsineštas dėžes. Liudytojo A. N. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 19 d. ryte, apie 08.00 val., namo kieme, esančiame Justiniškių g. 49, Vilniuje, kaltinamasis į automobilį, kurį valdė O. S., atsinešė dvi dėžes. Liudytojui atidarius automobilio duris, pro kurias į automobilį įlipo V. B., jis pamatė, kad kaltinamasis bando atplėšti vieną iš turėtų dėžių. Apžiūrėjus automobilį ir dėžes, kurias nešė V. B., buvo rasti keli kilogramai kanapių ir kitos rūšies narkotinių medžiagų, kurių buvo mažiau. V. B. aiškino, kad rastos medžiagos yra kanapės, tačiau detaliau, kas su jomis turėjo būti daroma, neaiškino. Apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Vilniuje, Justiniškių g. 49, kuriuo naudojosi O. S., protokolo turinys patvirtina, kad automobilyje buvo rastos dvi kartoninės dėžės. Vienoje dėžėje buvo juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame buvo skaidraus plastiko vakuuminiai maišai su juose esančia dalinai smulkinta rudos ir žalsvos spalvų augalinės kilmės medžiaga, o kitoje dėžėje buvo skaidrūs vakuuminiai maišai su juose esančia dalinai smulkinta rudos ir žalsvos spalvų augalinės kilmės medžiaga bei vienas pilkos spalvos blizgus vakuuminis maišas, kuriame buvo skaidrus vakuuminis maišas su tamsios spalvos stačiakampio formos kieta medžiaga. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buitinėmis svarstyklėmis pasvėrus automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastus maišus su galimai narkotinėmis medžiagomis, buvo nustatyta, jog jų svoris yra 7,5 kg. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5464)-IS1-6304 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad augalinės kilmės medžiagos, paimtos 2019 m. lapkričio 19 d. automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, Vilniuje, Justiniškių g. 49, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 5490,47 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,2 %, ir narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 378,35 g. Taigi aptartų duomenų visuma visiškai patvirtina, kad V. B. 2019 m. lapkričio 19 d., apie 07.40 val., automobiliu Vilniaus mieste į namo kiemą, esantį Justiniškių g. 49, Vilniuje, neteisėtai atgabeno 5490,47 g kanapių (antžeminių dalių) ir 378,35 g kanapių dervos, šias medžiagas pernešė į O. S. vairuojamą automobilį ir neteisėtai laikė iki tol, kai apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines medžiagas.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas labai dideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu yra laikoma, kai šios narkotinės medžiagos yra daugiau nei 2500 g, o labai dideliu kanapių dervos kiekiu yra laikoma, kai šios narkotinės medžiagos yra daugiau nei 125 g. Taigi nekyla jokių abejonių, kad V. B. disponavo labai dideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuris daugiau nei dvigubai viršijo minimalią labai didelio šios medžiagos kiekio ribą, bei labai dideliu kanapių dervos kiekiu, kuris daugiau nei tris kartus viršijo minimalią labai didelio šios medžiagos kiekio ribą.

Nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnyje, gali būti padaromi tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suprasti savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėti taip veikti. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai įrodyta, kad V. B. suprato, jog jis disponuoja narkotinėmis medžiagomis bei norėjo taip veikti. Tokią išvadą patvirtina paties V. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis buvo informuotas, jog jis disponuos narkotine medžiaga, jis suprato, kad šios medžiagos gabenimas yra susijęs su teisine atsakomybe. Aplinkybę, kad V. B. žinojo, kad jis disponuoja narkotinėmis medžiagomis, patvirtina ir liudytojo A. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog kaltinamasis po sulaikymo pats nurodė, kad rastos medžiagos yra narkotinės.

Asmuo, kuris disponuoja labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, atsako pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu asmuo žinojo, kad disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, ar bent bendrais bruožais suvokė, jog tokių medžiagų kiekis yra didelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose yra nurodytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašas, kurį sudaro virš trijų šimtų skirtingų rūšių įvairių medžiagų, ir tik mažiau nei dvidešimties iš į sąrašą įtrauktų medžiagų labai didelis kiekis prasideda nuo 1000 g ar didesnio kiekio. Toks faktas iš dalies leidžia daryti išvadą, kad asmenys, kurie disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paprastai turi suvokti, jog, disponuodami keliais kilogramais narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jie disponuoja labai dideliu tokių medžiagų kiekiu. Aplinkybė, kad V. B. už medžiagų gabenimą, kaip nurodė pats kaltinamasis iš Vilniaus miesto iki Kauno miesto, buvo pažadėta sumokėti 1000 Eur, t. y. už narkotinių medžiagų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (kelių valandų darbą) buvo žadamas didelis atlygis, aplinkybės, kad pasiūlymą pateikę asmenys patys nenorėjo gabenti šių medžiagų, kas leidžia daryti išvadą, jog tokie veiksmai buvo susiję su didele rizika, narkotinės medžiagos kaltinamajam buvo perduotos laikantis konspiracijos, taip pat faktai, kad narkotinės medžiagos buvo sudėtos į dvi nemažas kartonines dėžes, kurių bendra masė buvo nemažesnė nei šeši kilogramai, o pats kaltinamasis, pasitaikius progai, ignoruodamas tikimybę, kad apie disponuojamas medžiagas sužinos O. S., bandė pasižiūrėti, kas konkrečiai yra jo turėtose dėžėse, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. B. bendrais bruožais turėjo suvokti ir suvokė, kad jis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kiekiu. Be to, čia pastebėtina, kad iš liudytojo O. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jo vertinimu kaltinamojo nešamos dėžės buvo sunkios.

Pats V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo pasakyta, jog jis turės gabenti „žolę“ žmonėms rūkyti, tačiau jis nežinojo, kad jam bus perduota ir kita narkotinė medžiaga, t. y. kanapių derva. Tokie kaltinamojo teiginiai jo veiksmų vertinimo nekeičia. Tuo labiau, kad kanapių derva yra tos pačios kilmės narkotinė medžiaga kaip ir kanapės (antžeminės dalys), kanapių derva kaip ir kanapės (antžeminės dalys) gali būti vartojama ją rūkant. Čia pabrėžtina ir tai, kad iš kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis nesiruošė keisti savo nusikalstamų planų priklausomai nuo dėžių, kurias atsinešė į O. S. automobilį, turinio.

Apibendrinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad V. B. nusikalstami veiksmai yra vertinami kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaip aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamoji dalis, pagal teismų praktiką įprastai vertinamas tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei (ar) teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus, trijų pirmųjų apklausų metu jis atsisakė išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis parodymų iš esmės nedavė. Pirmosios apklausos metu kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 7, b. l. 135). Antrosios apklausos metu kaltinamasis davė parodymus apie santykius su I. K., apie savo gyvenamąją vietą, kratų metu rastus daiktus bei gaunamas pajamas (t. 7, b. l. 139-141). Trečios apklausos metu kaltinamasis davė parodymus apie santykius su L. S. bei A. B., taip pat nurodė savo veiksmus, kuriuos atliko O. S. automobilyje (t. 7, b. l. 142-143). Ketvirtosios apklausos metu kaltinamasis jau nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teigė, jog parodymus apie jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis duos teisme (t. 7, b. l. 148). Apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes V. B. parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu bei nurodė, jog gailisi, kad pakliuvo į tokią situaciją.

Teismo vertinimu faktai, kad V. B. paskutinės apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o teisiamojo posėdžio metu davė parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodė, kad gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, egzistavimą. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis nuosekliai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, padėjo nustatyti reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. V. B. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nes dėl jo kaltės į susidariusią situaciją buvo įtraukta daug žmonių, kuriuos jis sukompromitavo, todėl nenorėjo tų žmonių dar labiau kompromituoti, buvo šoke. Vis tik yra visiškai akivaizdu, kad toks kaltinamojo paaiškinimas yra nelogiškas, nes, būtent neduodamas parodymų apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis su šios veikos padarymu leido sieti ir kitus asmenis. Šoku ar pasimetimu būtų galima pateisinti atsisakymą duoti parodymus pirmosios apklausos metu (šioje apklausoje dalyvavo ir kaltinamojo gynėjas), vis tik to paties negalima pasakyti apie vėliau vykusias apklausas (antroji kaltinamojo apklausa vyko praėjus beveik dviem mėnesiams po jo sulaikymo, trečioji apklausa vyko praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo sulaikymo, kaltinamajam jau nebetaikant kardomosios priemonės – suėmimo, o ketvirtoji apklausa vyko praėjus beveik metams po kaltinamojo sulaikymo). Čia pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodymus davė tik apklausus visus liudytojus.

Teismas pažymi, kad, skiriant V. B. bausmę, yra įvertinama, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktą. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, jog dalis aplinkybių, kurias nurodė kaltinamasis, ir taip buvo nepaneigiamai nustatyta objektyviais teisėsaugos institucijų atstovų BPK nustatyta tvarka surinktais duomenimis.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, be jokios abejonės, įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo pavojingumą lemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo laipsnį lemia nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-230-697/2017, 2K-7-57-489/2020).

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įprastai lemia įvairių problemų, kurias bendriausia prasme galima skirstyti į socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines, kilimą. Su šių problemų sprendimu susiduria tiek atskiri privatūs asmenys, tiek visa visuomenė, tiek valstybės institucijos, jų išsprendimui yra naudojami įvairūs ištekliai (pavyzdžiui, žmogiškieji, finansiniai ir kt.), kurie iš tikrųjų galėtų būti panaudoti individo, šeimos, bendruomenės ir t. t. raidai skatinti, gerovei užtikrinti. Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla vien už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. disponavimo tokiomis medžiagomis tikslas net nėra šio nusikaltimo sudėties elementas. Be to, šios normos sankcijoje be jokių alternatyvų yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Šiuo atveju nusikalstami kaltinamojo veiksmai nesukėlė akivaizdžių neigiamų padarinių, tačiau jie potencialiai sudarė prielaidas tokiems padariniams kilti. Aplinkybės, kad teisėsaugos institucijų atstovų veiksmai nulėmė tai, jog V. B. neįgyvendino savo nusikalstamo sumanymo visa planuota apimtimi, dėl teisėsaugos institucijų atstovų savalaikių veiksmų buvo užkirstas kelias neigiamiems padariniams kilti, iš esmės nelengvina kaltinamojo teisinės padėties, nes šios aplinkybės niekaip teigiamai neapibūdina paties kaltinamojo. Kaltinamasis niekaip nėra susijęs su tuo, kad narkotinės medžiagos, kuriomis jis disponavo, nepasiekė galutinio vartotojo ar vartotojų. Pastebėtina, kad kaltinamasis iš jam pateikto paaiškinimo, kam yra skirtos narkotinės medžiagos (rūkymui žmonėms), turėjo suprasti, jog šios medžiagos turėjo būti išplatintos ar bent jau intensyviai vartojamos.

V. B. labai sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo nusikalstamą elgesį nulėmė savanaudiški motyvai, t. y. jis sutiko veikti nusikalstamai, nes norėjo užsidirbti pinigų. Tuo pačiu tvirtinti, kad V. B. turtinė padėtis nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo itin sunki, nėra pagrindo. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika, kaltinamasis disponavo mažiausiai 3790 Eur (dalis pinigų buvo rasta kaltinamojo naudotame automobilyje „Ford Mondeo“, o dalis pinigų buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje), t. y. pinigų suma, kuri 2019 metais prilygo apytiksliai keturiems vidutiniams mėnesiniams atlyginimams Lietuvoje. Pastebėtina ir tai, kad iš paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, aiškiai matyti, jog jis suprato, kad jam siūlomi atlikti veiksmai yra nusikalstami ir už jų padarymą jis gali susilaukti neigiamų teisinių pasekmių. Vis tik kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus asmuo, turėdamas gyvenimiškos patirties ir pakankamai laiko apmąstyti, kaip jis konkrečiu atveju turėtų elgtis, pasirinko nusikalstamą veikimo būdą.

V. B. yra baustas administracine tvarka, taip pat jis yra teistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Nusikaltimas, už kurį kaltinamasis buvo teistas anksčiau, nėra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tuo pačiu konstatuotina, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio turinio matyti, jog V. B. davė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebūtų patrauktas teisinėn atsakomybėn už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus bei nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti (t. 8, b. l. 1). Aptartos aplinkybės rodo akivaizdžiai netinkamą kaltinamojo požiūrį į visiems privalomas visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. Taip pat šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, siekdamas savo interesų tenkinimo, asmeninės naudos, gali imtis ir imasi neteisėtų veiksmų. Faktą, kad V. B. nėra linkęs sąžiningai vykdyti savo pareigų, patvirtina ir jo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kodėl jis vengė rodyti gaunamas pajamas, t. y. jis siekė išvengti skolų išieškojimo. Be to, pastebėtina ir tai, kad iš liudytojo P. B. parodymų matyti, jog su kaltinamuoju buvo prevenciškai bendraujama apie jo galimą neteisėtą elgesį. Vis tik akivaizdu, kad tokie pokalbiai pageidaujamų rezultatų nedavė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. B. nuo 2020 m. gegužės 25 d. dirba UAB „C.A.“ ūkvedžiu (t. 8, b. l. 137-140), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 169), 2020 m. spalio 9 d. sudarė santuoką (t. 8, b. l. 136), išlaikytinių neturi.

Kaip jau buvo minėta, V. B. disponavo labai dideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuris daugiau nei dvigubai viršijo minimalią labai didelio šios medžiagos kiekio ribą, bei labai dideliu kanapių dervos kiekiu, kuris daugiau nei tris kartus viršijo minimalią labai didelio šios medžiagos kiekio ribą. Taigi nepagrįstas kaltinamojo gynėjo teiginys, kad narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis, kiekis tik nežymiai viršijo labai didelio kiekio minimalią ribą.

Aplinkybė, kad kaltinamasis disponavo augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis, nelengvina jo atsakomybės. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas skirtingų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai skirstomi į nedidelį, didelį ar labai didelį kiekį priklausomai nuo šių medžiagų rūšies. Koks konkrečios medžiagos kiekis yra vertintinas kaip nedidelis, didelis ar labai didelis, lemia šių medžiagų charakteristikos (pavyzdžiui, poveikis žmogaus organizmui ir pan.). Taigi skirtingų narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelio kiekio svorio ar tūrio išraiška skiriasi, tačiau jo vertinimas, atsižvelgus į konkrečių medžiagų charakteristikas, yra toks pats (pavyzdžiui, labai didelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kuris yra daugiau kaip 2500 g, atitinka kanapių dervos labai didelis kiekis, kuris yra daugiau kaip 125 g, ar amfetamino labai didelis kiekis, kuris yra daugiau kaip 100 g ir pan.).

Aplinkybės, kad, kaip nurodė kaltinamojo gynėjas, dalyje išsivysčiusių pasaulio valstybių (taip pat ir dalyje Europos Sąjungos valstybių) kanapės nėra draudžiama medžiaga (pastebėtina, kad aplinkybė, jog konkreti medžiaga nėra draudžiama, nereiškia, jog ja galima laisvai disponuoti), o ir Lietuvos Respublikoje yra keliamas klausimas dėl šios narkotinės medžiagos legalizavimo, niekaip nelengvina V. B. teisinės padėties, kadangi jis privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurių apyvarta nėra nelegali (yra ribota), o disponavimas šiomis medžiagomis yra susijęs su papildomų pareigų vykdymu (pavyzdžiui, neteisėtas disponavimas vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų bei pan.).

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam yra skirtina BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas. Kaltinamajam nustatytinas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. B. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gegužės 19 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. V. B. skirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija.

Pažymėtina, jog vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme nustatyta ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę, nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinti, kad V. B. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tokios bausmės paskyrimas neužtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekimo.

Kaip jau minėta, kaltinamasis yra brandaus amžiaus asmenybė, be jokių abejonių, jo gyvenimiška patirtis leido jam įvertinti savo elgesio pavojingumą bei priešingumą teisei, jis aiškiai suprato, kokia gali būti valstybės reakcija į jo nusikalstamus veiksmus, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Jokių aplinkybių, kurios būtų esmingai paveikusios kaltinamojo valią pasirenkant neteisėtą veikimo būdą, kurios būtų trukdžiusios savo interesus įgyvendinti pasirenkant teisėtus veikimo variantus, nėra nustatyta. Taigi už savo veiksmus V. B. privalo atsakyti taip, kaip numatyta baudžiamajame įstatyme. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

V. B. gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė teismų praktikos pavyzdžių, kurie, jo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, iš kurių dalies teisinė padėtis buvo net blogesnė nei V. B., buvo taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vis tik teismas konstatuoja, kad kaltinamojo gynėjo nurodytose baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės nėra visiškai analogiškos. Be to, teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai, esant panašioms aplinkybėms, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nusikaltusiems asmenims nebuvo taikomos (pavyzdžiui, apeliacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-195-398/2015, 1A-107-398/2017, 1A-266-307/2018, 1A-150-870/2020, 1A-88-654/2020, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2010, 2K-109/2012 ir kt.)

V. B. paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gegužės 19 d.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą bei 7500 Eur užstatą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Užstatą grąžinti jo davėjui (piniginę įmoką į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įmokėjo S. P. J. (t. 8, b. l. 40)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 5489,47 g kanapių (antžeminės dalys), 378,34 g kanapių dervų, saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje (2019 m. gruodžio 10 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas Nr. 17962) (t. 1, b. l. 36), specialią policijos pakuotę Nr. 436989 su servetėle ir tuščias pakuotes, supakuotas rudos spalvos popierinėje pakuotėje (2020 m. gegužės 19 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004906) (t. 1, b. l. 41, 43), pakuotes – du maišus su juose esančiais objektais (dėžėmis) (2020 m. gegužės 27 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004931) (t. 1, b. l. 58, 60), du optinius diskus, supakuotus į popierinį voką, su slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais gauta informacija (2020 m. spalio 21 d. kvitas B serija BBB Nr. LS005317) (t. 5, b. l. 52, 54), mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Onetouch 1016D“, IMEI (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Lebara“, supakuotą voke, du peilius, supakuotus vokuose (2020 m. gegužės 19 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004903) (t. 1, b. l. 106, 108), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis