Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, 2009 m. lapkričio 19 d. neteisėtai įgijo 47,857 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 24,790 g narkotinės medžiagos – heroino, šią medžiagą laikė, paslėpęs apatinėse kelnaitėse, ir gabeno automobiliu „VW Pasat“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. B., magistrale Vilnius–Kaunas, kol 19-ame šios magistralės kilometre 13.50 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo A. S. gynėjo apeliacinį skundą ir atsakė į visus skundo argumentus dėl švelnesnės bausmės paskyrimo A. S.

Teismas pažymėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kurį prašo taikyti kasatorius, nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2010). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė pažymi, kad nuteistojo A. S. baudžiamojoje byloje nėra būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį – bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl šios priežasties BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas nuteistajam netaikytas. Be to, teismas pažymėjo, kad, net ir nustačius dvi A. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, byloje esantys dokumentai apie mergaitės gyvenamąją vietą bei paties nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme neduoda pagrindo teigti, kad nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę jo mažametės dukters nebūtų kam prižiūrėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mergaitė gyvena su pilnamete savo motina bei seneliais, kurie ją prižiūri.

Apeliacinės instancijos teismas, apsvarstęs alternatyvųjį prašymą švelninti bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jį taip pat atmetė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių.

Kasatoriaus skunde kaip išimtinės nurodytos tokios aplinkybės: A. S. neteistas, jauno amžiaus, silpnos sveikatos, vedęs, turi mažametį vaiką, baigęs mokslus.

Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde apie A. S. teistumus, byloje yra duomenų, kad praeityje A. S. buvo teistas Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neseniai sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kitos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės – A. S. amžius, išsilavinimas bei liga – taip pat nelaikytinos prioritetinėmis ir negali lemti bausmės skyrimo ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmės vykdant teisingumą.

Prokurorė pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nerado pagrindo laikyti, kad paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, yra neteisinga. Ši laisvės atėmimo bausmė adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Tai, kad, nuteistojo gynėjo nuomone, jo ginamajam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, negali būti pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo paskirtosios ir apeliacinės instancijos teismo nepakeistosios laisvės atėmimo bausmės švelnesne bausme.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 ir 62 straipsnių taikymo

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neišskiria nė vienos iš jų reikšmingumo prieš kitas.

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas A. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje neteistas, Vokietijoje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio, priklausomas nuo narkotikų. Teismas taip pat nustatė ir A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas minimalią sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. S. neseniai sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašė pritaikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti bausmę.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino kaip neduodančius pagrindo taikyti minėtų įstatymų nuostatas. Remdamasis teismų praktika dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo sąlygų, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo mažametę dukterį yra kam prižiūrėti, nes ji gyvena su pilnamete motina ir seneliais, kurie ją ir prižiūri. Teismas nenustatė ir išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatyta minimali bausmė prieštarautų teisingumo principui.

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai atitinka įstatymo nuostatas ir kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto (baudžiamosios bylos Nr. 2K-44/2010, 2K-69/2010, 2K-94/2010 ir kt.) ir 54 straipsnio 3 dalies (baudžiamosios bylos Nr. 2K-251/2008, 2K-152/2009, 2K-212/2010 ir kt.) taikymo.

Nors ir neakcentuodamas, kasatorius teigia byloje esant ne vieną, o daugiau nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip kelias aplinkybes vertindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės pasireiškimo būdus. Be to, kasatorius niekaip neargumentuoja savo teiginio, esą nuteistasis savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Bylos aplinkybės yra kitokios. A. S. nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir gabenimą. Šis nusikaltimas išaiškintas sustabdžius automobilį, kuriuo važiavo nuteistasis, ir aptikus jo apatinėse kelnaitėse paketėlį su narkotine medžiaga. A. S. pripažino ir taip akivaizdų narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo faktą. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip dar viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes ji yra pirmosios instancijos teismo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuoširdaus gailėjimosi išraiška.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas švelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu ši yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles, ir paskirti nuteistajam bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo.

Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atmesti nuteistojo A. S. gynėjo kasacinį skundą.