Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (toliau – ir nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – arešto bausme dešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams bei 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti kratos metu pas V. K. rasti 1585,00 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai) pripažintas kaltu ir nuteistas S. S., taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas M. V., tačiau dėl šių nuteistųjų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė, turėdamas tikslą platinti, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, apipurkštų psichotropine medžiaga, ir dalį šių narkotinių medžiagų pardavė: V. K. iki 2017 m. balandžio 26 d. 19.15 val. nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, neteisėtai savo naudojamame ūkinės paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį, t. y. 9 017,515 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalis buvo apipurkštos psichotropine medžiaga EMB-fubinacos (etil (1-4-florobenzil)-1H-indazolo-3-karbonil)-L-valinato), kurios kiekis nenustatytas, bei dalį šios medžiagos – 12,552 g – 2017 m. balandžio 26 d. 19.15 val. už 70,00 Eur neteisėtai pardavė M. V., o likusį labai didelį kiekį – 9 004,963 g – narkotinės medžiagos neteisėtai laikė savo naudojamame ūkinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. balandžio 26 d. 19.30 val., kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį, perkvalifikuojant V. K. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, arba pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, taip pat pašalinti iš nuosprendžio dalį dėl baudos V. K. paskyrimo bei turto konfiskavimo, kratos metu pas V. K. rastus ir paimtus 1 585,00 Eur jam grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4.2. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo V. K., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. V. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis (nuteistasis) ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

4.4. V. K. parodymai apie jo neteisėtai laikyto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo šaltinius viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad psichotropinėmis medžiagomis neapipurkštas kanapes jis pamatė važiuodamas Šilutės r. keliu pro kanapių lauką ir keletą augalų nusipjovė savo reikmėms. Teisme nuteistasis pakeitė parodymus ir teigė, kad šias kanapes jis užsiaugino pats. Duodamas parodymus apie psichotropinėmis medžiagomis apipurkštas kanapes V. K. tvirtino, kad jas įsigijo iš nepažįstamo asmens už 600,00 Eur. Su šiuo asmeniu V. K. neva susipažino naktiniame klube „Port“, esančiame Klaipėdoje, išbandė šio turėtas kanapes, ir paprašė jų atvežti į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, jis su nepažįstamu vyru neapsikeitė kontaktiniais duomenimis, o tik nurodė savo namų adresą ir šis, iš anksto nesusitarus, vieną dieną atvežė jam kanapes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus V. K. parodymus ir kitus byloje surinktus duomenis, skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų iš ko V. K. įgijo kaltinime nurodytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nesant objektyvių duomenų apie kanapių įgijimo šaltinį, priešingai, nei nurodoma apeliantų skunde, negalima teigti, kad tai yra dalis kanapių, dėl kurių auginimo V. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

4.5. Tačiau, net jei V. K. neteisėtai laikytas labai didelis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis ir būtų augintas tuo pačiu metu bei tikslu kaip ir kanapės, dėl kurių auginimo V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, tokia aplinkybė neleistų teigti, kad labai didelį kiekį kanapių nuteistasis laikė nesiekdamas jų platinti, o tik savo vartojimui gydymosi tikslais. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 262 straipsnį už didelio kiekio kanapių auginimą ir neteisėtą įrenginių, skirtų kanapėms ir jų dalims auginti, pagaminimą bei laikymą. Abi šias nusikalstamas veikas V. K. padarė veikdamas bendrininkų grupe. Bylos medžiagoje esančiame baudžiamajame įsakyme (t. 3, b. l. 187-191) nurodyti V. K. bendrininkės, taip pat nuteistos šiuo baudžiamuoju įsakymu, E. B. parodymai, iš kurių matyti, kad jos sūnus E. B. ir V. K. kanapes ketino džiovinti ir jas platindami užsidirbti pinigų. Taip pat baudžiamajame įsakyme pažymima, kad V. K. ir E. B. davė analogiškus parodymus kaip ir E. B.. Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu nebuvo konstatuota, jog V. K. kanapes augino neturėdamas tikslo jas platinti, nes motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Taigi, taikant baudžiamąją atsakomybę už šią veiką visai nesvarbu, ar didelis kiekis kanapių buvo auginamas turint tikslą jas platinti ar kitu tikslu. Galutinį procesinį sprendimą priėmęs teismas šio klausimo apskritai nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Iš baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad kanapės buvo auginamos veikiant bendrininkų grupe, nuteistiesiems patiems pasigaminus įrankius jų auginimui ir turint tikslą užsidirbti pinigų jas platinant. Apie tai, jog V. K. kanapes augino gydymosi tikslais, minėtame baudžiamajame įsakyme nenurodoma.

4.6. Aplinkybę, kad V. K. turėjo tikslą platinti jo neteisėtai laikytą labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį, o ne vartoti šią narkotinę medžiagą gydymo tikslais, įrodo byloje surinktų duomenų visuma. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017 m. balandžio 28 d. – 2017 m. birželio 1 d. specialisto išvados Nr. T-N 1290/2017(01) matyti, kad V. K. šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 3, b. l. 68). Pirmosios instancijos teisme apklausti nuteistieji S. S. ir M. V. parodė, kad jie ne kartą abu vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame iš V. K. įsigijo psichotropinėmis medžiagomis apipurkštų kanapių. 2017 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2737)-IS1-3031 (t. 1, b. l. 107-114) nurodyta, kad ant kratos metu iš V. K. gyvenamojo buto paimtų elektroninių svarstyklių „Henske“ yra psichotropinės medžiagos – EMB-fubinacos – pėdsakų. Šios medžiagos taip pat rasta toje pat vietoje kratos metu paimtame plastikiniame inde su purškimo galvute „Amway“. Ant V. K. naudojamame ūkinės paskirties pastate kratos metu paimtų žirklių ir laikraščio yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – pėdsakų ir psichotropinės medžiagos – EMB-fubinacos pėdsakų. EMB-fubinacos yra psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas – kuriuo apipurškus kanapes (antžemines dalis) sustiprinamas narkotinis – psichotropinis jų poveikis. 2017 m. balandžio 25-27 dienų sekimo protokoluose užfiksuota kaip V. K. ūkinės paskirties pastate ruošė išdžiūvusias ir nuo ant grindų padėto laikraščio paimtas narkotines medžiagas pardavimui: dalį jų suvyniojo į balto popieriaus skiautes, o kitą dalį subėrė į trilitrinį stiklainį (t. 1, b. l. 53-56). Įvertinus aptartus duomenys (specialistų išvadas, slapto sekimo protokolus, nuteistųjų S. S. ir M. V. parodymus bei kt.) galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. neteisėtai laikė labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį, turėdamas tikslą jas platinti. Nuteistasis pats ruošė šias medžiagas pardavimui, supakavo dalį jų į popieriaus skiautes ir pardavė vartotojui M. V. už iš anksto sutartą užmokestį.

4.7. Bylos duomenimis, V. K. neteisėtai laikė labai didelį kiekį, t. y. 9 017,515 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 11 d.) nurodyta, kad labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikomas jų kiekis, kuris viršija 2 500,0 g. Byloje nagrinėjamu atveju, V. K. neteisėtai laikė daugiau kaip tris kartus šį labai didelį kiekį viršijantį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį. Apeliantai skunde nurodo, kad kanapių stiebai, kurių nėra jokių galimybių vartoti, sudaro beveik du trečdalius viso nuteistojo neteisėtai laikyto labai didelio kiekio kanapių, todėl V. K. neteisėtai laikytas kanapių kiekis turi būti sumažintas šia dalimi ir tokiu būdu tik nežymiai viršytų labai didelio kiekio ribą. Tačiau su šiuo apeliantų argumentu nėra pagrindo sutikti. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 12 d.), be kita ko nurodyta, kad viena iš draudžiamų vartoti medicinos tikslais medžiagų yra kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant). Tai, kad pagal šį įsakymą narkotine medžiaga laikoma visa antžeminė kanapės augalo dalis, neprieštarauja pirmiau nurodytos konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, reglamentavimo konvencija nedraudžia. Pažymėtina, kad leidžiama disponuoti tik pluoštinėmis kanapėmis. Tai yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei (Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Jei išdžiovintame kanapės augale (nesvarbu, kurioje jo dalyje) tetrahidrokanabinolio koncentracija viršija 0,2 proc., visas toks augalas laikomas narkotine medžiaga. Byloje nustatyta, kad V. K. naudojamame ūkinės paskirties pastate laikytuose kanapių stiebuose tetrahidrokanabinolio koncentracija siekė nuo 1,1 proc. iki 1,6 proc. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos stiebus laikė narkotine medžiaga ir konstatavo, kad nuteistasis disponavo labai dideliu kiekiu (9 017,515 g) narkotinių medžiagų.

4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiek kanapių auginimas, už kurį V. K. buvo nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, tiek ir jau nuskintų kanapių laikymas, už kurį V. K. nuteistas skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, buvo vieningos tęstinės nusikalstamos veikos dalys, siekiant užsiauginti kanapių ir jas vartoti, todėl šios dalys neturėtų būti kvalifikuojamos kaip du atskiri nusikaltimai, už kuriuos skiriamos kelios bausmės. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra patikimų duomenų, jog V. K. neteisėtai laikytas labai didelis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo augintas tuo pačiu metu bei tikslu kaip ir kanapės, dėl kurių auginimo V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje atitinkamai priklauso apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, todėl jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Nusikalstama veika – narkotinės medžiagos – kanapių auginimas nėra tapati BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytoms veikoms – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimui, perdirbimui, įgijimui, laikymui, gabenimui, siuntimui, pardavimui ar kitokiam platinimui. Šiuo konkrečiu atveju labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas yra žymiai pavojingesnė veika už šių medžiagų auginimą ir neatitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto šio nusikaltimo objektyviųjų požymių, todėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas ir narkotinių medžiagų auginimas negali būti laikomi viena tęstine nusikalstama veika.

4.10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

4.11. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

4.12. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita V. K. inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o už šios veikos padarymą BK numatytos alternatyvios bausmės.

4.13. Įvertinus V. K. asmenybę (teistas ir nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka – taigi, linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą; labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių buvo neteisėtai laikomas turint tikslą platinti, dalis šios narkotinės medžiagos buvo apipurkšta psichotropine medžiaga, siekiant sustiprinti jų narkotinį ir psichotropinį poveikį, be to, dalis kanapių buvo išplatintos kitiems asmenims; todėl nepagrįstas apeliantų argumentas, jog nuteistojo padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas), taip pat tai, kad nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo V. K. paskirta žymiai švelnesnė, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmė yra aiškiai per griežta. V. K. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą lėmė bloga jo sveikatos būklė, tačiau byloje patikimai nustatyta, kad labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jis neteisėtai laikė ne siekdamas vartoti šią narkotinę medžiagą gydymosi tikslais, o turėdamas tikslą ją platinti. Kaip minėta, V. K. padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra mažesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, nėra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nėra pakankamos, jog jomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

4.14. V. K. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams bei 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

4.15. Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013 ir kt.).

4.16. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 262 straipsnyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad šias nusikalstamas veikas V. K. padarė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2016 m. spalio 18 d. Tuo tarpu V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki 2017 m. balandžio 26 d., t. y. kai jau buvo priimtas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamasis įsakymas. Taigi, bendrindamas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas bendrindamas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes tinkamai prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudos bausmės, tačiau netiksliai nurodė, kad bausmes bendrina remdamasis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalių nuostatomis, o ne BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Vis dėlto, šis netikslumas nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto bausmių bendrinimo pagrįstumo ir teisingumo. Apeliacinio skundo argumentas, jog bendrindamas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą, neturi jokio teisinio pagrindo.

4.17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 1585,00 Eur konfiskavimo ir grąžinti nuteistajam šią pinigų sumą.

4.18. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas. Iš nuteistojo V. K. 1585,00 Eur buvo konfiskuoti remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

4.19. Nustatant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos, gali būti atsižvelgiama į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad jis nenurodo šio turto įgijimo aplinkybių (ar pateikia neteisingą informaciją apie jas), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad V. K. turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dalį šios medžiagos už 70,00 Eur pardavė M. V.. Taigi, nusikalstamą veiką nuteistasis darė siekdamas gauti finansinės naudos ir tokią naudą neabejotinai gavo. Nusikalstamų veikų padarymo metu V. K. jokio legalaus, oficialaus darbo neturėjo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Todėl darytina išvada, jog V. K. asmens kratos metu rasti pinigai - 1585,00 Eur buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde teigiama, jog konfiskuotą pinigų sumą (neskaitant už parduotą narkotinę medžiagą gautų 70,00 Eur) V. K. banko mokėjimo pervedimu atsiuntė jo brolis tam, kad jis susimokėtų Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1506,40 Eur baudą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. brolio N. K. banko mokėjimo pervedimai buvo atlikti dar 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. kovo 6 d., kai Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamasis įsakymas net nebuvo priimtas ir V. K. dar nebuvo paskirta bauda, todėl tuo metu jos galutinis dydis negalėjo būti žinomas. Kratos metu, t. y. 2017 m. balandžio 26 d., minėtas baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl tuo metu dar nebuvo pagrindo mokėti juo paskirtą baudą. Be to, konfiskuoti išgryninti pinigai buvo rasti V. K. kelnių kišenėse kartu su iš M. V. už parduotą narkotinę medžiagą gautais pinigais. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš V. K. konfiskavo kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas.

4.20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl V. K. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą atmesti.