Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.) ir jo gynėjos advokatės Jūratės Damanskienės bei nuteistųjų R. G.-A. ir A. K. (A. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G.-A. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta arešto bausmė 50 (penkiasdešimčiai) parų. Į bausmės laiką įskaitas R. G.-A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., iki 2019 m. gegužės 16 d. 13.10 val., prilyginant dviem arešto paroms;

A. K. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų. Į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 15.30 val., prilyginant dviem paroms arešto;

V. T. pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitas V. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d., 13.28 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 14.50 val., prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės J. Damanskienės, nuteistųjų R. G.-A. bei A. K. skundai tenkintini iš dalies.

9. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

10. Iš nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės J. Damanskienės apeliacinių skundų matyti, kad apeliantai nepagrįsta ir neteisėta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. T. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti ir jas platino, t. y. kad pastarasis neteisėtai jas įsigijo ir laikė, turėdamas tikslą platinti, bei dalį jų išplatino, parduodamas nuteistiesiems R. G.-A. ir A. K.; nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų V. T. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nuteistieji R. G.-A. ir A. K. apeliaciniuose skunduose neneigia savo kaltės dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau neigia įsigiję narkotines medžiagas iš nuteistojo V. T., be to, prašo jiems skirti švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Dėl V. T. ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentų, susijusių su V. T. pareikšto kaltinimo atitikimo baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams

11. Nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė J. Damanskienė apeliaciniame skunde akcentavo, kad dėl V. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo abstrakčios formuluotės buvo pažeista nuteistojo V. T. teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės žinoti ir suprasti, kuo konkrečiai yra kaltinamas, ir atitinkamai gintis nuo reiškiamo kaltinimo.

12. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte be kitų aplinkybių nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, iš kurio turi būti aiški padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką.

13. V. T. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, o būtent, už tai, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai įsigyti narkotines medžiagas ir jas perparduodant ar kitaip platinant pačiam pasipelnyti, iki 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė ne mažiau kaip 0,502 g, supakuotą 22 folijos lankstinukuose ir viename popieriaus lapelyje, kurią jis neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir buto priklausiniuose (sandėliuke) iki tol, kol 2019 m. gegužės 15 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,347 g, supakuotą 15 folijos lankstinukų A. K., narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,138 g, supakuotą 7 folijos lankstinukuose – R. G.-A., o likusią narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,017 g, neteisėtai laikė paslėpęs popieriaus lankstinuke buto priklausinyje (sandėliuke) iki 2019 m. gegužės 15 d., apie 13.30 val., kratos metu ji buvo surasta ir paimta.

14. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, jame gana aiškiai išdėstyti konkretūs kaltinamojo V. T. veiksmai, veikos, kuria jis kaltinamas, padarymo būdas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, išskyrus narkotinės medžiagos (heroino) neteisėto įgijimo aplinkybes. Pastebėtina tai, kad kaltinamajame akte aprašant V. T. nusikalstamą veiką nurodyta ir tai, jog šis iki 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė ne mažiau kaip 0,502 g. Iš V. T. ir jo gynėjos pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai nesutinka su skundžiame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių aprašyme nurodytu narkotinės medžiagos – heroino – įgijimo faktu.

15. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį šių medžiagų platinimą. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suprantamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines.

16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K- 35-1073/2019).

17. Remiantis tokia kasacinio teismo praktika bei analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina V. T. ir jo gynėjos argumentams, kad narkotinės medžiagos – heroino – įgijimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos. Pastebėtina tai, kad kaltinime nėra nurodyta konkrečių heroino įgijimo aplinkybių, t. y. vietos, tikslesnio laikotarpio, asmens, iš kurio draudžiamos medžiagos buvo įsigytos, o tokio pobūdžio kaltinimas nėra tikslus ar pakankamai aiškus, todėl apsunkina galimybę gintis nuo tokio kaltinimo. Minėtos aplinkybės nebuvo nustatytos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nepaisydamas to pirmosios instancijos teismas V. T. inkriminuoto narkotinių medžiagų įgijimo požymio nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad narkotinių medžiagų laikymo fakto nustatymas savaime nėra pakankamas šių medžiagų įgijimo požymio konstatavimui, tai sudaro pagrindą BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintą alternatyvųjį požymį – psichotropinių medžiagų įgijimą – šalinti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (įrodytomis pripažintų V. T. nusikalstamos veikos aplinkybių).

18. Be šio nurodyto kaltinamojo akto trūkumo, susijusio su alternatyvaus BK 260 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos objektyvaus požymio – įgijimo – atskleidimu, jame toliau pakankamai aiškiai išdėstyti konkretūs kaltinamojo V. T. veiksmai, atskleisti kiti alternatyvieji veikos požymiai – narkotinės medžiagos laikymas ir pardavimas, veikos, kuria jis kaltinamas, padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Be to, kaltinamajame akte taip pat nurodytas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuota V. T. veika. Atsižvelgus į tai, priešingai nei teigia apeliantai, darytina išvada, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 219 straipsnio 3, 5 punktai).

19. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuteistasis V. T. naudojosi advokato teisine pagalba, todėl kilus neaiškumų turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl reiškiamo kaltinimo esmės ir pagrindo ar pasinaudoti teise apskųsti ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu V. T. gynėjas advokatas Faustas Vrubliauskas 2020 m. liepos 3 d. teikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nesurinkta pakankamai duomenų, kad V. T. atliko BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Šis prašymas buvo išnagrinėtas prokuroro nutarimu, jį motyvuotai atmetant. Paminėtina ir tai, kad iš nuteistojo V. T. duotų parodymų matyti, jog kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos jis nuosekliai neigė, o jo kartu su gynėja pateikto apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, kad kaltinimą jis suprato. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės V. T. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, suvaržyta nebuvo.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nuteistajam V. T. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo V. T. ir jo gynėjos bei nuteistųjų R. G.-A. ir A. K. apeliacinius skundus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog V. T. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, t. y. jis nuo nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir buto priklausiniuose (sandėliuke) neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė ne mažesnė kaip 0,502 g, supakuotą 22 folijos lankstinukuose ir viename popieriaus lapelyje, dalį narkotinės medžiagos laikė iki 2019 m. gegužės 15 d., apie 12 val., kai (duomenys neskelbtini), pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,347 g, supakuotą 15 folijos lankstinukų A. K., kuris ją iš V. T. įsigijo, o narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,138 g, supakuotą 7 folijos lankstinukuose – R. G.-A., kuri ją iš V. T. įsigijo; likusią narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,017 g, V. T. neteisėtai laikė paslėpęs popieriaus lankstinuke buto priklausinyje (sandėliuke) iki 2019 m. gegužės 15 d., apie 13.30 val., kai ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, daryti priešingos išvados ir nuteistuosius išteisinti nėra pagrindo.

21. Nuteistojo V. T. ir jo gynėjos bei nuteistųjų R. G.-A. ir A. K. apeliaciniuose skunduose pažymima, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji R. G.-A. ir A. K. įsigijo pas kiekvieną jų rastą narkotinės medžiagos – heroino – kiekį iš nuteistojo V. T. pastarojo namuose. Visų apeliantų skunduose pažymima tai, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į nuoseklius nuteistojo V. T., viso baudžiamojo proceso metu neigusio savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – disponavimo narkotine medžiaga su tikslu ją platinti ir narkotinės medžiagos išplatinimo; nuteistųjų R. G.-A. ir A. K., neigusių, jog V. T. jiems pardavė lankstinukus su heroinu, pažymėjusių, kad narkotikus jie įsigijo iš asmens, buvusio automobilyje „Toyota Prius“; liudytojų N. T., L. D., patvirtinusių, kad V. T. 2019 m. gegužės 15 d. buvo išvykęs iš namų, parodymus, nepagrįstai, apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154 straipsnyje atlikimo metu gautais duomenimis, nors jokie bylos duomenys neįrodo V. T. kaltės, nepatvirtina narkotinių medžiagų perdavimo R. G.-A. ir A. K. fakto. Apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis.

22. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

23. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant juos daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą įrodomąją medžiagą, nuteistųjų, liudytojų, tarp jų ir apeliantų kritiškai vertinamų liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymus, juos sugretinusi su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavusi įrodomuosius duomenis, užfiksuotus pasitelkiant ikiteisminio tyrimo teisėjų sankcionuotas procesines prievartos priemones, jų atitikimą kitai įrodomajai bylos medžiagai, remiasi tais bylos įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę.

25. Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pastebėjo A. K. ir R. G.-A., pas kuriuos sulaikymo metu rasti ir paimti folijos lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu (pas A. K. – 15 folijos lankstinukų, pas R. G.-A. – 7 folijos lankstinukus su šviesios spalvos milteliais). Jų sudėtyje, kaip nustatyta 2020 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-95, buvo narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė atitinkamai: 0,347 g (15 vnt. folijos lankstinukų, 2019 m. gegužės 15 d. rastų sulaikant A. K. (vokas Nr. 1); 0,138 g (7 vnt. folijos lankstinukų, 2019 m. gegužės 15 d. rastų sulaikant R. G.-A. (vokas Nr. 2). Be to, 2019 m. gegužės 15 d. atlikus kratą V. T. priklausančiame sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat rasta ir paimta narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje heroino masė sudaro 0,017 g (2 t., b. l. 50–55).

26. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme apklausiamas V. T. neigė disponavęs kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis, neigė pardavęs heroiną savo draugui A. K. ir iš matymo pažįstamai R. G.-A.. Anot V. T. jis fiziškai negalėjo to padaryti, nes kaltinime nurodytu laiku nebuvo namuose – buvo išvykęs iš miesto apžiūrėti parduodamo namo ir į (duomenys neskelbtini) grįžo tik maždaug po 12 val. (apie 13 val.). Tokias aplinkybes, nuteistojo V. T. teigimu, patvirtina ir nuteistųjų A. K., R. G.-A., liudytojų L. T. ir L. D. parodymai. V. T. parodė ir tai, kad nežino, kaip jo sandėliuke atsirado narkotinės medžiagos – heroino – milteliai, teisme nurodė, galvojantis, kad A. K. galėjo jį ten palikti.

27. Nuteistieji A. K. ir R. G.-A. neneigė, kad jie 2019 m. gegužės 15 d., apie 12 val., kiekvienas atskirai (A. K. už 90 Eur, R. G.-A. už 40 Eur) įsigijo narkotinės medžiagos – heroino, kurį policijos pareigūnai rado jų sulaikymo metu ant žemės greta kiekvieno iš nuteistųjų, tačiau pabrėžė, kad narkotines medžiagas įsigijo ne iš V. T., o nusipirko iš šalia „Lidl“ parduotuvės stovėjusiame automobilyje „Toyota Prius“ buvusio asmens. Tiek A. K., tiek R. G.-A. nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. pas V. T. jiedu užėję nebuvo, įsigiję narkotikus skubėjo namo juos suvartoti, nes abu buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų. Tokius nuteistųjų parodymus paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog nuteistieji A. K. ir R. G.-A. įsigijo narkotines medžiagas iš nuteistojo V. T., tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas teismams, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

29. Kaip matyti iš vyresniojo tyrėjo R. R. 2019 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 2 PK gavus informacijos (2019 m. vasario 20 d. (10-38(DS)-568-RN), kad V. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pravarde „N.“, platina narkotines medžiagas (heroiną ir kanapes), o tai daryti jam padeda A. K., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1). Jame ėmus taikyti procesinės prievartos priemones, numatytas BPK 154 straipsnyje, sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisėjų, V. T. ir A. K. atžvilgiu buvo vykdomi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo veiksmai, užfiksuotas aktyvus nuteistojo V. T. bendravimas skirtingais abonentais su skirtingais asmenimis, be kita ko ir su A. K.. Nors V. T. ir jo gynėja skunde akcentavo, jog minėti pokalbiai tepatvirtina, kad V. T. ir A. K. buvo draugai, o žmonės, esant reikalui, galėdavo pas V. T. įsigyti cigarečių ar alaus, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu minėtų duomenų vertinimu. Analizuojant byloje esančias telefoninių pokalbių išklotines, matyti, kad V. T. su jam skambinančiais asmenimis kalba šifruotai, pokalbių metu siekia užmaskuoti realius tarp pašnekovų susiklosčiusius santykius, nurodomi kiekiai (pavyzdžiui, 31 žmogui (1 t., b. l. 42)) ir kainos (5 už 48 rublius (1 t., b. l. 42)), tačiau nutylima ar užmaskuojama, kokia prekė V. T. yra parduodama. Nors teismui V. T., A. K. aiškino, kad tai galimai alaus buteliai, cigaretės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei įsigyjant alų, nei cigaretes, nei tuo labiau gėles ar vaišes šventei, tokia konspiracija nėra reikalinga, tuo labiau minėtos prekės nevadinamos „čiriku“, „pagalba“ (1 t., b. l. 31).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis sankcionuotų procesinės prievartos priemonių (BPK 154 straipsnis) atlikimo metu užfiksuotais duomenimis. Apklaustas teisiamajame posėdyje 2022 m. sausio 20 d. V. T. patvirtino, kad tiriamu laikotarpiu naudojosi mobiliojo ryšio abonentais Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę pastarajam patvirtina ir laikinojo sulaikymo metu pas jį paimtas telefono aparatas „Samsung“, su TELE2 SIM kortele (2 t., b. l. 75–76, 77). Nuteistasis A. K. patvirtino, kad 2019 m. gegužės 15 d. du kartus telefonu kalbėjo su V. T. (11.44.41 val. ir 11.50.43 val.). Nustatyta, kad A. K. minėtu laikotarpiu naudojosi telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). R. G.-A. patvirtino, kad aptariamu laikotarpiu naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai kaltinime nurodytą dieną skambino A. K.. Šio abonento priklausomybę patvirtina ir tarnybinio pranešimo duomenys (1 t., b. l. 138).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į vėlesnį A. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 15 d. 12.00.23 val. skambutį jau minėtai moteriai (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai A. K. jau liepia vykti pas jį į namus; taip pat į 12.00.46 val. pokalbį su abonentu (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), šio pokalbio fone A. K. kalbasi su šalia esančia moterimi, girdisi, kad sakoma: „skaičiuok“. Svarbu pabrėžti tai, kad pastarųjų dviejų pokalbių metu fiksuojama A. K. abonento numerio lokalizacija, t. y. bokštas – CEll ID: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ankstesnių nuteistųjų tarpusavio pokalbių metu, A. K. sakant, kad dar tik eina pas V. T. į namus, A. K. telefono numerio lokalizacija nesutapo su V. T. ir vis keitėsi, kai tuo metu V. T. abonento numerio lokalizacija nekito. Kaip matyti iš aptartų duomenų, 2019 m. gegužės 15 d., būtent, 12 val., A. K. abonento numerio lokalizacija (bokštas) ėmė sutapti su V. T. abonento numerio lokalizacija – CEll ID: (duomenys neskelbtini), bokšto adresu: (duomenys neskelbtini). Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad minėtu laiku nuteistieji susitiko kaltinime nurodytu adresu.

33. Atsakant į V. T. ir jo gynėjos skundo argumentą, kad 2019 m. gegužės 15 d., 11.55.56 val., 12.00.23 val. ir 12.00.46 val. A. K. telefoniniai skambučiai, kurių metu jis tariasi susitikti su trimis asmenimis, paneigia jo buvimą V. T. bute, teisėjų kolegija pastebi: pirma, laikotarpiu nuo 11.55.56 val. iki 12.00.46 val. A. K. bendravo telefonu tik su dviem abonentais, kurių telefonų numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); antra, pastarieji A. K. skambučiai minėtiems abonentams itin trumpi, jų metu, jis juos jau nukreipia vykti pas jį į namus (o ne iki „uniko“, ar „(duomenys neskelbtini), kaip kad buvo skubinęs atvykti anksčiau), trečia, 12.00.46 val. pokalbio metu fone girdisi, kad su A. K. yra moteris, kad sakoma „skaičiuok“; ketvirta, tik nuo 12.00.23 val. A. K. telefono abonento lokalizacija sutampa su V. T. telefono lokalizacija. Visa tai vertinant ankstesnių V. T. ir A. K. pokalbių, iš kurių matyti, kad A. K. 11.50.43 val. dar tik skuba pas V. T., kurio šis pažada palaukti, turinio kontekste, nepaneigia, o patvirtina, kad A. K. apie 12 val. buvo kaltinime nurodytoje vietoje su V. T.. Vadinasi, skunde nepagrįstai teigiama, kad A. K. 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., negalėjo bendrauti su V. T., nes telefonu kalbėjosi su kitais asmenimis.

34. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad abejoti V. T. buvimu namuose kaltinime nurodytu laiku verčia ir pareigūno V. R. parodymai, neva liudytojas 12.00 val. matė V. T., išvažiuojantį nuo savo namų. Kaip matyti iš liudytojo V. R. parodymų, maždaug už 10–15 minučių po to, kai sustabdė A. K. ir R. G.-A., jis maždaug už 200 m pamatė išvažiuojantį raudonos spalvos autobusiuką, vairuojamą V. T. (4 t., b. l. 148–150). Iš 2019 m. gegužės 15 d. vyresniojo tyrėjo R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytojas 2019 m. gegužės 15 d., apie 12 val., dar tik pastebėjo į (duomenys neskelbtini), esantį namą užeinančius A. K. ir R. G.-A., gi pastarieji iš namo išėjo po kelių minučių ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų (1 t., b. l. 145). Taigi akcentuoti, kad liudytojo R. R. parodymai prieštarauja jau aptartai bylos medžiagai, nėra pagrindo.

35. Pažymėtina, kad anksčiau išanalizuotus įrodomuosius bylos duomenis gretinant su liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais, įrodymai sutampa detalėse ir visi kartu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. kartu su juo buvusia R. G.-A. narkotines medžiagas įsigijo iš tuo metu savo gyvenamosios vietos adresu buvusio V. T.. Kaip matyti iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. R., M. K. ir T. S. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu siekiant patikrinti turimą informaciją 2019 m. gegužės 15 d. minėti tyrėjai nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš skirtingų vietų stebėjo link namo einančius A. K. ir R. G.-A., matė, kaip pastarieji užėjo į minėto namo pirmą laiptinę ir iš jos kartu išėjo po kelių minučių. Toliau stebint A. K. ir R. G.-A. buvo nuspręsta juos sulaikyti, tai pirmas pradėjo daryti R. R., o liudytojos M. K. ir T. S. nedelsiant atvyko į pagalbą. Būtent sulaikant abu nuteistuosius, prie jų buvo rastos narkotinės medžiagos, atitinkamai, pas A. K. – 15 lankstinukų su heroinu, o pas R. G.-A. – 7 lankstinukai su heroinu. Nors V. T. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad pareigūnai nematė narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo veiksmo, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų R. R., M. K. ir T. S. parodymus kitų bylos įrodymų visumoje, pagrįstai nusprendė, kad jie patvirtina A. K. ir R. G.-A. narkotinių medžiagų įsigijimo iš V. T. faktą. Nesuktina su apeliantų teiginiu, kad išvada, jog nuteistieji A. K. ir R. G.-A. narkotikų įsigijo kaltinime nurodytu adresu, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Kaip matyti iš liudytojų R. R., T. S.. M. K. parodymų, jie matė A. K. ir R. G.-A. įeinančius ir išeinančius iš V. T. laiptinės. M. K. teisme parodė, kad matė per langelį, jog porelė kyla į antrą aukštą (V. T. butas yra antrame aukšte), o ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad matė A. K. ir R. G.-A. taip pat ir įeinančius ir po 5–10 minučių išeinančius iš stebimo namo pirmos laiptinės (2 t., b. l. 158). Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), ši teigė tvirtinanti jų teisingumą (4 t., b. l. 159–162). Nesutiktina ir su V. T. ir jo gynėjos skundo argumentu, kad liudytojas R. R. parodė, jog viską matė iš 200 m atstumo – šis parodė, kad iš 200 m atstumo matė išvažiuojantį V. T. vairuojamą automobilį. Išanalizavus liudytojos T. S. parodymus, negalima sutikti su argumentu, kad ši liudytoja iš viso nieko reikšmingo nematė. Iš liudytojos T. S. teisme duotų parodymų matyti, kad ji išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, parodė, kaip išlipo iš nežymėto automobilio ir pastebėjo, kad eina R. G.-A. ir A. K., kaip ėjo jiems iš paskos. R. R. nuėjo už namo kampo, o ji su M. K. – už kito, bet vieni kitus matė. Tada pastebėjo, kaip R. G.-A. ir A. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį namą ir per laiptinės langelį matėsi, kad šie kyla į antrą aukštą (4 t., b. l. 162–163). Išsamius parodymus liudytoja T. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, parodydama, kaip su M. K. stebėjo link namo laiptinės ateinančius A. K. ir R. G.-A., kurie ėjo kalbėdamiesi tarpusavyje, užėjo į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę. Į kurį butą jie nuėjo nematė, bet pastebėjo pro laiptinės langą, kad jiedu kyla į antrą aukštą. A. K. su R. G.-A. laiptinėje buvo apie 5–10 minučių, išėjo kartu ir nuėjo kiemais link (duomenys neskelbtini). Jos gavo R. R. pranešimą telefonu, kad jis jau mato einančius link jo minėtus asmenis, be to, jis nurodė skubiai privažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur vėliau ir buvo sulaikyti įtariamieji (2 t., b. l. 160). Teismo posėdyje balsu perskaičius liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino (4 t., b. l. 162–163).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai paneigia ir V. T. teisme iškeltą versiją, kad kaltinime nurodytu laiku jo nebuvo namuose, nes su žmona buvo išvykęs į kaimą apžiūrėti L. D. parduodamo namo. Pastebėtina tai, kad to nepatvirtina ir teisme apklaustų liudytojų L. D. bei N. T. parodymai. Kaip matyti iš teisme apklaustos liudytojos L. D. parodymų, 2019 m. gegužės 15 d. ji su V. ir N. T. vyko apžiūrėti jai priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini). Anot liudytojos ji grįžo kartu su T., tačiau kelintą valandą nepamena. Susitiko apie 9.30 val. prie parduotuvės, netoli jos namo, (duomenys neskelbtini), o grįžo apie pietus. Be kita ko, liudytoja L. D. paaiškino ir tai, kad jai teisme sėdint prie V. T., šis jai parodė dokumentą, kurį jam davė prokuroras, ten buvo parašyta apie narkotikus, V. T. liudytojai pasakė, kad jis nekaltas. Ji (liudytoja L. D.) su V. T. bendrauja, padovanojo T. šeimai tą namą (4 t., b. l. 134–135). Teisme liudytoja apklausta nuteistojo V. T. žmona N. T. parodė, kad apžiūrėti L. D. sodybos išvažiavo gal apie 10 val. su vyru jo vairuojamu tamsiai raudonos spalvos „VW Transporter“ automobiliu. Kada susitiko su pardavėju pasakyti negali. Praėjo daug laiko, nepamena. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad iš sodybos jiedu su vyru grįžo iki 12 val. – anot jos, sugrįžus namo vyras jai pasakė, kad tuoj grįš ir vėl išėjo, o ji nuėjo į virtuvę gaminti valgyti. Paskui išgirdo beldžiant į duris: „N. atidaryk“. Beldimas pasigirdo 12 val. su trupučiuku (4 t., b. l. 163–165). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė kitokias su išvykimo ir grįžimo laiku susijusias aplinkybes: su vyru 2019 m. gegužės 15 d. iš namų išvyko 9 val., o apžiūrėję žemę jiedu namo grįžo apie 12.45 val. Teisėjų kolegija pastebi, kad vertinant L. D. ir N. T. parodymus svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad N. T., kaip nuteistojo V. T. sutuoktinė, buvo suinteresuota bylos baigtimi; liudytoja L. D. pripažino prieš teismo posėdį mačiusi procesinį dokumentą su kaltinimu V. T., atsižvelgtina ir į jos santykius su T. šeima (teigia padovanojusi šiems savo namą). Minėtos aplinkybės rodo liudytojų suinteresuotumą ir suponuoja kritišką jų parodymų vertinimą, todėl remiamasi tik tais jų parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog V. T. nebuvo sulaikytas betarpiškai parduodantis narkotines medžiagas A. K. ir R. G.-A., kad pats narkotikų pardavimo momentas pareigūnų nebuvo užfiksuotas, dar nereiškia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių padarytą nusikalstamą veiką, nes gerai suplanuotuose nusikaltimuose juos vykdantys asmenys naudoja kurį laiką patikimai veikiančią konspiraciją. Anksčiau jau aptarti netiesioginiai įrodymai sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, todėl jų visuma leidžia konstatuoti, kad būtent V. T. kaltinime nurodytoje vietoje pardavė kitiems dviem nuteistiesiems narkotines medžiagas, rastas pas pastaruosius jiems išėjus iš V. T. laiptinės jų sulaikymo metu. To nepaneigia ir apeliantės R. G.-A. argumentas, kad ji V. T. iki sulaikymo dienos pažinojo tik iš matymo, o jo namuose ir laiptinėje anksčiau nebuvo lankiusis. Negalima nepastebėti ne tik nuteistojo V. T. siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės už narkotikų platinimą, tačiau ir kitų nuteistųjų pastangų padėti pastarajam jos išvengti. Tai paaiškinama tuo, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. T. su A. K. sieja ilgametė draugystė, o pastarasis – senas R. G.-A. bičiulis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, labiausia, minėtus nuo narkotinių medžiagų priklausiusius nuteistuosius siejo poreikis iš V. T. įsigyti narkotinių medžiagų.

38. Išvadą, kad V. T. pardavė nuteistiesiems A. K. ir R. G.-A. heroiną, sustiprina ir pas nuteistąjį V. T. buto priklausinyje neatidėliotinos kratos metu rasti daiktai: 1) folijos ritinėlis, folijos atraižos, supakuoti į paketą Nr. 416999; 2) stalčiuje rasti ir paimti baltos spalvos milteliai, surinkti ir sudėti į voką su apsauginiu lipduku „Policija 009761“; 3) dėžėje rastos ir paimtos dvi elektroninės svarstyklės (sidabrinės spalvos supakuotos į voką su apsauginiu lipduku „Policija 009872“, juodos spalvos – į voką su apsauginiu lipduku „Policija 009871“) (1 t., b. l. 165–166, 167–171, 172–190). Specialisto 2020 m. sausio 9 d. išvadoje Nr. 140-IS1-95 konstatuota, kad pilkšvai rudos spalvos medžiagos iš popieriaus lankstinuko (vokas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba „Policija 009761“), 2019 m. gegužės 15 d. kratos metu paimtos iš sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,017 g. Ant elektroninių svarstyklių (vokas „Policija 009871“), 2019 m. gegužės 15 d. kratos metu paimtų iš sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paviršiaus yra narkotinių medžiagų – heroino ir heroino skilimo produktų – morfino, monoacetilmorfino pėdsakų; ant folijos atraižų (paketas Nr. 41699), 2019 m. gegužės 15 d. paimtų kratos metu, paviršiaus yra narkotinių medžiagų – heroino ir heroino skilimo produkto – monoacetilmorfino pėdsakų. Pastebėtina, kad būtent heroinas buvo rastas ir paimtas A. K. ir R. G.-A. sulaikymo metu, šiems tik išėjus iš V. T. namo laiptinės.

39. Nuteistojo V. T. ir jo gynėjos skunde pabrėžiama, kad V. T. niekada nevartojo narkotinių medžiagų ar alkoholinių gėrimų ir stengėsi paveikti draugą A. K., jog šis atsikratytų priklausomybės – tai patvirtino ir pats A. K., anot apeliantų, parodęs, jog dažnai lankydavosi A. T. namuose ir jam priklausančiame sandėliuke, ten kartais vartodavo atsineštas narkotines medžiagas. Atsakant į tokį apeliantų argumentą, pirmiausia, pastebėtinas jo prieštaringumas, nes siekiant padėti draugui atsikratyti priklausomybės nelogiška jam suteikti vietą, kur šis galėtų netrukdomas vartoti narkotines medžiagas. Antra, nors teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. T. vartojo narkotines medžiagas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o ne vartoti savo reikmėms. Trečia, to, kad A. K. laikė narkotines medžiagas V. T. rūsyje, nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Pastebėtina tai, kad apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. K., o ir pats V. T., nė karto neminėjo, jog A. K. būtų lankęsis V. T. sandėliuke.

40. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

41. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 16 d. įtariamojo A. K. apklausos protokolo, jis parodė, kad dažnai pas V. T. lankosi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antrame aukšte (4 t., b. l. 5–6). 2020 m. gegužės 14 d. įtariamasis A. K. parodė, kad V. T. stengėsi jį atpratinti nuo narkotikų, tad jiedu daug bendraudavo, leisdavo laiką kartu, jis (A. K.) lankėsi pas V. T. tik tada, kai šis nedirbdavo, vakarais (4 t., b. l. 24–29). Minėtus A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus gretinant su V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (kad sandėliuke jis (V. T.) lankosi kasdien po kelis kartus, nes prieš darbą reikia paimti įrankius, o po darbo juos padėti; kad daugiau be jo (V. T.) sandėliuke niekas nesilanko, raktas nuo sandėliuko yra tik pas jį (3 t., b. l. 67–69)), matyti, kad abu kaltinamieji iki bylos nagrinėjimo teisme tokios versijos, jog V. T. rūsyje rastas narkotines medžiagas paliko A. K., nekėlė. Teisėjų kolegija, analizuodama A. K. duotus parodymus, atkreipia dėmesį į jų prieštaringumą: viena vertus, teisme A. K. pabrėžė, kad pas V. T. nėra laikęs narkotikų ir nėra šio sandėliuke palikęs narkotinių medžiagų, teigė, kad jis neturėjo raktų nuo V. T. rūsio, nežino, kieno buvo pas V. T. rasti folijos gabaliukai. Iš kitos pusės, A. K. darė prielaidą, kad niekas kitas negalėjo pas V. rūsyje palikti, ten jis paliko, nes tik jis galėjo užeiti. Tai jo palikti milteliai pas V. T. rūsyje (4 t., b. l. 128–130). Tai, kad V. T. priklausančiame rūsyje rastos narkotinės medžiagos priklausė būtent jam, o ne A. K., iš dalies patvirtina ir paties V. T. teisme duoti parodymai. Šis nuteistasis teigė, kad A. K. viešėdavo jo namuose ir užeidavo į sandėliuką, tačiau jo (V. T.) rūsyje nenakvodavo. Anot V. T., A. K. negalėdavo užeiti į rūsį vienas, tik su juo (V. T.), jam padėdavo sukrauti į automobilį įrankius. Nors vėliau V. T. parodė, kad rastos narkotinių medžiagų dulkės galėjo būti A. K., nes šis likdavo rūsyje rūkyti ir vartojo ten narkotikus, tačiau vėliau V. T. pažymėjo, nematęs, jog A. K. vartotų narkotines medžiagas. Tai, kad A. K. negalėjo palikti savo narkotinių medžiagų pas V. T., galima spręsti ir iš liudytojos N. T. parodymų, duotų teisme. Nors liudytoja nurodė mananti, kad jų šeimos rūsyje rasti narkotikų pėdsakai yra A. K., nes šis neva prašydavo jos vyro raktų nuo rūsio, tačiau liudytoja parodė ir tai, kad A. K. kartais svečiuodavosi T. namuose, tačiau šeimos sandėliukas buvo rakinamas; rakinamos ir bendros sandėliukų durys; T. šeima turėjo du raktų komplektus; nei A. K., nei R. G.-A. jokie jų raktai nebuvo duoti. Anot liudytojos, į rūsį eina V. T., kai jam reikalingi instrumentai, jis paima raktus ir pats eina į rūsį (4 t., b. l. 163–165).

42. Apibendrinant pažymėtina tai, kad, priešingai nei teigia apeliantai, bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog A. K. galėjo vienas be šeimininko lankytis pastarojo sandėliuke ir ten esančiame stalo stalčiuje laikyti ne tik narkotines medžiagas, bet ir priemones, skirtas joms sverti, pakuoti. Teisme V. T. nurodytos aplinkybės, kad kratos metu jo sandėliuke surastos dvejos elektroninės svarstyklės, kurias pirko panaudotas, priklauso jam (bet jų neva niekada nenaudojo); kad kratos metu sandėliuke rastas jam priklausantis folijos ritinėlis su folijos atraižomis (neva norėjo apklijuoti gaublį su lempa, bet jo neklijavo, nes nespėjo, gaublio neturėjo), tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad rūsyje rasta narkotinė priemonė – heroinas buvo laikoma V. T., turint tikslą ją platinti. Kaip jau minėta, būtent heroino, supakuoto į folijos lankstinukus, rasta ir pas A. K. su R. G.-A., šiems tik išėjus iš V. T. laiptinės. Tai, kad, kaip nurodo nuteistasis V. T., rūsio, kuriame nuolat lankydavosi, stalčiuje laikydamas jam priklausantį folijos ritinėlį, jo atraižas, jis nepastebėjo ir ten pat stalčiuje esančių narkotinės medžiagos miltelių, teisėjų kolegijos neįtikina. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, ji daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai, sudarantys vieningą ir nuoseklią grandinę, ir jų visuma patvirtina, kad V. T. priklausančiame rūsyje rasta narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,017 g, buvo laikoma būtent šio nuteistojo su tikslu platinti.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje surinktą įrodomąją medžiagą, sprendžia, kad bylos įrodymų visuma patvirtina tai, jog V. T. disponavo narkotinėmis medžiagomis – heroinu – turėdamas tikslą jas platinti, jas laikė savo bute ir rūsyje, ir dalį heroino, supakuoto į folijos lankstinukus, pardavė nuteistiesiems A. K. ir R. G.-A., todėl pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertinęs nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, jį pagrįstai pripažino pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltu už neteisėtą narkotinių medžiagų – heroino – laikymą ir dalies jų pardavimą nuteistiesiems A. K. ir R. G.-A., heroiną įsigijusiems ir gabenusiems savo reikmėms (BK 259 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

44. Apeliantai V. T. ir jo gynėja atkreipia dėmesį ir į, jų vertinimu, pernelyg ilgą proceso trukmę. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, 2011 m. sausio 18 d. sprendimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

45. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2019 m. kovo 4 d.) iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. vasario 2 d.) – beveik ketveri metai. Byla dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie pustrečių metų. Pastebėtina tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo organizuoti trys teismo posėdžiai – vienas jų neįvyko dėl to, kad į teismą neatvyko nuteistasis A. K., kito metu byla buvo išnagrinėta, tačiau atnaujinus įrodymų tyrimą dėl socialinės išvados apie R. G.-A. gavimo buvo surengtas ir trečiasis posėdis, kurio metu byla išnagrinėta apeliacine tvarka. Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 6 tomai, kaltinimai pareikštas trims asmenims, byloje apklausti septyni liudytojai. Didžiausią įtaką proceso trukmei turėjo susiklosčiusi objektyvių aplinkybių visuma. Teismo posėdžiai buvo atidedami ir bylos nagrinėjimo grafikas koreguojamas dėl kaltinamojo, teisėjos, gynėjos ligų, kitų svarbių priežasčių (V. T. gynėjos advokatės E. Liutvinskienės mirties, gynėjų ir teisėjų pasikeitimo, naujo įrodymų tyrimo, pasikeitus teisėjui, teismo ir advokatų užimtumo kitose bylose). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 1 d. ir pranešė, kad nuosprendis bus paskelbtas 2023 m. sausio 16 d., 16 val. Šis terminas, motyvuojant teisėjo ypatingai dideliu užimtumu kitose bylose, buvo pratęstas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi iki 2023 m. sausio 24 d. 16.20 val.; 2023 m. sausio 24 d. nutartimi – iki 2023 m. vasario 2 d. 13 val. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamiesiems proceso metu buvo skirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas dėjo pastangas, kad byla būtų nagrinėjama operatyviai, dėl karantino suteikdamas galimybę proceso dalyviams dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, naudojant nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemones (didelę dalį bylos nagrinėjimo laikotarpio Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas). Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad daugelis iškilusių sunkumų nepriklausė nuo teismo, procesas užtruko ir siekiant kuo išsamesnio bylos išnagrinėjimo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

46. Nuteistųjų A. K. ir R. G.-A. apeliaciniais skundais, be kita ko, prašoma sušvelninti jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskiriant bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nuteistojo V. T. skunde prašoma jį išteisinti, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, aptaria ir šiam nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji duomenys apie pasikeitusią V. T. šeimos situaciją, kuriais remdamasi nuteistojo V. T. gynėja, sakydama baigiamąją kalbą, pateikė alternatyvų prašymą neskirti V. T. su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

47. Pažymėtina tai, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio dalies 1–8 punktais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

48. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodytos nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį apibūdinančios aplinkybės: nuteistieji A. K. ir R. G.-A., veikdami tiesiogine tyčia, padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) priskiriamą baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti; V. T. – baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, padarė, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų A. K. ir R. G.-A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, nes jie savo kaltę pripažino iš dalies, neigdami aplinkybę, kad narkotines medžiagas įgijo iš V. T.. Byloje nustatyta šių nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė: A. K. ir R. G.-A. nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo V. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

49. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

50. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmes nuteistiesiems buvo analizuojami ir nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad: 1) R. G.-A. yra vidurinio išsilavinimo, nurodžiusi teismui, kad dirba, turi neįgalumą ir ribotą darbingumą; 2) A. K. teistas (daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusia su neteisėtu disponavimu narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, taip pat ir už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas; 3) V. T. nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas, vedęs, turi šeimą, dirba, duomenų, kad verčiasi vien iš narkotinių medžiagų neteisėto platinimo šioje byloje nėra pakankamai surinkta.

51. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo gauta naujų duomenų apie apeliantų asmenybes, sprendžia, kad nors apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė bausmių nuteistiesiems skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. K. paskyrė tinkamos rūšies bausmę, nustatydamas teisingą ir pagrįstą bausmės dydį, tačiau šios bausmės nesubendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 35 parų arešto bausme. Be to, apylinkės teismas gana formaliai vertino nuteistųjų R. G.-A. ir V. T. asmenybes apibūdinančius duomenis, neatsižvelgė į jų pokyčius (nors, kaip jau minėta, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei pustrečių metų), dėl to šiems nuteistiesiems paskyrė per griežtas, tinkamai neindividualizuotas bausmes.

Dėl nuteistajam V. T. skirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo

52. V. T. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

53. Tai, kokios rūšies bausmė ir koks sankcijoje numatytos bausmės dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas, turi nuspręsti baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, spręsdamas V. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, ir ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

54. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. skirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajam galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo V. T. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

56. Pažymėtina tai, kad vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti ir narkotinių medžiagų platinimas (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurį nagrinėjamoje byloje yra nuteistas V. T., yra neabejotinai pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai. Vis tik, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

57. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo V. T. asmenybę, svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

58. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

59. Atsižvelgdamas į skundžiame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, iš esmės teisingai nustatė bausmės V. T. skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau jas įvertino netinkamai ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nepagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę.

60. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, nurodė, kad nuteistasis V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarinių nesukėlė, nes asmenys, iš V. T. įsigiję narkotines medžiagas, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Byloje nėra nustatytų nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Anot pirmosios instancijos teismo, V. T. nėra teistas ir baustas administracine tvarka, vedęs, turi šeimą dirba.

61. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat ir gautus dalinio įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme atlikimo metu, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis V. T. neteistas (teistumas išnykęs). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – ĮKNR) išrašo matyti, kad praeityje V. T. buvo teistas, be to, jo atžvilgiu vieną kartą ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas BK 38 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pagrindu, tačiau visi šie duomenys perkelti į archyvą, išnykus teistumui (3 t., b. l. 75–76; 5 t., b. l. 152–160; 6 t., b. l. 149–150). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenis matyti, jog jis iki nusikaltimo padarymo buvo kartą baustas administracine tvarka, tai pat ne kartą baustas ir po nusikaltimo padarymo už KET pažeidimus, baudos sumokėtos (3 t., b. l. 77–80; 6 t., b. l. 167–170). Byloje esantys SODROS duomenys patvirtina, kad asmuo užsiima individualia veikla (3 t., b. l. 81). Nuteistasis per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini) filialą (3 t., b. l. 85). Apie V. T. psichiatrinį gydymą duomenų taip pat nėra (3 t., b. l. 83–84). V. T. dirba (užsiima individualia veikla); turi keturis vaikus. Jo sūnus D. T. (D. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažametis ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistojo V. T. sutuoktinė N. T. (duomenys neskelbtini) mirė nuo (duomenys neskelbtini).

62. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Vis tik, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog aukščiau aptartų rekomendacijų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

63. Vertinant jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad jis atitinka rūšinį nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą. Vis tik, nuteistojo V. T. asmenybę apibūdinančių duomenų analizė suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad jų visuma pagrindžia, jog nuteistasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. V. T. nusikaltimą padarė esant išnykusiam teistumui, per daugiau nei ketverius baudžiamojo proceso metus jis daugiau nenusikalto, asmuo dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kurioje keturi vaikai – trys jau suaugę, ketvirtasis sūnus – D. T. – mažametis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirus V. T. sutuoktinei, nuteistasis šiuo metu vienas augina mažametį sūnų. Byloje nustatytos aplinkybės, be kita ko, ir dėl sutuoktinės mirties susiklosčiusi situacija šeimoje, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistajam paskirta net ir minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą.

64. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam V. T. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, keistina į laisvės apribojimo bausmę, kuria, teisėjų kolegijos vertinimu, bus užtikrinta bausmės paskirtis. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 (trijų) mėnesių iki 2 (dvejų) metų. Nagrinėjamu atveju įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą bei tai, kad įstatymų leidėjas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, V. T. laisvės apribojimo bausmė skiriama maksimaliam terminui.

65. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju V. T. yra tikslinga skirti ir intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. T. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent laisvės apribojimo bausmė su intensyvios priežiūros taikymu (o ne prokuroro, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pasiūlyta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas), intensyvią priežiūrą derinant su nuteistajam parinktais BK 48 straipsnyje numatytais skirtinais įpareigojimais bei draudimu darys ilgalaikę teigiamą įtaką sunkų nusikaltimą padariusio V. T. elgesiui ir užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą.

66. Pagal BK 48 straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmę paskyręs teismas kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali nuteistajam paskirti tiek baudžiamajame įstatyme numatytus, tiek ir nenumatytus įpareigojimus bei draudimus. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas įpareigoja V. T. per vienerių metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

67. SODROS duomenimis V. T. užsiima individualia veikla. Pažymėtina, kad pagal BK 48 straipsnio 6 dalį teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vadovaudamasis aptartomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, o darbo santykiams nutrūkus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

68. Taip pat, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis pardavė narkotines medžiagas savo draugui A. K., priklausomam nuo narkotinių medžiagų, dėl to kilo pavojus šio asmens sveikatai, o nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta disponuojant narkotinėmis medžiagomis – heroinu, vadovaudamasi BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždraudžia visą bausmės atlikimo laiką V. T. bendrauti su nuteistuoju A. K..

69. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo V. T. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 15 d., 13.28 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 14.50 val., išbūtą laiką, dvi suėmimo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio 2 dalis).

70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė, kuri atsižvelgus į V. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo sudėtingą šeiminę situaciją po sutuoktinės mirties, kai vienas nuteistasis rūpinasi mažamečiu sūnumi ir jį išlaiko, be to, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neteistas ir visą baudžiamojo proceso laikotarpį jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, keistina į švelnesnę. Tai sudaro pagrindą nuteistojo V. T. ir jo gynėjos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį pakeisti dėl V. T. netinkamai paskirtos bausmės.

Dėl nuteistajai R. G.-A. skirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo

71. Nuteistoji R. G.-A. apeliaciniu skundo prašo pakeisti į švelnesnę jai skirtą 50 parų arešto bausmę, nes, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į pasikeitusius jos asmenybę apibūdinančius duomenis (ji nebevartoja narkotinių medžiagų, dalyvauja metadono gydymo programoje, nors turi negalią, tačiau dirba valymo firmoje, moka mokesčius ir grąžina skolas).

72. Skundžiamame nuosprendyje buvo vertinama, kad R. G.-A. nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių policijos pareigūnų veiksmų dėka, padarė turėdama priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 109); kad ji septyniolika kartų teista, daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, taip pat vagystes; bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 119–121, 152). Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad R. G.-A. yra vidurinio išsilavinimo, nurodžiusi teismui, kad dirba, turi neįgalumą ir ribotą darbingumą, darė išvadą, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti apčiuopiami rezultatai, vertinant bausmių tikslus, todėl jai skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė, nustatant 50 parų arešto bausmės dydį, nes būtent toks griežtas bausmės dydis bent iš dalies sulaikys kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir padės jos teisme įvardintam siekiui atsikratyti priklausomybės. Vis dėlto, akcentuodamas tikslą – sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo ir sudaryti sąlygas atsikratyti priklausomybės, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad po nusikaltimo padarymo 2019 m. gegužės 15 d., nuteistoji R. G.-A., kuri viso proceso metu pripažino disponavusi narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms dėl ilgametės priklausomybės nuo heroino, daugiau nenusikalto, teigiama linkme pakeitė savo gyvenimo būdą, nors, kaip pats teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, procesas teisme „kiek užsitęsė“.

73. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų vertinimą 2023 m. liepos 21 d. buvo gauta R. G.-A. socialinio tyrimo išvada (7 t., b. l. 2–15), kuria konstatuota, kad nuteistajai būdingas nusikaltimų modelis, susijęs su jos priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, dėl teisės pažeidimų veiksnių didelės žalos rizika nenustatyta, asmens kriminalinėje istorijoje nėra smurtinio pobūdžio nusikaltimų. R. G.-A. susituokusi, tačiau su sutuoktiniu negyvena, turi nuosavą nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią yra deklaravusi nuo 1996 m. SODROS duomenimis, R. G.-A. nuo 2023 m. birželio 19 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (valytoja). Prieš tai (nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (Neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo Ambulatorinio skyriaus 2023 m. liepos 5 d. pažyma, R. G.-A. nuo 2019 m. balandžio 9 d. dalyvauja metadono programoje, lankosi reguliariai be praleidimų, jai suteikta lengvata gauti metadoną į namus (šlapimo testas atliktas 2023 m. balandžio 24 d., kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus metadoną, nenustatyta). R. G.-A. lankosi Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale specialistų konsultacijose, atlieka reikiamus tyrimus, jai rekomenduojama tęsti farmakoterapiją opioidiniu vaistu (metadonu). Nuteistosios teigimu, narkotikų nebevartoja jau kelerius metus. ĮKNR duomenimis, paskutinė nusikalstama veika, už kurią ji buvo nuteista dar neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), buvo padaryta 2019 m. gegužės 15 d., t. y. prieš daugiau nei ketverius metus. Laikotarpiu, per kurį tęsiasi teisminis nagrinėjimas, neužfiksuota jokių teisės pažeidimų, susijusių su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, teisės pažeidėja įsidarbino ir tęsia legalią darbinę veiklą, gydosi priklausomybės ligas. Tai leidžia spręsti apie nuteistosios piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nutraukimo motyvaciją. R. G.-A. motyvacija tęsti gydymą yra svarbus apsauginis veiksnys, leidžiantis išvengti nusikalstamų veikų recidyvo.

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus nuteistosios nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, leidžiančius spręsti apie mažesnį jų pavojingumą, atsižvelgusi į turtinę padėtį, tai, kad ji tik iš dalies darbinga, turi įsiskolinimų, o sumos periodiškai išskaitomos iš jos darbo užmokesčio, taip pat į daugiausia dėl objektyvių aplinkybių užsitęsusią bylos nagrinėjimo teisme trukmę, per kurią nuteistoji nenusikalto, sprendžia, kad teisingumo principui neprieštaraus, o padės jį įgyvendinti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai parinkta kita bausmės rūšis, nei numatyta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimas, nustatant jo dydį – vienerius metus, paskiriant padėsiančius bausmės paskirtį įgyvendinti įpareigojimus ir draudimus, t. y. įpareigojant R. G.-A. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant nesant gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl nuteistajam A. K. skirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo

75. Nuteistasis A. K. nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, padarė turėdamas priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (4 t., b. l. 33). Jis septynis kartus teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, taip pat už plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. K. išsituokęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nors A. K. iš dalies pripažino savo kaltę, neneigė disponavęs narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms patenkinti, nurodė, kad gailisi dėl to, tačiau po šio nusikaltimo padarymo, jis savo nusikalstamo elgesio modelio nekeitė – vėl nusikalto ir buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (6 t., b. l. 151–159); be to, jis baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos) (6 t., b. l. 171). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. K. nusikaltimą ir patį nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog bausmės paskirtis A. K. bus įgyvendinta skiriant arešto bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 60 parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė yra proporcinga A. K. padarytai nusikalstamai veikai. Pastebėtina ir tai, kad skirdamas bausmę be aplinkybių apibūdinančių nuteistojo A. K. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsižvelgia ir į užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį, todėl arešto bausmės dydis asmeniui, kuris nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nustatytas ne maksimalus šios bausmės rūšies terminas.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. K. bausmę, teisingai nustatęs jos rūšį ir dydį, šios bausmės nesubendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 35 parų arešto bausme. Pažymėtina tai, kad pagal 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad nebendrindamas bausmių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normą.

77. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, tokio pobūdžio klaidos, atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, paprastai taisomos pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, tačiau realizuodamas šiuos baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Baudžiamojo proceso teisės principas non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) išlieka svarbiausias apeliacijos principas, dėl kurio teisė skųsti teismų sprendimus yra reali ir efektyvi, todėl skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-198-648/2021).

78. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pagal paties A. K. skundą, nesant prokuroro skundo, subendrinant bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, ir į subendrintą bausmę įskaitant pagal pastarąjį nuosprendį A. K. atliktą arešto bausmę, nebus pažeisti principo non reformatio in peius reikalavimai, nes subendrinus bausmes ir į subendrintą bausmę įskaičius pagal 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką iš esmės bus pagerinta nuteistojo A. K. teisinė padėtis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, bausmės subendrintinos, apeliantui palankesniu dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skiriant subendrintą bausmę – 70 parų arešto, į jos laiką, vadovaujantis BPK 66 straipsniu, įskaitant A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d., 12.00 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 15.30 val., t. y. 2 (dvi) paras, prilyginant jas dviem arešto paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas ir laikas arešto bausmės, atliktos ir įskaitytos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija vertina, kad subendrinus bausmes ir įskaičius į subendrintą bausmę atliktos bausmės laiką, nuteistojo A. K. padėtis nėra pabloginama.

79. Apibendrinant tai, kas anksčiau pažymėtina, kad apylinkės teismas, aptaręs bausmių nuteistiesiems skyrimui reikšmingas aplinkybes ir konstatavęs, jog procesas teisme „kiek užsitęsė“, vis dėlto, ne visai tinkamai individualizavo nuteistiesiems skirtinas bausmes, neatsižvelgė į pasikeitusius nuteistųjų V. T. ir R. G.-A. asmenybes apibūdinančius duomenis ir pagrindus jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Be to, nuteistajam A. K. paskyrus tinkamos rūšies bausmę, ji nepagrįstai nesubendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį A. K. skirta arešto bausme, atitinkamai į subendrintą bausmę liko neįskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atliktos arešto bausmės dalis. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu.

80. Nagrinėjant bylą pagal apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

81. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų parinkimo nuteistiesiems. Paskyrus V. T. gynėją advokatę J. Damanskienę, Valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą išieškoti iš V. T. valstybės naudai priteistiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 226,67 Eur. Paskyrus A. K. gynėją advokatą A. Alekną, prašoma iš A. K. valstybės naudai priteisti – 368,33 Eur, o paskyrus R. G.-A. gynėją advokatą A. Svilą iš nuteistosios valstybės naudai prašoma išieškoti – 281,67 Eur.

82. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistųjų R. G.-A., A. K. ir V. T. gynėjais buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai.

83. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie iš dalies tenkinti, be to, gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti ne dėl nuo nuteistųjų valios priklausančių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo V. T. gynėja paskirta advokatė Jūratė Damanskienė teismo posėdžio metu prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo ginamojo nepriteisti. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į nuteistųjų turtinę padėtį (taip pat ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji R. G.-A. moka skolas, nuteistasis V. T. vienas išlaiko mažametį sūnų), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistojo V. T. (V. T.) ir jo gynėjos advokatės Jūratės Damanskienės, nuteistosios R. G.-A. ir nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinius skundus.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį: iš nuteistajam V. T. (V. T.) įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad jis iki 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė ne mažesnė nei 0,502 g, supakuotą 22 (dvidešimt dviejuose) folijos lankstinukuose ir viename popieriaus lapelyje.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. T. (V. T.) paskirtos bausmės:

V. T. (V. T.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, V. T. (V. T.) skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. T. (V. T.) viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu V. T. (V. T.) privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti V. T. (V. T.) per 1 (vienerių metų) laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti V. T. (V. T.) bendrauti su nuteistuoju A. K. (A. K.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti V. T. (V. T.) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d., 13.28 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 14.50 val., t. y. 2 (dvi) paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. T. (V. T.) laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai R. G.-A. paskirtos bausmės:

R. G.-A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti R. G.-A. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti R. G.-A. nesant gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti R. G.-A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 13.10 val., t. y. 2 (dvi) paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

R. G.-A. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį ir A. K. (A. K.) už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmės dalimi ir A. K. (A. K.) skirti subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaityti A. K. (A. K.) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d., 12 val., iki 2019 m. gegužės 16 d., 15.30 val., t. y. 2 (dvi) paras, prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Į A. K. (A. K.) bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį atliktą arešto bausmę.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistųjų R. G.-A., A. K. (A. K.) ir V. T. (V. T.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.