Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Macrofinance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo UAB „Macrofinance“ ieškinį atsakovams UAB „Mažoji Ragainė“ ir H. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas UAB „Macrofinance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mažoji Ragainė“ (buvusi H. R. įmonė „Mažoji Ragainė“) ir subsidiariai iš atsakovės H. R. 39 960,25 Lt skolos, 135,86 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovo UAB „Mažoji Ragainė“ (ankstesnis pavadinimas H. R. įmonė „Mažoji Ragainė“) kaip kliento ir ieškovo UAB „Macrofinance“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Macrofinance Accounting“) kaip paslaugų teikėjo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu 2013-11-06 šalys pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. PTS 13/11-6 (toliau tekste ginčo sutartis, sutartis). Sutarties 1.3 punktu ieškovas įsipareigojo per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti tuometinės H. R. individualios įmonės „Mažoji Ragainė“, jos dukterinių įmonių UAB „Le Mažoji Ragainė“ ir UAB „REL Mažoji Ragainė“ veiklų analizę, pateikti tolimesnės veiklos tęstinumui reikalingus sprendimus, suteikti konsultacijas dėl grupės įmonių trijų metų detalaus finansinio ir veiklos plano parengimo, pateikti grupės įmonių ir jų akcininkų struktūros optimizavimo galimybes ir paruošti veiksmų planą, teikti kitas susijusias konsultacijas. Savo ruožtu atsakovas sutarties 1.2 punktu įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarkas ir terminais. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė atsakovui paslaugas, 2013-12-05 pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 1 bei už suteiktas paslaugas 2013-12-05 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MACC0958 39960,25 Lt sumai. Gi atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, Atliktų darbų akto nepasirašė bei neapmokėjo minėtos PVM sąskaitos-faktūros ir liko skolingas ieškovui 39 960,25 Lt sumą. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, sutarties 3.4 punkto pagrindu, ieškovas paskaičiavo atsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius. Kadangi atsakovo įmonė į ribotos atsakomybės juridinį asmenį buvo pertvarkyta mažiau nei prieš trejus metus, atsakovė H. R., kaip įmonės dalyvė, yra subsidiariai atsakinga pagal pasibaigusio neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles.

Atsakovai UAB „Mažoji Ragainė“ ir H. R. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Pripažino, jog šalis siejo 2013-11-06 Paslaugų teikimo sutartis, tačiau nurodė, kad 2013-12-03 susitikimo su ieškovo atstovu T. S. metu žodžiu bei 2013-12-04 papildomai raštu atsakovas UAB „Mažoji Ragainė“ pranešė ieškovui apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2013-12-03. Tuo pačiu pranešimu atsakovas pareikalavo nutraukti bet kokių paslaugų pagal sutartį teikimą bei ne vėliau kaip iki 2013-12-05 darbo dienos pabaigos pateikti iki sutarties nutraukimo suteiktų paslaugų ataskaitą bei visus paslaugų rezultatus. 2013-12-05 elektroniniu laišku ieškovas pateikė atsakovui atsakymą į minėtą atsakovo pranešimą bei 2013-12-05 PVM sąskaitą-faktūrą ir Atliktų darbų aktą. 2013-12-06 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovą apie pagrįstas abejones dėl neužsakytų paslaugų teikimo bei dėl bendro paslaugų teikimo laiko, taip pat atkreipė ieškovo dėmesį, kad atsakovas nebuvo gavęs jokių ieškovo suteiktų paslaugų rezultatų – analizių ir pan., ką ieškovas nurodė neva atlikęs pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1. 2013-12-11 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog atsisako pasirašyti Atliktų darbų aktą Nr. 1 bei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MACC0958, kadangi ieškovas nesuteikė atsakovui minėtame akte nurodytų paslaugų bei nepateikė nurodytų paslaugų teikimo rezultatų. Nurodė, kad atsakovas sutarties galiojimo metu nepateikė ieškovui jokio užsakymo dėl paslaugų teikimo pagal sutartį. Atsakovo teigimu tai, kad paslaugos pagal sutartį nebuvo užsakytos lėmė tai, jog ieškovas iš karto po sutarties sudarymo pasiūlė alternatyvų variantą dėl atsakovo ir susijusių įmonių struktūros ir verslo optimizavimo – ieškovo atstovai T. S. ir V. B. pasiūlė atsakovei H. R. sudaryti sutartį, pagal kurią būtų sukurtos naujos bendrovės, kurių akcininkais būtų minėti fiziniai asmenys kartu su atsakove, ir į šias bendroves būtų perkeltas atsakovės vykdomas verslas. Savo ruožtu T. S. ir V. B., jau kaip akcininkai, o ne paslaugų teikėjai, vykdytų įmonių struktūros ir verslo optimizavimą. Derybos dėl tokios sutarties sudarymo tęsėsi iki 2013-12-03, kuomet atsakovė H. R. nusprendė tokios sutarties nesudaryti, o įtarusi galimą minėtų asmenų nesąžiningumą tikslu užvaldyti jos verslą, nusprendė kartu nutraukti ir sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui UAB „Mažoji Ragainė“ iš ieškovo UAB „Macrofinance“ 1 815,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo UAB „Macrofinance“ 15,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis suteikė atsakovui ginčo akte nurodytas paslaugas. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo pagal ginčo sutartį suteiktų paslaugų teikimo apskaitą. Teismas pažymėjo, jog pagal ginčo sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti ne tiesiog veiklos analizę ir tyrimą, o tokių analizių pagrindu pateikti atsakovui atitinkamas išvadas ir pasiūlymus, susijusius su tolesnės ūkinės veiklos optimizavimu ir tobulinimu. Teismo vertinimu į ieškovo pateiktą atsakovui atliktų darbų aktą įtrauktos nuorodos į bendro pobūdžio ieškovo veiksmus, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtuose punktuose nurodytos analizės realiai buvo atliktos bei buvo kaip nors materializuotos ir perduotos atsakovui nėra, nėra jokių įrodymų, kad minėtų analizių ir tyrimų pagrindu atsakovui buvo pateikti kokie nors tokios informacijos apibendrinimai, padarytos išvados ar pateikti pasiūlymai. Vien informacijos rinkimas, savaime nepatvirtina tokios informacijos analizės ir apibendrinimo atlikimo. Todėl teismas laikė, kad ieškovas neįrodė fakto, jog minėtų analizių pagrindu atsakovui buvo pateikti informacijos apibendrinimai ar kokios nors išvados, t.y., jog akte nurodytos intelektinės paslaugos atsakovui faktiškai buvo suteiktos. Teismas sprendė, jog ieškovo byloje pateikti įrodymai - ŽŪB „Šaltekšnis“ ir UAB „Vilbra“ pranešimai apie V. B. dalyvavimą derybose dėl atsakovei priklausančių įmonių įsiskolinimų minėtiems ūkio subjektams padengimo nepatvirtina, jog tokias paslaugas suteikė ieškovas vykdydamas ginčo sutartį, kadangi iš pranešimų nėra galimybės nustatyti, kieno vardu derybose dalyvavo V. B., ir kada tokios derybos buvo vedamos ar jos vyko ginčo sutarties galiojimo metu. Be to, nėra aiški V. B. dalyvavimo derybose reikšmė ir pasiektas rezultatas. Kita vertus, byloje nėra duomenų kiek tokios derybos yra susijusios su sutartyje numatytomis teikti paslaugomis. Teismas nenustatė, jog V. B. iki sutarties sudarymo su atsakove bendradarbiavo ieškovo vardu ir teikė paslaugas, kurios vėliau buvo nurodytos sutartyje, todėl teismas sprendė neturįs pagrindo pripažinti, jog V. B. iki sutarties sudarymo veikė ieškovo pavedimu. Taip pat ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, jog vykdant sutartį buvo organizuoti atliktų darbų akte nurodyti susitikimai, kurių metu atsakovui buvo teikiamos sutartyje numatytos intelektinės paslaugos. Be to, teismas konstatavo jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dalyvavo atsakovo įmonės darbuotojų pareigų nustatymo procese. Pažymėjo, jog tik bylos nagrinėjimo metu ieškovo parengta ir teismui pateikta aliktų darbų akto detalizacija šių aplinkybių irgi neįrodo. Teismas sprendė, jog byloje pateiktas 2013-11-12 Akcininkų sutarties projektas bei kartu pateikta įmonių grupės valdymo struktūrinė schema nėra susiję su ginčo sutarties vykdymu. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atliktų darbų akte nurodytų paslaugų suteikimą. Tuo pačiu ieškovas neįrodė, kad apdorojant atsakovo teikiamą informaciją buvo sukurtas kažkoks realus rezultatas, t.y. buvo pasiekti Sutarties tikslai, todėl ieškinį teismas atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) UAB “Macrofinanace” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytojus 1) L. R.; 2) V. B., UAB “Vilbra”’ 3) A. A., ŽŪB “Šaltekšnis”. Nurodė, kad ieškovas tinkamai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais kaip tai numato Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.162, 6.195 straipsniai, 6.198 straipsnio 1,2 dalys taip pat pagal Sutarties nuostatas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir suteikė paslaugas. 2013-12-05 ieškovas pateikė atsakovui UAB „Mažoji Ragainė" atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2013-12-05 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MACC0958, iš viso 39 960,25 Lt sumai. Pažymėjo, jog ieškovas atsakovui suteikė šias konkrečias paslaugas: atliktas Grupės įmonių veiklos tyrimas nuo 2012-01-01; atlikta Grupės įmonių pirkėjų srautų analizė; atlikta Grupės įmonių atsiskaitymų tiekėjams analizė, įsiskolinimų vertinimas; vykdytos derybos su ŽŪB „Šaltekšnis" dėl dviejų įmonių skolos; vykdytos derybos su UAB „Vilbra" dėl elektros tiekimo užtikrinimo ir skolos dengimo pagal sudarytą grafiką; atlikta pardavimo proceso analizė, pardavimo vadovės skyrimas, pareigų nustatymas; vykdytos derybos su gamybos vadove dėl darbo, pareigų nustatymo; vykdytos derybos su tiekimo vadove dėl darbo, pareigų nustatymo; vykdyti savaitiniai susirinkimai su tiekimo, gamybos ir pardavimo vadovais; vykdyti kasdieniniai pardavimo vadovės mokymai apie pardavimo procesą, lėšų surinkimą; vykdyti kasdieniniai pardavimo vadovės mokymai apie pardavimo procesą, lėšų surinkimą; atlikta H. R. įmonės „Mažoji Ragainė", UAB „LE Mažoji Ragainė", UAB „REL Mažoji Ragainė" veiklų analizė; paruoštas akcininkų sutarties projektas; paruošta ir pristatyta pagrindinei akcininkei H. R. įmonės „Mažoji Ragainė", UAB „LE Mažoji Ragainė", UAB „REL Mažoji Ragainė" įmonių ir jų akcininkų struktūros optimizavimo galimybių analizė; vykdyti nuolatiniai susitikimai su p. H. R. ir susijusiais asmenimis. Tuo tarpu atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, elgdamasis nesąžiningai nepasirašė 2013-12-05 atliktų darbų akto Nr. 1, nepateikė jokių pretenzijų dėl netinkamai atliktų paslaugų jų teikimo metu. Taip pat neapmokėjo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros ir liko skolingas Ieškovui 39 960,25 Lt pagrindinės skolos. Apelianto teigimu formalus pirmos instancijos teismo sutartinių santykių pradžios nustatymas nuo 2013-11-06 paslaugų teikimo sutarties pasirašymo dienos nėra pagrįstas nei vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nei teismų praktika. Pažymėjo, jog realus paslaugų teikimas prasidėjo dar iki rašytinės sutarties pasirašymo. Ieškovo atstovas konsultantas V. B. pažinojo atsakovo vadovę H. R., su ja susitarė dėl atlyginimo - 250 Lt už vieną paslaugų teikėjo sugaištą valandą ir kartu su ieškovu teikė paslaugas. Rašytinė sutartis buvo sudaryta jau vėliau, siekiant įforminti jau prasidėjusį paslaugų teikimą. Tai akivaizdžiai patvirtina byloje ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Be to atsakovo vadovei kaip patyrusiai verslininkei buvo žinoma, kaip vyksta įmonių konsultavimas ir tokio pobūdžio paslaugų teikimas. Atsakovė puikiai suprato ir sutiko, kad jai bus teikiamos mokamos ir atlygintinos paslaugos ir dėl to niekaip neprieštaravo. Ieškovo atstovas dalyvavo derybose su ŽŪB „Šaltekšnis" ir UAB „Vilbra" dėl atsakovei priklausančių įmonių įsiskolinimų minėtiems ūkio subjektams padengimo. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina rašytiniai įrodymai - ŽŪB „Šaltekšnis" ir UAB „Vilbra" pranešimai, be to minėtai aplinkybei įrodyti ieškovas siekė apklausti liudytojus, tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus kviesti svarbius liudytojus. Pažymėjo ir tai, jog ieškovas organizavo savaitinius susirinkimus su tiekimo, gamybos ir pardavimo vadovais. Kadangi šie surinkimai nebuvo įrašinėjami, protokoluojami ar kitaip fiksuojami, todėl garsinių ar rašytinių įrodymų pateikti ieškovas negalėjo. Apie tokius susirinkimus patvirtino liudytojas V. B., kuris tuose susirinkimuose ir dalyvavo. Ieškovas net du kartus reiškė prašymą kviesti liudytoja L. R., kuri buvo UAB “Mažoji Ragainė " darbuotoja ir kuri dalyvavo šiuose susirinkimuose. Nepaisant to, teismas šio prašymo taip pat netenkino, laikydamas tai pertekliniais įrodymais. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė procesines teisės normas, proceso dalyvių lygiateisiškumo, rungimosi principus, ieškovas prarado papildomą įrodinėjimo galimybę. Teismas nepagrįstai aiškino, kad akcininkų sutarties projektas yra nesusijęs su ieškovo teikiamomis paslaugomis. Tiek bendrovių struktūros schema, tiek akcininkų sutartis buvo ruošta būtent atsakovės pageidavimu ir sutikimu. Šią sutartį ruošė ieškovo UAB „Macrofinance" teisininkai. Struktūros schema, sutarties parengimas buvo viena iš verslo struktūros pertvarkymo galimybių, kurių pageidavo atsakovas ir jos vadovė. Tiek ieškovas, tiek pats V. B. visuose santykiuose su atsakovu veikė kaip ieškovo atstovas. V. B. niekada nebuvo atsakovo ar bet kurios iš atsakovo Grupės įmonių darbuotojas, taip pat nebuvo sudaręs jokių kitų atskirų sutarčių, kurių pagrindu dirbtų ar teiktų paslaugas atsakovui. Vienintelis galimas ir teisėtas paslaugų teikimo pagrindas būtent ir buvo ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai. Taigi paslaugas V. B. teikė ne savarankiškai, o kaip ieškovo atstovas. Atsižvelgus į aplinkybes dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei dėl nepagrįsto atsisakymo kviesti liudytojus apelianto teigimu tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovai UAB „Mažoji Ragainė“ ir H. R. atsiliepime nurodė, jog Sutartimi šalys nesusitarė dėl Sutarties sąlygų taikymo jokiems iki sutartiniams santykiams, neaptarė, kad V. B. iki sutarties sudarymo būtų teikęs kokias nors paslaugas atsakovui ir, kad tokias paslaugas būtų teikęs dar ir ieškovo vardu. Sutarties nuostatos akivaizdžiai rodo, kad sudarant sutartį šalys išreiškė valią, jog paslaugos bus pradėtos teikti po sutarties sudarymo pagal atsakovo atskirai pateiktus paslaugų užsakymus. V. B. nuo 2013 m. pavasario siūlėsi atsakovams teikti paslaugas, tačiau atsakovai jokių paslaugų iš V. B. neužsakė. Taigi iki sutarties pasirašymo atsakovai neturėjo jokių santykių su ieškovu, nei ieškovas, nei V. B. jokių paslaugų nei iki sutarties pasirašymo, nei po sutarties pasirašymo atsakovams nesuteikė. Taip pat atsakovai nei su ieškovu, nei su V. B. nebuvo susitarę, kad neva iki sutarties sudarymo teiktos paslaugos bus apmokamos po 250 Lt už vieną paslaugų teikėjo sugaištą valandą. Pažymėjo, jog pagal sutarties nuostatas atsakovas nepateikė ieškovui užsakymo dėl paslaugų tiekimo pagal sutartį. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB „Mažoji Ragainė“ užsakė kokių nors paslaugų pagal sutartį teikimą bei, kad ieškovas suteikė paslaugas pagal sutartį atsakovui UAB „Mažoji Ragainė“. Ieškovo įrodymai, t.y. jau bylos nagrinėjimo metu pateikta atliktų darbų akto Nr. 1 detalizacija, kaip ir pats atliktų darbų aktas Nr. 1, nepagrindžia nei paslaugų užsakymo fakto, nei paslaugų suteikimo fakto. Nei atliktų darbų aktas Nr. 1, nei jo detalizacija net nesuteikia informacijos, kada ir kas konkrečiai anot ieškovo teikė paslaugas pagal Sutartį, be to, kaip tai pagrįstai konstatavo teismas, ieškovas nepateikė teismui darbų rezultato įrodymų, nors teigia atlikęs visą eilę analizių, vertinimų, nustatęs pareigas ir pan. Atsakovų teigimu apelianto teiginys, jog dalyvavimas derybose laikytinas paslaugos teikimu atsakovui, yra nepagrįstas. Kadangi vyko derybos dėl V. B. ir T. S. tapimo atsakovo ir susijusių įmonių bendrasavininkais (kontrolinio akcijų paketo įgijimo), todėl šiame procese V. B. ir T. S. jų pačių prašymu buvo suteikta galimybė susipažinti su atsakovo ir susijusių įmonių veikla, tačiau tai negali būti laikoma savarankiška paslauga, nes tokio tipo paslaugos nenumatė sutartis, be to dėl tokios paslaugos teikimo atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui užsakymo. Analogiška situacija ir dėl apelianto nurodomos paslaugos – susitikimų su atsakovo darbuotojais, tokios paslaugos Sutartis nenumatė, dėl tokios paslaugos teikimo atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui užsakymo. Akcininkų sutarties rengimo sutartis taip pat nenumatė, dėl tokios paslaugos teikimo atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui užsakymo. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. B. ir T. S., rengdami Akcininkų sutarties projektą veikė kaip fiziniai asmenys savo naudai, o aplinkybė, jog Akcininkų sutarties projekto ir įmonių grupės valdymo struktūrinės schemos rengimas yra susijęs su ginčo sutartimi, byloje neįrodyta. A. V. B. niekada iki sutarties sudarymo apie UAB „Macrofinance“ nebuvo minėjęs ir atsakovai tokios bendrovės net nežinojo. CK 2.140 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens įgaliojimas turi būti rašytinis, tad tik tokiu įrodymu ieškovas UAB „Macrofinance“ galėtų įrodinėti, kad dar iki Sutarties sudarymo dienos buvo pavedęs V. B. santykiuose su atsakovu UAB „Mažoji Ragainė“ veikti kaip ieškovo UAB „Macrofinance“ atstovui tarpusavio pasirašytos sutarties pagrindu, tačiau tokio įrodymo byloje nėra, kaip nėra ir neva tarp UAB „Macrofinance“ ir V. B. pasirašytos sutarties. Apeliantas tik antrajame parengiamajame teismo posėdyje pasibaigus teismo nustatytam 14 dienų terminui papildomiems įrodymams pateikti pateikė prašymą dėl liudytojų L. R., R. Ž. ir V. B. apklausos, nenurodė kokias šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes galės paliudyti prašomi apklausti liudytojai, todėl teismas pagrįstai šį ieškovo prašymą atmetė taip užtikrindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklės laikymąsi.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Ginčas byloje yra kilęs iš sutartinių paslaugų tiekimo santykių. Todėl sprendžiant ginčą taikytini tiek bendrieji sutarčių sampratą, galiojimo, aiškinimo bei vykdymo pagrindiniai principai ir nuostatos, suformuluoti CK II dalies XI – XVI skyriuose, tiek CK šeštos knygos XXXV skyrius, numatančio bendrąsias atlygintinų paslaugų teikimo taisykles normos, bei šalių sudarytos sutarties nuostatos.

CK 6.154 straipsnio 1 dalis sutartį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą šalys įgalintos laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1-2 dalyse pateiktą paslaugų sutarties sampratą paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos ir teikiant audito, konsultacinių ar kitokias atlygintinas paslaugas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys UAB „Macrofinance“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Macrofinance Accounting“ ir UAB „Mažoji Ragainė“ (ankstesnis pavadinimas H. R. įmonė „Mažoji Ragainė“) sudarė ginčo paslaugų teikimo sutartį, kurios dalykas suformuluotas ginčo sutarties 1 straipsnyje, kuriame ieškovas (paslaugų tiekėjas) įsipareigojo veikti kaip teisinis, finansų ir teisės konsultantas, teikti atsakovui teisines, finansų ir teisės konsultavimo paslaugas, o atsakovas (klientas) įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieškovui sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

Konkrečiai sutarties 1.3 punktu ieškovas įsipareigojo per 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos, atlikti atsakovės H. R. grupės įmonių veiklų analizę, pateikti tolimesnės veiklos tęstinumui reikalingus sprendimus; 2) teikti konsultacijas dėl grupės įmonių 3-jų metų detalaus finansinio ir veiklos plano parengimo; 3) pateikti grupės įmonių ir jų akcininkų struktūros optimizavimo galimybes ir paruošti veiksmų planą; 4) teikti kitas susijusias paslaugas Sutarties 2.1.1 punktas numatė jog minėtas paslaugas atsakovas įsipareigojo paslaugas užsakyti bei informaciją ieškovui teikti Sutartyje nustatyta tvarka: raštu, faksimiliniu ryšiu arba elektroniniu paštu arba fiziškai pateikiant dokumentus.

Tačiau remiantis 2.1.1 punktu darytina išvada, kad minėtas sutartas paslaugas klientas įsipareigojo užsakyti ir informaciją paslaugų tiekėjui teikti sutartyje nustatyta tvarka raštu faksimiliniu ryšiu arba elektroniniu paštu arba fiziškai pateikiant dokumentus. Sutarties 2.1.5 punktu atsakovas įsipareigojo kokybiškai suteiktas paslaugas priimti pasirašydamas paslaugų suteikimo aktą.

2013-12-04 raštu atsakovas pranešė ieškovui vienašališkai nutraukiąs sutartį bei pareikalavo iš ieškovo pateikti iki sutarties nutraukimo suteiktų paslaugų ataskaitą ir visus paslaugų rezultatus, jeigu tokie atsirado. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pasikonsultavusi su advokatu paslaugų sutartį nutraukė po tai kai jai buvo pateiktos įvairios schemos bei 2013 11 12 akcininkų sutarties projektas, pagal kurį jos verslas turėjo būti perkeltas į tris naujai įkurtas uždarąsias akcines bendroves, kuriose fiziniams asmenims V. B. ir T. S. atitektų kontroliniai aktų paketai, su teise jas atpirkti, į kurias būtų perkeltas jos įmonių turtas, o valdymą bendrovėms perimtų V. B.. Ji taip pat atsisakė pasirašyti minėtą akcininkų sutartį ir ėmė nepasitikėti V. B., nes toks verslo pertvarkymo planas jai netiko ir nebuvo aptartas pasirašant paslaugų tiekimo sutartį.

Ieškovas 2013-12-05 pateikė atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 1 bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MACC0958 39 960,25 Lt sumai, gavęs kurią atsakovas pareikalavo iš ieškovo pateikti detalią akte nurodytų paslaugų teikimo ataskaitą, kurios ieškovas nepateikė, tuo pažeisdamas CK 6.722 straipsnio reikalavimus tiekėjui kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą nedelsiant perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Todėl negavęs paslaugų teikimo ataskaitos, atsakovas atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą bei atsisakė apmokėti ieškovo išrašytą sąskaitą, nes jo manymu ieškovas jam akte nurodytų paslaugų nesuteikė.

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus tinkamai taikė procesines normas, CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles bei principus, kasacinio teismo praktiką, vadovavosi dispozityvumo ir rungimosi principais lemiančias, kad įrodinėjimo jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai našta šioje byloje tenka ieškovui paslaugų tiekėjui ir kad jis savo reikalavimų pagrįstumo tinkamai neįrodė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Kaip jau minėta, ieškovas savo reikalavimą grindė atliktų darbų aktu Nr.1 bei jau nagrinėjant bylą teisme pateikta šio akto detalizacija, elektroniniu susirašinėjimo tarp atsakovo ir V. B. medžiaga, parengtais akcininkų sutarties projektu bei įmonės valdymo struktūrine schema, buhalterinių skaičiavimų lentelėmis, gautomis iš atsakovo buhalterijos ŽŪB „Šaltekšnis“ ir UAB „Vilbra“ raštais dėl derybų vedimo bei liudytojų V. B. ir T. S. parodymais. irmosios instancijos teismas remdamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis bei teismų praktikoje taikomomis įrodymų vertinimo nuostatomis, pažymėjęs, kad ieškovui kaip juridiniam asmeniui vykdant ūkinę-komercinę veiklą keliami didesni protingo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgęs į ieškovo kaip paslaugų tiekėjo pareigą vykdyti tiek tinkamą tokių paslaugų teikimo apskaitą, tiek tinkamai fiksuoti suteiktų paslaugų rezultatus, pagrįstai sprendė, jog byloje nepateikta tinkama paslaugų teikimo apskaita. Teismas taip pat tinkamai atkreipė dėmesį, kad įsipareigojimas teikti konsultacines paslaugas, tikslu parengti bei pasiūlyti atsakovei H. R. priklausančių įmonių grupei veiklos optimizavimo bei tolimesnės veiklos vykdymo planą, reiškia jog bet kokia veiklos analizė suponuoja apibendrinimų ir išvadų pateikimą. Pagal ginčo Sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti ne tiesiog veiklos analizę ir tyrimą, tačiau tokių analizių pagrindu pateikti atsakovui atitinkamas išvadas ir pasiūlymus, susijusius su tolesnės ūkinės veiklos optimizavimu ir tobulinimu. Vertindamas ieškovo atsakovui pateikto atliktų darbų aktą Nr.1 pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo jog tai tik nuorodos į bendro pobūdžio veiksmus, nenurodant nei kada šie veiksmai atlikti, nei kas juos atliko. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtuose punktuose nurodytos analizės realiai buvo atliktos bei buvo kaip nors materializuotos, kad minėtų analizių ir tyrimų pagrindu atsakovui buvo pateikti kokie nors tokios informacijos apibendrinimai, padarytos išvados ar pateikti pasiūlymai, byloje nepateikta, o vien informacijos rinkimas, savaime nepatvirtina tokios informacijos analizės ir apibendrinimo atlikimo. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada jog ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovui buvo pateikti informacijos apibendrinimai ar kokios nors išvados, jog akte nurodytos intelektinės paslaugos atsakovui faktiškai buvo suteiktos.

Atliktų darbų akte kaip paslaugos suteikimas pagal sutartį įvardintas ir neva ieškovo dalyvavimas atsakovo derybose su ŽŪB „Šaltekšnis“ ir UAB „Vilbra“ dėl atsakovei priklausančių įmonių įsiskolinimų minėtiems ūkio subjektams padengimo. Minėtą aplinkybę ieškovas įrodinėja byloje pateiktais ŽŪB „Šaltekšnis“ ir UAB „Vilbra“ pranešimais apie V. B. dalyvavimą minėtose derybose, ko beje neneigia ir atsakovas. Tačiau, minėti pranešimai savaime nepatvirtina, kad tokias paslaugas suteikė ieškovas, vykdydamas ginčo sutartį, kadangi iš minėtų pranešimų nėra galimybės nustatyti, kieno vardu derybose dalyvavo V. B., ir kada tokios derybos buvo vedamos, ar jos iš viso vyko ginčo sutarties galiojimo metu. Be to, nėra aiški V. B. dalyvavimo derybose reikšmė ir pasiektas rezultatas. Kita vertus, byloje nėra duomenų kiek tokios derybos yra susijusios su paslaugų sutartyje numatytomis teikti paslaugomis. Savo ruožtu iš byloje pateiktų Skolos likvidavimo sutarčių su ŽŪB „Šaltekšnis“ projektų matyti, kad jie buvo parengti dar 2013-10-29, t.y. iki ginčo Sutarties pasirašymo. Pagal CK 6.189 straipsnio 2 dalies nuostatas šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad šalys šiuo atveju galėjo susitarti dėl darbų atliktų iki sutarties pasirašymo užskaitymo, bet toks susitarimas sprendžiant iš sutarties turinio nebuvo sudarytas.

Kaip jau minėta iš šalių pasisakymų bei bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. dar iki ginčo Sutarties sudarymo bendravo su atsakove H. R. bei siūlė jai savo paslaugas, siūlė pagalbą gaunant paskolą bei optimizuojant atsakovei priklausančių įmonių grupės veiklą. Tačiau, sutartis nenumatė jog toks V. B. bendravimas ar informacijos jam pateikimas bus vertinamas kaip sutarties vykdymas iki jos pasirašymo. Tokios sąlygos šalių pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog V. B. iki Sutarties sudarymo veikė ieškovo pavedimu ar kad už šiuos darbus buvo sulygtas sutartyje numatytas 250 Lt per valandą atlygis. Ieškovas iki sutarties pasirašymo negalėjo ir V. B. pavesti ginčo sutarties vykdyti, be to dėl sutarties galiojimo ankstesniems iki sutarties atliktiems veiksmam šalys nesitarė, juo labiau nesitarė taikyti sutarties nuostatas veiksmams atliktiems fizinio asmens V. B., kuris nebuvo net sutarties, nes neįmanomas pavedimas atlikti veiksmus praeityje.

Taip pat ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, jog vykdant sutartį buvo organizuoti atliktų darbų akte Nr.1 nurodyti susitikimai, kurių metu atsakovui buvo teikiamos sutartyje numatytos intelektinės paslaugos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas dalyvavo atsakovo įmonės darbuotojų pareigų nustatymo procese, toks procesas vyksta priimant atitinkamus įmonės vidaus norminius aktus, tačiau į bylą nepateikti rašytiniai duomenys apie pareiginių nuostatų, instrukcijų ar kitokių norminių aktų parengimą, ar tokių aktų kopijos. Ieškovas tik bylą nagrinėjant teisme pateikė atliktų darbų akto detalizaciją, kuri taip pat apsiriboja bendromis frazėmis apie atliktus darbus, o ieškovo teiginiai apie pagerintą atsakovo finansinę ir/ar verslo būklę taip pat byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, juolab įrodymais, kad ta būklė pagerėjo vieno mėnesio, ieškovo veiklos, galiojant sutarčiai, pasėkoje.

CK 6.158 straipsnio 1 dalyje numatyta sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos šalims reikalavimai nurodant jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatant, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. CK 6.717 straipsnio 1, 3 dalys įsakmiai nurodo, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats, o pasitelkęs sutarties vykdymui trečiuosius asmenis už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako pats paslaugų teikėjas. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo, kad buvo pavedęs darbus pagal paslaugas atlikti V. B. bet jokio savo teiginius pagrindžiančių raštinių įrodymų byloje nepateikė.

CK 6.718 straipsnyje suformuluota nuostata jog paslaugų teikimo santykiuose prioritetas teikiamas kliento interesams. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. CK 6.722 straipsnis. įsakmiai numato jog paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) klieno reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 3) nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės įrašą, iš atsakovės H. R. bei liudytojo V. B. parodymų galima spręsti, kad 2012 – 2013 metais atsakovas ir su juo susijusios H. R. priklausiusios kitos įmonės, sėkmingai veikusios apie dvidešimt metų susidūrė su finansiniais sunkumais. Todėl, kaip nurodė atsakovė, ji ieškojo būdų kaip gauti papildomą 100 000 Lt finansavimą apyvartinėms lėšoms papildyti. Šiuo klausimu atsakovė nurodė kalbėjusi ir su savo pažįstamais V. B. tėvais. Atsakovė taip pat teisme nurodė jog V. B. ir iki sutarties tarp šalių pasirašymo domėjosi jos įmonių veikla, bendravo su vienos iš parduotuvių veikusių prekybos centre „Panorama“ darbuotojų L. R.. Atsakovė taip pat nurodė jog V. B. sakėsi galįs padėti gauti paskolą, o paslaugų sutartį su ieškovu pasiūlė jai sudaryti todėl, kad vienas iš ieškovo darbuotojų T. S. buvo dirbęs SEB banke ir galėjo padėti gauti banko paskolą arba kitokį verslo finansavimą, o informacija apie atsakovės verslą buvo teikiama tam, kad būtų galima būtų nustatyti įmonės finansinę padėtį ir pristatyti ją galimiems kreditoriams, o taip pat dėl to jog buvo rengiamas akcininkų sutarties projektas.

Iš liudytojų V. B. ir T. S. pasisakymų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad šie liudytojai teigė jog ieškovas dėl paslaugų sutarties vykdymo buvo susitaręs su V. B., sudarydamas atitinkama sutartį su pastarajam priklausančia įmone, tačiau jokios rašytinės sutarties į bylą nepateikta, taip pat teigta jog dalį sutartyje nustatytų darbų atliko ieškovo darbuotojas T. S.. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, V. B. informacija apie atsakovei H. R. priklausančių įmonių finansinę ir kitą dokumentaciją buvo teikiama dar prieš ginčo sutarties sudarymą ir vėliau, po sutarties sudarymo. Atsakovas (klientas) sutartį nutraukė vienašališkai 2013 12 04 išsiųsdamas ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Nei ieškovas ieškinio pareiškimu nei ieškovo atstovas pasisakydamas teisme sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovė H. R. ir jos atstovas sutarties nutraukimo priežastimi buvo tai, kad ieškovė nesutiko su pateiktu pasiūlymu dėl akcininkų sutarties, nebepasitikėjo V. B. ir T. S., nes pradėjo įtarti akcininkų sutarties pagalba perimti jos verslą.

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Analogiška nuostata įtvirtinta ginčo sutarties 8.3 punkte, kuriame nustatyta, jog atsakovas, nutraukęs sutartį, privalo sumokėti ieškovui kainą, proporcingą suteiktoms paslaugoms

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti jog apeliantas reikalauja apmokėti už V. B. neva atliktus darbus renkant informaciją. Tačiau minėtas fizinis asmuo nėra sutarties šalimi, nei jis, nei ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad V. B., rinkdamas informaciją veikė ieškovo vardu paslaugų sutarties rėmuose, o ne siekdamas įgyvendinti akcininkų sutarties projektą.

CK 6.189 straipsnio 1 dalis įsakmiai numato jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta jog šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams.

Kaip jau minėta Ieškovas paslaugų suteikimo faktą grindžia taip pat akcininkų sutarties projektu. Iš Akcininkų sutarties projekto turinio matyti, jog sutartimi buvo ketinama įsteigti naują bendrovę, kuri turėjo valdyti visas kitas atsakovei priklausančias įmones, o minėtos bendrovės akcininkais, be atsakovės H. R., turėjo tapti T. S. bei V. B. kaip fiziniai asmenys, kuriems priklausytų kontrolinis bendrovės akcijų paketas, abiems 67 proc. bendrovės akcijų. Pagal akcininkų sutarties projektą atsakovė H. R. minėtas akcijas už sutartyje nustatytą kainą vėliau galėjo išpirkti ne iš ieškovo, o iš V. B. ir T. S.. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ieškovo kaip paslaugų teikėjo dalyvavimas akcininkų sutarties projekte ir atsakovei priklausančių įmonių veiklos pertvarkyme niekaip nenumatytas. Tai, kad kaip matyti iš ieškovo pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp V. B. ir L. R., atsakovo buhalterijos, V. B. buvo pateikiami tam tikri verslo duomenys dar neįrodo jog būtent ieškovas apdorodamas šiuos duomenis sugaišo tam tikrą laiką, už kurį turėtų būti sumokėta pagal sutartyje numatytą valandinį įkainį. Be to šis įkainis buvo sulygtas tarp paslaugos sutarties šalių, o V. B. sutarties šalimi nebuvo, įrodymų, kad veikė ieškovo pavedimu jis nėra pateikęs taip pat nėra pateikęs duomenų kokį valandinį įkainį jis buvo sulygęs vykdant šį pavedimą ar ieškovas turėjo realių nuostolių dėl sutarties nutraukimo, kurie galėjo atsirasti tik sumokėjus už atliktą V. B. ir T. S., tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nepateikta.

Apeliantas teigia jog teismas suvaržė jo teises atsisakydamas kviesti ir apklausti liudytojus. Račiau kaip matyti iš bylos eigos liudytojų klausimą jis iškėlė tik antrajame parengiamajame posėdyje, negalėjo tiksliai suformuluoti kokias faktines aplinkybes šie liudytojai gali byloje patvirtinti ar paneigti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo jog L. R. patvirtintų V. B. dalyvavimo susirinkimuose faktus, jo pravestus mokymus darbuotojams. T. V. B. buvimo atsakovo įmonėje, tame tarpe ir dalyvaujant susirinkimuose renkant informaciją, neneigia ir atsakovai. Tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas yra paslaugų sutarties vykdymas. Nei pasirašant šią sutartį nei ją vykdant nei vienas iš prašytų apklausti liudytojų nedalyvavo, o personalo mokymai iš viso nebuvo ginčo sutarties objektu ir nebuvo atsakovo papildomai užsakyti. Todėl teismo išvada jog liudytojų apklausa būtų perteklinė teisinga.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.)

Apeliacinį skundą atmetus remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iš apelianto atsakovės H. R. naudai priteistinos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos 525,66 Eur advokato pagalbai apmkėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Macrofinace“, juridinio asmens kodas 302732475, buveinė Karaimų g. 2, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, atsakovės H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Į. g., Vilniuje naudai 525,66 Eur. (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 66 centus).