- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-694-888/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25667-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. G. (R. G.) gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos skundas bei pakeistas (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), nutariant netaikyti nuteistajam R. G. (R. G.) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, 150 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, nėra pažeidęs trumpalaikių išvykų tvarkos taisyklių, jo atžvilgiu nėra aktualių vykdomųjų patvarkymų. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta sklandžiai, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taikyti suvaržymai turėjo reikšmingos įtakos jo elgesio pokyčiams, todėl sprendė, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti vykdomas ir laisvėje su probacijos priežiūra.
4. Prokuroras, nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, dėl jo pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas ir Komisijos Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas nutariant nuteistajam R. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, susijusių su seksualinės prievartos naudojimu, padarymą, ir nors be šių nusikalstamų veikų praeityje buvo teistas dar vieną kartą, tačiau ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Nutartyje taip pat pažymima, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas pakankamai brandaus amžiaus, įvardinama, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su kitais asmenimis, tačiau savo veiksmus neigia. Taip pat nutartyje pažymėta, kad nuteistasis būdamas laisvėje rinkosi netinkamą laisvalaikio praleidimo būdą vartodamas alkoholį ir nors šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali jį paskatinti pakartotinai nusikalsti, tačiau šie veiksniai vis dar gali būti rizika nuteistojo nusikalstamo elgesio pasikartojimui būnant laisvėje. Nuteistasis nelinkęs atskleisti nusikalstamos veikos detalių, kilusias pasekmes dėl nusikalstamų veikų padarymo įvardina tik sau, apie nukentėjusiąją nekalba, jam trūksta empatijos. Be kita ko, teismas priimdamas sprendimą netaikyti nutiestajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atsižvelgė ir į tai, jog šiuo metu nuteistojo atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo R. G. gynėja advokatė Snaiguolė Mažeikienė skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį selektyviai rėmėsi tik prokuroro skunde nurodytais argumentais, tačiau nepasisakė dėl nuteistojo gynėjos pateikto atsiliepimo į prokuroro skundą. Anot nuteistojo gynėjos, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, kas gynėjos teigimu, suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti išlieka žema, o Komisija Nutarime padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, įvykdė (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat skunde pažymima, kad nuteistojo tėvai yra garbaus amžiaus, sergantys ir jis jais turi rūpintis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. G. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas argumentuotai bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos Nutarimą priimant sprendimą jį pakeisti ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
9. Nuteistasis R. G. šiuo metu yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad materialusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju apylinkės teismas nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialųjį pagrindą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skunde nuteistojo gynėja teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą atsižvelgė tik į prokuroro skunde išdėstytus argumentus ir nevertino aplinkybių, nuodytų jos pateiktame atsiliepime į prokuroro skundą, tačiau apygardos teismas su šiais nuteistojo gynėjos skundo argumentais sutikti negali. Nors skundžiamoje nutartyje ir nėra tiesiogiai įvardintas gynėjos atsiliepimo į prokuroro skundą turinys, tačiau iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad iš esmės joje buvo vertintos ir atsiliepime įvardijamos aplinkybės. Apylinkės teismas nenuvertino nuteistojo daromos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, kad šiuo metu ji dar nėra pakankama, kad nuteistasis jau galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, teik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Vien aplinkybė, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančius veiksnius pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė prokuroro skundo tenkinimą ir Komisijos Nutarimo pakeitimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti ir nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys.
11. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad nuteistojo asmenybės pokytis progresuoja teigiama linkme, nes bausmės atlikimo metu jis dirba, jam netrūksta finansinio stabilumo, nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų aktualių vykdomų išieškojimų, jis yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą bei specialybę, paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turėtų gyvenamąją vietą bei galimą darbo vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu nebuvo nustatyta išvykos tvarkos pažeidimų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tris kartus buvo skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, atpažįsta bei vengia veiksnių, kurie jį gali paskatinti nusikalsti pakartotinai, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, laisvės atėmimo vietų įstaigoje nenustatyta, kad R. G. būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, yra pakankamai socialus, neatsiskyręs nuo jį supančios aplinkos. Visos šios nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje R. G. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Priešingai nei skunde teigia nuteistojo gynėja, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, su visomis aukščiau išvardintomis R. G. teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis susipažino vertindamas 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis bei pagrįstai sprendė, kad šiuo metu R. G. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje jau yra baigtas.
12. Visgi, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Be kita ko, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, taip pat visų analizuotinų aplinkybių kontekste įvertinti ir likusios atliktinos bausmės dalį, į ką vertinamuoju atveju tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.
13. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad pirmuosius tris vertinimo kartus nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti, ir tik paskutiniojo 2023 m. spalio 2 d. atlikto vertinimo metu R. G. buvo nustatyta žema rizika nusikalsti pakartotinai. Be kita ko, nors nuteistasis yra skatintas tris kartus, tačiau skatinamosios priemonės jam buvo pradėtos skirti tik nuo 2023 m. sausio 10 d., tuo tarpu ankščiau nuteistojo elgesys net penkis kartus buvo svarstomas patariamojoje komisijoje. Nepaisant to, kad už nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos pažeidimus jam nebuvo skirta drausminių nuobaudų, tačiau šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, vertinant tai, kad bausmę jis atlieka nuo 2021 m. gruodžio 16 d. Nors šiuo atveju yra stebimas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar išliekanti eilė nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tuo tarpu šiuo metu jo dedamos pastangos tik patvirtina, kad toliau kryptingai išlaikant savo elgesį būtent tokį, ši rizika iš tiesų gali dar labiau sumažėti. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinės istorijos, nusikalstamo seksualinio elgesio istorijos, nusikaltimų sunkėjimo) egzistavimo neeliminuos, tačiau R. G. tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme.
14. Pritartina Komisijos Nutarime padarytai išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nuteistasis būdamas pakankamai subrendusi asmenybė (37 metų amžiaus) padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su seksualinės prievartos naudojimu. Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte pastebėta, kad nuteistasis nėra linkęs atvirauti apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, neanalizuoja įvykusios situacijos, ir nors šiuo metu pripažįsta savo nusikalstamą elgesį bei deda pastangas giliau analizuoti savo mąstymo ir elgesio klaidas lėmusias jo nusikalstamą elgesį, tačiau labiau yra linkęs kilusias pasekmes aiškinti per netinkamai susiklosčiusių aplinkybių prizmę, t. y. įvardina, kad jo neteisėtus veiksmus įtakojo suvartotas per didelis alkoholio kiekis. Svarbu ir tai, kad nuteistasis kol kas geba įvardinti tik nusikalstamos veikos pasekmes, kurios kilo jam pačiam, tačiau stokoja empatijos jausmo nukentėjusiajai, kurios atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos. Taigi nuteistasis vis dar yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, bandydamas jį neutralizuoti. Apygardos teismas susipažinęs su Socialinio tyrimo išvados 5.1. punkte nurodytomis individualiame socialinės reabilitacijos plane įvardintomis nuteistojo baigtomis elgesio pataisos programomis bei priemonėmis pasigenda tokio pobūdžio priemonių bei programų lankymo, kurios padėtų nuteistajam susieti savo teisei priešingo elgesio bei kilusių padarinių rezultatus bei priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir kylančių neigiamų išgyvenimų aplinkiniams. Visgi, šių priemonių parinkimas yra ne nuteistojo, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, atsakingos už nuteistojo resocializacijos procesą, prerogatyva. Taigi, tiek už resocializacijos procesą atsakingi laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padaliniai, teik pats nuteistasis turėtų būti suinteresuoti taikyti bei lankyti būtent tokio pobūdžio elgesio pataisos programas, kurios padėtų nuteistajam ne tik suvokti savo nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau kartu ir sustiprinti empatijos jausmą aplinkiniams.
15. Be to, ne mažiau svarbu ir tai, kad pats nuteistasis pripažįsta, jog prieš realios laisvės atėmimo bausmės atlikimą jo laisvalaikio praleidimo būdai nebuvo itin teigiami, nes jis dažnai su draugų kompanija vartodavo alkoholinius gėrimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo ankstesnis pasirinktas laisvalaikio praleidimo būdas galėjo lemti nusikalstamo elgesio apraiškas. Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte teigiama, kad pakartotinio vertinimo metu R. G. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ir jų vengia, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant bausmę struktūrizuotoje aplinkoje yra draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas, be to ir jų gavimas nėra galimas ar leistinas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kol kas tai, kad nuteistasis yra struktūrizuotoje aplinkoje padeda jam susilaikyti nuo netinkamo laisvalaikio praleidimo būdo, tačiau vis dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad išėjęs į laisvę jis jau savarankiškai gebės atsiriboti nuo netinkamų veiklų. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad R. G. praeityje buvo nubaustas laisvės apribojimo basume, tačiau tik ją atlikęs, praėjus vos vienai dienai po jo išregistravimo iš Probacijos tarnybos registro, nusikalto pakartotinai, t. y. įvykdė nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvados 4.7. punkte pažymėta, kad nors nuteistasis neigia turintis problemų dėl priklausomybės alkoholiui ir būdamas laisvėje nesikreipė pagalbos dėl per didelio alkoholio vartojimo, tačiau nusikalstamas veikas įvykdė būtent apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių priežasčių vis dar yra išskiriamas dinaminis kriminogeninis veiksnys – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, todėl spręstina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio pataisos procesas dar nėra baigtas.
16. Taip pat Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo iš anksto suplanuotos, tuo tarpu buvo labiau spontaniškos, impulsyvios, neapgalvojant galinčių kilti pasekmių. Taigi, vertinant jo mąstymą ir elgesį padaryta išvada, kad nuteistasis, siekdamas patenkinti savo poreikius pasirenka netinkamą jų įgyvendinimo strategiją, t. y. elgiasi rizikingai, pavojingai, stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Nors šiuo metu nuteistasis sau kelia tikslus kuo greičiau išeiti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, užsiimti darbine veikla bei rasti gyvenimo partnerę, tačiau neturi konkretaus tai padėsiančio įgyvendinti plano. Atsižvelgiant į šiuos faktus, vertinant nuteistąjį, buvo padaryta išvada, kad nepakankami nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai ir nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas buvo vieni iš svarbiausių R. G. mąstymo ir elgesio ypatumų, kurie yra susiję su nusikalstamų veikų įvykdymu. Nors pats nuteistasis teigia, kad supranta įstatymų laikymosi svarbą, tačiau iš viso buvo nuteistas du kartus, taip pat buvo baustas ir administracine tvarka, todėl tai leidžia teigti, jog nuteistasis nepakankamai stengiasi laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei moralinių nuostatų.
17. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra ženkli – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos. Sutikrina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
18. Be kita ko, nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, tamprūs ryšiai su artimaisiais, galimos gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje R. G. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, kad nuteistasis turi moralinę pareigą rūpintis savo senyvo amžiaus tėvais, kurie turi įvairių sveikatos problemų, tačiau Socialinio tyrimo išvados 4.5. punkte įvardijama, kad be jo šeimoje yra dar du vaikai – brolis ir sesuo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis vienintelis gali pasirūpinti savo tėvais.
19. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos Nutarimą priimant sprendimą netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį R. G. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.
21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. G. (R. G.) gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.