Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-472-898/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: 1A-472-898/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25667-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: R. G., Č. S., M. Č.
Advokatai: Daiva Dereškevičienė, Viktoras Muravskis, Bogdanas Chranovskis

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.7.1.2.1Išžaginimas su bendrininkų grupe (BK 149 str. 2 d.)
1.2.7.2.2.1Seksualinis prievartavimas su bendrininkų grupe (BK 150 str. 2 d.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-898/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25667-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.7.1.2.1; 1.2.7.2.2.1; 1.2.14.3.1; 2.1.7.3; 2.4.6.4.1; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,nuteistajam R. G., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nuteistajam Č. S., jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,nuteistajam M. Č., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),vertėjai Ingridai Petrulienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G., Č. S. ir M. Č. gynėjo advokato B. Chranovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 (trejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. Č. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2021 m. birželio 2 d. M. Č. paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. G. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 5 d. R. G. paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – namų areštas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Č. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir Č. S. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ? 2020 m. birželio 29 d., ir suėmime nuo 2020 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ? 2021 m. birželio 2 d., išbūtas laikas. Č. S. paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Č. S., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų M. Č., R. G. ir Č. S. nukentėjusiajai solidariai priteista 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinės pagalbos nuteistajam R. G. teikimą netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. G., M. Č., Č. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, panaudodami nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti prieš nukentėjusiosios A. T. valią, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu, tęsdami bendrus veiksmus prieš nukentėjusiosios valią, lytiškai su ja santykiavo, o būtent: 2020 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 3.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Č. S. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. Č. liepė nukentėjusiajai A. T. nusirengti, šiai atsisakius, siekdamas palaužti jos valią, pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą ? sugriebė už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą, ir atsegė jos suknelę, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią. Jai nusirengus, nusirengė pats ir trynė savo nuogą lytinį organą nukentėjusiajai į nugarą, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą. Po šių veiksmų M. Č. iš kito kambario atvedė R. G. ir liepė nukentėjusiajai A. T. klauptis ant kelių ir tenkinti R. G. lytinę aistrą oraliniu būdu, sakydamas: „čiulpk jam“.

1.1. Tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, R. G. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sakydamas nukentėjusiajai, kad ši „gyva iš namo neišeis“ ir liepė „čiulpti“. Šiais veiksmais ir grasinimais palaužus nukentėjusiosios valią, ji pradėjo čiulpti R. G. lytinį organą, taip R. G. prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Tuo metu į kambarį grįžęs M. Č. liepė nukentėjusiajai pasakyti, kur pinigai, ir spyrė jai koja į veidą. Nukentėjusiajai pasakius, kad pinigai yra rankinėje, cigarečių „Rothmans“ pakelyje, M. Č. iš kambario vėl pasišalino, liepdamas toliau čiulpti R. G. lytinį organą. Tenkinant R. G. lytinę aistrą, į kambarį grįžęs M. Č. koja spyrė nukentėjusiajai A. T. į šoną, į petį ir liepė toliau čiulpti R. G. lytinį organą.

1.2. Tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, M. Č. į kambarį atvedė Č. S., R. G. liepė iš kambario išeiti, o nukentėjusiajai liepė oraliniu būdu tenkinti Č. S. lytinę aistrą. Č. S. atsigulė ant lovos, nukentėjusioji, kurios valia buvo palaužta bendrininkų grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei fizinio smurto naudojimo, čiulpė Č. S. lytinį organą, tokiu būdu Č. S. prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus Č. S. liepė nukentėjusiajai gultis ant nugaros, užgulė ją savo kūnu ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, prieš nukentėjusiosios A. T. valią su ja lytiškai santykiavo.

1.3. Tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus į kambarį sugrįžę M. Č. ir R. G., Č. S. liepė išeiti iš kambario. R. G. pagrasino nukentėjusiajai, kad, jei ji kreipsis į policiją, jų draugai su ja susidoros ir liepė oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą. M. Č. iš namo pasišalinus, R. G. tęsė nusikalstamus veiksmus, grasino nukentėjusiajai A. T. paskandinti upelyje, grasinimais palaužęs jos valią, toliau tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įkišęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną bei pats laižydamas jos lytinius organus.

1.4. Tokiu būdu, bendrais veiksmais, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip pat panaudoję fizinį smurtą, pasireiškusį tampymu už plaukų ir fizinio skausmo sukėlimu, smūgių sudavimu – ne mažiau 8 trauminių poveikių atlikimu, dėl kurių nukentėjusiajai A. T. padarytos poodinės kraujosruvos veido, juosmens, rankų ir kojų srityse, nukentėjusiosios užgulimu, R. G., Č. S. ir M. Č. kartu bendrininkaudami prieš nukentėjusiosios A. T. valią ją seksualiai prievartavo oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo – taip ją išžagino. Šie R. G., M. Č., Č. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, M. Č. nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai A. T. atsisakius klauptis ant kelių ir tenkinti R. G. lytinę aistrą, jis koja spyrė šiai į pilvą, sugriebęs už plaukų pasodino, pagrasino, kad ją užmuš, ir paėmė rankinę su A. T. daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi Mai“, 150 Eur vertės, 1 kvepalų buteliuku „Chanel“, 3 Eur vertės, 2 kvepalų buteliukais „Escada“, bendros 6 Eur vertės, įvairia kosmetika, bendros 60 Eur vertės, 2 pakeliais cigarečių „Rothmans“ ir 1 pakeliu cigarečių „LM“, bendros 6 Eur vertės bei 60 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. T. priklausantį, bendros 285 Eur vertės turtą. Šie M. Č. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą: R. G. išteisinti dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį arba jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ar (ir) BK 151 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, kuri neviršytų suėmime išbūto laiko, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde pažymima, jog, nors nukentėjusioji tvirtino, kad nesiverčia prostitucija, tačiau teismas, pasisakydamas nuosprendyje apie ženklų civilinio ieškinio sumažinimą, reikšminga aplinkybe laikė nukentėjusiosios elgesį, rodantį, kad ji pati sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jos pačios saugumu. Apelianto R. G. vertinimu, tokiu būdu teismas netiesiogiai pripažino, jog nukentėjusioji verčiasi prostitucija, o tokią išvadą teismas padarė tikėdamas nuteistųjų parodymais. Pabrėžiama, jog šiuo aspektu svarbūs liudytojo I. K. parodymai, jog apie specifinį merginos statusą jis suprato iš jos išvaizdos, elgesio, pokalbių apie pinigus automobilyje. I. K. nekilo abejonių dėl to, kad nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir važiavo su nuteistaisiais savo valia, nes jai už seksualinių paslaugų teikimą M. Č. buvo sumokėta 60 Eur.

3.2. Nurodoma, kad teismas, pripažinęs, jog pati nukentėjusioji savo neatsakingu elgesiu sukūrė rizikingą situaciją, nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat teismas nepagrįstai nusikalstamų veikų kvalifikuojantį požymį – veikimą bendrininkų grupe, pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nemotyvuotai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliantas R. G. neneigia vartojęs alkoholį nagrinėjamo įvykio metu, tačiau nesijautė apsvaigęs, alkoholio vartojimas neturėjo jokios įtakos jo veiksmams, tai netiesiogiai patvirtino pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nuteistieji suprato savo daromus veiksmus ir jų pasekmes. Pažymima, jog nustatydamas veikų recidyvą pagal BK 27 straipsnį teismas nesiaiškino, ar teistumas pagal nuteistojo ankstesnį nuosprendį nėra išnykęs ar panaikintas.

3.3. Skunde pabrėžiama, jog nusikaltimai, numatyti BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, yra padaromi tik tiesiogine tyčia, o teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad negali tiksliai nustatyti tyčios formos, nurodydamas, jog pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji suvokė, kad jie dalyvaudami bendrai vienas su kitu panaudodami nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, prieš nukentėjusiosios A. T. valią tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu, bei tęsdami bendrus veiksmus, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo, ir turėjo suvokti, kad jų veiksmai atliekami prieš nukentėjusiosios valią.

3.4. Apelianto R. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę įrodinėjo nenuosekliais, prieštaringais nukentėjusiosios parodymais ir neatskyrė M. Č. atliktų veiksmų, sudarančių BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį, nuo jam inkriminuotų veikų. Skunde nurodoma, jog nuteistųjų, liudytojo I. K. parodymais nustačius, kad už seksualinių paslaugų teikimą nukentėjusiajai buvo sumokėta 60 Eur, R. G. buvo įsitikinęs, kad A. T. savo valia važiuoja kartu su jais tam, kad suteikti apmokėtas seksualines paslaugas. Nuteistajam R. G. nereikėjo palaužti nukentėjusiosios valios naudojant smurtą ar grasinimus, o nukentėjusioji galėjo atsisakyti santykiauti, tačiau atsisakymas turėjo būti aiškus, konkretus ir nedviprasmiškas. Teismas nustatė, kad M. Č. atskirame kambaryje bandė santykiauti su A. T., po ko iš kito kambario atvedė R. G. ir liepė nukentėjusiajai A. T. klauptis ant kelių ir tenkinti R. G. lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau kas prieš tai įvyko kambaryje, R. G. nematė, pastarasis M. Č. žodžius suprato kaip nurodymą nukentėjusiajai suteikti apmokėtas seksualines paslaugas, o tolimesnį M. Č. smūgių sudavimą, nukentėjusiosios tampymą už plaukų, rankinės kratymą suvokė kaip pastarųjų asmeninių santykių aiškinimąsi.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė veikos aplinkybes, kurios nepagrįstos bylos duomenimis, kadangi nukentėjusioji nenurodė, kad M. Č. ją sugriebė ją už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą, atsegė suknelę palauždamas nukentėjusiosios valią. Apelianto teigimu, nustatyti neatitikimai, netikslumai, leidžia daryti išvadą, jog nuosprendis yra paremtas prielaidomis, kadangi vieni įrodymai yra atmetami, o besąlygiškai tikima prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kurie nulemti keršto dėl M. Č. veiksmų apiplėšiant nukentėjusiąją.

3.6. Skunde nurodoma, jog nuteistojo R. G. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti, dėl to nuosprendis turi būti pakeistas. Byloje esantys įrodymai rodo tai, kad smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo tik M. Č. tam, kad padarytų atskirą nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu – plėšimą, tačiau M. Č. veiksmai negali būti kvalifikuojančiu nuteistajam R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiu, tai atitinka vykdytojo ekscesą. Todėl, apelianto vertinimu, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad R. G. santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią, valios palaužimas negalėtų būti siejamas su kito asmens kitos nusikalstamos veikos epizode panaudotu smurtu ar psichologiniu grasinimu panaudoti tokį smurtą čia pat. Nustačius, kad R. G. grasino panaudoti smurtą ateityje, panaudojo kitokią psichinę prievartą ir dėl to privertė nukentėjusiąją tenkinti lytinę aistrą, tokia veika atitiktų BK 151 straipsnio 1 dalies požymius arba BK 145 straipsnio 1 dalies požymius.

3.7. Pabrėžiama, jog nuteistasis R. G. nenaudojo fizinio smurto nukentėjusios atžvilgiu, nesitarė tokį smurtą panaudoti, o galimai išsakyti grasinimai nukentėjusios atžvilgiu apie galimą neapibrėžtą smurtą ateityje, neatitinka nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų požymių. Tokios praktikos teismai laikosi nagrinėdami panašaus pobūdžio baudžiamąsias bylas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-458/2014).

3.8. Apeliantas nurodo, jog perkvalifikavus jo veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ar (ir) BK 151 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į tai, kad jis buvo suimtas virš 6 mėnesių, jam už nesunkaus nusikaltimo padarymą turėtų būti paskirta suėmimo trukmės neviršijanti bausmė, o teismui nusprendus skirti griežtesnę bausmę, apeliaciniu skundu prašoma paskirtos bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Apelianto manymu, perkvalifikavus pastarojo veiką taip pat turėtų būti peržiūrėtas turtinės žalos atlyginimo klausimas, panaikinant nustatytą nuteistųjų solidarią atsakomybę, priteisiant žalos atlyginimą, atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo indėlį.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą: išteisinti Č. S. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką arba nuosprendį pakeisti ir skirti Č. S. švelnesnę bausmę. Skundu taip pat prašoma paskirti nukentėjusiajai A. T. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę; nustatyti ir apklausti A. T. draugą ir drauges, su kuriais ji kalbėjo po įvykio; išreikalauti iš priklausomybės ligų centro A. T. gydymo istoriją, siekiant nustatyti, ar gydymosi laikotarpiu buvo nustatyti narkotikų vartojimo atvejai.

4.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas Č. S. kaltę grindė nepatikimais nukentėjusiosios A. T. parodymais, kurie prieštarauja liudytojų, nuteistųjų parodymams bei iš dalies specialisto išvadoms. Pažymima, jog nors A. T. parodė, kad M. Č. pasiūlė važiuoti į šašlykinę ir kad žadėjo ją parvežti atgal, M. Č. parodė, kad pasakė nukentėjusiajai, jog važiuos už (duomenys neskelbtini) ir ji žinojo, ko važiuoja ir ką darys. Nuteistieji M. Č., R. G. ir liudytojas I. K. parodė, kad A. T. teikia seksualines paslaugas, ką patvirtino ir liudytojas R. R.

4.2. A. T. parodymai, jog taksi vairuotojas palauks ir parveš ją atgal, tai, jog R. G. bandė ranka paliesti jos koją automobilyje, po to kilo konfliktas, ar kad automobilyje nebuvo pokalbio apie apmokėjimą, neatitinka taksi vairuotojo I. K. parodymų, nes pastarasis nurodė, jog nukentėjusioji klausė nuteistųjų, ar jai iškvies taksi, o kelionės metu nebuvo įtampos, nukentėjusioji nereiškė jokių pretenzijų, tik klausė, ar jai sumokės. Nukentėjusioji žinojo, kur važiuoja, atvažiavus neprašė jos palaukti. M. Č. taip pat patvirtino, kad automobilyje prie nukentėjusiosios niekas nelindo, parodė, jog A. T. jam pasakė įkainius už seksualines paslaugas ir kad jis jai sumokėjo 60 Eur.

4.3. Be to, A. T. ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad M. Č. atsegė jai drabužius, po to ji nusirengė, nurodė, jog M. Č. buvo jai iš nugaros trynėsi savo lytiniu organu į jos nugarą, tačiau teisme parodė, kad pati nusirengė, po ko M. Č. palenkė ją į priekį ir bandė įkišti savo lytinį organą į jos lytinį organą. Nors nukentėjusioji teigia, kad ji savo kūnu jautė rutuliukus M. Č. lytiniame organe, šis nurodė, kad nukentėjusioji paėmė jo lytini organą į ranką ir pradėjo masturbuoti. A. T. ekspertui nurodė, kad ją žagino dviese, buvo praradusi sąmonę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie sąmonės praradimą. Taip pat nurodė, kad vyrai buvo blaivūs, tačiau šių prieštaringų parodymų teismui paaiškinti negalėjo.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. Č. klausinėjo A. T. įkainių ir sumokėjo jai 60 Eur, po ko nukentėjusioji savo valia įsėdo į taksi, todėl, apelianto vertinimu, žinojo kokiu tikslu tai daro. Nukentėjusioji nereikalavo sustoti, jos išleisti, automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, atvykusi į (duomenys neskelbtini) neišvažiavo kartu su taksi vairuotoju, o nuėjo į namą, kur gėrė degtinę. Nukentėjusioji, turėdama galimybę pasišalinti iš namų, kadangi durys nebuvo rakinamos, po nagrinėjamo įvykio, apie 23.30 val., užmigo ir miegojo iki 5 val., o kai ryte buvo autobusų stotelėje, neprašė žmonių pagalbos.

4.5. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog M. Č. liepė nukentėjusiajai „išskėsti kojas“, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Pažymima, jog M. Č. neigia turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąją, nurodė, jog nematė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudotas smurtas ar grasinimai, nepastebėjo sumušimų ar kraujo, o R. G. buvo girtas ir duoda prieštaringus parodymus – paneigė savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie tai, kad matė, kaip Č. S. lytiškai santykiavo su mergina, kadangi jam buvo daromas spaudimas iš pareigūnų pusės. Be to, kambaryje nebuvo šviesos, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, todėl R. G. nieko negalėjo matyti.

4.6. Pažymima, jog iš byloje esančių specialistų išvadų seka, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių lytinį aktą, nėra, o išvada, jog mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, sutampantis su Č. S. DNR profiliu nepagrįstai vertinama ne kaltinamojo naudai, kadangi tokia išvada nepatvirtina fakto, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta.

4.7. Pabrėžiama, jog nuteistojo Č. S. parodymai visiškai sutampa su R. G. parodymais dėl nukentėjusiosios valios buvimo jo gyvenamajame name, kad ją palydint iki autobusų stotelės pagalbos nesikreipė. Taip pat jo parodymai sutampa su M. Č. parodymais, tačiau teismas netinkamai įvertino jų parodymus dėl M. Č. įsidūrimo švirkštu. M. Č. pasakė, kad įsidūrė švirkštu, kai lindo į nukentėjusiosios rankinuką, o nepanaudotus švirkštus Č. S. pamatė vėliau, kai M. Č. ištraukė švirkštus iš rankinuko ir atgal juos padėjo. Todėl fakto, kaip susižalojo M. Č., nematė. Nurodoma, kad byloje nustatyta, jog M. Č. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau M. Č. sudavė A. T. smūgius ne dėl to, kad palaužtų jos valią išžaginimui ir seksualiniam prievartavimui atlikti, o iš pykčio, jam įsidūrus švirkštu, nes išsigando, kad gali dėl to užsikrėsti.

4.8. Apelianto Č. S. teigimu, nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, teismas turėjo atsižvelgti į nukentėjusiosios asmenybę. Nukentėjusioji A. T. 18-20 metų teikė seksualines paslaugas, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dalyvauja metadono programoje. Buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už narkotinių priemonių vartojimą bei už kitus administracinius nusižengimus, buvo teista pagal BK 259 straipsnio l dalį. Nukentėjusioji dalyvauja priklausomybės nuo opioidų farmakoterapijoje metadonu, o metadono ir gretutinis alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti asmens kognityvines funkcijas. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną A. T. gėrė alkoholinius gėrimus, kas, apelianto vertinimu, galėjo neigiamai paveikti jos psichinę būseną ir gebėjimą teisingai suprasti įvykius. Be to, nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik 2020 m. birželio 29 d. nes, kaip sakė, ją palaikė draugas, kuriam papasakojo apie įvykį, tačiau nenurodė jo duomenų, o teismas atmetė prašymą dėl jo nustatymo.

4.9. Skunde taip pat pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. T. taip pat ekspertui parodė, kad Č. S. buvo blaivus, todėl teismas nepagrįstai nustatė Č. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat teismas nepagrįstai nustatė Č. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes tai yra BK 149 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų kvalifikuojantis požymis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skunde teigiama, jog į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę ? šias panaikinus, nuteistajam turi būti švelninama paskirta laisvės atėmimo bausmė.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas B. Chranovskis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą: M. Č. išteisinti arba pakeisti nuosprendį ir sumažinti M. Č. paskirtą bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat prašoma skirti teismo medicininę ekspertizę, arba atlikti medicininę apžiūrą tikslu nustatyti, ar M. Č. lytiniame organe įtaisyti svetimkūniai; išreikalauti nukentėjusiąją charakterizuojančius duomenis – konkrečius sprendimus administracinio nusižengimo bylose bei teismo baudžiamąjį įsakymą, siekiant nustatyti, už kokių narkotikų vartojimą ir laikymą buvo bausta nukentėjusioji.

5.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas M. Č. nuteisė remdamasis prieštaringais įrodymais, nepakankamai dėmesio skyrė nukentėjusiosios parodymų analizei, nesugretino jos parodymų su nuteistųjų ir kitų liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiosios parodymų patikimumą, formaliai nurodydamas, jog įrodyta, kad M. Č. veiksmuose yra BK 149, 150, 180 numatytų nusikaltimų požymių.

5.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų išsamiai nustatyti bylos aplinkybes. Taip pat teismas padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, nes nepasisakė dėl nukentėjusiosios parodymuose esamų prieštaravimų, jų nuosekliai nesugretino ir nepašalino, dėl ko teismo išvados dėl įrodymų vertinimo kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Teismas nepaisė teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, kad nukentėjusiosios parodymai seksualinės prievartos bylose negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami preciziškai bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

5.3. Teismas, remdamasis nukentėjusiosios parodymais, nenustatęs kitų patikimų įrodymų, padarė loginio samprotavimo klaidas. Vien tik sužalojimų egzistavimas ant nukentėjusiosios kūno neįrodo nuteistojo kaltės. Nuteistasis M. Č. neneigia naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau dėl pykčio ir išgąsčio, kad susižalojo jos rankinėje buvusiu švirkštu, ir baimindamasis dėl savo sveikatos. Todėl šioje byloje, taikant BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, neginčytinai nustatyta, kad M. Č. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu turėdamas visai kitus tikslus ir motyvus.

5.4. Skunde pažymima, jog, nors nukentėjusioji nuosekliai neigia teikusi seksualines paslaugas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma paneigia jos parodymus. Nuteistieji M. Č. ir R. G. nurodė, kad nukentėjusioji buvo paimta iš stoties rajono seksualinėms paslaugoms teikti, jai buvo sumokėti pinigai. Tai nurodė ir nuteistasis Č. S., patvirtino liudytojai I. K. bei R. R., kurių parodymai neatitinka nukentėjusiosios parodymų, kas parodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą. Nukentėjusioji nurodo, kad kalbos apie pinigų sumokėjimą automobilyje nebuvo, tačiau I. K. teigia atvirkščiai; nukentėjusioji nurodo, kad automobilyje alkoholio negėrė, vėliau, kad išgėrė, liudytojas patvirtino, kad gėrė alkoholį; nukentėjusioji parodė, kad prašė taksistą sustoti, išleisti, bandė išeiti, klausė, ar ją nuveš atgal, liudytojas paneigė šiuos parodymus.

5.5. Nurodoma, jog reikšminga santykių pradžia tarp M. Č. ir nukentėjusiosios Č. S. name. Nuteistasis parodė, jog nukentėjusioji nusirengė pati, nurengė jį ir pradėjo masturbuoti jo lytinį organą, tačiau nuteistasis tai nutraukė, nurodydamas, jog seksualinių paslaugų nenori ir išėjo iš kambario. Nukentėjusioji nurodė, kad išgėrė su M. Č., jis tapo agresyvus, liepė nusirengti. Ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad jis pats atsegė jai drabužius, po to ji nusirengė, o nuteistasis buvo iš nugaros, trynėsi savo lytiniu organu jai į nugarą. Teisme nurodė, kad pati nusirengė baimindamasi, o nuteistasis, kai ji nusirengė, palenkė ją į priekį ir bandė įkišti savo organą jai į makštį, bet nepavyko, nes jam nebuvo erekcijos.

5.6. Analizuojant nukentėjusiosios parodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl nuteistojo lytiniame organe esančių svetimkūnių – rutuliukų, kvestionuojama, ar nukentėjusioji savo kūnu galėjo jausti nuteistojo lytinį organą, jei ji buvo neblaivi ir vartojusi metadoną. Pagal Respublikos priklausomybės ligų centro informaciją alkoholio vartojimas kartu su metadonu gali paveikti tam tikrus jausmus, nukentėjusioji galėjo neadekvačiai vertinti aplinkybes. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė konkretų rutuliukų skaičių, o teisme nurodė, kad lytinis organas buvo be erekcijos, todėl, apelianto teigimu, nenustačius rutuliukų išsikišimo iš lytinio organo negalima nustatyti, ar nukentėjusioji galėjo pajusti rutuliukus, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kurie teismo nebuvo pašalinti.

5.7. Pabrėžiama, jog M. Č. nuteistais už tai, kad jis tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu, t. y., kad trynė savo lytinį organą nukentėjusiajai į nugarą. Tai nurodė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, jog nuteistasis bandė įkišti savo lytinį organą jai į makštį, kas, apelianto manymu, yra esminis aplinkybių keitimas. Be to, fizinio smurto panaudojimo momentas, kurį nurodo nukentėjusioji, yra abejotinas. Nukentėjusioji nurodė, kad be priežasties nuteistasis pradėjo mušti nukentėjusiąją, tačiau tai prieštarauja nuteistųjų parodymams, kad tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu, M. Č. įbėgo į kambarį, kur buvo R. G. su nukentėjusiąja ir tik tada pradėjo vartoti fizinį smurtą. Pažymima, jog M. Č. nurodė, kad jis įsidūrė švirkštu, o nukentėjusioji patvirtino, kad yra priklausoma nuo narkotikų. Jos parodymai, kad 12 m. naudojasi metadono programa ir narkotinių medžiagų nevartoja, paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais – nukentėjusiąją charakterizuojantys duomenys (bausta administracine tvarka už narkotikų vartojimą, patraukta baudžiamojon atsakomybėn už narkotikų laikymą).

5.8. Nukentėjusioji nurodė, kad ją įbaugino M. Č., todėl ji oraliniu būdu tenkino nuteistojo R. G. lytinę aistrą, tačiau byloje nenustatyti konkretūs veiksmai, kurie parodytų nuteistiesiems, kad ji yra prieš seksualinius veiksmus. Todėl byloje nenustatyta, kad nuteistieji žinojo ir suprato, jog atlieka veiksmus prieš nukentėjusiosios valią. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad namas, kuriame įvyko įvykis, nėra rakinamas, todėl nukentėjusioji turėjo galimybę pasišalinti iš namo, tačiau po seksualinių paslaugų teikimo liko miegoti. Stotelėje nukentėjusioji nesikreipė į kitus asmenis, kad suteiktų jai pagalbą, o į policiją kreipėsi po beveik 2 parų, nenustatyta priežastis, kodėl ji taip pasielgė. Atliekant apžiūrą nukentėjusiosios parodymai, kad ją žagino dviese, vienas oraliniu būdu, kitas lytiniu būdu, jie abu buvo blaivūs, taip pat parodo jos parodymų prieštaringumą. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra objektyviųjų požymių, nurodančių, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta, o sužalojimai jos kūne galėjo atsirasti ir iki nagrinėjamo įvykio.

5.9. Skunde pažymima, jog nukentėjusioji atsisakė nurodyti asmenis, su kuriais bendravo po įvykio, tai apriboja nuteistojo teisę patikrinti jos parodymus patikimumo aspektu. Nuosprendyje taip pat nurodomas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas, tačiau analizuojant jame nustatytas aplinkybes skunde nesutinkama su teismo išvada, jog nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad ant jos raktų buvo jos gyvenamosios vietos namų adresas. Apelianto teigimu, šios aplinkybės prieštarauja logikai, kadangi nukentėjusioji pinigus laikė ne piniginėje, o cigarečių pakelyje, t. y. linkusi saugoti savo turtą.

5.10. Taip pat pažymima, jog iš RPLC pažymos matyti, kad paskutinį kartą nukentėjusioji lankėsi pas psichiatrus 2019 m., t. y. gerokai iki įvykio. Jokių duomenų, kad ji lankėsi pas psichiatrus ar psichologus po įvykio, nėra, tai parodo jos polinkį meluoti. Nuteistojo gynėjo vertinimu, nukentėjusioji apkalba nuteistuosius, siekdama pasipelnyti jų sąskaita.

5.11. Skunde teigiama, kad apie susitarimą pažeisti nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo teisę konkliudentiniais veiksmais, negalima spręsti nenustačius, jog buvo priešinamasi tokiems veiksmams, ir nenustačius nuteistųjų supratimo, jog nukentėjusiosios valia yra palaužta. Nurodoma, jog siekiant pripažinti nukentėjusiosios parodymus patikimais, turi būti nustatyta, kad juos patvirtina ir kiti duomenys, tačiau kitų duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios parodymus, byloje nėra. Todėl, įvertinus nukentėjusiosios parodymus viso proceso metu, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados apie jų visišką detalumą ir nuoseklumą, kartu negalima spręsti, kad vien tik nukentėjusiosios parodymai galėtų būti pakankami daryti neabejotiną išvadą apie nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus veiksmus.

5.12. Pabrėžiama, jog analogiški nuteistojo veiksmai panaudojant fizinį smurtą buvo kvalifikuoti tiek pagal BK 149, 150 straipsnius, tiek BK 180 straipsnį, dėl ko liko neatskleistas nuteistojo tyčios turinys, tikslas panaudoti smurtą ir galutinis tokio smurto panaudojimo rezultatas.

5.13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nedetalizavo BK 54 straipsnio nuostatų atitikimo padarytai veikai, neatsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtiną bausmės paskirtį, neįvertino tai, jog M. Č. integruotas į visuomenę, stengėsi būti naudingas visuomenei, padarė išvadas. Taip pat teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, neatkreipė dėmesio į tai, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti nuteistojo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius.

5.14. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė didžiausią laisvės atėmimo bausmę, lyginant su kitais nuteistaisiais, nors pripažino, kad M. Č. pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu teismas pažeidė įstatymo reikalavimus ir nuteistajam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties. Pabrėžiama, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra teistas, tačiau iki šio įvykio ilgą laiką nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį, turi sugyventinę, su mažamečiais vaikais, iki įvykio dirbo pagal verslo liudijimą. Nurodoma, jog nuteistasis prisipažino dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jos turto sunaikinimo, dėl ko jis gailisi ir sutinka atlyginti žalą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji R. G., M. Č., Č. S. bei nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, tačiau pakeisti nuosprendį dalyje, kuria teismas nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, likusią nuosprendžio dalį prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų R. G., Č. S. ir M. Č. gynėjo advokato B. Chranovskio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai ištirtos nuteistųjų nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo R. G., Č. S. ir M. Č. pripažįstant kaltais pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aptartų taisyklių nepažeidė.

9. Iš apeliantų skundų turinio matyti, kad apeliaciniuose skunduose iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde ginčijant byloje apklaustos nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, be kita ko, byloje esančių įrodymų pakankamumą, fragmentiškai nurodant atskirus, iš esmės neesminius prieštaravimus proceso dalyvių parodymuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors nuteistieji M. Č., R. G., Č. S. kategoriškai neigė kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, nurodydami prieštaringas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, keldami savo įvykio versijas, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad R. G., M. Č., Č. S., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, panaudodami nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, prieš nukentėjusiosios A. T. valią tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu, tęsdami bendrus veiksmus, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo. Nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Vertindama apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015), o tai, kad nusikalstamų veikų aplinkybės grindžiamos nukentėjusiosios parodymais bei netiesioginiais įrodymais, nesuteikia pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę. Pastebėtina, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-226-976/2020 ir kt.).

11. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tenkino savo lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Analizuojant apeliacinių skundų argumentus, susijusius su galimu nukentėjusiosios vertimusi prostitucija bei aplinkybe, jog pastarajai galimai buvo sumokėta už paslaugas, svarbu būtent tai, jog esminis išžaginimo ar seksualinio prievartavimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama ar tenkinama lytinė aistra prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog įstatymai saugo visų suaugusių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę, tarp jų ir tokių, kurie už pinigus teikia lytines paslaugas ar turi kelis seksualinius partnerius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2014). Taigi, apeliaciniuose skunde pabrėžiamos aplinkybės dėl galimo nukentėjusiosios vertimosi prostitucija neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi net jeigu ir būtų nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo sumokėta, tai negali paneigti prievartos panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu draudžiamumo, palaužiant nukentėjusiosios valią, bei nepateisina nuteistųjų elgesio. Be to, šių aplinkybių neatskleidimas, savaime nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kadangi nepriklausomai nuo asmens procesinio statuso, asmeniui garantuojama teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, be kita ko, ir galimus nusižengimus.

12. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad nukentėjusiosios A. T. protokole – pareiškime nurodė, jog nuo 2020 m. birželio 27 d. 21.00 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 03.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (past. – nukentėjusioji su policijos pareigūnais nuvyko prie to namo, parodė kelią ir buvo nustatyta įvykio vietos adresas), nepažįstamam vyrui, pasivadinusiam vardu V. (past. – parodymo atpažinti metu buvo nustatyta, jog tai nuteistasis M. Č. (t. 1, b. l. 61-66), panaudojus fizinį smurtą, nepažįstamas vyras, pasivadinęs vardu A. (past. – parodymo atpažinti metu buvo nustatyta, jog tai nuteistasis R. G. (t. 1, b. l. 67-72), prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, o kitas nepažįstamas vyras prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, taip pat jai matant vyras, vardu V., nuo fotelio paėmęs jos rankinę, iš jos pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi“ 150 Eur vertės su „Tele2“ SIM kortele, 5 Eur vertės, tris kvepalų mėginukus, bendros 9 Eur vertės, kosmetikos, bendros 60 Eur vertės, tris nepilnus pakelius cigarečių, bendros 6 Eur vertės bei 60 Eur grynųjų pinigų ir sugadino rankinę, kurios vertė 80 Eur (t. 1, b. l. 8-14).

13. Detalizuodama pareiškime nurodytas aplinkybes, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog 2020 m. birželio 27 d. vakare, apie 21.30 val., su M. Č. ir R. G. atvyko prie šviesaus namo (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo į kiemą, iš kiemo pusės buvo durys į namą, jos buvo uždarytos. M. Č. pradėjo belsti, tampyti duris. Tada jis, paėmęs nukentėjusiąją iš nugaros pusės už kaklo, pradėjo vesti prie kitų namo durų, kurios yra nuo kelio pusės. Durys buvo uždarytos ir užrištos balta viela, tačiau M. Č. paėmė kirvio ašmenis ir jomis, lauždamas, atidarė duris. Liepė jai užeiti į vidų, tuo metu iš namo vidaus atėjo jai nepažįstamas vyras (past. – papildomos apklausos metu parodė, kad tai buvo Č. (t. 1, b. l. 59-60). M. Č., paėmęs ją už liemens pravedė pro vieną kambarį į kitą. R. G. liepė į tą kambarį neiti. M. Č. jai pasiūlė išgerti, ši sutiko, kartu parūkė, po ko M. Č. pradėjo kalbėti agresyviai, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais ir liepė jai nusiimti suknelę. Jai atsisakius, griebė ją už plaukų kasos ir pats atsegė jai suknelės užtrauktuką nugaroje. Tada liepė nusirengti ir pats nusirengė nuogai. Nukentėjusioji nusirengė, nes matė, kad jis yra agresyvus, skaudžiai tempė jai už plaukų, jo bijojo. M. Č. stovėjo jai iš nugaros, trynėsi į ją savo lytiniu organu, tačiau jam nebuvo erekcijos. Tuo metu ji juto, kad į jo lytinį organą yra įstatyti du rutuliukai, jo paklausė, ar jis „sėdėjo“, į ką M. Č. nieko neatsakė ir nuogas išėjo iš kambario, po ko į kambarį M. Č. atvedė R. G. ir surėkė jai: „čiulpk jam“, liepė jai klauptis ant kelių. Ji to nepadarė, dėl ko M. Č. koja spyrė jai į pilvą. Nuo smūgio ji atsisėdo ant stalo, o M. Č., paėmęs nuo fotelio jos rūbus su rankine, numetė juos į kitą kambarį, griebė ją už plaukų ir parklupdė, R. G., kuris buvo jau tik su trumpikėmis, atsisėdo ant to fotelio. M. Č. liepė jai čiulpti ir pagrasino, kad užmuš. Pats nuėjo į tą kambarį, kur numetė jos daiktus, paėmė tik jos rankinę ir kažkur nuėjo. Ji liko kambaryje su R. G., kambario durys buvo atidarytos. Jis pradėjo jai sakyti, kad yra sėdėjęs, ji gyva neišeis ir liepė „čiulpti“. Bijojo, kad ją gali vėl mušti, todėl ji pradėjo „čiulpti“. Tuo metu į kambarį grįžo M. Č., pradėjo rėkti: „kur pinigai“ ir koja sudavė jai į veidą, t. y. į dešinę pusę. Nuo smūgio jai aptemo akyse, ji nugriuvo ant šono, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. M. Č. vėl pakėlė koją norėdamas suduoti, bet ji užsidengė galvą rankomis ir pasakė, kad viską atiduos ir nurodė, kur jos rankinėje padėti pinigai – jie buvo paslėpti cigarečių „Rothmans“ pakelyje. Tada jis iš kambario išėjo liepdamas „čiulpti“ R. G.. Girdėjo, kad kažkur name M. Č. rėkė, kad rado tik 60 Eur. Jai tenkinant R. G. lytinę aistrą M. Č. vėl grįžo į kambarį ir koja sudavė jai į šoną iš nugaros kai ji klūpėjo. Pradėjo dengtis rankomis galvą, vėl liepė čiulpti ir iš kambario išėjo, bet po kurio laiko grįžęs dar griebė ją už plaukų ir koja spyrė į petį bei vėl liepė „čiulpti“. Taip M. Č. grįžinėjo kelis kartus ir vis spirdavo jai į įvairias kūno vietas. Po kurio laiko į kambarį atėjo M. Č. kartu su Č. S., liepė R. G. išeiti, jai atsigulti ant lovos ir daryti viską, ką pasakys Č. S. Ji atsigulė ant dešinio šono, nugara į sieną, M. Č. ir R. G. iš kambario išėjo, o Č. S. pasakė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau ji atsisakė, nes jai bėgo kraujas iš nosies. Jis padavė jai baltos spalvos marškinius nusivalyti kraują, nurodė: „jei ką, tu ėjai ir paslydai, niekas tavęs nemušė“. Č. S. atsigulė šalia ant nugaros, ji dar nusivalė nosį į marškinius ir pradėjo oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, erekcija buvo, tačiau jis nebaigė, liepė atsigulti jai ant nugaros. Pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus, bet jis tik atsakė, kad jam nesvarbu ir liepė gultis, atsigulus ant nugaros, jis užgulė ją visu kūnu, liepė praskėsti kojas ir įėjo į makštį, pajuto skausmą. Priešintis nebandė, nes bijojo, tiesiog gulėjo ir verkė. Akto metu į kambarį atėjo M. Č. ir R. G., liepė Č. S. išeiti, o jai tenkinti R. G. oraliniu būdu. Po ko R. G. pradėjo jai grasinti, kad ji nebandytų kreiptis į policiją, nes jie matė jos pasą ir adresą ant raktų, žino kur gyvena ir jeigu juos pasodins, tai kiti jų draugai atvažiuos ir susidoros su visa jos šeima, po ko liepė tenkinti jo lytinę aistra oraliniu būdu. Po kažkiek laiko atėjo M. Č., prisėdo ant lovos ir pasakė R. G., kad jis išvažiuoja namo ir toliau jis čia „viską valdo“. Daugiau ji M. Č. nematė. Jam išėjus R. G. liepė tenkinti jo lytinę aistrą, taip pat kartais liepdavo gultis jai ant nugaros ir pats „darė jai oralinį“. R. G. negalėjo baigti, jam nebuvo erekcijos, jai pavyko jam paaiškinti, kad jis yra per girtas, reikia pamiegoti. Jis aprimo, apkabinęs ją prirėmė nugara prie sienos, pagrasino, kad jei ji bandys bėgti, tai paskandins ją šalia namo esančiame upelyje. Po kurio laiko ji užmigo. Mano, kad ji miegojo apie 2-3 valandas, kai prabudo, lauke jau buvo šviesu. R. G. gulėjo šalia ir jai pajudėjus prabudo. Leido jai apsirengti, Č. S. paklausė, kur jos rankinukas ir jis jai jį atnešė. Č. S. ji paklausė apie savo daiktus iš rankinės, į ką jis tik atsakė, kad M. Č. sulaužė telefoną per pusę ir išmetė. Po ko R. G. jai pasakė, kad ją palydės iki stotelės. R. G. kartu su Č. S. lydėjo ją iki stotelės. Einant iki stotelės ji žiūrėjo į namus bei gatves, bandydama prisiminti kelią, namą, adresą, gatvę. Aplinkiniai sveikinosi su abiem vyrais, buvo matyti, kad jie yra pažįstami, taip pat ir stotelėje moterys sveikinosi su Č. S. bei bendravo su R. G. Jie sulaukė kol ji įsės į autobusą, pakartojo, kad nebandytų kreiptis į policiją, ji išvažiavo. Nukentėjusioji nurodė, jog į policiją iš karto nesikreipė, nes bijojo, tačiau vėliau ją palaikė draugai ir ji nusprendė pranešti apie įvykį (t. 1, b. l. 52-57).

14. Analogiškas nuteistiesiems inkriminuojamas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apylinkės teisme, atkartodama nagrinėjamo įvykio chronologiją, jos atžvilgiu naudojamų smurtinio pobūdžio veiksmų seką, intensyvumą, be kita ko, seksualinio prievartavimo bei išžaginimo aplinkybes. Taigi, nors apeliaciniuose skunduose keliamos prielaidos dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo jų prieštaringumo, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, nurodydama, jog M. Č. liepė jai nusirengti, po ko jautė jo lytinį organą tarp savo šlaunų. Atsakydama į klausimus, pažymėjo, jog jautė lytinį organą ant savo kūno (t. 6, b. l. 184). Nukentėjusioji patvirtino byloje nustatytą aplinkybę, jog M. Č. tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į nugarą, o skunde pabrėžiama aplinkybė, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog M. Č. bandė įkišti jai savo lytinį organą, šiuo konkrečiu atveju yra vertinamojo pobūdžio ir nebuvo inkriminuota nuteistiesiems, t. y. šiems nebuvo inkriminuotas M. Č. pasikėsinimas išžaginti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji teisme parodė, jog, paklausus apie M. Č. lytiniame organe esančius svetimkūnius, kurių buvimo fakto nuteistasis iš esmės neneigia, šis, išėjęs iš kambario, atvedė R. G. ir panaudodamas fizinį smurtą spyrė nukentėjusiajai koja į pilvą, galvą, pasakė jai klauptis ant kelių, paėmęs jos daiktus, liepė tenkinti R. G. lytinę aistrą oraliniu būdu. Jos atžvilgiu buvo intensyviai smurtaujama tiek siekiant įgyti jos turtą, tiek verčiant tenkinti R. G. lytinę aistrą, grasinant, jog „gyva iš čia neišeis, mes tave nužudysim“, po ko buvo atvestas nuteistasis Č. S. ir liepta lytiškai santykiauti, nepaisant jai sukeltų sužalojimų – iš nosies bėgančio kraujo. Č. S., matydamas, kad jai iš nosies bėga kraujas, vis tiek liepė jai atlikti lytinį aktą su juo, pasakė: „daryk mergyt, nes bus blogai“. Po to M. Č. liepė išeiti Č. S. ir toliau tenkinti R. G. lytinę aistrą. M. Č. išvykus, nukentėjusioji toliau tenkino R. G. lytinę aistrą, šiam grasinant, jog ji „neišeis gyva, kad ją užmuš“, o nukentėjusiajai prašant ją paleisti, jai buvo nurodyta, jog paleis ryte, kai pradės važiuoti autobusai. Ryte R. G. ir Č. S. nukentėjusiąją lydėjo, grasindami, kad nesikreiptų į policiją, gąsdino, kad suras jos šeimą. Nukentėjusioji nurodė, jog bijojo bėgti, nes nežinojo kur randasi, kur bėgti, neturėjo drabužių, visą laiką ją gąsdino, kad „nuleis upeliu“, užmuš ir kad „ji gyva negrįš“. Taip pat pažymėjo, jog jai buvo suduota mažiausiai 7 smūgiai: į pakaušį, į petį ir daugiau į galvą, į veido dešinę pusę ir kaklą, taip pat į koją buvo suduota (t. 6, b. l. 183-191; t. 7, b. l. 21-23).

15. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas, nustačius neesminius prieštaravimus (pavyzdžiui, šiuo atveju dėl nuteistųjų apsvaigimo fakto) tokio pobūdžio bylose negali būti pateisinamas. Siekiant nustatyti tokių parodymų patikimumą būtina juos įvertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose, galėtų būti ir turėtų būti aiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių. Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiosios parodymai esminėse nuteistiesiems inkriminuojamuose aplinkybėse iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Pastebėtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama apeliantų skunduose, būtent nukentėjusiosios parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kartu iliustruoja nuteistųjų parodymų bei apeliacinių skundo argumentų prieštaringumą.

16. Iš nuteistojo R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog pastarasis iš esmės patvirtino visas nukentėjusiosios nurodomas aplinkybės, nuslėpdamas tik jam nepalankias aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. G. parodė, kad M. pradėjo agresyviai elgtis – rėkti ant merginos (A. T.). Rėkė jai, kad ji tenkintų lytinę aistrą oraliniu būdu, mušė ją rankomis ir kojomis, mušė per kūną, veidą. Mušdamas rėkė merginai, kad ji tenkintų jį (R.) oraliniu būdu. Jis asmeniškai merginos nemušė, tuo metu gulėjo ant lovos. Mergina priėjo prie lovos ir paėmė jo varpą sau į burną ir taip tenkino jį oraliniu būdu. Tuo metu M. bėgiojo po kambarį, iškraustė tos merginos rankinuką, mano, kad jis iš rankinės paėmė merginos mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Kol jį mergina tenkino oraliniu būdu M. vaikščiojo po kambarį ir kartais tampydavo merginą už plaukų sakydamas, kad ji greičiau viską darytų. Vėliau į kambarį užėjo Č., jis nebuvo baigęs akto, tačiau M. pasakė, kad Č. irgi eitų santykiauti su mergina. Jis išėjo iš kambario palikdamas Č. su mergina, matė, kaip Č. lytiškai santykiavo su mergina. M. tuo metu vaikščiojo po namus. Kuriuo metu M. išėjo iš namų jis nematė, nes, būdamas girtas, užmigo. Kai atsibudo, mergina miegojo šalia jo. Name buvo Č.. Palydėjo merginą iki stotelės. Lauke pamatė pas nukentėjusiąją mėlynę ant veido. Suprato, kad minėta mėlynė atsirado nuo M. suduodamų jai smūgių (t. 3, b. l. 15-16). Analizuojant pastarojo parodymų nuoseklumą matyti tai, jog esminės smurto panaudojimo aplinkybės prieš nukentėjusiąją, šis neneigė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau atsakydamas į gynėjo V. Muravskio klausimą nurodė, kad jam grasino pareigūnai, kas akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, jog nuteistasis, nesant deklaruojamo poveikio, teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 28). Taip pat patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu dalyvavo vertėja ir jo gynėja. Be to, nuteistojo R. G. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje – kur R. G. detaliai nurodė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, be kita ko, patvirtindamas, jog matė kaip ant lovos gulėjo Č. S., parodė, kaip Č. S. santykiavo su mergina (t. 3, b. l. 23-31). Todėl iškelta versija dėl galimo poveikio nuteistajam atmestina kaip nepagrįsta.

17. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog R. G. negalėjo matyti nagrinėjamo įvykio aplinkybių, kadangi kambarys, kuriame buvo nukentėjusioji, neapšviestas. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi tai, jog iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros priedo – fotolentelės matyti, jog namo atskiruose kambariuose dega šviesa (t. 1, b. l. 22, 34, 42, 45), taigi kambarys galėjo būti apšviečiamas kito kambario šviesa. Antra, byloje aptartų procesų dalyvių parodymais nustatyta, jog R. G. užėjo į kambarį Č. S. lytiškai santykiaujant su nukentėjusiąja.

18. Sugretinus nukentėjusiosios parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti ir tai, jog jie sutampa ir detalėse: remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, apklausiant nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 52) buvo paraleliai atliekama įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 17), kurios metu apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatyta, jog pakilus betoniniais laiptais prie medinių namo durų, durys buvo pažeistos. Pažeista durų spyna, nėra durų rankenos – kas patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybės, jog M. Č. kirvio ašmenis, lauždamas, atidarė duris. Apžiūros metu buvo rasta ir nukentėjusiosios apklausos metu nurodoma balta palaidinė, į kurią ši nusivalė kraują prieš tenkindama Č. S. lytinę aistrą bei su juo lytiškai santykiaudama. Apžiūrint namo patalpas aptikti baltai mėlynos spalvos moteriški marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 17-20, 22-49), o nukentėjusioji A. T. papildomos apklausos metu patvirtino, kad nuotraukose užfiksuota balta palaidinė nėra jos, tačiau ši palaidinė buvo ištraukta iš krūvos ir ją davė nusivalyti kraują (t. 1, b. l. 84). Kartu nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patvirtina ne tik nuteistojo R. G. parodymai, bet ir 2020 m. birželio 30 d. specialisto išvada Nr. G1767/2020 ( 01), kurioje nurodyta, kad A. T. apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos veido, juosmens, rankų ir kojų srityse, padarytos kietu, buku daiktu (-ais) 2-5 paros laiko iki apžiūros, sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito (t. 1, b. l. 91-93). Taigi, sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiosios bei nuteistojo R. G. nurodomų smurtinių veiksmų mechanizmą, t. y. smūgiavimą kojomis į veido, juosmens, prisidengiant rankomis veidą – į rankų, taip pat kojų sritis.

19. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Č. S. nurodomomis aplinkybėmis, jog nukentėjusioji netenkino jo lytinės aistros oraliniu būdu ir lytiškai su juo nesantykiavo. Atliekant medicininį tyrimą ir apžiūrint Č. S. po įvykio praėjus vos 3 dienoms, t. y. 2020 m. birželio 30 d., pastarasis taip pat paaiškino, kad paskutiniai lytiniai santykiai buvo prieš 1,5-2 mėn. (t. 2, b. l. 135-136). Visgi Č. S. ne tik negalėjo paaiškinti, iš kur jo gyvenamajame name atsirado aptarta kraujuota palaidinė, tačiau jo parodymus paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiosios A. T. bei nuteistojo R. G. parodymai dėl jų lytinio santykiavimo, tiek ir 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. S 573/2020 (01), kurioje užfiksuota, kad atlikus DNR tyrimą nuoplovoje nuo Č. S. varpos, nustatytas mišrus, dalinis, nemažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, sutampantis su Č. S. DNR profiliu (t. 4, b. l. 171-174). Aptarti įrodymai, susiejus juos į vientisą grandinę, leidžia teigti, jog nukentėjusioji tenkino Č. S. lytinę aistrą oraliniu būdu bei su juo lytiškai santykiavo, nepaisant jos atžvilgiu naudojamo intensyvaus smurto, palaužta grasinimų. Be kita ko, buvo ignoruojama nukentėjusiosios fiziologinė būklė – bėgantis kraujas iš nosies, kas rodo tiek aptartų veiksmų prievartinį pobūdį, tiek nuteistojo supratimą, jog šie veiksmai atliekami prieš nukentėjusiosios valią.

20. Analizuojant nuteistųjų iškeltą versiją, jog nuteistajam M. Č. nusprendus susigrąžinti jo sumokėtus pinigus nukentėjusiajai už galimai suteiktas seksualines paslaugas, šis, paėmęs nukentėjusiosios rankinę, kišdamas ranką į rankinę įsidūrė į švirkštą, dėl ko išsigandęs įbėgo į kambarį ir supykęs, keletą kartų sudavė merginai per veidą, konstatuotina, jog pastaroji ne tik prieštarauja aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir savaime yra prieštaringa. Niekaip nepaaiškinama tai, kodėl nukentėjusioji, nuteistųjų teigimu, teikdama seksualines paslaugas už atlygį, nepriekaištaudama atidavė savo rankinę su asmeniniais daiktais. Kartu šios versijos nepatvirtina ir kiti bylos duomenys.

21. Apeliantų teigimu, pastarojo nuteistojo M. Č. parodymus patvirtinto nuteistasis Č. S., nurodydamas, jog matė, kaip M. Č. iš rankinuko ištraukė švirkštus, jie atrodė nenaudoti, apie 20 vnt., ir jis juo padėjo atgal į rankinuką, ar ant stalo, ar iškrito jie, nepamena. Tačiau sugretinus pastarųjų parodymus matyti, jog jie nesutampa esminėse aplinkybėse – M. Č. teigimu, paėmęs nukentėjusiosios rankinę, jis nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo Č. S., kur jis neva įsidūrė. Tačiau Č. S. šio fakto nepatvirtino, nurodydamas, jog M. Č. tik sakė jam, kad įsidūrė švirkštu, kai lindo į nukentėjusiosios rankinuką. Svarbu ir tai, jog Č. S. nenurodė M. Č. nurodomų aplinkybių dėl nukentėjusiosios rankinuke rasto maišelio su švirkštais ir pajuodusiu šaukštu, kuriuos šis turėjo išmesti. Šias aplinkybes paneigia ir 2020 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog atliekant įvykio vietos apžiūrą šiukšlių konteineryje buvo rastas tik tuščias 0,35 talpos degtinės butelis su užrašu „Maskovskaya“, taip pat rasti du tušti pakeliai nuo cigarečių „Winston“ ir „Rodmants“. Apžiūrėjus gyvenamojo namo kiemo aplinką kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (t. 1, b. l. 17-20, 22-49). Taigi, nuteistojo M. Č. versija dėl rastų švirkštų maišo ir pajuodusio šaukšto išmetimo nepasitvirtino, o analizuojant jo iškeltas įsidūrimo aplinkybes, šios yra iš esmės prieštaringos – jeigu Č. S. nematė jo įsidūrimo aplinkybių, tai negalėjo patvirtinti ir to, kad M. Č. rado švirkštus nukentėjusiosios rankinuke. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad pastarųjų teigimu name buvo vienintelis apšviestas kambarys, kuriame iš esmės visą laiką buvo Č. S., šis negalėjo ir nematyti M. Č. nurodomų įsidūrimo aplinkybių.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiosios duoti parodymai iš esmės nesikeitė ir buvo nuoseklūs, taip pat juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, dėl ko nėra pagrindo abejoti dėl nukentėjusiosios suvokimo, įsiminimo, atgaminimo sutrikimų, kurie būtų trukdę jai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nukentėjusioji detaliai nurodė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų eiliškumą, atpažino nuteistuosius ir nusikalstamos veikos padarymo vietą. Analogiškas aplinkybės nurodė ikiteisminio tyrimo metu, teisme bei kituose institucijose, atliekant medicininę apžiūrą. Taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. T. buvo suinteresuota apkalbėti nuteistuosius – šie nepažinojo vieni kitų, jų nesiejo jokie ryšiai. Be to, iš dalies patenkinus apeliantų prašymą ir atlikus dalinį įrodymų tyrimą prie baudžiamosios bylos buvo prijungtas proceso dalyvių nurodomas teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas A. T. atžvilgiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl 2019 m. lapkričio 27 d. narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo. Savo iniciatyva teisėjų kolegija prijungė prie baudžiamosios bylos administracinių nusižengimų registro duomenis, kuriuose fiksuoti A. T. nusižengimai – dėl važiavimo visuomeniniu transportu be bilieto. Taigi, keliamos prielaidos dėl narkotinių medžiagų vartojimo nagrinėjimo įvykio metu (2020 m. birželio 27 d.) nepasitvirtino.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus bei tiesiogiai ištirtus įrodymus ir, jais remdamasis, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas, kad R. G., M. Č., Č. S. bendrais veiksmais, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip pat panaudoję fizinį smurtą, pasireiškusį tampymu už plaukų ir fizinio skausmo sukėlimu, smūgių sudavimu – ne mažiau 8 trauminių poveikių atlikimu, dėl kurių nukentėjusiajai A. T. padarytos poodinės kraujosruvos veido, juosmens, rankų ir kojų srityse, nukentėjusiosios užgulimu, R. G., Č. S. ir M. Č. kartu bendrininkaudami prieš nukentėjusiosios A. T. valią ją seksualiai prievartavo oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo – taip ją išžagino. Taigi, pastarieji pagrįstai pripažinti išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytojais – M. Č. naudojo fizinį smurtą, grasinimus ir tenkino su nukentėjusiąja lytinę aistrą (past. – būtina pažymėti, jog baudžiamoji atsakomybė kyla neatsižvelgiant į tai, ar kaltininkui pavyko pajusti seksualinį pasitenkinimą ar malonumą). Kartu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą sudarė sąlygas R. G. ir Č. S. lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja, be kita ko, šiems toliau tiesiogiai grasinant nukentėjusiajai.

24. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog nukentėjusioji aiškiai neišreiškė savo nesutikimo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-218/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016).??? Šiame kontekste svarbu ir tai, jog nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012).???

25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti apie laisvanoriškus seksualinius santykius su nukentėjusiąja – nuteistieji ignoravo nukentėjusiosios valią. Nors nukentėjusioji iš esmės nebandė priešintis, tačiau logiškai paaiškino, kad buvo įbauginta, dėl ko vykdė visus nurodymus, baimindamasi dėl savo gyvybės ir sveikatos. Nepaisant to, kad nukentėjusioji aiškiai neišreiškė nesutikimo – bylos duomenimis nustatytas intensyvus fizinio bei psichologinio smurto panaudojimas visų bendrininkų akivaizdoje, be kita ko, ir nukentėjusiajai tenkinant lytinę aistrą, taip pat dėl naudojamo smurto šios patirti sužalojimai, kurie buvo ignoruojami veikos bendrininkų, priverčiant nukentėjusiąją toliau tenkinti lytinę aistrą bei lytiškai santykiauti, rodo tai, jog nuteistieji suvokė, jog lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią su kitais asmenimis bendrininkų grupe, ir to nori – neprieštaraudami M. Č. veiksmams (smurtiniais veiksmais palaužus nukentėjusiosios valią), toleruodami bei toliau tęsdami jo veiksmus, todėl visi atsako ne tik už savo tiesiogiai nukentėjusiajam atliktus veiksmus, bet ir už bendrininkų veiksmus.

Dėl M. Č. kaltės padarius nusikalstama veiką, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

26. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti).

27. Nuteistasis M. Č. iš esmės neneigia nukentėjusiosios rankinuko užvaldymo fakto bei aplinkybės, jog pasisavino 60 Eur bei sunaikino rankinuke rastą mobilų telefoną. Bylos duomenimis nustatyta, jog, nukentėjusiajai A. T. tenkinant lytinę aistrą R. G., M. Č. spyrė nukentėjusiajai koja į pilvą, smogė į galvą, po ko paėmė jos rankinę su joje esančiais daiktais. Aplinkybę, jog nuteistasis M. Č. paėmė nukentėjusiosios rankinę, patvirtina R. G. parodymai, jog po smūgių nukentėjusiajai M. Č. paėmė jos rankinę, ją purtė, ryte matė, kad Č. S. jai atnešė rankinuką, suprato, kad kažkas dingo iš rankinuko. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir Č. S. Taip pat iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusiosios rankinės rankenos yra suplyšusios, įplyšęs rankinuko pamušalas (t. 1, b. l. 97-99, 100-102). Be to, nukentėjusioji tiek pareiškime (t. 1, b. l. 8-14), tiek vėlesnių parodymų metu (t. 1, b. l. 52-57; t. 6, b. l. 183-191; t. 7, b. l. 21-23) detaliai išvardino iš jos pagrobtą turtą. Vertinant šiuos įrodymus, taip pat pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota nuteistuosius apkalbėti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad iš nukentėjusiosios buvo pagrobtas jos nurodomas turtas, kurio dalies pasisavinimo neneigė ir pats nuteistasis M. Č.

28. Šiame kontekste įvertinus nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą – nukentėjusioji patvirtino, jog M. Č. ne kartą grįždavo ir smurtaudavo jos atžvilgiu, bei tai, kad smurtas, siekiant užvaldyti šios rankinę, be kita ko, nustatyti konkrečią piniginių lėšų buvimo vietą, buvo naudojamas po to kai nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir ši tenkino nuteistųjų lytinę aistrą, nėra pagrindo tapatinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių su nuteistųjų atliktais seksualinės prievartos veiksmais. Kaip minėta, vėlesni nuteistojo M. Č. veiksmai smurtaujant prieš nukentėjusiąją buvo nulemti siekio pagrobti svetimą turtą, taigi kaltės turinys nėra tapatus. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. Č., panaudodamas fizinį smurtą, siekdamas įgyti realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, smurtą naudojo ir tam, kad neutralizuoti nukentėjusiosios prasipriešinimą, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. T. priklausantį turtą ir pastarąjį užvaldė – savo nuožiūra spręsdamas jo tolesnį likimą.

Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

29. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo R. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas recidyvistu. Nuteistojo Č. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

30. BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos išžaginimo bei seksualinio prievartavimo sudėtys, užtraukiančios atsakomybę už pirmiau aptartų veiksmų padarymą bendrininkų grupe, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, tokiu būdu pažeidė BK 60 straipsnio 2 dalį. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nuosprendis keistinas, panaikinant nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

32. Remiantis liudytojo I. K. parodymais, nuteistieji M. Č. ir R. G. iki nusikalstamų veikų padarymo vartojo alkoholį – degtinę. Apklausiamas R. G. patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio dieną kartu su M. Č. išgėrinėjo. Alkoholio vartojimą tęsė atvykę ir pas nuteistąjį Č. S., kur jie visi vartojo alkoholį (t. 3, b. l. 15-16). Aptartų proceso dalyvių parodymai patvirtina, jog nuteistieji nagrinėjamo įvykio metu vartojo alkoholį ir prieš nukentėjusiąją smurtavo, pastarajai grasino. Nuteistasis R. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog M. Č. išgėręs elgiasi agresyviai, dėl ko pastarojo prisibijo. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tiek M. Č., tiek Č. S., tiek iš esmės ir R. G. nusikalstamas veikas darė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o byloje nustatyto smurto intensyvumas, nuteistųjų elgesys rodo tai, kad jų apsvaigimas turėjo įtakos jų neadekvatiems ir nusikalstamiems veiksmams prieš nukentėjusiąją, kadangi alkoholio vartojimas susilpnino nuteistųjų savikontrolę bei iš esmės paskatino jų veiksmus – remiantis R. G. parodymais, šie vartojo alkoholį, po ko įvyko pokalbis dėl pastarojo lytinio potraukio. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo klaidos, nustatydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nuteistiesiems Č. S. ir M. Č. Nors R. G. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepripažino pastarojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs, šio sprendimo iš esmės nemotyvuodamas, teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistųjų apeliacinius skundus, nesant prokuroro skundo šiuo aspektu, neturi teisės pabloginti jų padėties, todėl šioje dalyje nuosprendis paliekamas nepakeistu).

33. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. G. anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme (past. – 2020 m. birželio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro), M. Č. anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, t. y. už tyčinius nesunkius nusikaltimus. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nuteistieji nesikreipė dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo, o vien nuo šių asmenų atžvilgiu priimtų nuosprendžių paskelbimo dienos nepraėjo trejų metų laikotarpis, todėl nustačius, kad nuteistieji laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. birželio 28 d. padarė naujus tyčinius sunkius nusikaltimus, neišnykus pastarųjų teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nusikaltimų recidyvą ir tai pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

34. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą spręsti, kad nukentėjusioji sąmoningai skatino nuteistuosius pradėti nusikalstamą veiką prieš ją – jos elgesys nebuvo įžeidžiantis ar pavojingas nuteistiesiems, o nuteistųjų veiksmai nebuvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiosios veiksmus, priešingai, šie savarankiškai iniciavo padarytas nusikalstamas veikas, todėl apeliaciniame skunde nurodomos deklaratyvios aplinkybės dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo nepagrįstos.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta imperatyvo, jog nuteistiesiems panaikinus baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dėl to turi būti švelninama jiems paskirta bausmė. Spręsdama dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių atitikimo baudžiamojo įstatymo reikalavimams, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio

36. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam M. Č. paskirtos bausmės: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams; 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Analizuodamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad veikiant tiesiogine tyčia buvo padaryti apysunkis ir du sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai) ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertintina ir nuteistojo asmenybė – nors nuteistasis dirba pagal verslo liudijimą bei turi du mažamečius vaikus, gyvena su sugyventine, kas rodo, jog jis saistomas socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka, pastarasis ne kartą teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, taip pat nuteistasis baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 20-21).

37. Nors ir bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis M. Č. iš nusikaltimų darymo vietos išvyko anksčiau nei kiti nuteistieji, įvertinus pastarojo atliekamų veiksmų intensyvumą – panaudojant fizinį smurtą, grasinant nukentėjusiajai, nėra jokio pagrindo menkinti pastarojo vaidmens. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu nesiekia BK 150 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyto bausmių vidurkio. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, visas paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankiausiu bausmių apėmimo būdu, nors BK 150 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos ir BK 180 straipsnio 2 dalyje inkriminuota nusikalstama veika nebuvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nesant prokuroro skundo, nėra pagrindo bloginti nuteistojo teisinės padėties ir pastarąsias bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 63 straipsnio 3, 4 dalis), įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį, esant šių aplinkybių visumai, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams – yra aiškiai per griežta. Paskirtos bausmės švelninti nėra jokio pagrindo.

38. Nuteistajam R. G. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams; BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio įvertintina tai, kad buvo padaryti du tyčiniai sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 108-110), nevedęs, dirbantis – teigiamai charakterizuojamas darbovietės (t.7, b. l. 128). Analizuojant nuteistojo asmenybę skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kitą dieną po to, kai šis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindą spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, nuteistąjį izoliuojant nuo visuomenės. Nuteistajam paskirtos bausmės savo dydžiu nesiekia BK 149 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytą bausmių vidurkio, o įvertinus nuteistojo atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, spręstina, jog nuteistajam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta tinkamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, diferencijuojant bendrininkų atsakomybę, atsižvelgiant į jų atliktus veiksmus. Kartu tiek nuteistojo asmenybė, tiek veikų pobūdis rodo, jog nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

39. Nuteistajam Č. S. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams; 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Nuteistasis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Č. S. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 174-176), nedirbantis, išsiskyręs, pensininkas. Įvertinus nuteistajam inkriminuotų veikų pobūdį, tai, kad nėra duomenų išskirtinai neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas minimaliam, nesant baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyvių bausmių, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei negali būti laikoma aiškiai per griežta.

40. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kurių sankcijos nenumato jokių kitų bausmių. Todėl analizuojant apeliantų alternatyvius prašymus pažymėtina tai, jog byloje nenustatyti materialūs pagrindai taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, skiriant švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Nei nuteistiesiems inkriminuotų veikų pobūdis, nei jų asmenybės nerodo mažesnio pavojingumo, priešingai byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – objektas į kurį buvo kėsinamasi, atliktų veiksmų intensyvumas, nukentėjusiajai sukelti išgyvenimai, nesant realių nuteistųjų pastangų atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, nesuteikia pagrindo spręsti, jog sankcijoje nustatyta bausmė prieštarautų teisingumo principui, taigi nėra pagrindo švelninti nuteistiesiems parinktų bausmių. Apeliantai taip pat prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau pastebėtina, jog šie pripažinti kaltais padarius sunkius nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui (XXI skyrius), kurių sunkumas nepatenka į BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą baigtinį nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, patenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, kada teismas negali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atidėti nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų R. G., Č. S. ir nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nustatytą R. G., Č. S., M. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė