Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 10 d.

Anksčiau teismo vieną kartą teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo rizika liko žema, taip pat yra aiškiai matomas rizikos valdymas ir teigiami pokyčiai tam tikrose srityse. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras S. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis anksčiau teistas vieną kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl dviejų subendrintų nusikalstamų veikų - išžaginimo ir seksualinės prievartos. Anksčiau skirta švelnesnio pobūdžio bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, pasibaigus probacijos laikotarpiui, kitą dieną, kai buvo išregistruotas iš probacijos tarnybos, nusikalto. Nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai, pataisos įstaigoje už gerą elgesį jis buvo skatintas tris kartus, tačiau penkis kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką. Konstatuotina, kad nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamai elgtis, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad jis kol kas nepakankamai geba laikytis įstatymų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su seksualinės privartos naudojimu, padarymą. Anksčiau nuteistasis vieną kartą teistas, jam skirta švelnesnio pobūdžio bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tai į takos nuteistojo elgesiu nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė pakankamai brandžiame amžiuje - būdamas 37 metų amžiaus. Nuteistajam ankstesniu teistumu buvo paskirtas laisvės apribojimas kurio jis nepažeidė, tačiau naują veiką padarė sekančią dieną po to, kai buvo išregistruotas iš probacijos tarnybos. Nuteistasis nurodo, kad dabartinę nusikalstamą veiką už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė kartu su nusikaltimo bendrininkais, tačiau savo veiksmus toje konkrečioje situacijoje neigia. Be to, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Vertinimo metu nuteistasis neneigia, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai ne visada buvo pozityvūs nurodo, kad dažnai laisvalaikiu su draugais vartodavęs alkoholį, o tai suponuoja nuomonę, jog laisvalaikio praleidimo būdas galėjo sudaryti nuteistajam nusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamos veikos įvykdymo fakto nuteistasis laiką leido su draugais ne užsiimdami pozityvia veikla, o vartodami alkoholį kas galimai ir įtakojo nusikalstamos veikos atlikimą. Nors šiuo metu nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką ir kruopščiai šių veiksnių vengia, tačiau praeityje nuteistojo neskatino prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis neigia alkoholio vartojimo problemas būnant laisvėje, tačiau nusikalstama veika atlikta apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistajam nevaldant alkoholio vartojimo ypatumų ši veikla gali veikti kaip didinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nesiekia atskleisti nusikalstamos veikos detalių, tik tvirtina, jog jis nieko nepadarė ir yra neteisingai nuteistas. Nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, veiksmai daugiau impulsyvūs, spontaniški, nepagalvota apie galimas pasekmes, daugiau susikoncentruota į asmeninę naudą sau. Kalbėdamas apie problemas, kurios galėjo prisidėti prie nusikalstamo elgesio raiškos nuteistasis geba įvardinti tik tiek, kad nusikaltimo dieną buvo per daug išgėręs, tačiau jokių problemų teigė neturintis. Nusikalstamos veikos pasekmes įvardina tik sau pačiam, kad šiuo metu tenka atlikti laisvės atėmimo bausmę, apie nukentėjusiąją nekalba. Stebima, kad nuteistasis socialines situacijas daugiau vertina tik iš savo perspektyvos ir jam trūksta empatiškumo jausmo kitų asmenų atžvilgiu. Jis siekdamas patenkinti savo poreikius pasirenka netinkamus jų įgyvendinimo strategijas. Kalbėdamas apie tikslus nurodo, kad nori kuo greičiau išeiti į laisvę, užsiimti darbine veikla bei susirasti antrą pusę, tačiau lieka neaišku kokiais būdais visa to sieks.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sumažėjo tik 2023 m. spalio 2 d., iki tol buvo vidutinė, taip pat nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Nors nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai – turima gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo išreiškiama; teigiama motyvacija darbinei veiklai, patvirtintos įsidarbinimo galimybės po bausmės atlikimo. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2 teistumai): nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; nusikaltimų sunkėjimas; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 28 dienos), aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.