- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-208-1020/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00034-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo D. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria baudžiamojoje byloje buvo paskirta apskaitos ir finansų ekspertizė.
Teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga ir išnagrinėjęs skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-417/2022 buvo paskirta apskaitos ir finansų ekspertizė, ekspertams pavedant atsakyti į konkrečius minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotus klausimus. Be kita ko, minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje buvo nurodyta, kad „teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo gynėjo advokato Roberto Skėrio pateikti klausimai iš esmės yra tapatūs prokurorės Dianos Mikelėnienės ekspertui parengtiems klausimams, todėl pakartotinai neteikiami“.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. birželio 22 d. buvo gautas kaltinamojo D. Z. gynėjo advokato R. Skėrio prašymas patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje suformuluotus klausimus. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. raštu paliko minėtą advokato prašymą nenagrinėtą, nurodydamas, kad teismas turėjo teisę atmesti tam tikrus ekspertui teikiamus klausimus, kad teismas nurodė priežastis kodėl buvo atmesti šio advokato suformuluoti klausimai bei pabrėžė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo jau yra paskelbta. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. birželio 23 d. buvo gautas advokato R. Skėrio skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalį dėl klausimų ekspertams pateikimo bei pakeisti dalies užduodamų klausimų formuluotes.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos.
II. Skundo argumentai
4. Kaltinamojo D. Z. gynėjas advokatas R. Skėrys skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį, priimti nagrinėti 2022 m. birželio 22 d. jo paduotą skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalies pakeitimo bei pakeisti dalį minėtoje nutartyje suformuluotų klausimų.
4.1. Kaltinamojo gynėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskirdamas ekspertizę nepagrįstai nesivadovavo jo pateiktais klausimais ekspertui. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad jo pateikti klausimai buvo iš esmės tapatūs prokurorės pateiktiems klausimams. Gynėjas apskundė minėtą teismo nutartį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą, gynėjo teigimu, nepagrįstai teigdamas, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos. Gynėjas pažymi, kad ekspertizę byloje prašė skirti prokuratūra, taigi teismas tenkino būtent šios institucijos prašymo ir BPK 286 straipsnyje numatyta tvarka sudarė galimybę kitiems proceso dalyviams pateikti ekspertams užduotinus klausimus. Tai rodo, jog apskaitos ir finansų ekspertizė buvo inicijuota ne gynybos prašymu. Gynėjo teigimu, dėl šios priežasties apygardos teismo išvada, kad 2022 m. birželio 22 d. pateiktas skundas yra dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, yra nepagrįsta. Pasak gynėjo, gynyba teikė skundą dėl galimo BPK 286 straipsnio reikalavimų nevykdymo, t. y. dėl ekspertizės skyrimo tvarkos pažeidimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, o ne dėl proceso dalyvių prašymų. Skunde nurodoma, kad teismas byloje perskaitė tik prokuratūros pateikto prašymo turinį, o kitiems proceso dalyviams nesuteikė teisės pasisakyti dėl klausimų formulavimo teisingumo, išsakyti motyvus ir argumentus, kodėl vienas ar kitas klausimas yra teisingas ar neteisingas. Taigi teismas pažeidė BPK 286 straipsnio reikalavimus ir nesudarė šalims galimybės būti išklausytoms. Pasak gynėjo, šiuo konkrečiu atveju teismas jo pateiktų klausimų neatmetė, naujų klausimų savo nuožiūra nesuformulavo, o, pažeisdamas BPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jo pateiktus klausimus nepagrįstai sutapatino su prokuratūros klausimais.
4.2. Kaltinamojo D. Z. gynėjo teigimu, BPK 439 straipsnyje nėra numatyta, kad teismui priėmus nutartį skirti ekspertizę nebūtų galima dėl šios nutarties pateikti skundą. Teismas priėmė sprendimą skirti ekspertizę ir, gynėjo įsitikinimu, nepagrįstai ir nemotyvuotai sutapatino jo pateiktus klausimus su prokuratūros klausimais, todėl tokia nutartis ir ekspertui suformuluoti klausimai pažeidžia jo ginamojo teises ir teisėtus interesus. Be to, gynėjas teigia, kad jo pateiktas skundas negali būti kildinamas iš BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytos situacijos, kai yra neskundžiamos nutartys dėl naujų įrodymų rinkimo. Pasak gynėjo, byloje esanti specialisto išvada ir gynybos pateikta audito išvada turi akivaizdžių prieštaravimų ir būtent dėl šios priežasties prokuratūra inicijavo ekspertizės skyrimą teisme. Todėl šios ekspertizės atlikimas laikytinas teismo siekiu pašalinti akivaizdžius prieštaravimus tarp specialistų išvadų, o ne naujų įrodymų rinkimu.
4.3. Atsižvelgdamas į tai, kas minėta, kaltinamojo gynėjas skunde pateikia ir argumentus apie tai, kaip turėjo būti formuluojami Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje dėl ekspertizės skyrimo įvardinti 1-asis ir 2-asis klausimai ekspertui. Skunde kaltinamojo gynėjas pateikia detalius argumentus bei priežastis kodėl minėtoje nutartyje suformuluoti ir ekspertui pateikti klausimai yra neteisingi bei neabejotinai turės tiesioginės įtakos proceso ekonomiškumui, bylos nagrinėjimo trukmei ir gali būti pagrindu vėliau skirti naują ekspertizę. Pasak gynėjo, po ekspertizės atlikimo nagrinėjamoje byloje bus apklausiamas ekspertas, ir jeigu ekspertizės akte ir apklausos metu jis nurodys, kad vadovavosi tik suvestiniais, o ne pirminiais dokumentais ir sutartimis ir (ar) jeigu akte bus nurodyta, kad visi išvardinti sandoriai turėjo įtakos įmonės bankrotui, bet ne tiek, kad jį nulemtų – susidarys būtinybė kreiptis į teismą dėl naujos pakartotinės arba papildomos ekspertizės skyrimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. Z. gynėjo advokato R. Skėrio skundas atmestinas.
6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą ir advokato skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti advokato R. Skėrio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-417/2022 buvo paskirta apskaitos ir finansų ekspertizė.
7. BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje BPK dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Atitinkamai minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šioje BPK dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
8. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamajame procese, todėl pagal BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutartys dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiamos. Todėl priimti nagrinėti skundo dėl nutarties skirti ekspertizę nėra teisinio pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-81-396/2015 ir 2019 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-21-197/2019).
9. Turėdamas omenyje minėtas BPK 439 straipsnio nuostatas bei teisminę praktiką, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi visiškai pagrįstai atsisakė priimti kaltinamojo D. Z. gynėjo advokato R. Skėrio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties. Antai, pastarąja nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė byloje paskirti apskaitos ir finansų ekspertizę, o nutartys dėl ekspertizės paskyrimo, pagal suformuotą teismų praktiką, yra susijusios su naujų įrodymų byloje rinkimu. Kaltinamojo gynėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje ekspertizė yra skiriama tik siekiant pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių skirtingų specialistų išvadų ir pati savaime nebus nauju įrodymu, tačiau tokia gynėjo interpretacija nėra pagrįsta. Tiek teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad „ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialiųjų žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AB-50-1. Teismų praktika. 2019, 50, p. 597-625). Taigi ekspertizės aktas, esant BPK 20 straipsnyje numatytų sąlygų visumai, gali būti pripažintas savarankišku įrodymu, kuris, be kita ko, gali tiek patvirtinti, tiek paneigti byloje įrodinėjamas aplinkybes, net jei konkrečiu atveju juo siekiama pašalinti tam tikrus prieštaravimus tarp kitų byloje esančių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis skirti ekspertizę yra susijusi su naujų įrodymų byloje rinkimu, todėl, pagal BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas, patenka į neskundžiamų žemesniojo teismo nutarčių ratą.
10. Nagrinėjamo skundo argumentų dėl teismo padarytų BPK 286 straipsnio reikalavimų pažeidimų kontekste, aukštesnysis teismas pažymi teismo pareigą visais atvejais laikytis įstatyme nustatytos procesinės tvarkos byloje kylančius klausimus ir proceso dalyvių prašymus spręsti taip, kaip tai numato įstatymas (pvz., laikytis BPK 286 straipsnyje numatytos pareigos išklausyti proceso dalyvių dėl ekspertams teikiamų klausimų ir pan.). Vis dėl to, nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis D. Z. ir jo gynėjas, po to, kai byloje bus pateiktas ekspertizės aktas, turės BPK numatytas procesines galimybes ginti savo interesus, pasisakyti dėl minėto akto išvadų pakankamumo ar pagrįstumo, taip pat, gynybai įžvelgiant poreikį, prašyti teisiamajame posėdyje apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą, jei jo parodymai galėtų paaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą, be kita ko, atsakant ir į tuos klausimus, kurie galimai nebuvo užduoti ar buvo netinkamai suformuluoti ekspertui skiriant ekspertizę, bet yra susiję su jo nagrinėtais klausimais ir pan. Taigi BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatos, ribojančios galimybes skųsti byloje teismo priimamus tarpinius (ne galutinius) procesinius sprendimus, susijusius su įrodymų rinkimu, taip pat ir nagrinėjamoje situacijoje teismo priimtas sprendimas, pats savaime nepažeidžia gynybos interesų, nes klausimas dėl būtinybės aiškintis gynybai svarbias bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant iš esmės dar galės būti sprendžiamas.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. Z. gynėjo advokato Roberto Skėrio skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.