- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 1N-81-396/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria nepriimtas D. A. skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos, laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5.
2003 m. birželio 13 d. nuteistasis D. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi D. A. paskyrė teismo psichiatrinę stacionarinę ekspertizę.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2003 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akte konstatuota, kad D. A. po nusikaltimo padarymo išsivystė laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas su suicidinėmis tendencijomis, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Šiaulių apygardos teismas 2004 m. sausio 28 d. nutartimi D. A. paskyrė priverčiamojo medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro režimo stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 5 d. nutartimi, išnagrinėjo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, ir Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartį panaikino, o byla perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Šiaulių apygardos teismas 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi bylą perdavė Telšių rajono apylinkės teismui, spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 13 d. nutartimi pradėjo procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nuteistajam D. A. taikymo ir paskyrė papildomą teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2005 m. kovo 1 d. ekspertizės akte konstatuota, kad D. A. serga pasikartojančiu (užsitęsusiu) depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, kuris pagal trukmę ir struktūrą prilygsta lėtinei psichikos ligai, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti laisvės atėmimo bausmės.
Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 13 d. nutartimi sustabdė Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą ir paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartimi priverčiamoji medicininė priemonė buvo panaikinta ir byla grąžinta Šiaulių apygardos teismui nagrinėti bylą apeliacine tvarka.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi D. A. paskyrė teismo psichiatrinę stacionarinę ekspertizę.
Valstybinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2009 m. lapkričio 11 d. – 2009 m. gruodžio 3 d. akte Nr. 75U-II-100 konstatuota, kad D. A. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl šios psichikos būsenos jis negali būti apklausiamas teismo posėdžio metu, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Telšių rajono apylinkės teismui spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi D. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas sustabdė ir paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, vėliau jas pratęsiant.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teisme 2015 m. vasario 13 d. buvo gautas UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo D. A..
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi D. A. paskyrė teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos psichiatrijos skyriaus ekspertams.
Nuteistasis D. A. Šiaulių apygardos teismui pateikė skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties panaikinimo.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi skundo nepriėmė ir jį grąžino pareiškėjui D. A., konstatuodamas, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo argumentai dėl nepagrįstos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo nevertinami.
Šalies argumentai
D. A. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad apie įvyksiantį posėdį, Šiaulių apygardos teismas jam pranešė tik prieš tris dienas, todėl jis nespėjo tinkamai pasiruošti posėdžiui, t. y. susirasti gynėją, pateikti klausimus ekspertams ir pan.
Nuteistojo nuomone, Šiaulių apygardos teismas atsisakydamas nagrinėti jo skundą, pažeidė BPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, skunde nurodoma, kad ekspertizės aktas negali būti pripažintas teisėtai gautu įrodymu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.
BPK X dalyje numatytos žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo taisyklės. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
Nuteistasis D. A. skunde Šiaulių apygardos teismo prašė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį, kuri yra neskundžiama. Pažymėtina, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė galimybės ją apskųsti aukštesniajam teismui, tačiau to nepaisydamas nuteistasis D. A. vis tiek minėtą nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Tai, kad teismo nutartis, kuria paskirta teismo ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, negali būti skundžiama, pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje.
Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai išvadai, kad ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamajame bei priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese, todėl pagal BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutartys dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiamos. Todėl priimti pareiškėjo skundą ir jį nagrinėti apygardos teisme, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai dėl ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės paskyrimo nepagrįstumo bei nustatytos tvarkos pažeidimo, nevertinami.
Pažymėtina, kad pagal BK 286 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad apie Telšių rajono apylinkės teisme vykusius posėdžius, kurių metu buvo išnagrinėtas teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. A. buvo žinoma. Iš 2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. kovo 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo posėdžių protokolų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. A. šaukimai byloje buvo išsiųsti dar 2015 m. vasario 17 d. Todėl teismo šaukimas į 2015 m. kovo 10 d. numatytą teismo posėdį, nuteistajam D. A. buvo įteiktas tinkamai, tačiau į minėtą teismo posėdį nuteistasis neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos. Be to, teismas nutarė pripažinti nuteistojo dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2015 m. kovo 19 d., kuriame nuteistasis dalyvavo. Telšių rajono apylinkės teismas pareiškėjui paskyrė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją. Telšių rajono apylinkės teismas šiame posėdyje D. A. ir jo gynėjai leido pasisakyti dėl pateiktų klausimų ekspertams. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. A. jokių klausimų dėl ekspertizės skyrimo nepateikė. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jis neturėjo galimybės pateikti klausimų ekspertams atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu D. A. paskirtos bausmės vykdymas šiuo metu sustabdytas, todėl Apeliacinis teismas nesprendžia nuteistojo kitų skunde minimų klausimų dėl senaties termino bei skunde nurodyto laikotarpio įskaitymo į bausmės atlikimo laiką. Šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant iš esmės.
Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.