Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2024-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-417/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-22
Bylos Nr.
1-13-417/2024
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00034-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
D. Z.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-417/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00034-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.2; 1.2.17.13 (S)
Klaipėdos apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Linai Gricienei, Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei, Dianai Mikelėnienei,kaltinamajam D. Z.,gynėjams advokatams Robertui Skėriui, Aivarui Raišučiui, Osvaldui Martinkui,specialistėms N. J., D. J., L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB ,,E.“, neteistas, kaltinamas pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1dalį, 209 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis D. Z., turėdamas teisę atstovauti UAB „Ž.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „Ž.“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Ž.“ buhalterinę (finansinę) apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: D. Z., iki 2018-10-03 būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas, iki 2018-10-22 būdamas direktorius bei kasininkas, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „Ž.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB „Ž.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30, vykdydamas kelių ir automagistralių tiesimo veiklą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, ir 16 punkto nuostatas, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Ž.“ buhalterinę apskaitą, tai yra laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 11 atvejų gautų pajamų – 15 360 Eur piniginių lėšų už fiziniams asmenims atliktus kelių asfaltavimo darbus – nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, jų nepateikė UAB „Ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. Š., o ji grynaisiais pinigais gautų pajamų – 15 360 Eur neįtraukė į apskaitą, neužregistravo apskaitos registruose. Dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž.“ laikotarpio nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, D. Z., turėdamas teisę atstovauti UAB „Ž.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „Ž.“ vardu, jos naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y., iki 2018-10-03 būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, iki 2018-10-22 būdamas direktorius bei kasininkas, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „Ž.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – 82 145,30 Eur mokesčių sumokėjimo, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30, vykdydamas kelių ir automagistralių tiesimo veiklą, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 str. 1 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, siekdamas išvengti 2 666 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 Klaipėdos mieste tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, gautas pajamas – 15 360 Eur už fiziniams asmenims atliktus kelių asfaltavimo darbus, buhalterė, būdama suklaidinta, PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2018 m. rugsėjo mėn. įrašė neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių, iš viso 12 694 Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM, iš viso 2 666 Eur, ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM, iš viso 2 666 Eur, 2018 metais, deklaracija 2018-10-25 elektroniniu būdu buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 Klaipėdos mieste tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, gautas pajamas – 15 360 Eur už fiziniams asmenims atliktus kelių asfaltavimo darbus, buhalterė, būdama suklaidinta, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2018 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis, sumažino pardavimo pajamas 12 694 Eur tai yra:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 12 694 Eur (15 360 – 2 666) mažiau pajamų už suteiktas paslaugas fiziniams asmenims ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 694 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio veiklos (be pozityviųjų pajamų) pelnas (nuostoliai)“ padidino nuostolį 12 694 Eur,

- 41 laukelyje „Nuostoliai“ padidino nuostolį iš viso 12 694 Eur, deklaracija 2019-06-12 elektroniniu būdu buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. reikalavimų, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalies reikalavimų, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 str. 1 dalies reikalavimų, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies reikalavimų, kad: 1) „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, siekdamas išvengti 35 295 Eur gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-22 tinkamai neorganizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas – 200 000 Eur dividendų išmokėjimą UAB „Ž.“ akcininkui D. Z., buhalterė, būdama suklaidinta, į apskaitą neįtraukė 235 300 Eur priskaičiuotų dividendų ir įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą į Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) kuri 2018-11-15 elektroniniu būdu buvo patekta Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai:

a) 8 laukelyje „Išmokų neatėmus GPM ir VSDĮ, suma“ (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo 235 300 Eur mažiau su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų;

b) 9, 10 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 35 295 Eur pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą.

Be to, laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje ir priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ nedeklaravo 235 300 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ, ir 35 295 Eur išskaičiuoto GPM, deklaracija 2019-03-01 elektroniniu būdu buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip pat D. Z., siekdamas išvengti sumokėti 44 184,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (2018 m. redakcija; VSD įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „<...> draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus VSD ir kituose įstatymuose“, ir 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad „draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms VSD įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis Apie save ir apdraustuosius asmenis“, Klaipėdos mieste 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn., tinkamai neorganizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, davė jai nurodymą VSDFV teikiamuose pranešimuose nurodyti mažesnes pajamų sumas, išmokamas įmonės darbuotojams, buhalterė, vykdydama D. Z. nurodymą, SAM pranešimuose už 2018 m. balandžio mėn. Nr. SD 2018/086, Nr. SD 2018/087, už 2018 m. liepos mėn. Nr. SD 2018/124, Nr. SD 2018/125, už 2018 m. rugpjūčio mėn. Nr. SD 201/137, Nr. SD 2018/138 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, tai yra:

- S4 laukeliuose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nurodė iš viso 108 209,91 Eur mažiau pajamų;

- S5 laukeliuose „Įmokų suma Eur“ nurodė iš viso 44 184,30 Eur mažiau įmokų;

SAM pranešimų už 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn. prieduose SAM3SD A11 laukeliuose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nurodė iš viso 108 209,91 Eur mažiau pajamų (32 254,13 Eur už 2018 m. balandžio mėn. + 31 215,36 Eur už 2018 m. liepos mėn. + 44 740,42 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.), A12 laukeliuose „Įmokų suma Eur“ nurodė iš viso 44 184,30 Eur mažiau įmokų (13 182,24 Eur už 2018 m. balandžio mėn. + 12 734,42 Eur už 2018 m. liepos mėn. + 18 267,64 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.), pranešimus 2018-05-15, 2018-08-14, 2018-09-17 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tuo padarė valstybės biudžetui iš viso 82 145,30 Eur žalą.

II. Neįrodytos veikos

D. Z. kaltinamas tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y., iki 2018-10-03 būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas ir iki 2018-10-22 būdamas direktorius, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „Ž.“ priklausantį turtą, pažeisdamas UAB „Ž.“ įstatų, įregistruotų (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre, 5 punktą, kuriame nurodyta, kad pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – gauti maksimalų pelną ir jį racionaliai panaudoti bendrovės veiklos plėtrai, veikdamas priešingai bendrovės interesams, sudarė nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius, o būtent:

1. UAB „Ž.“, atstovaujama direktoriaus D. Z., ir UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus G. G., 2017 m. birželio 21 d. sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. 2017-06-21/01, pagal kurią perdavė UAB „R.“ „laikinai ir neatlygintinai naudotis krovininį automobilį VW LT35 Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

2. UAB „Ž.“, atstovaujama direktoriaus D. Z., ir UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus G. G., 2018 m. balandžio 4 d. sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. 2018-04-04/02, pagal kurią perdavė UAB „R.“ „laikinai ir neatlygintinai naudotis lengvąjį automobilį Golf Sportwan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Be to, žinodamas, kad UAB „Ž.“ kreditinis įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018-09-30 siekia 65 573,41 Eur, 2018-10-03 UAB „Ž.“ įsipareigojimai tiekėjams iš viso sudarė 2 184 551,59 Eur, 2018-09-21 neįvykdytos prievolės sudarė 2 370 424,10 Eur, o grynasis nuostolis sudarė iš viso 1 282 186 Eur, neteisėtai, pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. vienintelio akcininko sprendimą iš UAB „Ž.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 2 d. išsimokėjo sau (D. Z.) 200 000 Eur dividendų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „DIV“, tuo pažeidė 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo“; 8 dalies nuostatas, kad „bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų“. Taigi, sąmoningai blogai valdydamas UAB „Ž.“, veikdamas priešingai bendrovės interesams, sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelės turtinės žalos UAB „Ž.“ 181 kreditoriui, bendra kreditinių reikalavimų suma 3 090 852,80 Eur.

D. Z. kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, t. y., būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas, direktorius ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Ž.“ turtą, žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir kreditinis įsiskolinimas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui 2018-09-30 siekia 65 573,41 Eur, 2018-10-03 UAB „Ž.“ įsipareigojimai tiekėjams iš viso 2 184 551,59 Eur, 2018-09-21 neįvykdytos prievolės sudarė 2 370 424,10 Eur, o grynasis nuostolis sudarė iš viso 1 282 186 Eur, turėdamas tikslą pasisavinti įmonės turtą – pinigines lėšas, neteisėtai 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą išsimokėti sau, kaip akcininkui, 200 000 Eur dividendų, sprendimo pagrindu iš UAB „Ž.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 2 d. išsimokėjo 200 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „DIV“, tuo pažeidė 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo“; 8 dalies nuostatas, kad „bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų“. Taigi, jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „Ž.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 200 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

Kaltinamasis D. Z. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis buvo įmonės „Ž.“ savininkas, vienintelis akcininkas. 2017 m. pasikeitus Lietuvos vadovybei, ministrams, kitiems dalykams, labai smarkiai pasikeitė darbų atlikimo tvarka valstybiniuose objektuose. Situacija pasikeitė todėl, kad valstybei buvo iškilusi kelių statybos kokybės priežiūros problema. Atlikus auditą jų įmonė papuolė į žaliąją zoną, kaip neturinti kokybės pažeidimų, bet buvo labai sugriežtintas darbų aktavimas, todėl užsitęsė ir pasunkėjo darbų vykdymas ir finansinių lėšų gavimas iki pusės metų, nors anksčiau galėdavo gauti per mėnesį. Aiškina, kad buvo didžiulė konkurencija su didžiosiomis įmonėmis, be to, 2018 m. prasidėjo įtampa dėl aktavimo. Teigia, kad 2018 m. pradžioje, pavasarį, jam kilo sveikatos problemų, reikėjo priimti sprendimą, dirbti toliau ar ieškoti lengvesnio gyvenimo būdo. Nurodo, kad 2018 m. vasarą pagalvojo, kad būtų gerai viską parduoti ir išeiti į pensiją. Susitikęs su R. S. pasakė, jog beveik sutiktų parduoti įmonę, kad ši verslo rūšis jam nebeįdomi. Po dviejų ar trijų savaičių pastarasis pasakė, jog norėtų ją nupirkti. Aiškina, kad pateikė jam visus dokumentus, paskutinių trejų metų balansus, ilgalaikio, trumpalaikio turto, pateikė vykdomas sutartis, burodė, kiek liko iki sutarčių užbaigimo, kokios sumos aktuotos, kokie nauji konkursai laimėti ir kokiomis kainomis. Buvo ne vieną kartą apvažiuoti visi objektai. Galų gale pradėjo derybas nuo 400 000, baigė 200 000 Eur, sakė, kad už akcijas jis sumokės. Pasakė, kad sutartį paruoš advokatų kontora „A.“. Praėjo dvi savaitės, niekas neįvyko. Po to R. S. pasiūlė jam užsiimti sutarties ruošimu. Tada jis kreipėsi į R. B., kuris apie trejus metus atstovavo įmonei, ir jam papasakojo apie situaciją, šis pateikė sąrašą dokumentų, reikalingų įmonei parduoti. Visus dokumentus elektroniniu paštu jam pateikė jo pavaduotoja I. K., jokių papildomų klausimų neiškilo. Kai buvo priimtas sprendimas įmonę pirkti, tai buvo kažkur rugsėjo pradžioje, R. S. pasakė, kad jis surado įmonei naują direktorių – E. A., kuris norėtų iki pardavimo dalyvauti įmonės veikloje, jis buvo priimtas E. A. pavaduotoju. Aiškina, kad žmogus, eidamas tokias pareigas, mato visus finansinius rodiklius, dalyvauja gamybos planavime, mato, kaip objekte dirbama, kuo užsiima darbų vadovai, be to, jis dalyvavo skaičiuojant sąmatas, jam paskutinį mėnesį buvo pateikiamos įmonės gaunamos sąskaitos. Mano, kad turėjo susidaryti pakankamai tikslų vaizdą. Jis atidirbo mėnesį, į visus susirinkimus, savivaldybę, direkciją, pas užsakovus važiuodavo jie dviese, kad paskui neiškiltų klausimų. Teigia, kad įmonė turėjo sukaupto pelno, buvo susimokėjusi mokesčius, todėl galėjo sumokėti dividendus. Pasiūlė išmokėti 200 000 Eur dividendų, sakė, kad per artimiausias kelias savaites grąžins tas lėšas į įmonės apyvartą per investicijas. R. B. pasakė, jog toks variantas yra galimas, ir paruošė sutartį. Sutarties variantą išvakarėse jis persiuntė R. S., pagrindinis reikalavimas buvo neafišuoti savininko pasikeitimo fakto, nes pats suprato, kad jeigu išlįstų į viešumą, kad pasikeitė akcininkai ir direktorius, tai įmonės rodikliai smuktų kelis kartus, nes įdirbis rinkoje buvo 15 metų. Spalio 2 d. viską suderino su R. S. ir spalio 3 d. 12 val. reikėjo pasirašyti sutartį. Paaiškina, jog paskambino R. S., tačiau šis pasakė, jog jis nedalyvaus, atvažiuoja jo sūnus. Tada spalio 3 d. susitiko su J. S. pas notarą. Notaras pateikė ir perskaitė visą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, papasakojo visus niuansus ir jo dar paklausė, ar išsimokėjo dividendus, jis atsakė, kad išsimokėjo. Jokių klausimų nekilo, pasirašė sutartį ir išsiskirstė. Po to išvažiavo į darbą, atidirbo savaitę, naujieji akcininkai įmonėje nepasirodė, buvo tik E. A.. Jokių nukrypimų nuo įprastinio darbo nebuvo. Buvo tiekiamos medžiagos, vyko gamyba visa apimtimi, įmonės veikla nesiskyrė nuo bet kurio mėnesio. Po savaitės, spalio mėn. antrą ar trečią savaitę, pasirodė Starkai, jie iki pardavimo turėjo visus sąrašus ir pasakė, kad su investicijomis nieko neišėjo, iki pardavimo buvo pasidarę įmonės auditą, įvertinę visą techniką su ekspertais. Sakė, kad situacija tokia, jog reikia dalį technikos parduoti, gautas lėšas grąžinti į įmonės veiklą, kaip apyvartines lėšas. Tada jis R. S. pasakė, jog taip nedarys, tegu naujasis akcininkas rašo nutarimą, pats patvirtina ir pats pardavinėja. Tai buvo pirmas konfliktas. Jie nurimo, dėl to į jį daugiau nebesikreipė. Paskui prasidėjo prašymai perorientuoti įmonę iš valstybinių objektų į privatų sektorių, kur didesnis pelnas, lankstesnės mokėjimo sąlygos ir t. t. Jis paaiškino, jog persiorientuoti 2018 m. nebus galimybės, nes sezonas įtemptas, terminai trumpi. Apie tai, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), pasakė R. S. ir E. A., suskaičiavo kainas, pastariesiems labai patiko, kad atsiranda tokių dalykų, kur bus neaiškios mokėjimo sąlygos. Nurodo, kad I. K. (duomenys neskelbtini) gyventojams išrašydavo sąskaitas ir kasos išlaidų orderius dėl pinigų gavimo, tačiau dalis pinigų liko, bet kadangi dėl įmonės technikos pardavimo prasidėjo konfliktai, jį labai smarkiai pradėjo spausti viską išparduoti, tačiau jie buvo sutarę, kad atidirba dvi ar tris savaites ir jis išeina atostogų. Kadangi ne visi gyventojai buvo suėję išsirašyti sąskaitų, dalis ir taip nebūtų atėję, tai R. S. paprašė atiduoti pinigus jam, nes jis įmonės savininkas ir jis tą procesą pabaigs. Spalio 17 d. dar pasikonsultavo su vienu pažįstamu ir šis dėl pinigų perdavimo R. S. grynaisiais pasiūlė įrašyti pokalbį, nes paskui negalės įrodyti, kad juos perdavė. Teigia, kad prie autobusų stoties jam perdavė pinigus. Atostogų metu jam paskambino ir paprašė, kad atidarytų sąskaitą Šiaulių banke, važiavo visi trys, nes Starkams labai reikėjo. Tai, jog jis neatėjo į darbą tą dieną, kai pardavė akcijas, yra melas, nes atidirbo dvi savaites ir išėjo atostogų, po to gydėsi apie tris mėnesius iki 2019 m. kovo mėn. Teigia, kad visas įmonės turtas žodžiu buvo perduotas naujiems savininkams, tačiau turto ir veiklos perdavimo aktas surašytas nebuvo, nes išeidamas atostogų neturėjo pagrindo perduoti turtą. Tvirtina, kad buhalterinius, finansinius dokumentus pateikė R. S.. I. K. suruošė absoliučiai visas kopijas, nuvežė didžiulius segtuvus, buvo paskutinių penkerių metų balansai, visi ilgalaikio, trumpalaikio turto, medžiagų atsargų sąrašai, buvo vykdomų objektų, būsimų, laimėtų konkursų sąrašai, kiek įvykdyta. Aiškina, kad įmonės skolos 2018 metais buvo einamosios skolos, kurios nuolat yra apie du milijonai per metus. Metų gale jos yra sumažinamos iki milijono ar 700 000. Tai yra statybų įmonė užsiima kelių statyba, medžiagų tiekimo, pagrindinis skaldos, bitumai, kuras, yra dideli atidėjimai iki tol, kol pabaigs ir priduos objektą. Yra nuolat mokama tik mažiukams už kanceliarines prekes, buhalteriją, kurą, apmokamos einamosios išlaidos, detalės. Didiesiems yra mokama pagal atskirą sąrašą ir kai įvertinami objektai. Tos sumos sezono viduryje gali būti didelės, o patys pagrindiniai pinigai iš objektų pareina gruodžio mėnesį, nes objektai užbaigiami, įvertinami, tai leidžia aktuoti visus papildomus darbus, atliktus per sezoną, ir tik tada yra atsiskaitoma su tiekėjais ir laukiama kito sezono.

Patikslino, kad pirminėje stadijoje turėjo gauti 200 000 Eur pavedimą iš R. S. į sąskaitą pagal susitarimą, bet kadangi šis tų pinigų neturėjo, jis, turėdamas įmonės sąskaitos dokumentus, pasitaręs su savo advokatu, R. S. leido jam išsimokėti. Pasiūlė išsimokėti 200 000 Eur kaip dividendus, nes įmonė tą galėjo atlikti teisiškai. Tada jis pasitarė su R. B. ir dar su viena advokate ir pasakė, kad tai galima padaryti.

Neneigia, jog priimdamas sprendimą dėl dividendų išmokėjimo apie tai nepranešė buhalterei, nes buvo sutaręs su R. S., kad jis pats kaip naujas savininkas pateiks visus dokumentus. Viskas padaryta tą pačią dieną, pirkimo–pardavimo sutartis ir sprendimas atiduoti pavaduotojai saugoti. R. S. prašė neregistruoti pirkimo–pardavimo sutarties Registrų centre, tačiau jis kitą dieną priregistravo.

Prieš išsimokėdamas dividendus atsižvelgė į tai, kad tą mėnesį gavo 1,6 mln. pajamų už darbus ir prasidėjo paskutinis ketvirtis, kuris yra pats pelningiausias, už viską yra sumokama. Spalio mėn. naujieji savininkai gavo apie pusantro milijono pajamų iš valstybės.

Teigia, kad iš A. S. parvežtus pinigus įteikė buhalterei V. Š.. Vokus su pinigais perdavė du kartus, antrą voką perdavė R. S..

Aiškina, kad panaudos sutartimis neatlygintinai buvo išnuomotos UAB ,,R.“ dvi transporto priemones: „Volkswagen Transporter“ ir „Volkswagen ,Golf“ (mikrosunkvežimis). Po bankroto sunkvežimį nupirko iš bankroto administratoriaus ir už tą pirkinį gavo gal 40 metrų pokraninio kelio, be to, tą automobilį iš jų išsipirko patys. Kitą transporto priemonę „Volkswagen Golf“ J. G. padovanojo dukrai. Kadangi jis buvo bankrutavęs, todėl negalėjo tokių dalykų daryti ir turimą automobilį „Audi A6“ užstatė bankui kaip pradinį įnašą, o UAB ,,Ž.“ už jį nieko nemokėjo, bet vėliau už jį mokėjo įmokas, apie 150–200 eurų, o UAB ,,R.“ minėtu automobiliu naudojosi ir turėjo už gero pusmečio jį išsipirkti arba persirašyti lizingą savo vardu, pradinis įnašas būtų likęs. Teigia, kad UAB „Ž.“ nesinaudojo tuo automobiliu, neremontavo, nepylė kuro, jie sumokėjo nemažą pradinį įnašą.

Tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, prisipažįsta, nurodydamas, jog dėl buhalterei neperduotų 15 000 Eur išėjo negerai, nes reikėjo nedaryti darbų tol, kol neišsirašė sąskaitų, t. y. reikėjo į apskaitą įtraukti grynuosius pinigus. Be to, neturėjo patirties, kaip dirbti su privačiu sektoriumi. Savo kaltę dėl privedimo prie bankroto neigia, parodė, kad net norint bankroto nebuvo galima to padaryti pagal įmonės parametrus. Taip pat jam atatostogaujant buvo pakeistas direktorius, jis priėmė pirmą įsakymą parduoti visus įmonėd ekskavatorius, o tai yra pagrindinė darbo priemonė. Mano, kad bankrotą nulėmė esamų objektų nutraukimas, technikos pardavimas ir piktybinis įsipareigojimų tiekėjams nevykdymas, pagrindinį vaidmenį suvaidino naujų akcininkų, direktoriaus kandidatūros.

Tvirtina, jog kai PVM turėjo sumokėti VMI, jau nebedirbo įmonėje, o mokesčius dėl išmokėtų dividendų turėjo sumokėti iki spalio mėnesio pabaigos, tačiau fiziškai negalėjo sumokėti. Tada dėl mokesčių sumokėjimo kreipėsi į mokesčių inspekciją, nelaukdamas, kol sumokės įmonė, tačiau mokesčių inspekcija aiškiai atsakė, kad mokesčius privalo sumokėti įmonė.

Išsimokėdamas dividendus pradelstų skolų neturėjo. Visas einamąsias skolas reguliariai mokėdavo. 2018 m. balansas ir pelno mokesčio ataskaita pasirašyta E. A. ir V. Š. rugsėjo 30 dieną, tačiau jie turėjo pasidarę iki tos dienos finansinę ataskaitą, pardavimo dieną turėjo pelno. Jo duomenys rodė, kad įmonė dirba pelningai. Dėl veikos dėl apgaulingos apskaitos sutinka su, kad reikėjo į apskaitą įtraukti grynuosius pinigus. Per daug pasitikėjo, galvojo, kad R. S. viską iki galo sutvarkys. Teigia, kad fiziškai iš darbo išėjo spalio 15 d. ar 16 d., po dviejų savaičių buvo atleistas iš darbo būdamas atostogose. Kadangi turėjo sveikatos problemų, gavo nedarbingumo dokumentą ir kelis mėnesius sirgo.

Be kaltinamojo D. Z. dalinio prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį patvirtina šie teisėtais būdais gauti įrodymai.

Liudytojas R. S. parodė, kad su D. Z. dirbo nuo 2005 metų AB ,,L.“. 2018 metų vasarą jį susirado D. Z. ir pasiūlė įsigyti UAB ,,Ž.“ akcijas už 3 000 Eur, t. y. įsigyti įmonę, perimti vykdomus projektus. Sakė, kad yra dirbami projektai, kad jie pelningi, ir labai skubino. Aiškina, kad jie buvo suderinę pirkimo–pardavimo sutartį, bet pirkimo metu pas notarą formino jo sūnus ir jis neperskaitė tos sutarties, tačiau ją pasirašė. Nurodo, jog kitą dieną pastebėjo, kad sutartis visiškai pakeista, neatitinka realybės, t. y. ką buvo sutarę ir suderinę. Teigia, kad D. Z. pasiūlė nusipirkti įmonę ir ją privesti prie bankroto, tačiau jis su šiuo pasiūlymu nesutiko. Kodėl siūlė privesti prie bankroto, neįsivaizduoja. Kai pradėjo gilintis, suprato, kad siekė paslėpti visus nesklandumus – buhalterinius ir t. t., kas buvo anksčiau įvykę. Buvo girdėjęs iš kitų įmonių, kad UAB ,,Ž.“ turėjo finansinių problemų, neatsiskaitydavo laiku už paslaugas su kitomis įmonėmis. Prieš perkant akcijas, D. Z. jam pateikė ilgalaikio įmonės turto sąrašą, bet nebuvo nurodyta, kas įkeista ir kas neįkeista. Buvo sutarta, jei taip greitai nupirks akcijas, D. Z. liks pusę metų dirbti įmonėje, per tą laiką bandys parduoti turtą, supažindins E. A. su esminiais įvykiais, bet po sutarties pasirašymo pastarasis prapuolė su visais bankų generatoriais ir tą patį vakarą iš sąskaitos dingo 200 000 Eur. Tvirtina, kad 2018 metų spalio 2 d. D. Z. atsiuntė susipažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį į jo elektroninį paštą, susirašinėjo, yra nurodyta, kokia sutartis turėjo būti, paskutinis suderinimas. Sutartyje nebuvo nurodyti dividendai, jie ,,išlindo“ tik tuomet, kai sutartis buvo pas notarą. Sutartyje, pateiktoje el. Paštu, iš viso nebuvo 3.4 p., kur nurodyti išmokėtini D. Z. dividendai. Nurodo, kad prieš pasirašant sutartį buvo iš anksto perduoti 3 000 Eur D. Z.. Kitą dieną mėgino aiškintis, kur kokie darbai, kas vyksta, bet D. Z. buvo nepasiekiamas. Tada suprato, kad jei jau dingo iš sąskaitos pinigai, D. Z. nevykdys jų susitarimo dar likti įmonėje pusę metų ir supažindinti su visa įvykių eiga. 2 896 Eur už akcijas grynaisiais pinigais buvo sumokėti D. Z. prieš pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Sumokėjo J. S.. Sandoris įvyko 2018-10-03. Kitą dieną D. Z. privalėjo atvykti į darbą kaip UAB ,,Ž.“ direktorius, tačiau darbe nepasirodė, į skambučius neatsiliepė. Toliau mėgino įmonėje dėliotis patys, kalbėtis su visais kreditoriais, buvo pasakyta, kad nupirko ir stengsis vykdyti visus projektus, darbuotis toliau, kad įmonė veiktų. Bet laikui bėgant visi kreditoriai gavo anoniminius laiškus, kad įmonėje daroma kažkokia nusikalstama veika. Registruotu laišku buvo gautas D. Z. prašymas ar pranešimas, kad jis yra išėjęs kasmetinių atostogų. Po to teikė nedarbingumo pažymėjimus. D. Z. nepasirodžius darbe po ligos jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir direktoriumi paskirtas E. A.. Aiškina, jog D. Z. E. A. nieko neperdavė, nors turėjo perduoti visą turtą pagal sąrašą. Buhalteriniai dokumentai visi buvo buhalterijoje. Teigia, kad jis, buhalterė ir E. A. aiškinosi, kas vyko toje įmonėje. UAB ,,Ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė vardu V.. Po poros savaičių I. K. atnešė įsakymą, jį jie sąžiningai pridėjo prie visų dokumentų, nors galėjo to nedaryti. Ji atnešė ir padėjo, įsakymas buvo atgaline data. Įsakymo turinys – išsimokėti 200 000 eurų dividendų. Visi Banko PIN generatorius, mokėjimo, kreditines kortelss, telefono korteles turėjo D. Z.. Pradėjus tikrinti turimą turtą, pinigines lėšas, bankus, kreditorius, paaiškėjo, kad pagal sąrašą daug kas neatitiko, kad įmonė yra nemoki, nuostolingi projektai, jų neįmanoma įvykdyti už sutartyje aptartą kainą, buvo skolų kreditoriams. Teigia, kad jie būtų mėginę kažką toliau dirbti su kreditoriais, tartis dėl restruktūrizacijos, bet kai kreditoriams buvo išsiuntinėti anoniminiai laiškai, nurodantys blokuoti sąskaitas, nebeleisti toliau jiems dirbti, kreditoriai to ir ėmėsi. Po to E. A. kreipėsi į policiją, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą ir nustatytų, iš kur tie laiškai ir kas siuntė, bet policija atsisakė tai daryti. Vėliau bandė su direktoriumi dar gelbėti įmonę, dirbti projektuose. Pradėjus tikrinti įmonės dokumentus nustatė, kad VMI, „Sodrai“ buvo teikiami neteisingi duomenys, buvo nesumokėti mokesčiai. Atlyginimai buvo išmokami daug didesni, nei deklaruota pranešimuose „Sodrai“. Su D. Z. kartu buvo nuvažiavę į Karklę, jis pasakė, kad asfaltuoja keliuką, kad buvo sutarta su gyventojais gauti mokėjimus grynaisiais pinigais, kai gaus pinigus, jie bus įnešti į įmonės kasą. Teigia, jog nutarė pirkti UAB ,,Ž.“ akcijas turėdamas tikslą dirbti, iškelti įmonę, ištraukti iš skolų. Akcijas nupirko sūnus, nes jis asmeniškai negalėjo jų pirkti dėl fizinio bankroto. Nurodo, kad įmonės turto perdavimas neįvyko, tačiau buvo perduotas turto sąrašas, finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, gal buvo pateiktas tik balansas, bet nėra tikras.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2018 metais jo tėvas nusprendė įsigyti akcijas, jie tarėsi dėl akcijų įsigijimo, bet tėvas negalėjo jų pirkti savo vardu, todėl nusprendė akcijas pirkti jo vardu. Aiškina, kad tėvas buvo sutaręs dėl UAB ,,Ž.“ akcijų įsigijimo, todėl sutarties neskaitė, pasirašė su D. Z. sutartį pas notarą Janonio g. Teigia, kad po to D. Z. dingo be žinios su visomis įmonės kortelėmis. Kaip sužinojo, tą pačią dieną 200 000 Eur išsigrynino, telefonai buvo išjungti, pasiėmė „biuletenį“ ilgam laikui. Nurodo, jog D. Z. kitą dieną išsijungė telefonus, pasiėmė įmonės banko korteles, prisijungimo duomenis, tačiau jam nieko neperdavė. Neneigia žinojęs apie įmonės einamąsias skolas. Po to pamatė, kad yra technikos, asfalto gamykla, tačiau skolos tiekėjams buvo didelės, apie du milijonus. Tvirtina, jog buvo sutarę, kad D. Z. dirbs direktoriumi pusę metų, bus perduotas įmonės turtas. Buvo sutarta, kad jis dirbs, E. A. bus pavaduotojas, bet kitą dieną po to, kai pasirašė (spalio 3 d.) sutartį dėl akcijų pirkimo, jo neberado. Nurodo, kad kalbos apie dividentų pervedimą į D. Z. sąskaitą nebuvo. Kadangi manė, kad įmonė yra veikianti, turinti projektų, 2018-10-03 pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir tapo vieninteliu akcininku. Po sutarties pasirašymo D. Z. daugiau nebematė. Žino, kad rašinėdavo kreditoriams anoniminius laiškus, liepdamas kuo greičiau įmonę uždaryti, norėdamas pakenkti įmonei. Tvirtina, kad jam kaip akcininkui nebuvo perduotas joks įmonės turtas, kasa, banko generatoriai, buhalterinės apskaitos dokumentai, vykdomi projektai, informacija apie darbuotojus. Nurodo, jog 2018-10-19 UAB ,,Ž.“ direktoriumi buvo paskirtas E. A., jis tikrino buhalterinės apskaitos dokumentus, sandorius, įmonės skolas, turtą, pateiktas deklaracijas. Kai pradėjo gilintis į sutartis, skolas, pamatė, kad yra labai daug skolų, įmonės finansinė būklė kritinė, dėl skolų buvo uždėtas apribojimas sąskaitoms bankuose, turtui. Visos sutartys buvo pasirašytos į minusą, norint parodyti, kad turi daug darbo. Parodo, kad nuostolingos buvo beveik visos sutartys. Tuo metu skola UAB ,,D.“ sudarė virš 500 000 eurų. Buvo ruošiami dokumentai dėl įmonės restruktūrizacijos. Iš pradžių bandė tartis su visais kreditoriais, kad gražiuoju po truputį dalimis grąžins skolas. Kažkurios įmokos ,,D.“ prieš šventes nepadengė, jie iš karto areštavo po Naujųjų metų sąskaitas. Visi kreditoriai gaudavo anoniminius laiškus, nurodančius: ,,Uždarykite įmonę, ten grobsto turtą.“ Tada jie kreipėsi dėl restruktūrizacijos, bet teismas prašymą atmetė. Teigia, jog įmonės akcijos buvo nupirktos už 3 000 Eur, D. Z. jam neperdavė jokių turto perdavimo–priėmimo aktų.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2018 metais D. Z. jį priėmė į darbą savo pavaduotoju UAB „Ž.“. Su R. ir J. S. buvo bendradarbiai, kažkuria prasme jie buvo jo pavaldiniai ir darbdaviai vienu metu, nes J. S. buvo UAB „Ž.“ vienintelis akcininkas, o jis buvo įmonės vadovas. Aiškina, kad J. S. sprendimu jis buvo paskirtas į direktoriaus pareigas. J. S. dirbo ir vadybininku ir vadovavo mechanizacijos ir autotransporto padaliniui, būdamas vadybininkas jis buvo kaip ir jo pavaldinys. R. S. buvo vadybininkas jų įmonėje, rūpinosi finansais, tarp jų buvo darbo santykiai. Į darbą jį priėmė D. Z., pavaduotoju dirbo tik apie porą savaičių. Teigia, kad susipažino su įmonėje vykdomais projektais, naudojamomis lėšomis, buhalterine dokumentacija iki įmonės veiklos pabaigos. Nurodo, jog tuo laikotarpiu, kai D. Z. buvo direktorius ir jį paskyrė laikinai eiti pareigas, D. Z. pats išleido įsakymą dėl savo atostogų. Dabar negali pasakyti tikslių datų, iki kada buvo įformintos atostogos, iki kurios datos jis turėjo pavaduoti, bet kelių dienų tikslumu gali papasakoti šitą įvykių eigą, tai, ar tų atostogų pabaigoje ar joms jau pasibaigus buvo notariškai patvirtintas UAB „Ž.“ akcijų paketo pardavimas. Kaltinamasis pardavė akcijas J. S. ir darbe D. Z. jau nebepasirodė, įmonės veikla buvo paralyžiuota, nes įmonės vadovo pagrindinis telefonas buvo išjungtas, o prisijungimo prie elektroninių bankininkystės priemonių duomenys nei buhalterei, nei kam nors kitam nebuvo palikti. Įmonė liko be išorinio komunikavimo ir negalėjo disponuoti lėšomis. Toje situacijoje buvo priimtas akcininko sprendimas paskirti jį nuolatiniu direktoriumi, kad galėtų atstovauti Registrų centre, vykti į banką, pas ryšio operatorius, kad būtų galima atnaujinti įmonės veiklą. Tai ir buvo padaryta.

Teigia, kad pradėjo eiti direktoriaus pareigas, apie tikrinimą veiklos pradžioje nelabai buvo minčių ir laiko. Pagrindinis veiklos tikslas buvo išlaikyti įmonę dirbančią, veikiančią, realiai prasidėjo administracinių gaisrų gesinimas, nes greitai pasklido žinia, kad pasikeitė įmonės savininkas. Nurodo, kad prasidėjo kreditorių ataka, jie susirūpino dėl savo pinigų ir kilo pakankamai didelė kreditorių panika. Visos jėgos, visas dėmesys buvo skirti tų gaisrų gesinimui, pinigų „išmušinėjimui“ iš kreditorių, iš tos pačios Lietuvos automobilių kelių direkcijos objektų, aktavimams, gamybai, susipažinimas su visa situacija vyko palaipsniui. Dalis darbuotojų (galbūt buvo įvykęs kaip ir skilimas) dar norėjo būti ir buvo lojalūs, tikėjo buvusiu vadovu. Kita dalis buvusiu vadovu lyg ir netikėjo, lyg ir nebebuvo, ką daryti, jie tiesiog ėjo dirbti ir vykdė naujosios vadovybės nurodymus. Neneigia, jog susipažinimas su situacija, su dokumentais buvo komplikuotas, nes vieni kalbėjo puse lūpų, kiti iš viso nusprendė, kad tylėjimas auksas, išėjo taip, kad viską reikėjo „ištraukinėti“, rinkti po kruopelę visą informaciją ir kartučiu palaikyti įmonės veiklą. Teko važinėti pas kreditorius, sudarinėti taikos sutartis, kad nebūtų inicijuojami teisminiai procesai ir areštuojamos sąskaitos, bet jei sudaręs taikos sutartį neturi galimybių jos vykdyti, automatiškai tai greitai baigiasi tuo, kad įmonės veikla paralyžiuojama. Tuomet beliko vienintelis būdas tęsti įmonės veiklą – inicijuoti įmonės restruktūrizavimo procedūrą. Įmonei restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, nes kreditoriai galiojant senajam restruktūrizavimo įstatymui turėjo galimybę šiek tiek piktnaudžiauti ir vis vilkinti bylos iškėlimo procesą, o laikas šioje situacijoje nebuvo sąjungininkas. Ilgainiui, keletą mėnesių įmonei nevykdant savo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ,,Sodra“ kirto per visus gyvybinius išteklius ir iškėlė bankroto bylą. Mano, kad nurodyti skaičiai teisingi, buvo tikrinamas trumpalaikis turtas – medžiagos. 2017-12-31 balanse buvo nurodyta, kad trumpalaikis turtas sudaro 1 535 512 Eur, iš jų žaliavos, medžiagos sudaro 685 876 Eur. Sodrai buvo skola apie 65 000 Eur privesti prie bankroto, GPM mokesčio apie 17 000 Eur, šitos skolos laikytinos reliatyviomis, nes jos kiekvieną mėnesį kinta, vis tiek dalis žmonių dar buvo likę dirbti. Kai tik mėnuo pasibaigia, skaičiuojamas darbo užmokestis, automatiškai, nepriklausomai nuo to, jis mokamas ar nemokamas, skaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kažkuriuo metu skaičiai buvo tokie, jie baigtiniai ar nebaigtiniai, tikrai negali pasakyti. Taip pat neneigia, kad 2019 m. pradžioje kreipėsi Ž. V., kuris dirbo asfalto klojimo darbų vadovu, su prašymu leisti nurašyti apie 600 tonų asfalto mišinio. Ž. V. paaiškino, kad direktoriaus D. Z. nurodymu 2018 metų rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo atlikti asfaltavimo darbai G. kaime, Klaipėdos rajone. Gatvių gyventojai kreipėsi į buvusį darbų vadovą A. S. dėl asfaltavimo darbų atlikimo. D. Z. nurodymu įmonės sąnaudomis buvo atliktas gatvių asfaltavimas, už tai gyventojai sumokėjo grynaisiais pinigais. Gauta pinigų suma, apie 50 000 Eur, nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Nurodo, jog dieną prieš pasirašant notarinę UAB „Ž.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį iš įmonės sąskaitos buvo atliktas 200 000 Eur pavedimas į D. Z. asmeninę sąskaitą, paskirtyje nurodant įrašą DIV. Po kurio laiko, turbūt po poros ar trijų savaičių, įmonėje ant sekretorės stalo direktoriaus pavaduotoja tuo metu dirbusios I. K. pastangomis atsirado atgaline data bendrovės savininko pasirašytas sprendimas sau išsimokėti dividendus. Gal būtų viskas ir gerai, jei įmonė būtų buvusi moki ir jei galiausiai tos išmokos, sumos būtų buvusios apkalbėtos su naujuoju savininku. Teigia, kad, jo žiniomis, išmoka neturėjo būti atlikta. Tos įmonės lėšos (200 000 eurų) buvo gyvybiškai būtinos, svarbios įmonės veiklos tęstinumui.

Tvirtina, jog tuo metu įmonės mokumas buvo žemiau kritinės ribos, nes įmonės skolos sudarė daugiau nei 50 procentų įmonės turto. Teigia, kad UAB „Ž.“ buvo pakankamai didelis skaičius registruoto autotransporto, natūra nuo 50 iki 60 proc. to skaičiaus, visa kita buvo statistiniai kėbulų numeriai, kurie buvo kieme kaip metalo laužas. Visas tas turtas, pagal techninių pasų duomenis, prieš pardavimo sandorį tam, kad įmonė galbūt atrodytų patrauklesnė pirkėjui, buvo perkainotas. Buvo atliktas perkainojimas ir perduodant bankroto administratoriui visą turtą buvo dvi kainos. Ta kaina, kuri jau buvo nusidėvėjusi ir kuri buvo maža, ir 2018 metų pirmo pusmečio kita, perkainota, kaina. Taip buvo padidintas įmonės turtas. Tai buvo reikalinga ir dėl to, kad bankuose buvo įsipareigojimų, dalis technikos buvo lizinguojama. Kad bankai nenutrauktų lizingo sutarčių, jie turėjo matyti tinkamus gražius skaičius. Tas turtas, kuris atsispindėjo balanse, nebuvo realus. Nurodo, kad dirbo maždaug porą savaičių, atlyginimas jam buvo mokamas iš įmonės pinigų. Įmonė funkcionavo iki sausio mėnesio, kai jie nebegalėjo tenkinti taikos sutarčių ir „D.“ iš karto kreipėsi į antstolio A. S. kontorą, antstolis pritaikė areštą ir baigėsi tuo, kad porą mėnesių jie buvo gyvi buvo iš oro, kol pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dokumentus pavyko paruošti ir pateikti, pavyko gauti laikinąsias apsaugos priemones, kad įmonė šiaip ne taip galėtų tęsti veiklą, bet kreditoriai vis po vieną įstodami į bylą procesiškai užvilkino bylą, nes atsiradus naujam kreditoriui visos šalys gauna kvietimą pateikti atsiliepimą, įsitraukė du ar trys kreditoriai, galiausiai, negalint normaliai vykdyti veiklos, pritrūko lėšų, ,,Sodra“ iškėlė bankroto bylą ir viskas tuo pasibaigė.

Nurodo, kad buvo pabaigtų ir neįvertintų objektų. Dėmesys buvo sukoncentruotas į tų objektų statybos užbaigimo procedūros pabaigimą ir sulaikytų pinigų gavimą. Yra du objektai, kurie nebaigti iki šios dienos, t. y. kelias nuo L. į D., žvyrkelis, ir kelias nuo S. link K. kaimo. Jie nebaigti iki šios dienos, yra tokie patys, kokie buvo 2018 metais. Trūko gerų norų ir pinigų pabaigti. Jei neužteko pagrindiniam daiktui medžiagoms, tai reikėjo arba paimti iš kišenės ir visur eiti ir mokėti, arba tiesiog stabdyti objektą. Buvo užbaigtų ir neįvertintų objektų, kelias (žiedas) G., S. gatvėje buvo beveik pabaigtas objektas ir neįvertintas; S. seniūnijos kelio numerio neatsimena, nuo S. seniūnijos kelias į J. kelią, kur išlenda žvyrkelis, buvo išasfaltuotas, ten buvo sulaikyti pinigai. Mažų mažiausiai sulaikoma 10 procentų nuo sąmatinės sutartinės vertės, ši suma sumokama tuomet, kai objektas yra įvertinamas, t. y. kai įvyksta statybos užbaigimo procedūra. Teigia, jog jie tuos objektus atidavė vertinti ir už vieną objektą gavo užmokestį, už kitą negavo.

Be to, nurodo, kad buvo vertinta keletas technikos vienetų. Nevertinta dirba ar nedirba, vertinta dėl atsiskaitymų už skolas, tam, kad būtų galima ją parduoti, taip pat jie nuomojosi iš įmonės, kuri už skolas perėmė dalį technikos, iš įmonės „D.“.

Liudytojas S. M. parodė, kad buvo tiesiamas kelias P. gatvėje, visi 7 Š. gatvės kaimynai nutarė kartu išasfaltuoti ir savo gatvę. Nepamena, kuris iš kaimynų, gal bendrijos pirmininkas kontaktavo su kažkuriais žmonėmis, pasakė pinigų sumą ir jie susimetė, buvo išasfaltuotas kelias. Su kuo konkrečiai buvo derinama dėl pinigų sumos, kurią turėjo sumokėti, nežino. Asmeniškai jis sumokėjo tarp 1 000 eurų ir 1 100 eurų. Buhalterinis dokumentas, kad pinigų suma sumokėta, jam nebuvo pateiktas.

Liudytojas A. P. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad P. gatvė buvo asfaltuojama dvejus ar trejus metus. Kiek pamena, 50 procentų valstybė finansavo, 50 procentų gyventojai. Nežino, ar buvo sudaryta sutartis su įmone, kuri asfaltavo. Teigia, jog asmeniškai jokių sutarčių nesudarė, su sutuoktine pervedė 2 000 Eur į bendrijos sąskaitą ir po to apie 1 000 padavė grynaisiais. Kaimynai pasakė, kad turi susimokėti 1 000 eurų. Mokėjimo dokumento dėl sumokėtos pinigų sumos nėra gavęs.

Liudytojas Š. B. parodė, kad 2018 metų vasaros pabaigoje, rugpjūčio–rugsėjo mėn., buvo asfaltuojama (duomenys neskelbtini). Vieną vakarą buvo sukviesti kaimynai ir sutarta susimokėti apie 1 000 eurų. Surinkti pinigai buvo atiduoti tam, kuris darė keliuką. Aiškino, kad Š. gatvės asfaltavimo darbai kainuos apie 7 000 eurų. Kam buvo paduoti pinigai, nežino. Jokios sutarties nematė. Nurodo, kad kaimynai, susirinkę vakare, po 1 000 Eur perdavė tam žmogui, kuris organizavo asfaltavimą.

Liudytojas T. N. parodė, jog nuo 2014 metų su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. gatvė nebuvo asfaltuota. Aiškina, kad dėl asfaltavimo darbų iniciatyvą rodė Z. gyvenantis kaimynas G. R.. Jis kvietė į susirinkimą, kalbėjo, kad reikia asfaltuoti gatves. Nurodo, kad asmeniškai buvo prieš, nes nenorėjo leisti pinigų, bet jis įkalbėjo ir atliko organizacinius darbus. Ką jis samdė, kas vykdė darbus, nežino. Teigia, jog, pagal 2018-09-11 pinigų perdavimo–priėmimo aktą, darbus atliko įmonė ,,Ž.“, nes pinigai buvo perduoti jos atstovui. Pinigus sumokėjo žmona V. N., kuri ir pasirašė akte ir perdavė pinigus – 1 860 eurų.

Liudytojas Š. V. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad yra įkurta bendrija ,,R.“, kurios nariai yra G. ir Š. gatvės gyventojai. Jo įvažiavimas yra iš G. gatvės, todėl dalyvavo tik G. gatvės asfaltavime. Bendrijos pirmininkas sakė, kad yra galimybė išasfaltuoti kelią ir jei jiems tinka pinigų suma – 1 000 eurų, tai gali išasfaltuoti. Nurodė, kad jam tinka, kai išasfaltavo gatvę, pinigus perdavė pirmininkui. Neigia, jog už P. gatvės asfaltavimo darbus sumokėjo apie 2 000 eurų. Kokia įmonė atliks P. gatvės asfaltavimo darbus, nežino, dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo už darbus 1 000 eurų, negavo.

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2018 metų rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo mėn. pradžioje buvo asfaltuojama pagrindinė P. gatvė, darbai buvo finansuojami per pusę gyventojų ir savivaldybės lėšomis. Viską suorganizavo, sutvarkė, be to, jų G. gatvė taip pat buvo asfaltuojama. Teigia, jog už darbus statybų įmonės atstovui galėjo sumokėti 500 Eur.

Liudytojas N. G. parodė, kad 2018 metų vasaros pabaigoje kaimynų susitarimu buvo išasfaltuota Š. g., kurioje jis gyvena. Už darbus sumokėjo ne daugiau kaip 1 000 eurų grynaisiais pinigais. Kam sumokėjo pinigus, nepamena. Nepamena, kad būtų buvusi sudaryta kokia nors darbų atlikimo sutartis. Dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, neturi.

Liudytojas K. P. parodė, kad 2018 metų rudens pradžioje buvo asfaltuojama Š. gatvė. Sutarčių nebuvo. Teigia, jog kažkuriuo metu visi kaimynai sunešė pinigus, sumokėjo ir po kelių dienų kelias buvo išasfaltuotas. Mokėjo turbūt tos įmonės darbuotojui, kažkur apie 1 100 eurų. Patvirtinančio dokumento, kad sumokėjo, negavo.

Liudytojas J. S. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso du sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas pasiūlymas asfaltuoti gatves už tam tikrą atlygį. Nieko prieš neturėjo, sumokėjo pinigus, gal 2 000 eurų. Sutarties ar pinigų sumokėjimo dokumentų negavo.

Liudytojas E. N. parodė, kad jo namas yra (duomenys neskelbtini). Prieš dvejus metus vasarą vyko pagrindinės gatvės asfaltavimas. Aiškina, jog su Klaipėdos rajono savivaldybe maždaug 2018 metų gegužės mėn. buvo pasirašyta sutartis, kad pusę asfaltavimo darbų kainos P. g. padengs savivaldybė, o kitą dalį sumos padengs patys gyventojai. Pagal savivaldybės sudarytą sąmatą, kiekvienas sklypas turėjo sumokėti nustatytą sumą už asfaltavimo darbus. Kiek pamena, sumokėjo apie 2 000 eurų. Gyventojai kreipėsi į savivaldybę, kad būtų kartu su P. gatve išasfaltuotos G., Z., Š. gatvės. Bet Klaipėdos rajono savivaldybė nesutiko atlikti asfaltavimo darbų šiose gatvėse ir paliko šiuos darbus atlikti patiems gyventojams. Pamiškės gatvės asfaltavimo darbai vyko 2018 m. vasaros pabaigoje. Minėtų gatvių gyventojai norėjo, kad gatvės būtų asfaltuotos. Dabar tiksliai nepamena aplinkybių, kas kreipėsi į įmonės, atlikusios asfaltavimo darbus, atstovą. Viskas vyko labai greitai. Pamiškės gatvės asfaltavimo darbai jau vyko, todėl turėjo greitai apsispręsti, ar kiekvienas sklypas sutinka sumokėti už asfaltavimo darbus G. gatvėje. Įmonės atstovas, kurio vardo nepamena, apskaičiavo, kiek gyventojai turės sumokėti. Įvažiavimai į kiemus nebuvo asfaltuojami. Jeigu gerai pamena, sumokėjo 1 000 eurų.

Liudytojas G. R. parodė, kad už darbus buvo atsiskaityta su tuo metu konkursą laimėjusia įmone, su vienu iš vykdytojų, kuris darbus vykdė objekte. Nurodo, kad buvo sumokėti pinigai, surinkti iš kaimyninių gatvelių sklypų šeimininkų. Teigia, kad negavo nei dokumentų, nei atliktų darbų akto ar darbus patvirtinančių dokumentų, tačiau darbai buvo atlikti, pretenzijų dėl kokybės ar kitų dalykų darbų vykdytojams nebuvo. Aiškina, kad tiksliai neprisimena sumokėtos pinigų sumos, apie 2 000 Eur nuo sklypo, buvo 5 sklypai. Tvirtina, jog bendrovei buvo sumokėta grynaisiais pinigais į rankas.

Liudytojas A. S. parodė, kad UAB „Ž.“ pradėjo dirbti nuo 2015 metų rugpjūčio mėn. Buvo priimtas dirbti kelių darbininku, teko daryti pagrindus, vamzdynus, kanalizacijas, kloti nuotekų vamzdynus, ruošė pagrindus iki asfaltavimo darbų, trinkelių. Paskutiniu metu teko pildyti žiniaraščius. Įrašydavo, kokie yra storiai, aukščiai, pločiai, išvežto žemės grunto kiekiai. Mėnesio gale reikėdavo užaktuoti duomenis apie padarytus mėnesio darbus. Su aktais reikėdavo važiuoti į savivaldybę, perduoti visus žurnalus, aktus.

Aiškina, kad žiniaraščius pateikdavo statybos darbų vadovui V. R.. Pagal jo pildytus žiniaraščius vedė Statybos darbų žurnalą, kur buvo perkeliami duomenys apie darbų eigą ir panaudotų medžiagų kiekius pagal sąmatas. Žurnale esančius duomenis patikrinęs tvirtindavo technikos direktorius V. R.. Nurodo, kad teko dirbti K., pagrindinė gatvė pagal projektą buvo parinkta, viskas vyko pagal žiniaraščius, o šalutinėms gatvėms direktorius liepė paruošti pagrindą ir išasfaltuoti. Už asfaltavimo darbus reikėjo paimti pinigus, jis paėmęs pinigus, grįždamas vakare, parveždavo juos ir paduodavo direktoriui D. Z.. Direktoriaus nurodymu reikėjo paruošti šalutines keturias gatves, kurios išėjo iš P. gatvės. Iš kokių žmonių ėmė pinigus, neprisimena, sumų nežino, nes nežiūrėdavo ir neskaičiuodavo. Teigia, jog asfaltavimo darbus atliko Ž. V. brigada. Po asfaltavimo darbų D. Z. nurodė paimti pinigus iš asmens, kuris atveš pinigus už šalutines išasfaltuotas gatves. Pinigus jam atveždavo, kaip suprato, gyvenamųjų namų bendruomenės pirmininkas, jis tarėsi su direktoriumi dėl šių gatvių asfaltavimo. Kokios pinigų sumos buvo vokuose, netikrino, vieną kartą suma buvo užrašyta ant voko – 9 500 eurų. Dar du kartus paimant vokus su pinigais jokio užrašo nebuvo. Mano, kad šių keturių gatvių asfaltavimas, neklojant papildomo pagrindo, galėjo kainuoti apie 30 000 eurų. Paimtus vokus su pinigais parveždavo į biurą ir atiduodavo direktoriui. Pirmą kartą vokas buvo paduotas buhalterei. Tvirtina, kad kai vyko šalutinių gatvelių darbai, į darbų vietą kelis kartus buvo atvykęs direktorius. Šalutinėse gatvelėse darbai buvo vykdomi be projekto.

Liudytojas Ž. V. parodė, kad UAB ,,Ž.“ įsidarbino 2012 metų gruodžio mėn., buvo priimtas dirbti darbų vadovu. Aiškina, jog iš pradžių jo darbas buvo trinkelių, gatvės bortų klojimo darbų organizavimas. Grįžus antrą kartą į bendrovę pasikeitė specializacija, dirbo prie gatvių asfaltavimo, darbų organizavimo. Daugiausiai vykdė asfaltavimo darbus, su technika po objektus važinėjo ir asfaltuodavo. Atvykęs į objektą apskaičiuodavo, kiek reikės medžiagų, kokia technika dirbs. Nurodo, kad į jo pareigas įėjo pildyti jam priklausančios brigados darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Paruoštus žiniaraščius dažniausiai elektroniniu paštu pateikdavo direktoriaus pavaduotojai I. K. ir buhalterei V. Š.. Taip pat apskaičiuodavo savo brigados darbuotojams atlyginimus. Atlyginimai buvo skaičiuojami pagal per mėnesį atliktų darbų kiekį. Kiekvienas darbas turėjo savo įkainį. Jo atlyginimų skaičiavimus tikrindavo I. K. ir juos patvirtindavo arba perskaičiuodavo. Sezono metu, tai yra vasaros–ankstyvo rudens metu, darbininkui buvo išmokama mažiausiai 800 eurų, o daugiausia 1 300 eurų. Ne sezono metu, kai nebūdavo darbų, atlyginimai mažėdavo, darbuotojai buvo siunčiami atostogų. Atlyginimai buvo mokami ne didesni kaip 1 000 eurų. Tvirtina, kad Klaipėdos rajone G. kaime pagal planą UAB ,,Ž.“ turi atlikti asfaltavimo darbus P. gatvėje. Žino, jog dėl šios gatvės asfaltavimo buvo sudaryta sutartis su Klaipėdos rajono savivaldybe. Gatvė asfaltavimo darbams buvo ruošiama kitos brigados. Visada prieš pradėdami asfaltavimo darbus vyksta į objektą pasižiūrėti, kaip paklotas pagrindas asfaltui, ar atlikti kiti būtini darbai. Atvykus į objektą darbų vadovas A. S. pasakė, kad reiks kloti asfaltą ir keturioms šalutinėms gatvėms, kurios prieina prie gyvenamųjų namų sklypų ir tarp sklypų. Apie tai, kad reiks asfaltuoti 4 šalutines gatves, sužinojo atvykęs į objektą. Buvo blogai asfaltavimui paruoštas pagrindas P. g., darbų atlikti negalėjo. Tuo pačiu metu kreipėsi į D. Z. paaiškindamas, kad pirmiausia reikia pakloti asfaltą šalutinėse gatvėse ir tik po to asfaltuoti pagrindinę P. g. Nurodo, kad 2018-09-12 buvo pradėti asfaltavimo darbai 4 šalutinėse gatvėse ir P. gatvėje. Darbai truko apie savaitę laiko. Kas užsakė šalutinių gatvių, kiek pamena, Z., P., Š. ir G., asfaltavimo darbus, jam nėra žinoma, tik A. S. buvo pasakęs, kad už šių 4 gatvelių asfaltavimą bus sumokėta grynaisiais. Kokia suma, pasakyta nebuvo. Tik pasidomėjo, ar jam, kaip atsakingam asmeniui, bus nurašytos sunaudotos medžiagos. Darbo laikas ar sąlygos, algos dydis nekito atlikus šių 4 gatvių asfaltavimą. Kaip ir su kuo vyko atsiskaitymas už šių gatvių asfaltavimą, jam nėra žinoma.

Liudytojas G. G. parodė, kad UAB ,,R.“ veikla – metalo laužo supirkimas, apdirbimas. Jis yra įmonės savininkas ir vadovas. UAB ,,R.“ veiklos vykdymo vieta buvo (duomenys neskelbtini), greta UAB ,,Ž.“, buvo šios įmonės direktorius iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl sandorių su UAB ,,Ž.“: pagal skaičiukus kiekvieną mėnesį pateikdavo sąskaitą ir sumokėdavo, nes prieš tai buvo su „P.“ tiesiogiai, tai jie mokėjo nesąmoningus pinigus, o kai atsirado ,,Ž.“, mokėdavo tiek, kiek priklauso pagal skaitiklio rodmenis pagal jų išrašytas sąskaitas faktūras. Aiškina, jog dėl automobilios ,,Volkswagen Transporter“ jis asmeniškai nesudarė panaudos sutarties. ,,Volkswagen Transporter“ automobilis buvo naudojamas UAB ,,R.“ veikloje ir sutartis jo pasirašyta. Nurodo, kad dėl automobilio ,,Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-04-04 panaudos sutarties nieko negali pasakyti. Žino tik tai, kad tokios markės automobiliu, pilkos spalvos, važinėjo ir važinėja jo brolis J. G..

Liudytojas J. G. parodė, kad dirba UAB „R.“ aikštelės viršininku. Su UAB „Ž.“ kaip kaimynai vienas kitam padėdavo. Teigia, kad UAB „Ž.“ turėjo sargą, prašydavo, kad ir jų teritoriją pasaugotų. UAB „R.“ naudojosi abiem automobiliais – ,,Volkswagen Transporter“ ir ,,Volkswagen Golf“. Už ,,Volkswagen Golf“ jis mokėdavo kas mėnesį „Ž.“ buhalterijai. Aiškina, kad po UAB „Ž.“ bankroto automobilio „Volkswagen Golf“ likimo nežino, jo neturi ir nesinaudoja, tačiau nurodo, jog automobilius ,,Volkswagen Golf“ naudojosi darbo reikalais. Panaudos sutarties tarp UAB „Ž.“ ir UAB „R.“ nematė.

Liudytoja A. Z. parodė, kad žino apie dividendus. Datų tiksliai neprisimena, D. Z. padovanojo jai 50 000 Eur, iš jų 40 000 Eur panaudojo pirkdama būstą, kadangi jie visą laiką gyveno pas jos tėvą jo bute. Aiškina, kad UAB ,,Ž.“ ji dirbo vadybininke. D. Z. liepdavo iš viešųjų pirkimų svetainės perskaityti visus konkursus ir išrinkti, kurie būtų susiję su įvairiais kelių darbais. Visą laiką dirbo iš namų, nes vaikas ilgą laiką sirgo, negalėjo lankyti darželio, po to jos tėvą reikėjo prižiūrėti. Nuo 2010 metų pradėjo dirbti įmonėje ir dirbo iš namų. Kodėl prieš akcijų pardavimą pasirašyta turto pasidalijimo sutartis, nežino, vyras pasakė, kad reikia pasidalinti.

Liudytoja I. K.-Rickė parodė, kad nuo 2019-08-22 UAB ,,A.“ yra paskirta UAB ,,Ž.“ bankroto administratore. Aiškina, kad pagal surinktus dokumentus pareiškė byloje civilinį ieškinį. Teigia, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas neteisėtai sau išsimokėjo dividendus iš esmės įmonei esant nemokiai. Bankroto procedūra įgaliojimo pagrindu buvo pavesta jai. Vykdydama teismo nutartį, 2019 rugpjūčio mėn. 9 ar 10 dieną atvyko į UAB ,,Ž.“, pateikė vadovui E. A. reikalavimą perduoti įmonės turtą. Iš esmės pats turto ir dokumentų perdavimas pradėjo vykti apie rugsėjo vidurį, nes iškėlus bankroto bylą buvo nustatytas terminas turtui ir dokumentams perduoti, bet, kiek pamena, pirminiu terminu turtas nebuvo perduotas, nes jis nebuvo paruoštas perduoti. Nebuvo padaryta normalių sąrašų, todėl turto perėmimas buvo perkeltas į rugsėjo mėn. 16–20 d. Turtą perėmė pagal sudarytus turto apyrašus, konkrečiai tikrino realiai esančius daiktus, automobilius. Nebuvo svertos tik medžiagos – skalda. Automobiliai buvo tikrinami pagal registracijos numerius, inventorinius numerius. Dalis technikos buvo netinkama naudoti, išardyta ir daug laiko nenaudojama. Kai kurio turto, pavyzdžiui, automobilių, nebuvo rasta. Buvo surašyti perduoto ir neperduoto turto sąrašai. Sąrašuose nurodytos turto vertės. Dėl nerasto turto kreipiasi į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu dėl neteisėto turto perleidimo. Sutartis yra pasirašęs R. S., kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas, nors įsakymo nebuvo. Dėl automobilių ,,Volkswagen Transporter“ ir ,,Volkswagen Golf“ tiksliai negali pasakyti, tačiau buvo perduotas visas turtas, išskyrus penkias transporto priemones. Dėl tų penkių transporto priemonių: jos buvo išnuomotos M. Š. ir dėl to administratorius kreipėsi dėl kito ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl dabar Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinami R. S. ir M. Š.. Tai buvo sunkioji technika, buldozeris, volas, priekaba ir t. t., šios transporto priemonės galiausiai rastos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir perduotos administratoriui, iki šios dienos visas turtas iš esmės realizuotas.

Liudytoja V. Š. parodė, kad UAB „Ž.“ buhaltere dirbo nuo 2014-04-01 iki 2019-04-01, į darbą priėmė D. Z.. Aiškina, kad, gauvusi sąskaitas, suvesdavo į programą, tvarkė medžiagų apskaitą, nurašymus pagal vadovo pateiktus aktus, tvarkydavo bankinius išrašus. Nurodo, kad ji skaičiuodavo atlyginimus programoje. Pinigai buvo mokami pervedant į sąskaitą, tik gal vienas darbuotojas neturėjo sąskaitos, jam išmokėdavome per kasą. Dėl turto inventorizacijos parodo, kad gaudavo likučius ir sulygindavo su programa. Apie įmonės akcijų pardavimą supažindino atėję nauji akcininkai, pasakė, kad yra naujas akcininkas ir naujas direktorius. Prieš direktoriui išeinant, kasos, banko likučius, skolų sąrašus pateikdavo, kai prašydavo. Apie D. Z. 200 000 Eur dividendų išmokėjimą pamatė, kai tvarkė banko išrašus. Teigia, jog nurodymą deklaruoti darbo užmokesčius be priedų gavo iš I. K. ir D. Z.. Nežino, kodėl reikėjo rodyti darbo užmokesčius be priedų. Pildant deklaracijas, visada atnešdavo patikrinti ir niekada nepateikdavo nepatikrinus. PVM už 2018 m. rugsėjo mėn. turėjo būti sumokėtas iki spalio 25 d. Aiškina, kad kol direktoriumi buvo D. Z., įmonės finansinė situacija nebuvo iš lengvųjų, bet nebuvo ir beviltiška. Teigia, jog kasininkas buvo direktorius, kasos knygą pagal dokumentus tvarkė ji. Deklaracija už rugsėjo mėnesį turi būti pateikta ir sumokėta turėjo būti spalio 25 d.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis rengė 2018-10-03 akcijų pirkimo– pardavimo sutartį. Sutarties sąlygos buvo sutartos su pirkėju R. S.. Nurodo, kad D. Z. 2018 m. rudenį pasakė, kad yra sutaręs dėl UAB „Ž.“ akcijų pirkimo–pardavimo, nes norėjo pasitraukti iš verslo, paklausė, ar jis galėtų parengti su akcijų perleidimu susijusius dokumentus, tada atsakė, kad galės, ir paklausė, kas bus akcijų pirkėjas, kaltinamasis nurodė, kad pirkėjas bus fizinis asmuo R. S.. Teigia, kad R. S. pažinojo nuo 2011 metų, 2011–2013 metais jį, kaip advokatą, ir R. S. siejo kliento ir advokato santykiai. Aiškina, jog kai sužinojo, kad pirkėjas R. S., tai jam sukėlė profesinį nerimą dėl šio sandorio. D. Z. nieko neaiškino, tik paklausė jo, ar pasitiki pirkėju, ar nemano, kad bus nesklandumų, šis atsakė, kad pažįsta seniai, R. S. patikimas, dirbo Rusijoje statybų versle ir nori įsigyti statybų bendrovę „Ž.“, daug investuoti į veiklos vystymą. Nenustebino, kad R. S. nori pirkti „Ž.“, nes ir anksčiau jis dirbo statybų versle, bet turėjo duomenų, kad jo asmenybė prasilenkia su sąžiningumu. Parodo, kad D. Z. yra jo klientas, pasitiki pirkėju, sandorio sąlygos buvo aptartos. Pats su R. S. nebendravo, D. Z. ir R. S. patys aptardavo sąlygas, jam informaciją kaip advokatui perduodavo D. Z.. Tvirtina, kad prieš pat sandorio sudarymą R. S. informavo D. Z., kad R. S. akcijas nusprendė pirkti ne savo, o sūnaus vardu. Jis, kaip teisininkas, suprato, jog faktinis pirkėjas buvo ne J. S., o R. S.. Derybos vyko su R. S., o ne su sūnumi J. S., kuris įrašytas į sutarties sąlygas kaip akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Buvo aptarta, kad akcijos bus perkamos už apie 200 000 Eur, tikslios sumos nepamena. Tokią informaciją jam perdavė D. Z.. Taip pat teigia, jog iki sandorio sudarymo D. Z. jį informavo, kad R. S. pasiūlė, kadangi jis investuos į įmonę, o įmonė sukaupė daug nepaskirstytojo pelno, keisti pačią sandorio struktūrą, kad už akcijas būtų mokama nominali vertė, bet prieš sandorio sudarymą pardavėjas išsimokėtų dividendus, o pirkėjas, atėjęs į įmonę, investuotų reikalingas lėšas verslo plėtrai. Dėl pasikeitusios sandorio struktūros tai, kaip yra atsiskaitoma už akcijas, kad šių akcijų kaina yra nominali, kad yra sutarta sąlyga, jog pardavėjas išsimoka dividendus, įtraukta į sutartį. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad prieš sutarties sudarymą pardavėjas, t. y. D. Z., išsimoka dividendus, jų suma aiškiai įvardinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, notaras tokį sandorį patvirtino. Prieš sandorio sudarymą jis pats rinko dokumentus, kadangi dividendų išsimokėjimas buvo numatytas kaip sąlyga pardavėjui, iš UAB „Ž.“ darbuotoja Ina atsiuntė finansinės atskaitomybės dokumentus, auditoriaus išvadas, kitus dokumentus. Nematė jokių kliūčių atlikti dividendų išmokėjimą paskirstant sukauptą ir nepaskirstytą pelną. Sutarta dividendų išmokėjimo suma – truputį virš 200 000 Eur, o bendrovėje buvo sukaupta ir nepaskirstyta 1 mln. Eur pelno, nuosavas kapitalas sudarė daugiau nei 1 mln. Eur, ilgalaikio turto buvo 1 ar 2 mln. Eur. Aiškina, kad nebuvo jokių požymių, kas trukdytų UAB „Ž.“ akcininkui išsimokėti dividendus. Be to, kaip suprato iš D. Z., pirkėjas ketino investuoti į bendrovę papildomas labai reikšmingas pinigų sumas. Teigia, jog matė finansinės atskaitomybės dokumentus, tai pagrindiniai kriterijai vertinant dividendų išmokėjimą, be to, dirba su mokestiniais ginčais, apie apskaitą labai gerai supranta, konsultuoja buhalterius, dirba su auditoriais. Tvirtina, jog esminiai kriterijai, sprendžiant dėl dividendų išmokėjimo, – ilgalaikio turto vertė, sukauptas nuosavas kapitalas, sukauptas nepaskirstytasis pelnas. Tai trys pagrindiniai rodikliai, kurie rodo, ar viskas yra gerai. Sukaupto ir nepaskirstyto pelno buvo gerokai per vieną milijoną eurų, nuosavo kapitalo dydis (kas rodo buhalterinę akcijų vertę) – per milijoną eurų. Taip pat aiškina, kad iš dokumentų nematė pradelstų skolų. Kad yra įsipareigojimų, absoliučiai normalu, ypatingai statybų bendrovėse, atsiskaitymai vyksta atidedant mokėjimus. UAB „Ž.“ daugiausiai dirbdavo su viešuoju sektoriumi, kai atsiskaitymo terminai už atliktus darbus pakankamai ilgi, ir su tiekėjais atsiskaitymo terminai pakankamai ilgi, bet tai nereiškia, kad įsipareigojimai yra pradelsti. Įsipareigojimų dydis gali būti reikšmingas, bet žiūrima, kaip įsipareigojimai koreliuoja su kitais balanso straipsniais – turtu, gautinomis sumomis. Jei nuosavas kapitalas mažas arba neigiamas, apie dividendų išmokėjimą negali būti kalbos. Minėtą sutartį siuntė D. Z. ir notarui ir dieną prieš sutarties pasirašymą, D. Z. jam sakė, kad R. S. ne visai patenkintas sutarties sąlygomis. Be to, iš D. Z. žino, kad R. S. buvo informuotas apie sutartį, kad su ja susipažino ir ją skaitė. Nurodo, kad visada buvo kalba apie akcijų pardavimo kainą – virš 200 000 Eur. Vyko derybos dėl akcijų pirkimo–pardavimo kainos bet vėliau paties R. S. D. Z. buvo pasiūlyta išsimokėti dividendus, o akcijų pirkimo–pardavimo kainą nustatyti kaip nominalią vertę. D. Z. mokestine prasme nebuvo jokio skirtumo, ar gauti dividendų forma, ar gauti už akcijas, tos pačios mokestinės pasekmės. Vienintelis motyvatorius keisti kainos įmokėjimo tvarką iš akcijų kainos į dividendus yra akcijų įgijėjas. Pirkėjas akcijas įsigijo tik už 2 896 Eur ir atėjo kaip akcijų savininkas, o D. Z. išsimokėjo dividendus ir perleido akcijas už nominalią vertę.

Liudytojas G. B. parodė, jog dirba notaru. Teigia, kad jis patvirtino 2018-10-03 sutartį, pagal kurią D. Z. pardavė UAB „Ž.“ akcijas J. S.. Nurodo, kad sutarties tekstas peržiūrėtas pagal visus įstatymo reikalavimus. Aiškina, jog sutarties sąlygos buvo tokios, kad išsimokami dividendai, suma nurodyta, esmines sutarties aplinkybes sutarties šalims paaiškino. Aiškina, jog su visomis sutarties sąlygomis šalys supažindintos, tokių sąlygų pageidavo, jei nesutiktų su tokiomis sąlygomis, nepasirašytų sutarties. Tvirtina, kad jeigu perskaičius sutarties sąlygas būtų prašoma jas pakeisti, tos nuostatos būtų koreguojamos pagal abiejų šalių bendrą suderintą valią. Jei tokios sutarties kiekvienas puslapis buvo abiejų šalių pasirašytas, tai tokios sutarties abi šalys pageidavo, buvo suderinta tokia sutartis šalių bendra valia ir pasirašyta abiejų šalių. Nurodo, kad sutarties 3.4 punkte kalbama apie paskirstytojo pelno išmokėjimą, apie dividendus. Didelė dividendų suma koreliavo su akcijų kaina, šalys pageidavo būtent tą aplinkybę nurodyti.

Specialistė N. J. paaiškino, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduoti mokėtini dividendai, nors buvo mokėjimo pavedimas, jame aiškiai parašyta DIV ir buvo akcininkų susitarimas dėl akcijų perleidimo, taip pat atskiru punktu pažymėta, kad bus išmokėti dividendai. Atkreipia dėmesį į tai, kad sudarydami metines finansines ataskaitas buhalteris ir naujasis įmonės vadovas turėjo įsitikinti dėl mokėjimų pagrįstumo ir atlikti inventorizaciją, taip pat išsiaiškinti visas sandorio aplinkybes, buvusias išmokant dividendus, metų pabaigoje. Aiškina, kad liko nedeklaruota ir niekur medžiagoje nesimatė, kad metinėse finansinėse ataskaitose būtų atvaizduoti išmokėti dividendai, į apskaitą įtraukti kaip skola kreditoriui. Mano, kad yra daug neaiškumų, nes buhalteris privalėjo, jei jau išmokėta suma, išskaičiuoti, sumokėti į biudžetą, atitinkamai deklaruoti dividendus ir metinėje finansinėje atskaitomybėje atvaizduoti ir tai aprašyti aiškinamajame rašte. Nurodo, jog dėl kreditinių įsipareigojimų, kurie vėliau pavirsta į mokumo aplinkybių tyrimus nurodyti balanse rugsėjo 30 dienai arba spalio 3 dienai, tiek ir medžiagoje pažymėta, kad tie, kurie apskaičiavo ir finansinėje analizėje pasakyta, nebuvo atlikta analizė kurie yra pradelsti, kurie nepradelsti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra taikomas kaupimo principas, t. y. įmonė gaudama sąskaitas faktūras visas jas chronologine tvarka privalo užregistruoti apskaitoje. Todėl į tam tikrą laikotarpį, tiek iki rugsėjo 30 dienos, tiek iki spalio 3 dienos, pakliūva absoliučiai visos sąskaitos, gautos įmonės vardu, ir dar kiti įsipareigojimai, taip pat ir mokėtini dividendai turėjo būti atvaizduoti apskaitoje, nes akcininkas šiuo atveju yra kaip kreditorius įmonėje, jei yra sprendimas mokėti dividendus, tai jie turėjo būti išmokėti. Tikėtina, kad dalis yra pradelstų įsipareigojimų, tačiau pas bet kokį ūkio subjektą visuomet balanse galima rasti įsipareigojimus, mokėtinas sumas, tik kurios pradelstos, kurios ne, reikia išsiaiškinti, galbūt yra pratęstų sutarčių, pakeitimų, susitarimų, juo labiau statybų versle, tai yra specifinis verslas, kur atsiskaitymų atidėjimai yra labai dažni, praktikoje dažnai susiduria su tuo, kad sutartys peržiūrimos ir terminai vis pratęsiami tiek darbų atlikimo prasme, tiek atsiskaitymo. Teigia, jog reta įmonė fiksuoja sąskaitų gavimo arba mokėjimų terminus. Atliekant auditus įmonėse labai svarbu mokumo rodikliai, nes audito metu prognozuoja ir tam tikrus bankroto požymius, nustato, ar įmonė po jų audito darbent metus laiko funkcionuos ir vykdys veiklą. Tvirtina, kad šiuo atveju, imant konkrečiai UAB „Ž.“ rodiklius, buvusius rugsėjo 30 dieną, imant visumą, ne vien tik tą patį mokumo rodiklį – trumpalaikį turtą su trumpalaikiais įsipareigojimais, nėra teisingas ir tikslingas. Dažniausiai toks rodiklis, kur minusuoja atsargas, yra skaičiuojamas tada, kai įmonė bankrutuoja, t. y. bankroto atveju žiūrima, ar tikrai tas trumpalaikis turtas yra likvidus, ar atitinka rinkos sąlygas, ar tikrai įmonė bankroto ar likvidavimo atveju galės padengti įsipareigojimus. Aiškina, kad veikiančios įmonės visuomet žiūrimi pelningumo, turto grąžos, nuosavybės, įsiskolinimo, ir mokumo rodikliai. Dėl to prie savo paaiškinimo pateikė vieną iš finansinės analizės variantų, iš jos matyti, kad rugsėjo 30 dieną buvo pakankamas finansinis pajėgumas išmokėti 200 000 eurų. Jei būtų buvę išmokėtas milijonas, nors nepaskirstytojo pelno buvo virš milijono, tada tai būtų buvę neprotinga, neatsakinga ir nusikalstama, bet 200 000 eurų nepadarė įtakos bendrai įmonės ūkinei, finansinei padėčiai.

Nurodo, jog mokėtino PVM terminas yra kito mėnesio 25 diena, todėl teigti, kad UAB „Ž.“ iki tos dienos turėjo mokestinių įsipareigojimų, negalima. Atkreipia dėmesį į tai, kad rugsėjo 30 d. finansines ataskaitas, balansas, pelno (nuostolio) atskaitą sudarė jau naujasis direktorius ir ta pati buhalterė, kuri ankščiau dirbo su D. Z. ir po jo. Akivaizdu, jog dividendų išmokėjimas yra dalis akcijų pirkimo sandorio ir sudarant bet kokį sandorį turi būti vadovaujamasi protingumo, atsakingumo principais, jie akivaizdžiai pažeisti, teigti, kad dividendų išmokėjimas neteisėtas, jau vien tik iš akcijų pasirašymo sutarties aišku, kad tai yra dalis kainos už akcijas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog kalbant apie mokumą FNTT visada vadovaujasi Bankroto prognozavimo įstatymu, įstatymo nuostatose parašyta, kad įmonės nemokumas – tai būsena, kada įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju visas turtas viršija visus įsipareigojimus ir dar rugsėjo mėn. rezultatus, kurie jau yra patvirtinti naujojo direktoriaus.

Teigia, kad D. Z. iki spalio 3 d. buvo akcininku, dirbo iki spalio 22 d. Finansines ataskaitas už tris mėnesius sudarė buhalteris ir naujoji vadovybė, patvirtino parašais, visa atsakomybė tenka jau jam ir įstatymo požiūriu visi tie rezultatai pelningi už 9 mėnesius patapę už metus nuostolingi ir gana reikšmingi, todėl mano, jog ne tas žmogus yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, visi tiek „Sodros“ įmokų, tiek PVM deklaracijų, patikslinimai, tiek pačios metinės finansinės atskaitomybės pakeitimas buvo paruošti nesilaikant įstatymo reikalavimų, nes privalo būti inventorizuoti. Pažymi, jog atsakomybė turi pereiti naujajam direktoriui, kuris nuo rugsėjo 30 d. patvirtintos deklaracijos atliko daug veiksmų ir įmonė tapo nuostolinga, nuo pelno trijų šimtų tūkstančių iki milijono su viršum eurų.

Aiškina, kad būtent nuo metinių rezultatų priklauso, ar dividendus mokėti galima, ar galima imti paskolas ar įsigyti kokio turto. Šiuo atveju dividendų išmokėjimas arba tam tikro gana nereikšmingo rinkos prasme turto panauda, negauta nauda dėl įmonės dividendų išmokėjimo tikrai nebuvo reikšmingi ir esminiai, turint omenyje, kad įsipareigojimų buvo apie tris milijonus, išmokėti 200 000 Eur ir perduoti keli automobiliai, kurių rinkos kaina 10–15 tūkstančių, finansiniu atžvilgiu nėra reikšmingi momentai.

Nurodo, kad skaičiuojant mokumo rodiklius reikia turėti omenyje turtinę dalį. Turtinėje dalyje yra ir pinigai, ir atsargos, ir gautinos sumos, viskas, kas yra, avansu sumokėtos sumos. Šita dalis visai neanalizuota, nueita paprasčiausiu keliu, iš balanso paimta atsargų eilutė, nedarant išsamios balanso sudėtinių dalių analizės. Atsargos – tai visa struktūra, kuri apima labai daug balanso eilučių, o jos turi gana didelę įtaką. Jokiu būdu negalima laikyti skolų pradelstomis vien dėl to, kad jos įrašytos balansinėje eilutėje, kalbant apie pradelstas.

PVM suma – 65 000 Eur tos įmonės kontekste tikrai nereikšminga. Be to, ūkio subjektas, išmokantis dividendus, privalo išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, jį deklaruoti ir atitinkamai atvaizduoti apskaitoje. Šiuo atveju UAB „Ž.“ tai turėjo padaryti ir buvo galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, remiantis rugsėjo 30 d. dokumentais.

2020-10-29 specialisto išvadoje dėl UAB ,,Ž.“ ūkinės finansinės veiklos specialistė atsakė į klausimus, pateikdama išvadas:

Į klausimą, ar UAB „Ž.“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos visos gautos pajamos, atsakė, jog, remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00034-19 bylos dokumentais, jeigu UAB „Ž.“ laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 gavo 15 360 Eur piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais už fiziniams asmenims suteiktas kelių asfaltavimo paslaugas, tai laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 į apskaitą neįtraukė, 11 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo paslaugų pardavimo ūkinių operacijų, iš viso 15 360 Eur (iš jų: pardavimo pajamų 12 694,21 Eur, mokėtino PVM iš viso 2 665,79 Eur).

Į klausimą, ar, pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, visas darbo užmokestis buvo atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje, jei ne, tai kokio dydžio užmokestis nebuvo atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje, atsakė, jog, remiantis ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00034-19 dokumentais, UAB „Ž.“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31 buhalteriniais apskaitos dokumentais, nenustatyta į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio išmokėjimo atvejų.

Į klausimą, ar UAB „Ž.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, jei ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikė, ar dėl šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo buvo galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, atsakė, kad, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00034-19 bylos duomenis ir pagal UAB „Ž.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, jeigu UAB „Ž.“ laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 gavo 15 360 Eur daugiau piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais už fiziniams asmenims suteiktas kelių asfaltavimo darbus, tai UAB „Ž.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

UAB „Ž.“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų („Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“), nes:

- laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais 11 atvejų nepagrindė paslaugų (kelio asfaltavimo darbų) suteikimo, iš viso už 15 360 Eur, ūkinių operacijų,

- laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) 11 atvejų nepagrindė iš viso 15 360 Eur piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais gavimo ūkinių operacijų,

- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų („Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“), 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), nes laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų: piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais gavimo, iš viso 15 360 Eur, pardavimo pajamų, iš viso 12 694,21 Eur, mokėtino PVM, iš viso 2 665,79 Eur;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punkto nuostatų („Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“), nes laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 kasos pajamų orderiais 11 atvejų nepagrindė iš viso 15 360 Eur grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą,

- 16 punkto nuostatų („Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“), nes laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 15 360 Eur grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą ūkinių operacijų.

UAB „Ž.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų („Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“), 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), nes laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-31 apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos duomenų apie priskaičiuotą mokėtiną gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų, iš viso 35 295 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00034-19 bylos dokumentus, tyrimui pateiktus UAB „Ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, kurių laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2018-08-31, laikotarpis nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31, nagrinėjant užduotyje pateiktus klausimus, nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „Ž.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal pateiktus UAB „Ž.“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00034-19 byloje esančius duomenis, nagrinėjant užduotyje pateiktus klausimus dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Į klausimą, ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Ž.“ į valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktas deklaracijas ir kt. patvirtintas finansines ataskaitas įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių nesumokėjo, atsakė, jog nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „Ž.“ į valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktas deklaracijas ir kt. patvirtintas finansines ataskaitas įrašė duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, neatitinkančius tikrovės, tuo UAB „Ž.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.

Nustatyta, kad UAB „Ž.“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) pateiktoje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2018 m. 9 mėn. mokestinį laikotarpį deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinamieji sandoriai“ deklaravo iš viso 12 694 Eur mažiau sandorių,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 2 666 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (21 proc.),

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 2 666 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

UAB „Ž.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, t. y. laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių, iš viso 12 694 Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM, iš viso 2 666 Eur, ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM, iš viso 2 666 Eur, 2018 metais;

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2018 metais iš viso 2 666 Eur.

Nustatyta, kad UAB „Ž.“ 2019-06-12 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktame 2018 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumente – Pelno (nuostolio) ataskaitoje parodė mažiau pardavimo pajamų už suteiktas paslaugas fiziniams asmenims ir tuo sumažino pardavimo pajamas iš viso 12 694 Eur.

UAB „Ž.“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2019-06-12 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2018 metus deklaravo duomenis:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 12 694 Eur (15 360 – 2 666) mažiau pajamų už suteiktas paslaugas fiziniams asmenims ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 694 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio veiklos (be pozityviųjų pajamų) pelnas (nuostoliai)“ padidino nuostolį 12 694 Eur,

- 41 laukelyje „Nuostoliai“ padidino nuostolį iš viso 12 694 Eur.

UAB „Ž.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nes laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 apskaitos dokumentais nepagrindė ir 2019-06-12 Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už mokestinį laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, t. y. deklaravo iš viso 12 694,21 Eur mažiau pajamų.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00034-19 byloje esančius duomenis, UAB „Ž.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, nustatyta, kad UAB „Ž.“ už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 2 666 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

UAB „Ž.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo:

- 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, reikalavimų, tai yra į apskaitą neįtrauktų priskaičiuotų dividendų, iš viso 235 300 Eur, laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-31 neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 35 295 (23 5300 x 15 %) Eur gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė 35 295 Eur nuostolį valstybės biudžetui už 2018 metus,

- 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, reikalavimų,

- 24 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad:

1) „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, tai yra pagal išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-10-01 iki 2019-12-31, gautą iš VMI kompiuterinės duomenų bazės „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ su deklaracijomis (gauta iš VMI kompiuterinės duomenų bazės), nustatyta, kad UAB „Ž.“ mokestiniu laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-31 Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2018-11-15 Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:

a) 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo 235 300 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;

b) 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 35 295 Eur pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą,

2) „Metinė deklaracija, <...>, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, tai yra pagal išrašą laikotarpiu, kurio laikotarpis nuo 2018-10-01 iki 2019-12-31, gautą iš VMI kompiuterinės duomenų bazės „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ su deklaracijomis (gauta iš VMI kompiuterinės duomenų bazės), nustatyta, kad UAB „Ž.“ mokestiniu laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2019-03-01 Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM312) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje ir priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ nedeklaravo 235 300 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ, ir 35 295 Eur išskaičiuoto GPM.

Nustatyta, kad UAB „Ž.“ laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-12-31 nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 37 961 (2 666 + 35 295) Eur mokesčių ir padarė nuostolį valstybės biudžetui, iš jų:

- 2 666 Eur pridėtinės vertės mokestis,

- 35 295 Eur gyventojų pajamų mokestis.

Į klausimą, ar 2018-10-03 UAB „Ž.“ buvo nemoki, atsakė, jog nustatyta, kad UAB „Ž.“ 2018-10-03 buvo nemoki, tai yra:

- palyginus trumpalaikį turtą (1 593 502,13 Eur) su trumpalaikiais įsipareigojimais (2 652 769,45 Eur) nustatyta, kad trumpalaikis turtas 2018-10-03 buvo 1,66 karto mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, tai yra UAB „Ž.“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui (einamojo mokumo koeficientas 2018-10-03 buvo 0,6007, tai yra mažesnis už 1,2);

- palyginus trumpalaikį turtą be atsargų – 870 415,28 Eur (1 593 502,13 – 723 086,85) su trumpalaikiais įsipareigojimais (2 652 769,45 Eur) nustatyta, kad trumpalaikis turtas be atsargų 2018-10-03 buvo 3,05 karto mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. UAB „Ž.“ neturėjo pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų (kritinio mokumo koeficientas 2018-10-03 buvo 0,3281 mažesnis už 0,5);

- skolintomis lėšomis finansuota 87,67 proc. viso UAB „Ž.“ turto (bendrasis skolos koeficientas 2018-10-03 buvo 0,8767, t. y. didesnis kaip 0,7).

Į klausimą, ar UAB „Ž.“ tiriamuoju laikotarpiu turėjo nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių, kurie galėjo lemti įmonės bankrotą, atsakė, jog nustatyta, kad UAB „Ž.“ tiriamuoju laikotarpiu turėjo nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių, kurie galėjo lemti įmonės bankrotą:

1. UAB „Ž.“, atstovaujama direktoriaus D. Z., ir UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus G. G., 2017 m. birželio 21 d. sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. 2017-06-21/01, pagal kurią perdavė UAB „R.“ „laikinai ir neatlygintinai naudotis krovininį automobilį VW LT35 Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

2. UAB „Ž.“, atstovaujama direktoriaus D. Z., ir UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus G. G., 2018 m. balandžio 4 d. sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. 2018-04-04/02, pagal kurią perdavė UAB „R.“ „laikinai ir neatlygintinai naudotis lengvąjį automobilį Golf Sportwan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

3. D. Z. (vadinamas „Pardavėju“) ir J. S. (toliau vadinamas „Pirkėju“), 2018 m. spalio 3 d. sudarė ir pasirašė UAB „Ž.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, jos 3.4 punkte nurodyta, kad „<...> iki šios Sutarties pasirašymo dienos Bendrovė iš 2017 m. gruodžio 31 dienai sukaupto ir įstatymų nustatyta tvarka paskirstytinojo pelno išmokėjo Pardavėjui 235 300 Eur <...> dydžio dividendų sumą (neatskaičius taikytinų mokesčių)“.

2018 m. spalio 2 d. direktorius ir vienintelis UAB „Ž.“ akcininkas D. Z. pagrindė 200 000 Eur dividendus sau išsimokėjimą pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. vienintelio akcininko sprendimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad UAB „Ž.“ turėjo turto už 3 323 159 Eur, atėmus išmokėtus 200 000 Eur dividendus, turėto turto vertė – 3 123 159 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 058 444 Eur, kas viršijo pusę įmonės turto vertės.

Po dividendų išmokėjimo 2018-10-03, atsižvelgiant į UAB „Ž.“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistruotus duomenis, nustatyta, kad UAB „Ž.“ finansinė padėtis tapo sunki, tai yra 2018 m. spalio 3 d. turėjo trumpalaikio turto už 1 593 502,13 Eur, trumpalaikių įsipareigojimų – 2 652 769,45 Eur, tai yra UAB „Ž.“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Pagal apskaitos registrą „Suvestinė pagal kontrahentus“ nustatyta, kad 2018-10-03 UAB „Ž.“ turėjo įsipareigojimų tiekėjams, iš viso 2 184 551,59 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad per 2018 m. bendrovė patyrė 1 282 186 Eur nuostolį.

UAB „Ž.“ akcininkas D. Z., 2018-09-21 priimdamas sprendimą „išsimokėti 200 000 Eur dividendų, kurie susikaupė per bendrovės veiklą“, ir UAB „Ž.“, išmokėdama akcininkui iš UAB „Ž.“ 2017 m. nepaskirstytojo pelno 2018-10-02 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 200 000 Eur dividendų, nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio:

- 6 dalies 1 punkto nuostatų, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo“, nes pagal UAB „Ž.“ apskaitos registrą „Skolos kreditoriams“ nustatyta, kad UAB „Ž.“ 2018-09-21 turėjo neįvykdytų prievolių, kurių bendra suma 2 370 424,10 Eur;

- 8 dalies nesilaikė nuostatų, kad „bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų“, nes nustatyta, kad 2018-09-30 UAB „Ž.“ turėjo prievolę sumokėti 65 573,41 Eur PVM į valstybės biudžetą. Tai yra UAB „Ž.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 90 straipsnio 1 dalies reikalavimų („Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma <...> privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki <...> nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“) (10 t., b. l. 139–199, 11 t., b. l. 1–118).

VSDFV Klaipėdos skyriaus specialistė 2021-01-15 pateikė išvadą Nr. DV_V-1239 dėl UAB ,,Ž.“ socialinio draudimo pranešimuose pateiktų 2018 metų duomenų sutikrinimo. Išvadoje konstatuota, jog atliktas laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31duomenų sutikrinimas. Sutikrinus UAB „Ž.“ Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktuose SD pranešimuose (SAM pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį su priedais SAM3SD, 2-SD pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, PT prašymai dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (PT prašymas)) nurodytus duomenis apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD įmokos), VSD įmokas už 2018 m. su UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose už 2018 m. sausio–gruodžio mėn. nurodytais duomenimis, nustatyta, kad UAB „Ž.“ pateiktuose SD pranešimuose:

1) už 2018 m. sausio–kovo mėn., rugsėjo mėn., gruodžio mėn. nurodyti duomenys apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, sutampa su duomenimis, nurodytais UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių už 2018 m. sausio–kovo mėn., rugsėjo mėn., gruodžio mėn. stulpelyje „Priskaityta darbo užmokesčio“;

2) už 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn. nurodyti duomenys apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (60 142,54 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 61 708,33 Eur už 2018 m. liepos mėn., 65 901,75 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.), VSD įmokas (24 627,27 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 25 300,41 Eur už 2018 m. liepos mėn., 27 042,49 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.), kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (Registras) duomenų bazę, nesutampa su duomenimis, nurodytais UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių už 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn. stulpelyje „Priskaityta darbo užmokesčio“ (92 396,67 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 92 923,69 Eur už 2018 m. liepos mėn., 110 642,17 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.) ir stulpelyje „Sodra viso“ (37 809,51 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 38 034,83 Eur už 2018 m. liepos mėn., 45 310,13 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.).

UAB „Ž.“ Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė 2019-03-01 PT prašymą Nr. SD 2019/32, kuriuo prašė patikslinti 58 apdraustųjų asmenų 2018 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. duomenis, padidinant draudžiamąsias pajamas 63 469,49 Eur (32 254,13 Eur 2018 m. balandžio mėn. ir 31 215,36 Eur 2018 m. liepos mėn.), VSD įmokas 25 916,66 Eur (13 182,24 Eur 2018 m. balandžio mėn. ir 12 734,42 Eur 2018 m. liepos mėn.), ir 2019-03-05 PT prašymą Nr. SD 2019/36, kuriuo prašė patikslinti 61 apdraustojo asmens 2018 m. rugpjūčio mėn. duomenis, padidinant draudžiamąsias pajamas 44 740,42 Eur, VSD įmokas 18 267,64 Eur. Apdraustųjų asmenų duomenys pagal minėtus PT prašymus nėra patikslinti, kadangi UAB „Ž.“ nuo papildomai priskaičiuotų 108 209,91 Eur draudžiamųjų pajamų į Fondo biudžetą nesumokėjo trūkstamų 44 184,30 Eur VSD įmokų ir delspinigių. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSD įstatymas) 19 straipsnio 12 dalies, Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimų pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, 80 punkto nuostatas draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, tačiau UAB „Ž.“ pagal pateiktą 2019-03-01 PT prašymą Nr. SD 2019/32 ir 2019-03-05 PT prašymą Nr. SD 2019/36 į Fondo biudžetą nesumokėjo trūkstamų 44 184,30 Eur VSD įmokų ir delspinigių. UAB „Ž.“ 2019-03-01 PT prašyme Nr. SD 2019/32 ir 2019-03-05 PT prašyme Nr. SD 2019/36 nurodyti duomenys apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, VSD įmokos atitinka duomenis, nurodytus UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose už 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn;

3) už 2018 m. gegužės mėn. keturiems apdraustiesiems asmenims (N. B., R. K., R. M., E. P.) nurodyta 448,39 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, nei nurodyta UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio už 2018 m. gegužės mėn. stulpelyje „Priskaityta darbo užmokesčio“, ir nurodyta 183,18 Eur mažiau VSD įmokų, nei nurodyta UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio už 2018 m. gegužės mėn. stulpelyje „Sodra viso“. Pagal VSD įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms VSD įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, tačiau UAB „Ž.“ SD pranešimuose už 2018 m. gegužės mėn. nurodyti duomenys apie keturių apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, VSD įmokos nesutampa su duomenimis, nurodytais UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraštyje už 2018 m. gegužės mėn.;

4) už 2018 m. birželio mėn. keturiems apdraustiesiems asmenims (N. B., R. K., R. M., D. G.) nurodyta 532,15 Eur daugiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (iš jų vienam apdraustajam asmeniui nurodyta 12,58 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, trims apdraustiesiems asmenims nurodyta 544,73 Eur daugiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos), nei nurodyta UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio už 2018 m. birželio mėn. stulpelyje „Priskaityta darbo užmokesčio“, ir nurodyta 217,81 Eur daugiau VSD įmokų (iš jų vienam apdraustajam asmeniui nurodyta 5,06 Eur mažiau VSD įmokų, trims apdraustiesiems asmenims nurodyta 222,87 Eur daugiau VSD įmokų), nei nurodyta UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio už 2018 m. birželio mėn. stulpelyje „Sodra viso“. Pagal VSD įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms VSD įstatymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, tačiau UAB „Ž.“ SD pranešimuose už 2018 m. birželio mėn. nurodyti duomenys apie keturių apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, VSD įmokos nesutampa su duomenimis, nurodytais UAB „Ž.“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraštyje už 2018 m. birželio mėn. (12 t., b. l. 49–88).

Iš 2018-09-01 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad J. Ž. padovanojo dukrai A. Z. 14 000 Eur (12 t., b. l. 157).

Iš 2018-10-12 dovanojimo sutarties matyti, kad D. Z. sutuoktinei A. Z. padovanojo 50 000 Eur (12 t., b. l. 158–161).

BPK 97 str. tvarka iš UAB ,,A.“ pareikalavus pateikti dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad A. Z. už įsigyjamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), bankiniu pavedimu 2018-10-15 sumokėjo 70 000 Eur, 2018-10-11 grynaisiais pinigais (KPO, Nr. E292) sumokėjo 10 000 Eur, 2018-10-04 grynaisiais pinigais (KPO Nr. EUR291) sumokėjo 10 000 Eur (12 t., b. l. 144–149).

Iš VĮ Registrų centrui pateiktos 2018-10-11 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,A.“ parduoda pirkėjai A. Z. žemės sklypą ir jame pastatytą namą, adresu (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur (13 t., b. l. 39–50).

2021-06-09 surašant apžiūros protokolą apžiūrėti „Swedbank“, AB, D. Z. ir A. Z. sąskaitų išrašai, nustatyta, kad:

Su 2020-08-07 raštu Nr. S/5401 „Swedbank“, AB, pateikė visus A. Z. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini)(Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) duomenis apie laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 atliktas finansines operacijas.

Su 2019-08-16 raštu Nr. S/5859 „Swedbank“, AB, pateikė D. Z. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas finansinės operacijas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-10-31.

Atlikus pateiktų sąskaitų analizę nustatyta, kad:

2018-10-02 20 val. 01 min D. Z. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 200 000 Eur įplaukų, paskirtyje nurodyta „DIV“.

2018-10-03 D. Z. iš sąskaitos per 8 kartus grynaisiais pinigais išėmė 8 500 Eur;

2018-10-04 per 9 kartus grynaisiais pinigais išėmė 14 000 Eur;

2018-10-08 per 7 kartus grynaisiais pinigais išėmė 14 000 Eur;

2018-10-09 per 7 kartus grynaisiais pinigais išėmė 14 000 Eur;

2018-10-10 per 7 kartus grynaisiais pinigais išėmė 14 000 Eur;

2018-10-11 per 3 kartus grynaisiais pinigais išėmė 6 000 Eur;

2018-10-12 į A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) yra pervedama 20 000 Eur, paskirtis „pagal sutartį“;

2018-10-14 į A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) yra pervedama 20 000 Eur, paskirtis „pagal sutartį“;

2018-10-16 į A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) yra pervedama 10 000 Eur paskirtis „pagal sutartį“;

2018-10-18 D. Z. per 6 kartus grynaisiais pinigais išėmė 14 000 Eur;

2018-10-22 į A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) yra pervedama 40 000 Eur, paskirtis „sąskaitos papildymas“;

2018-10-22 D. Z. per 8 kartus grynaisiais pinigais išima 14 000 Eur;

2018-10-23 D. Z. per 5 kartus grynaisiais pinigais išima 10 000 Eur.

2018-10-23 A. Z. grąžina į D. Z. sąskaita 10 000 Eur pavedimu, paskirtis „lėšų grąžinimas“.

2018-10-15 A. Z. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) perveda 70 000 Eur į UAB ,,A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą namą, adresu (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 35–36).

Iš „Swedbank“, AB, pavedimų matyti, kad A. Z. nuo 2018-10-23 iki 2019-01-30 yra grąžinusi D. Z. 39 500 Eur (18 t., b. l. 101–114).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-09 nutarties matyti, kad teismas UAB ,,Ž.“ atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, nes įmonė yra nemoki, todėl įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,A.“ (8 t., b. l. 134–146).

Žemesnės instancijos teismas

Iš prašymo matyti, kad UAB ,,L.“2021-12-31 pasirašė su UAB ,,I.“ sutartį dėl materialinių bei procesinių teisių parėmimo ir prašo pakeisti civilinį ieškovą (18 t., b. l. 25).

Šiaulių apygardos teismo 2020-12-03 nutartimi patvirtintas UAB ,,Ž.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (8 t., b. l. 166–171).

D. Z. 2021-06-01 savanoriškai pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, jame išsaugotas pokalbio tarp jo ir R. S. įrašas (14 t., b. l. 73).

Iš 2021-06-03 Laikmenų apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas naudojant „Cellebrite“ USB sąsajos įrenginį prijungtas prie kompiuterio ir, naudojant „Cellebrite UFED 4 PC“ programą, telefone esantys duomenys nuskaityti bei išsaugoti kompiuteryje, o nuskaitytų duomenų analizė atlikta ir analizės rezultatai UFDR formatu išsaugoti kataloge ,,Nr1 Nokia515“, jis įrašytas į CD diską ir pridedamas prie apžiūros protokolo (14 t., b. l. 75–76).

Žemesnės instancijos teismas

2021-06-28 surašant apžiūros protokolą atlikta pokalbio įrašo apžiūra ir nustatyta, kad įrašo trukmė 1 min. 39 sek. Pokalbio pradžioje girdimas D. Z. balsas, apie ką vyksta pokalbis, jo esmė nesuprantama, nes blogai girdėti. Po kelių sekundžių pokalbio metu R. S. klausia: Kiek čia yra?

D. Z. atsakymas: Dešimt.

R. S.: Ai dešimt?

D. Z.: Nu paskui perskaičiuosi.

R. S.: Gerai... pokalbio nesigirdėti...

Pokalbio įrašas labai blogos kokybės, jo nesigirdėti, nėra galimybės suprasti sakomų žodžių, pokalbio turinio ir esmės. Po to R. S. pasakoja, kokie įmonės dokumentai reikalingi, norint gauti paskolą iš Kredito unijos. Pokalbis nutrūksta (14 t., b. l. 77).

Žemesnės instancijos teismas

2021-06-01 akistatos, atliktos tarp D. Z. ir R. S., metu prieštaravimai pašalinti nebuvo, kiekvienas jų pasliko prie savo duotų parodymų (14 t., b. l. 63–65).

BUAB ,,R.“ nemokumo administratorė UAB ,,E.“ 2021-07-01 raštu informavo, kad faktai dėl UAB ,,R.“ mokėjimų už automobilį ,,Volkswagen Sportsvan Comfortline“ nėra žinomi (t. 14., b. l. 27).

Žemesnės instancijos teismas

BUAB ,,R.“ nemokumo administratorė UAB ,,E.“ pateikė 2017-06-21 panaudos sutartis Nr. 2017-6-21/01 ir 2018-04-04 Nr. 2018-04-04/02, sudarytas tarp UAB ,,R.“ ir UAB ,,Ž.“ dėl automobilių „Volkswagen LT35 Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Golf Sportwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo neatlygintinai (5 t., b. l. 3, 6–11).

D. Z. apklausos metu pateikė savo siųstą paklausimą VMI, kuriame yra klausiama, kam tenka prievolė sumokėti mokesčius už išsimokėtus dividendus (14 t., b. l. 31).

Iš VMI 2018-11-12 rašto matyti, kad išskaičiuoti ir sumokėti mokestį į biudžetą pareiga yra numatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, konkrečiu atveju – bendrovei (14 t., b. l. 32–33).

Iš 2018-10-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pasirašytos tarp D. Z. ir J. S. (sutarties 3.1 p., 3.4 p.), matyti, jog pirkėjas J. S. perka iš D. Z. UAB ,,Ž.“ 100 vienetų materialiųjų paprastųjų vardinių įmonės akcijų už 2 896 Eur kainą ir kad pardavėjui D. Z. iki šios sutarties pasirašymo iš iki 2017-12-31 sukaupto ir įstatymų nustatyta tvarka paskirstytino pelno įmonė išmokėjo 235 300 Eur, o pirkėjas su nurodyta išmokėta dividendų suma sutinka ir dėl to neprieštarauja, įsipareigoja ateityje dėl to jokių pretenzijų pardavėjui nereikšti (1 t., b. l. 107–114).

Iš 2018-09-21 vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad D. Z., kaip vienintelis UAB ,,Ž.“ akcininkas, nusprendė išsimokėti sau 200 000 Eur dividendų, kurie susikaupė per bendrovės veiklą, ir šią pinigų sumą mokėjimo nurodymu Nr. 497 2018-10-02 mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,DIV“ persivedė į savo asmeninę sąskaitą (1 t., b. l. 120–121).

Iš juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB ,,Ž.“ direktoriumi nuo 2005-08-02 iki 2018-10-22 buvo D. Z., nuo 2018-10-22 iki 2019-08-28 buvo E. A. (7 t., b. l. 123–127).

Iš auditorės N. J. išvados matyti, kad išmokėti dividendus buvo juridinis pagrindas (akcininko sprendimas) ir jų skyrimo dieną įmonė buvo finansiškai pajėgi išmokėti dividendus. Nenustatyta, kiek bendrovė turėjo pradelstų kreditinių įsipareigojimų, t. y. neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Bendrovė priskaičiuotą mokėtiną PVM už 2018 m. rugsėjo mėnesį turėjo sumokėti iki kito mėnesio 25 dienos (iki 2018-10-25), t. y. nepažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVMĮ) nustatytų terminų (nebuvo suėjęs terminas). Akcijų pardavimo–pirkimo sutartyje buvo numatyta, kad iš 2017-12-31 turėto nepaskirstytojo pelno 20l8-10-03 išmokėti 235 300 Eur (neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio) dividendai, t. y. akcijų pirkimo–pardavimo dieną tai buvo žinoma akcijų pirkėjui. Bendrovė, sudarydama finansinių ataskaitų už 2018 metus rinkinį, privalėjo dividendų išmokėjimą įtraukti į apskaitą ir sumokėti GPM ir deklaruoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka ir terminais, kai kaltinamasis jau nebedirbo.

Įvertinus visą pateiktą informaciją galima teigti, kad yra daug netikslumų, vertinant mokumo aplinkybes ir 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. Vlll -1835 59 straipsnio 6 dalies l punkto nuostatas. Taigi teigti, kad D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo, informacija, kurios pagrindu pareikštas kaltinimas, yra prieštaringa ir nepatikima (17 t., b. l. 5–12).

Apskaitos ir finansų ekspertizės akte konstatuota, kad, pagal UAB „Ž.“ 2018-01-01–2018-10-03 laikotarpio Didžiosios knygos turto ir įsipareigojimų rodiklius, bendrovė 2018-10-03 galėjo būti nemoki. Kadangi tyrimui nepateikti 2015–2018 metų UAB ,,Ž.“ sandorių apskaitos registrai, kuriuose būtų nurodyta jų savikaina, gautos pajamos ir bendrovės pelnas (nuostoliai), tiksliai nėra galimybės nustatyti, ar UAB ,,Ž.“ turėjo ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų sandorių, kurie galėjo lemti bankrotą.

Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagoje esančią informaciją daroma išvada, kad UAB „Ž.“ bankrotą galėjo lemti šių priežasčių visuma:

l. pirkėjų neatsiskaitymas;

Žemesnės instancijos teismas

2. neefektyvus kreditų panaudojimas;

3. bendrovės mokumą mažinantys ir jai ekonomiškai nenaudingi sandoriai;

4. nuostolingi sandoriai (objektų savikaina didesnė už pajamas);

5. nekokybiškai atlikti darbai (papildomos sąnaudos broko taisymui);

6. buhalterinės (finansinės) apskaitos teisės aktų reikalavimų neatitikimai;

7. po akcijų pardavimo nuo 2018-10-03 bendrovėje buvęs ilgalaikis turtas parduotas pigiau, nei faktiškai jis buvo vertas, arba parduotas brangiau, nei atvaizduota apskaitoje;

8. kitos priežastys.

UAB „Ž.“ 2015–2018 m. skolų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, registras tyrimui nepateiktas (toks bendrovės buhalterinės apskaitos programoje galėjo būti netvarkytas).

UAB ,,Ž.“ 2017-06-21 ir 2018-04-04 automobilių panaudos sutartys bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingos, jeigu bendrovė mainais neturėjo kokios nors kitos, t. y. nepiniginės, naudos. Automobilių nuomos mokestis būtų padidinęs bendrovės pajamas, tačiau ši suma būtų nedidelė ir ji nebūtų turėjusi svarbios įtakos bendrovės tarpiniam balansui ir pelno (nuostolių) ataskaitai 2018-09-30 (17 t., b. l. 171–180).

Taigi nustatyti ir aptarti faktiniai bylos duomenys bei aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, jog D. Z. padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 220 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog padarė jam inkriminuotus nusikaltimus pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnį.

IV. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 2 dalies taikymo

Kaltinamojo D. Z. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nes jis, turėdamas teisę atstovauti UAB „Ž.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „Ž.“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Ž.“ buhalterinę (finansinę) apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, t. y. iki 2018-10-03 būdamas UAB „Ž.“ vienintelis akcininkas ir iki 2018-10-22 būdamas direktorius bei kasininkas, vykdydamas kelių ir automagistralių tiesimo veiklą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Ž.“ buhalterinę apskaitą, nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 11 atvejų gautų pajamų – 15 360 eurų piniginių lėšų už fiziniams asmenims atliktus kelių asfaltavimo darbus – nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais ir jų nepateikė UAB ,,Ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. Š., o ji grynaisiais pinigais gautų pajamų – 15 360 Eur neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose.

Kaltinamasis D. Z. savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažino, t. y. dėl 15 360 Eur, gautų iš fizinių asmenų už kelių asfaltavimo darbus, nefiksavimą UAB „Ž.“ buhalterinėje apskaitoje ir šių pinigų neužregistravimo apskaitos registruose. Nustatyta, kad UAB „Ž.“ vykdė Klaipėdos rajone kelių asfaltavimo darbus įvairiose gatvėse. Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai S. M., N. G., K. P., D. Š., A. P., Š. B., Š. V., E. N. ir kt. patvirtino, jog už minėtų darbų atlikimą mokėjo grynaisiais įvairias pinigų sumas UAB „Ž.“ atstovui, jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų negavo, nors kelių asfaltavimo darbus UAB „Ž.“ atliko. Tai, kad visi darbai įmonėje atliekami žinant kaltinamajam ir vadovaujantis jo nurodymais, patvirtino įmonės „Ž.“ darbuotojas N. B.. Liudytojas A. S. patvirtino, kad kaltinamasis jam buvo davęs nurodymą už gatvių Klaipėdos rajone asfaltavimą paimti pinigus iš kažkokio asmens. Suprato, kad pinigus per tris kartus jam vokeliuose paduodavo gyvenamųjų namų bendruomenės pirmininkas, juos parvežęs atiduodavo D. Z. ar padėdavo jam ant stalo, tačiau neskaičiavo, kokios pinigų sumos buvo vokeliuose. Teigė, jog ant vieno voko buvo užrašas 9 500. Teismas netiki D. Z. parodymais apie tai, kad šiuos pinigus, kuriuos neneigia gavęs iš darbuotojo A. S., buvo perdavęs R. S., naujajam įmonės akcininkui, tokių parodymų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Objektyviai nustatyta, jog A. S. minėtų piniginių lėšų perdavimo kaltinamajam laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 įmonės direktorius buvo būtent D. Z., todėl 2020-10-29 specialisto išvadoje nustatytos pasekmės dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. pažeidimų nuslėpus pinigų gavimo faktus nuo įmonės buhalterės, t. y. neįtraukus šių pinigų į įmonės buhalterinę apskaitą ir neužregistravus apskaitos registruose, tenka kaltinamajam D. Z., atsakingam už įmonės ūkinę finansinę veiklą ir už tinkamą, teisingą buhalterinės apskaitos organizavimą.

Kaltinamojo D. Z. veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023- 04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nes jis, turėdamas teisę atstovauti UAB „Ž.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „Ž.“ vardu, jos naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. iki 2018-10-22 būdamas UAB „Ž.“ direktorius bei kasininkas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – 82 145,30 Eur mokesčių sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30, vykdydamas kelių ir automagistralių tiesimo veiklą, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 str. 1 d., siekdamas išvengti 2 666 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, gautas pajamas – 15 360 Eur už fiziniams asmenims atliktus kelių asfaltavimo darbus, buhalterė, būdama suklaidinta, PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2018 m. rugsėjo mėn. įrašė neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių, iš viso 12 694 Eur (29 eilutėje), standartinio tarifo pardavimo PVM, iš viso 2 666 Eur, ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM, iš viso 2 666 Eur, 2018 metais, deklaracija 2018-10-25 elektroniniu būdu buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d., laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 Klaipėdos mieste tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, gautas pajamas – 15 360 Eur už fiziniams asmenims atliktus kelių asfaltavimo darbus, o buhalterė, būdama suklaidinta, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2018 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis ir sumažino pardavimo pajamas 12 694 Eur

Be to, jis nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d., 24 str. 1 dalies reikalavimų, siekdamas išvengti 35 295 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, nuo 2018-10-01 iki 2018-10-22, tinkamai neorganizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas – 200 000 Eur dividendų išmokėjimą UAB „Ž.“ akcininkui D. Z., o buhalterė, būdama suklaidinta, į apskaitą neįtraukė 235 300 Eur priskačiuotų dividendų ir įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą į Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) kuri 2018-11-15 elektroniniu būdu buvo patekta Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą į 2018 m. Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją ir priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ nedeklaravo 235 300 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ, ir 35 295 Eur išskaičiuoto GPM, deklaracija 2019-03-01 elektroniniu būdu buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip pat D. Z., siekdamas išvengti sumokėti 44 184,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (2018 m. redakcija; VSD įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn. tinkamai neorganizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę V. Š., nesuvokusią jo (D. Z.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, davė jai nurodymą VSDFV teikiamuose pranešimuose nurodyti mažesnes pajamų sumas, išmokamas įmonės darbuotojams, buhalterė, vykdydama D. Z. nurodymą, SAM pranešimuose už 2018 m. balandžio mėn. Nr. SD 2018/086, Nr. SD 2018/087, už 2018 m. liepos mėn. Nr. SD 2018/124, Nr. SD 2018/125, už 2018 m. rugpjūčio mėn. Nr. SD 201/137, Nr. SD 2018/138 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos tai yra:

- S4 laukeliuose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nurodė iš viso 108 209,91 Eur mažiau pajamų;

- S5 laukeliuose „Įmokų suma Eur“ nurodė iš viso 44 184,30 Eur mažiau įmokų;

SAM pranešimų už 2018 m. balandžio mėn., liepos–rugpjūčio mėn. prieduose SAM3SD A11 laukeliuose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nurodė iš viso 108 209,91 Eur mažiau pajamų (32 254,13 Eur už 2018 m. balandžio mėn. + 31 215,36 Eur už 2018 m. liepos mėn. + 44 740,42 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.), A12 laukeliuose „Įmokų suma Eur“ nurodė iš viso 44 184,30 Eur mažiau įmokų (13 182,24 Eur už 2018 m. balandžio mėn. + 12 734,42 Eur už 2018 m. liepos mėn. + 18 267,64 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn.) ir juos 2018-05-15, 2018-08-14, 2018-09-17 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tuo padarydamas valstybės biudžetui iš viso 82 145,30 Eur žalą.

Nors kaltinamasis D. Z. savo kaltę dėl inkriminuotas veikos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį neigia, tačiau jo kaltę patvirtina šioje byloje surinkti įrodymai.

Nustatyta, kad D. Z. UAB „Ž.“ direktoriumi, pagal Juridinių asmenų registro išrašą, buvo iki 2018-10-22, vėliau direktoriumi buvo E. A., tačiau pagal anksčiau išvardintus pažeidimus ir nustatytas aplinkybes matyti, jog buhalterė V. Š., užpildydama paminėtas deklaracijas, ir naujasis direktorius E. A., pateikęs jas VMI, negalėjo žinoti, jog pildomos ir teikiamos deklaracijos yra neteisingos. D. Z. paėmė iš fizinių asmenų 15 630 Eur už kelių asfaltavimo darbus, jų jis neperdavė buhalterei, kad šie pinigai būtų užfiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, suvokdamas, jog nuo jų privalomas atitinkamų mokesčių sumokėjimas valstybei.

Analogiška situacija ir dėl neteisingų duomenų pateikimo apie įmonės turtą Klaipėdos apskrities VMI, užpildžius mėnesio pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje neįrašyti duomenys apie įvykusias ūkines finansines operacijas – dividendų išmokėjimą kaltinamajam.

Liudytojos V. Š. parodymais nustatyta, kad jai kaip UAB „Ž.“ buhalterei kaltinamasis jokios informacijos dėl dividendų išsimokėjimo nepateikė, todėl akivaizdu, kad ji nežinojo apie dividendų išmokėjimo faktą. Pažymėtina, jog iš dalies minėtos liudytojos parodymus patvirtina ir pats D. Z. teigdamas, jog jokie sprendimai dėl dividendų išmokėjimo buhalterei nebuvo pateikti, norint tai išlaikyti paslaptyje, nes toks buvo naujojo akcininko noras.

Dėl pateiktuose pranešimuose „Sodrai“ neteisingų duomenų įrašymo nurodant mažesnes pajamų sumas, išmokamas įmonės darbuotojams, neginčijamai nustatyta, jog toks buvo kaltinamojo sumanymas ir tą aplinkybę patvirtino pats D. Z. bei buhalterė V. Š., vykdžiusi jo nurodymus. Valstybei padaryta 44 184,30 Eur žala atsirado kaltinamojo dėl D. Z. veiksmų. Nors kaltinamasis teigė, kad tokį jo sprendimą lėmė lėšų trūkumas, tačiau, remiantis bylos duomenimis, 2018 m. įmonė veiklą vykdė, atsiskaitymus sudarytų sutarčių pagrindais iš kitų įmonių gaudavo, įmonė gavo didelių pajamų už turimos technikos pardavimus.

Specialistė D. J., pateikusi 2021-01-15 išvadą dėl įmonės „Ž.“ socialinio draudimo pranešimuose pateiktų duomenų, apklausta teisme paaiškino, jog pranešimuose įrašyti neteisingi duomenys galėjo būti įmonės tikslinami, patikslinimai buvo gauti, tačiau nebuvo priimti, nes nebuvo sumokėtos privalomos valstybei sumokėti įmokos. Taip pat ši specialistė paaiškino, jog taip buvo daroma turint tikslą sumokėti mažesnius mokesčius. Kaltinamasis taip pat patvirtino, jog taip buvo daroma norint „pagudrauti“ atidedant mokesčių mokėjimą.

Tad kaltinamojo D. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, nes jis, turėdamas teisę atstovauti UAB „Ž.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „Ž.“ vardu, jos naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL (iš viso 82 145,30 Eur), įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir 209 straipsnio taikymo

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012, Nr. 2K-517/2014).

Lietuvos apeliacinis teismas pakartojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-870/2024), kad baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą įmonės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad įmonės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ar įmonė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti. Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena iš šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pvz., slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius.

BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos tyčinį bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017, ir kt.). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

Šioje byloje nesurinkta tiesioginių ir neginčytinų įrodymų, kad D. Z. sąmoningai blogai valdė įmonę.

Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma. Šiame kontekste svarbi kasacinio teismo formuojama praktika tyčinio bankroto bylose. Lietuvos Respublikos BK 209 str. (tyčinis bankrotas) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės, t. y., pvz., trečiųjų asmenų savalaikis neatsiskaitymas, vengimas atsiskaityti ir pan. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014).

Teismas daro išvadą, kad UAB ,,Ž.“ bankrotą lėmė ne tyčiniai D. Z. veiksmai, bet kitos ekspertizės akte nurodytos priežastys.

Liudytojo J. S. parodymų apie tai, jog jis nieko nežinojo apie 2018-10-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pasirašytos tarp D. Z. ir jo, 3.1 p., 3.4 p., t. y. kad pirkėjas J. S. perka iš D. Z. UAB ,,Ž.“ 100 vienetų materialiųjų paprastųjų vardinių įmonės akcijų už 2 896 Eur kainą ir kad pardavėjui D. Z. iki šios sutarties pasirašymo iš iki 2017-12-31 dienos sukaupto ir įstatymų nustatyta tvarka paskirstytino pelno įmonė išmokėjo 235 300 Eur, o pirkėjas su nurodyta išmokėta dividendų suma sutinka ir dėl to neprieštarauja bei įsipareigoja ateityje dėl to jokių pretenzijų pardavėjui nereikšti, negalima laikyti objektyviais, nes jie prieštarauja šioje byloje surinktiems duomenims.

Liudytojas R. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino, jog jis rengė 2018-10-03 UAB „Ž.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir jos sąlygos buvo suderintos su pirkėju R. S.. Suprato, jog faktinis pirkėjas buvo ne J. S., o R. S.. Derybos vyko su R. S., o ne su sūnumi J. S., kuris įrašytas kaip akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Buvo aptarta, kad akcijos bus perkamos už apie 200 000 Eur, ir iki sandorio sudarymo D. Z. jį informavo, kad R. S. pasiūlė, kadangi jis investuos į įmonę, o įmonė sukaupė daug nepaskirstytojo pelno, pakeisti pačią sandorio struktūrą, kad už akcijas mokama nominalioji vertė, bet prieš sandorio sudarymą pardavėjas išsimoka dividendus, o pirkėjas, atėjęs į įmonę, investuoja reikalingas lėšas verslo plėtrai. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad prieš sutarties sudarymą pardavėjas, t. y. D. Z., išsimoka dividendus, jų suma aiškiai įvardinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. Be to, žino, kad R. S. buvo informuotas apie sutartį, kad su ja susipažino ir ją skaitė. Nurodo, kad visada buvo kalba apie akcijų pardavimo kainą – virš 200 000 Eur. Vyko derybos dėl akcijų pirkimo–pardavimo kainos, bet vėliau paties R. S. siūlymu D. Z. buvo pasiūlyta išsimokėti dividendus.

Liudytojas G. B. teisme parodė, jog jis dirbdamas notaru patvirtino 2018-10-03 sutartį, pagal kurią D. Z. parduoda UAB „Ž.“ akcijas J. S.. Nurodo, kad sutarties tekstas peržiūrėtas pagal visus įstatymo reikalavimus tai sutarčiai patvirtinti. Aiškina, jog sutarties sąlygas, kad išsimokami dividendai, jų sumą, esmines sutarties aplinkybes sutarties šalims perskaitė ir su visomis sutarties sąlygomis šalys buvo supažindintos, nes tokių sąlygų pageidavo, jei nebūtų sutikusios su tokiomis sąlygomis, nebūtų pasirašiusios sutarties. Tvirtina, kad jei perskaičius sutarties sąlygas, būtų buvę prašoma jas pakeisti, šios nuostatos būtų buvusios pakoreguotos pagal abiejų šalių bendrą suderintą valią. Jei tokia sutartis buvo abiejų šalių pasirašyta, tai tokios sutarties abi šalys pageidavo, tokia sutartis buvo suderinta bendra valia ir pasirašyta abiejų šalių. Nurodo, kad šalys pageidavo nurodyti būtent tą aplinkybę, jog didelė dividendų suma koreliuoja su akcijų kaina.

Taigi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minėtos sutarties turinys šalims buvo tikrai žinomas, ji buvo parengta advokato ir patvirtinta notaro, todėl laikytina, jog dividendų išmokėjimas, aptartas sutartyje, šalims buvo priimtinas.

2020-10-29 specialisto išvadoje dėl UAB „Ž.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad įmonė turėjo nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių, kurie galėjo lemti įmonės bankrotą. Nurodė panaudos sandorius su UAB „R.“ dėl automobilių ,,Volkswagen LT35 Transporter“ bei ,,Volkswagen Golf Sportwan“ ir dividendų išsimokėjimo. Taip pat nustatyta, kad 2018-10-03 įmonė buvo nemoki. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisme apklausta kaip liudytoja V. N. į pateiktus jai gynėjų klausimus, susijusius su jos surašyta išvada, atsakė, jog ji neatsimena ir negali atsakyti.

Tam, kad D. Z. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, labai svarbu išsiaiškinti dėl UAB ,,Ž.“ mokumo ar nemokumo 2018-10-03 dieną ir tai, ar galėjo jis, kaip vienintelis įmonės akcininkas, šiuo konkrečiu atveju išsimokėti dividendus. Taip pat sutiktina su gynybos pozicija, kad jei įmonė ir buvo nemoki, dividendų išsimokėjimas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymą jau savaime yra nusikaltimas ar civilinis deliktas ir dėl šio pažeidimo buvo galima naujajam vadovui ar bankroto administratoriui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir atitinkamą pinigų sumą prisiteisti įmonės interesais.

Teismui kelia abejonių 2020-10-29 specialistės išvada, nes į bylą pateikta 2022-03-17 konsultacinė auditorės N. J. išvada ir joje konstatuota, kad išmokėti dividendus buvo juridinis pagrindas (akcininko sprendimas) ir jų skyrimo dieną įmonė buvo finansiškai pajėgi išmokėti dividendus. Nenustatyta, kiek bendrovė turėjo pradelstų kreditinių įsipareigojimų, t. y. neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo priėmimo. Bendrovė priskaičiuotą mokėtiną PVM už 2018 m. rugsėjo mėnesį turėjo sumokėti iki kito mėnesio 25 dienos (iki 2018-10-25), t. y. nepažeidė PVMĮ nustatytų terminų (nebuvo suėjęs terminas). Akcijų pardavimo–pirkimo sutartyje buvo numatyta, kad iš 2017-12-31 nepaskirstytojo pelno 20l8-10-03 išmokėti 235 300 Eur (neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio) dividendai, t. y. akcijų pirkimo–pardavimo dieną tai buvo žinoma akcijų pirkėjui. Bendrovė, sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus, privalėjo dividendų išmokėjimą įtraukti į apskaitą ir sumokėti GPM ir deklaruoti GPMĮ nustatyta tvarka ir terminais, kai kaltinamasis jau nebedirbo.

2023-08-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertizės akte dėl nemokumo priežasčių konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti ekonomiškai nenaudingų sandorių, o įmonės nemokumą lėmė priežasčių visuma. Nurodomos tokios priežastys kaip:

1. pirkėjų neatsiskaitymas;

2. neefektyvus kreditų panaudojimas;

3. bendrovės mokumą mažinantys ir jai ekonomiškai nenaudingi sandoriai;

4. nuostolingi sandoriai;

5. nekokybiškai atlikti darbai;

6. buhalterinės apskaitos teisės aktų reikalavimų neatitikimai;

7. po akcijų pardavimo nuo 2018-10-03 bendrovėje buvęs ilgalaikis turtas parduotas pigiau, nei faktiškai jis buvo vertas, arba parduotas brangiau, nei atvaizduota apskaitoje (naujųjų akcininkų veiksmai);

8. kitos priežastys.

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė L. B. paaiškino, kad bankrotą nulėmė tik priežasčių visuma. Atskirai paimtos priežastys negalėjo nulemti bankroto. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti ir vertinti aplinkybių, nurodytų kaltinime, kad milijoninės įmonės bankrotą galėjo nulemti tik 2 automobilių „Volkswagen“ panauda ir dividendų išsimokėjimas. Be kito ko, šiame ekspertizės akte nurodoma, kad automobilių panaudos sutartys galėjo būti ekonomiškai nenaudingos, tik jeigu bendrovė neturėjo kokios nors kitos nepiniginės naudos. Pažymėtina, kad UAB „Ž.“ nepiniginę naudą gavo per įmonių bendradarbiavimą, pasaugą, elektros kaštų dalinimąsi, leidimą UAB ,,Ž.“ naudotis metalo laužu, priklausančiu UAB ,,R.“, ką patvirtina apklaustų liudytojų G. ir J. G. ir kaltinamojo D. Z. parodymai.

Tad darytina išvada, kad aptarto ekspertizės akto išvada ir ekspertės paaiškinimas, duotas teisme, taip pat specialistės N. J. konsultacinė išvada ir paaiškinimas iš esmės paneigia FNTT specialistės išvadą dėl įmonės nemokumo priežasčių ir nuostolingų sandorių. Kartu pažymėtina ir tai, jog ekspertizės akte yra nurodyta tik prielaida dėl nemokumo, t. y. nėra kategoriškai nustatytas bendrovės nemokumas. Be to, šiame akte konstatuota, jog tiksliai nėra galimybės nustatyti, ar UAB ,,Ž.“ turėjo ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų sandorių, kurie galėjo lemti bankrotą.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai (dividendų išmokėjimas, automobilių neteisėtas perleidimas) nors ir iš dalies apsunkino bendrovės veiklą, tačiau priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susiję su bendrovės bankrotu ir didelės žalos jos kreditoriams padarymu. Byloje, kaip anksčiau minėta, bankrotą (įmonės nemokumą) lėmė priežasčių visuma, kartu ir naujų akcininkų anksčiau aptari veiksmai.

Nenustačius, kad D. Z. yra kaltas dėl visumos priežasčių, nulėmusių bankrotą ir išvardintų ekspertizės akte, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 209 straipsnį dėl nusikalstamo bankroto, todėl pagal šį straipsnį išteisintinas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Dėl turto pasisavinimo išsimokėjus į savo sąskaitą 200 000 Eur dividendų D. Z. teigė, kad šiuos pinigus išsimokėjo teisėtai (įmonė gavo 300 000 Eur grynojo pelno), kad klausimas dėl šių pinigų išsimokėjimo buvo aptartas su įmonės faktiniu savininku R. S. ir kad šis asmuo jam buvo pasiūlęs šią pinigų sumą išsimokėti dividendų forma, o jis vėliau būtų privalomus sumokėti mokesčius valstybei nuo šios sumos sumokėjęs, kad su R. S. šis klausimas buvo suderintas ir aptartas, įrašytas į 2018-10-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, be to, apie minėtos sutarties turinį žinojo pirkėjas J. S.. Nors tokių D. Z. parodymų liudytojas R. S. nepatvirtino, tačiau nėra pagrindo netikėti liudytojo G. B. (notaro) parodymais apie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 p., kad nurodyti išsimokėtini dividendai buvo žinomi pirkėjui.

Pažymėtina, kad bankroto byla bendrovei iškelta praėjus 8 mėnesiams po to, kai D. Z. nebebuvo minėtos įmonės akcininkas ir direktorius. Nustatyta, kad po akcijų pardavimo buvo sudaryta daug įmonei nenaudingų sandorių – bendrovėje buvęs ilgalaikis turtas parduotas pigiau, nei faktiškai jis buvo vertas, arba parduotas brangiau, nei atvaizduota apskaitoje ir kt. Be to, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. bendrovė turėjo grynojo pelno, tačiau praėjus 3 mėn., t. y. gruodžio 31 d., patyrė esminį 1 282 186 Eur nuostolį. Esant aptartų įrodymų visumai darytina išvada, kad išmokėti dividendus buvo juridinis pagrindas (akcininko sprendimas) ir jų skyrimo dieną bendrovė buvo finansiškai pajėgi išmokėti dividendus. Nenustatyta, kiek bendrovė turėjo pradelstų kreditinių įsipareigojimų, t. y. neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo priėmimo. Bendrovė priskaičiuotą mokėtiną PVM už 2018 m. rugsėjo mėnesį turėjo sumokėti iki 2018-10-25, t. y. nepažeidė PVMĮ nustatytų terminų. Bendrovė, sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus, privalėjo dividendų išmokėjimą įtraukti į apskaitą ir sumokėti GPM ir deklaruoti GPMĮ nustatyta tvarka ir terminais, kai kaltinamasis jau nebedirbo.

Kartu pažymėtina ir tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 6 d. reglamentuota, kad akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendus, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi jeigu D. Z. neteisėtai priėmė sprendimą išsimokėti dividendus ir kaip direktorius įvykdė šį akcininkų sprendimą ir kaip akcininkas gavo pinigus, tai bendrovė manydama, kad D. Z. neteisėtai priėmė sprendimą išmokėti dividendus, privalėjo pareikalauti iš D. Z. kaip akcininko grąžinti bendrovei dividendus, nes šis pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d. 1 p., 8 p. Taigi naujasis vadovas turėjo pareigą ginti bendrovės interesus ir pareikalauti civilinio proceso tvarka pripažinti D. Z. kaip akcininko sprendimą negaliojančiu ir išsireikalauti jo gautus dividendus.

Visi šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad D. Z., kaip įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudarė akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį.

Taigi visuma aptartų aplinkybių leidžia teigti, kad nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Ž.“ ekspertizės akte nurodytu laikotarpiu buvo nemoki. Darytina išvada, jog, nesant įmonės nemokumo, dividendų išmokėjimas buvo teisėtas ir mokesčius nuo išmokėtų dividendų turėjo sumokėti UAB „Ž.“.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad D. Z. negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį už tai, jog pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „Ž.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 200 000 Eur, todėl pagal šį straipsnį išteisintinas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

V. Civiliniai ieškiniai

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Dėl UAB ,,Ž.“ nesumokėtų 44 184,30 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala, todėl atsakingas asmuo ieškovei privalo atlyginti padarytą žalą. Nustatyta, jog UAB ,,Ž.“ yra likviduota, todėl ieškovo naudai 44 184,30 Eur žalos atlygimas prateistinas tik iš D. Z..

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas civilinis ieškinys dėl 37 960,79 Eur priteisimo iš D. Z. tenkintinas iš dalies, nes UAB ,,Ž.“ vadovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą valstybei, t. y. bendrovė už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2 666 Eur PVM. Civilinė ieškovė teigia, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-31apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos duomenų apie priskaičiuotą mokėtiną gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų, iš viso 35 295 Eur, kurių bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo valstybei. Pažymėtina, kad D. Z. kaip UAB ,,Ž.“ direktorius faktiškai dirbo iki 2018-10-15 (nuo 2018-10-22 atleistas iš darbo), be to, kaip jau buvo minėta, pareiga sumokėti dividendus atitenka bendrovei, todėl 35 295 Eur negali būti priteista iš D. Z..

Civilinės ieškovės UAB ,,L.“ civilinis ieškinys dėl 200 000 Eur priteisimo iš D. Z. paliktinas nenagrinėtas, nes D. Z. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

VI. Bausmės paskyrimo motyvai ir kt. klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis D. Z. padarė tyčinius sunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai baigti, nusikaltimais padaryta žala neatlyginta, anksčiau kaltinamasis teismo neteistas, 1 kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, dirba, D. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti – pripažino padaręs inkriminuotą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi už nusikaltimus (BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 2 d.) numatytos alternatyvios bausmės, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jam skiriamos baudos. Nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už juos paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis.

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo

Byloje esančios laikmenos saugotinos prie bylos, o FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje esančius UAB „Ž.“ dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad įmonė likviduota, minėta institucija įpareigotina perduoti Klaipėdos rajono savivaldybės archyvui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinės biurui turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

D. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 209 straipsnį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir ieškovės naudai 44 184,30 Eur žalos atlyginimą prateisti iš D. Z..

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovės naudai 2 665,79 Eur žalos atlyginimą prateisti iš D. Z..

Civilinės ieškovės UAB ,,L.“ civilinį ieškinį dėl 200 000 Eur priteisimo iš D. Z. palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), turtui: 1. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 18 400 Eur, ir 2. pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė 103 000 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teisę, palikti, iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Byloje esančias laikmenas (10 vnt. CD ir 2 vnt. USB) palikti saugoti prie bylos, o FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje esančius „Ž.“ dokumentus įpareigoti minėtą instituciją perduoti Klaipėdos rajono savivaldybės archyvui.

Teisėjas Eduardas Maškevičius