- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-21-197/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- G. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Kažio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintojo G. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti išteisintojo G. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat G. Š. išteisintas pagal BK 170² straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Dėl šio nuosprendžio išteisintasis G. Š. ir prokuroras pateikė apeliacinius skundus.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi G. Š. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams.
Šalies argumentai
3. Išteisintasis G. Š. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundo nepriėmė ir jį grąžino išteisintajam G. Š., nurodydamas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutartys dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiamos.
II. Skundo teisiniai argumentai
5. Išteisintasis G. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, pripažinti, kad jis turi teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo, taip pat pripažinti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį buvo pažeista BPK nustatyta ekspertizės skyrimo tvarka ir jo teisės bei teisėti interesai.
5.1. Nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. spalio 2 d. vykusiame teismo posėdyje buvo numatyta galimybė klausimus ekspertizei pateikti raštu, tačiau nebuvo paskirtas kitas teismo posėdis, kuriame šie klausimai būtų perskaityti žodžiu ir jam (G. Š.) būtų leista dėl jų pasisakyti. Tai rodo, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo priimta neteisėtai ir gali būti skundžiama.
5.2. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į orumo nežeminimą. Psichiatrijos ekspertizės skyrimas nėra eilinis įrodymų rinkimas, nes jos metu tam tikram laikui apribojama žmogaus laisvė, žmogus pažeminamas ir paniekinamas. Be to, teismo psichiatrijos ekspertizę galima skirti tik tada, kai surinkta pakankamai įrodymų, kad padarytas nusikaltimas ir kas jį padarė. Tai taip pat rodo, kad nutartis dėl tokios ekspertizės skyrimo gali būti skundžiama.
5.3. Be to, buvo pažeistos jo (G. Š.) teisės į nešališką teismą, į proceso nevilkinimą, į nekaltumo prezumpciją, į teisę turėti gynėją. Nurodo, kad priimdami nutartį dėl ekspertizės skyrimo bylą nagrinėjantys teisėjai akivaizdžiai pademonstravo, kad ignoruoja išteisintojo teises ir beatodairiškai palaiko kaltinimą. Be to, paskirdama nekvalifikuotą gynėją, valstybė pažeidė pamatinę teisę į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
6. Išteisintojo G. Š. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. BPK X dalyje įtvirtintos žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo taisyklės. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai ir kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK nustatyta speciali atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
7.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamajame procese, todėl pagal BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas nutartys dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiamos. Dėl to, kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, priimti išteisintojo G. Š. skundo dėl nutarties skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra teisinio pagrindo.
8. Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialiosios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokių žinių reikia tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad ekspertizę galima skirti tik tada, kai surinkta pakankamai įrodymų, kad padarytas nusikaltimas ir kas jį padarė.
9. Pagal BPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, tada teismas išklauso bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę pateiktais klausimais. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus.
9.1. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio protokolo (t. 6, b. l. 175–181) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2018 m. spalio 2 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir nutarta spręsti klausimą dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išteisintajam G. Š. skyrimo, išteisintasis G. Š. dalyvavo ir jam buvo žinoma apie teismo nustatytą terminą klausimams, skirtiems teismo ekspertams, pateikti, taip pat apie kito teismo posėdžio, kurio metu bus skelbiama nutartis dėl ekspertizės skyrimo, datą. Išteisintasis G. Š. pastabų dėl termino klausimams pateikti, taip pat kito teismo posėdžio datos nenurodė. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad išteisintasis G. Š. jokių klausimų dėl ekspertizės skyrimo nepateikė, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties dėl ekspertizės skyrimo paskelbime nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo nustatytos tvarkos pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
10. Išteisintasis G. Š. mano, kad baudžiamąją bylą Nr. 1A-7-891/2019 nagrinėjanti teisėjų kolegija palaiko tik kaltintoją ir yra nusiteikusi priešingai išteisintojo interesams, todėl yra šališka. Tačiau tokios aplinkybės nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Išteisintajam, kaip ir kitiems proceso dalyviams, BPK nustatyta nušalinimo teisė, kuria išteisintasis gali pasinaudoti nustatyta tvarka.
11. Išteisintasis G. Š. skunde nurodo, kad yra nepatenkintas jo gynėjo teikiamomis paslaugomis. Tokie skundo argumentai taip pat nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 50 straipsnio 2 dalį įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
išteisintojo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.