Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Ž. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 21 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Maisto gama“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės mažosios bendrijos „Maisto gama“ priešieškinį ieškovui M. J. dėl žodžiu sudarytos rangos sutarties kainos sumažinimo ir permokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. R. ir Ž. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti Ž. R. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties įpareigoti leisti apžiūrėti atliktus darbus, motyvuojant tuo, kad pastaroji nutartis yra neskundžiama. Atskirajame skunde apeliantės reiškiamas prašymas pašalinti ją iš trečiųjų asmenų, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nutartį. Pagal CPK 312 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų reikalavimų ir argumentų apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės atskirojo skundo prašymo pašalinti ją iš trečiųjų asmenų nepasisako. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl galimumo paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri priimta vadovaujantis CPK 199 straipsniu.

13. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018).

14. Sprendžiant klausimą, ar konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybė patenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, turi būti atsižvelgiama ir į šios teisės normos paskirtį bei tikslus. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimo eiga nebūtų stabdoma ginčais dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų, todėl įstatymo leidėjas CPK 334 straipsnyje įtvirtino bendrą taisyklę, pagal kurią tokie procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik kartu su teismo baigiamuoju aktu, nebent dėl konkretaus tarpinio procesinio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių pasekmių jį būtų būtina peržiūrėti nedelsiant, arba jei konkretus procesinis sprendimas lemia tai, jog sprendimas dėl ginčo esmės toje konkrečioje byloje apskritai nebegalės būti priimtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-93-302/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-516-643/2022).

15. Asmeniui, negalinčiam gauti bylai reikalingų įrodymų, yra suteikiama galimybė CPK nustatytomis priemonėmis gauti įrodymus. CPK 160 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas). CPK nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantė įpareigota leisti šalims su atstovais ir specialistais apžiūrėti jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie jo ieškovo M. J. atliktus betonavimo darbus, suteikia teisę ieškovui M. J. gauti rašytinius įrodymus ir nesudaro jokių kliūčių bylos eigai. Priešingai, tokia teismo nutartis sudaro prielaidas tęsti procesą – surinkti į bylą reikiamus (papildomus) įrodymus. Tokia pirmosios instancijos teismo tarpinė nutartis taip pat neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui įstatyme nustatyta apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą (nutartį), kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nutarties, priimtos vadovaujantis CPK 199 straipsniu, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Be to, CPK 199, 212 ar kituose straipsniuose nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, susijusios su įrodymų rinkimu, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutarties, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.