Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės apeliantės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklai dėl darbo ginčo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklai, kurio reikalavimus patikslino parengiamojo teismo posėdžio metu, prašydama panaikinti nušalinimo aktą nuo darbo ir grąžinti į darbą; už priverstinių pravaikštų laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną; priteisti iš atsakovės patirtus moralinius nuostolius – 30 000 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovės išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, pagal teismui pateiktus dokumentus; ieškinį pasiruošiant nagrinėti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. ir 116 str. 1 dalimi, 112 str. 1 dalimi.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

3. Parengiamojo teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovė dėl bylos sustabdymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2021 prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria nutarė netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. ir 116 str. 1 dalimi, 112 str. 1 dalimi; sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-35143-1159/2021 iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

5. Teismas nutartyje nurodė, kad prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintinas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnis nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti tokio pobūdžio prašymus. Ieškovė nepateikė pakankamų argumentų, kad minėti teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra pagrindo dėl jų kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

6. Teismas taip pat konstatavo, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą Nr. P-40 „Dėl R. P. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 3¹ dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 4 dalimi ir Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32, 7 punktu, ieškovę Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytoją-metodininkę R. P. nušalino nuo darbo pareigų iki kol ji pateiks dokumentus, įrodančius, kad neserga COVID-19 (koronaviruso infekcija), nemokant jai darbo užmokesčio.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 2B-35 ,,Dėl prašymo priėmimo“ priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-10/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 1 dalis ir 4 dalies nuostata „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“; bylai suteiktas numeris 12/2021.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės nušalinimo nuo darbo pagrindas (vienas iš pagrindų) buvo ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalies nuostata (2021 m. kovo 23 d. redakcija) tuo pačiu, dėl kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021, kurioje bus nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2021 m. balandžio 13 d. prašymas Nr. 1B-10/2021, priimtas nutarimas gali turėti įtakos priimant sprendimą (nutartį) civilinėje byloje Nr. 2-35143-1159/2021, t. y. turėtų prejudicinį teisinį ryšį sustabdomai bylai, todėl teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-35143-1159/2021 iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė R. P. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties dalimi, kuria nutarta nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi užkertamas kelias ginčą nagrinėti teisme. ABTĮ 112 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis dėl norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šia teise pasinaudoti. Nurodo, kad priimti nutarimai yra antikonstituciniai, suklastoti.

11. Apeliantės teigimu, apribojimai asmenims galimi tik įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, todėl jie yra neteisėti.

12. Atsakovė Vilniaus „Ąžuoliuko“ muziko mokykla pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų atskirajam skundui. Atskirasis skundas nėra tinkamai suformuluotas, neaiškus skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Nėra aišku, kokio procesinio tikslo siekia ieškovė.

14. Be to, apeliantė atskirajame skunde savo poziciją grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. 2-35146-727/2021, kurioje teismas priėmė analogišką procesinį sprendimą, kaip ir šiuo atveju.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

16. Pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kai CPK numato tokį atvejį (t. y. kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimą); 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

17. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014).

18. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. ABTĮ 114 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (1 dalis), o gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą.

19. Šios pirmiau nurodyto įstatymo nuostatos iš esmės atitinka CPK 3 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu.

20. Minėtose įstatymo nuostatose nėra numatyta, kad tarpinė teismo nutartis, kuria nutariama nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Sprendžiant, ar konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybė patenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į šios teisės normos paskirtį bei tikslus. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimo eiga nebūtų stabdoma ginčais dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų, todėl įstatymo leidėjas CPK 334 straipsnyje įtvirtino bendrą taisyklę, pagal kurią tokie procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik kartu su teismo baigiamuoju aktu, nebent dėl konkretaus tarpinio procesinio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių pasekmių ji būtų būtina peržiūrėti nedelsiant, arba jei konkretus procesinis sprendimas lemia tai, jog sprendimas dėl ginčo esmės toje konkrečioje byloje apskritai nebegalės būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-93-302/2020).

21. Galimybė apeliacine tvarka skųsti tarpinius teismo procesinius sprendimus susijusi ir su klausimų, kurie yra išsprendžiami šiais tarpiniais procesiniais sprendimais, įtaka paties teismo proceso ir jo rezultato teisėtumui. Teismo vertinimu, šiuo atveju teismas, nutardamas nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ieškovės ieškinyje nurodytus nutarimus neužkirto kelio tolesnei proceso eigai. Skundžiama nutartimi, be kita ko, nutarta sustabdyti civilinę bylą dėl Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamos principinę reikšmę turinčios bylos, kurioje bus pasisakyta šioje civilinėje byloje dėl nušalinimo nuo darbo principinę reikšmę turinčiais aspektais, todėl laikytina, kad nesikreipiant į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą bylos eiga nėra užkertama.

22. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria nutarta nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria nutarta netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. ir 116 str. 1 dalimi, 112 str. 1 dalimi, nutraukti.