- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-7-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19219-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- V. B. G., R. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-318-1154/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams V. B. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ prašė iš atsakovų V. B. G. ir R. G. solidariai priteisti 518,94 Eur skolą, kurią sudaro 518,89 Eur skola ir 0,05 Eur metinės palūkanos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atsakovai liko skolingi 518,94 Eur, kuriuos sudaro 518,89 Eur skola ir 0,05 Eur metinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ priteisė atsakovei V. B. G. 2 964,50 Eur ir atsakovui R. G. 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų ūkis“) ginčo laikotarpiu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ginčo laikotarpiu (2019 m. vasario-kovo mėn.) butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams V. B. G. ir R. G.; 2023 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu buto savininku tapo atsakovų sūnus ir šioje byloje atsakovės V. B. G. atstovas A. G..
5. Iš 2024 m. vasario 10 d. mokesčių suvestinės teismas nustatė, kad 2019 m. vasario mėn. skolos likutis pradžiai buvo 36,07 Eur, priskaičiuota mokėti 29,94 Eur už įprastines paslaugas ir 512,76 Eur už remontą, keitimą, montavimą bei 0,02 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą; atsakovai sumokėjo 29,94 Eur. 2019 m. kovo mėn. skolos likutis pradžiai buvo 548,85 Eur, priskaičiuota mokėti 29,94 Eur už įprastines paslaugas ir 0,03 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą; atsakovai sumokėjo 29,94 Eur. Įskaičius atsakovų atliktą 29,94 Eur mokėjimą už einamąjį mėnesį, likusi skolos suma už 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpį sudarė 518,94 Eur, iš kurios 512,76 Eur suma už remontą, keitimą, montavimą, 6,13 Eur skola, susidariusi už laikotarpį iki 2019 m. vasario 1 d. kaip skolos likutis, ir 0,05 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, apskaičiuotų už 2019 m. vasario-kovo mėn. Bylos iškėlimo metu (2024 m. spalio 9 d.) sąskaitų apmokėjimo terminai buvo pasibaigę ir sąskaitos nėra apmokėtos.
6. Atsižvelgęs į teismo eksperto pateiktą išvadą, teismas konstatavo, kad šildymo trasos vamzdis (pastatų grįžtamasis vamzdis), kurio remonto (keitimo) darbai buvo atliekami ieškovės užsakymu, ginčo laikotarpiu priklausė daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
7. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į ieškovės ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsakovų atsikirtimus, darė išvadą, kad ieškovei teko pareiga įrodyti, pirma, šildymo trasos vamzdžio gedimą, antra, gedimo pobūdį, kuris leistų vamzdžio remonto (keitimo) darbus priskirti susijusiems su nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, t. y. tokiems darbams, kurie galėjo būti atliekami be butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir nevykdant darbų pirkimo pagal Pirkimo taisyklių nustatytą tvarką, trečia, kad atliktų darbų apimtis buvo būtina ir atitiko privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ketvirta, kad darbai yra atlikti tinkamai ir priimti, o ieškovė yra atsiskaičiusi su darbus atlikusiu rangovu.
8. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgė į tai, kad 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte Nr. DA 163097 tik abstrakčiai nurodyta, jog pastebėtas defektas yra trūkusi šildymo trasa po žemėmis, galimai (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir rekomenduojama atkasti šildymo trasą, surasti trūkimą ir jį pašalinti keičiant nauju vamzdžiu iki šilumos punkto apie 15 m. Teismas vertino, jog iš šio akto neaišku, kokiomis priemonėmis buvo atliekama apžiūra, nes vamzdžiai yra po žeme, taip pat neaišku, kas apžiūros metu buvo nustatyta, kokie galbūt rasti gedimo požymiai leido daryti išvadą (prielaidą), kad gali būti trūkęs vamzdis, kuo remiantis konstatuota preliminari darbų apimtis (15 m vamzdžio keitimas), kokio pobūdžio / sunkumo / pavojingumo yra gedimas. Atsižvelgė į tai, jog iš akte esančių dviejų nuotraukų nėra galimybės spręsti apie tai, kas ir kokiu būdu buvo apžiūrėta ir kokie gedimai bei kokioje vietoje nustatyti.
9. Įvertinęs atsakovės atstovo A. G. paaiškinimus, jog jis pats matė (tuo metu, kai vamzdis buvo atkastas), kad termofikatas nežymiai sunkėsi, teismo pastebėjimu tai turėjo vykti praėjus ne mažiau kaip mėnesiui po to, kai buvo sudarytas 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros aktas, nes vamzdžio remonto darbai pradėti 2018 m. lapkričio 30 d., atsižvelgęs į tai, kad per mėnesį, praėjusį nuo 2018 m. spalio 31 d. apžiūros akto surašymo iki darbų pradžios, gyventojų butai buvo šildomi, šildymo sistema veikė be sutrikimų, teismas sprendė, jog šie įrodymai nepatvirtina avarinio gedimo pobūdžio, kaip teigia ieškovė. Teismas vertino, jog iš teismo eksperto išvados taip pat matyti, kad termofikato sunkimasis savaime nepripažintinas avarine situacija; eksperto teigimu, tai gali būti pagrindas imtis korekcinės priežiūros veiksmų.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. spalio 31 d. apžiūros aktas yra pasirašytas dviejų apžiūros vykdytojų klientų asmeninių vadybininkų A. M. ir A. G., tačiau apžiūros vadovo vardo, pavardės ir parašo eilutė yra tuščia. Teismas vertino, jog ieškovės atstovė negalėjo nurodyti aktą pasirašiusių asmenų kvalifikacijos, tik paaiškino, kad ieškovė savo darbuotojais pasitiki. Teismas sutiko su eksperto išvada, kad prie akto pridėtos nuotraukos nėra informatyvios, iš jų negalima spręsti apie nustatytą gedimą.
11. Teismas vertino, jog ieškovė galėjo pašalinti byloje pateiktų įrodymų prieštaringumus dėl pranešimo iš šilumininko gavimo datos ir atsakovų abejones dėl jų patikimumo, pateikdama ne nukopijuotą ištrauką iš sistemos, bet užregistruotą šilumininko pranešimą visame gaunamų pranešimų kontekste, tačiau to nepadarė ir papildomų įrodymų neteikė. Ieškovė taip pat neprašė apklausti kaip liudytojo pranešimą pasirašiusio A. K., nepateikė jo kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų, neteikė kitų įrodymų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų jos įrodinėjamas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog, reaguojant į šį pranešimą, buvo atlikta apžiūra, fiksuota 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte, tačiau pačiame apžiūros akte nuorodos į šį pranešimą nėra, o atlikta apžiūra įvardyta kaip nuolatinė.
12. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė nei pagrindžiančios kvalifikuoto specialisto išvados, nei objektyviai užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę apie avarinį gedimo pobūdį. Iš ekspertizės akto teismas taip pat darė išvadą, kad statinio apžiūros akte nurodyti gedimai savaime nėra vertintini kaip avariniai, t. y. keliantys pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
13. Teismas atsižvelgė į tai, jog nors ieškovė teigė, kad vykdyti darbų pirkimo pagal Pirkimo taisykles ji negalėjo ir neturėjo, nes gedimas buvo avarinis ir darbai turėjo būti atliekami skubiai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kodėl darbai buvo pradėti po mėnesio, o ne anksčiau, kokius veiksmus ji atliko per tą mėnesį. Teismas vertino, jog ieškovės skubius veiksmus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas sprendė, kad Pirkimo taisyklių 22, 31 punkto nuostatos nepaneigia ieškovės galimybės pakankamai operatyviai įvykdyti pirkimą bent jau apklausos būdu. Teismas vertino, jog ieškovės byloje pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ji neturėjo galimybės ir / ar neprivalėjo vykdyti darbų pirkimo pagal Pirkimo taisykles, o ne pasitelkti rangovą savo pasirinkimu. Teismas sprendė, jog toks ieškovės elgesys neatitinka administratoriaus veiklos tikslų ir jo veiklai taikomų standartų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – ir Administravimo nuostatai).
14. Teismas ieškovės teiginius, kad jos specialistai įvertino pagal faktą, kiek yra reikalinga keisti vamzdžio tam, kad defektai būtų pašalinti, vertino kaip deklaratyvius, kadangi ieškovė nepateikė jokių juos pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų apie remonto poreikį vertinusių specialistų kvalifikaciją, apskritai jų neįvardijo. Teismas vertino, jog atliktų darbų aktas patvirtina tik atliktų darbų faktą, bet ne jų poreikį ir tokio ilgio vamzdžio atkarpos keitimo būtinumą. Teismas vertino, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kokia buvo vamzdžio būklė prieš atliekant jo keitimo darbus. Teismas sprendė, kad įrodymų, kurie pagrįstų atliktų darbų būtinumą ir apimtį, ieškovė nepateikė.
15. Nors teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad teismo ekspertas iš esmės patvirtino, jog galimos situacijos, kad atkasus žemę paaiškėja, jog faktiškai ir realiai atliktinų darbų apimtis yra didesnė, tačiau pažymėjo, kad tai nereiškia, jog toks teiginys savaime pagrindžia didesnę darbų apimtį. Nors ieškovė kritiškai vertino teismo eksperto nuomonę, kad paprastai pakanka 2 m ilgio atkarpos vamzdžio keitimo, ir nurodė, kad šiuo atveju nebuvo analizuota vamzdyno struktūra, tačiau teismas pažymėjo, jog teismo ekspertas nurodė tik teorines galimybes, kaip paprastai gali būti atliekamas vamzdyno remontas, ir nevertino konkrečios situacijos. Teismas sprendė, kad 25 m vamzdyno dalies keitimo poreikį turėjo įrodyti ieškovė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo eksperto išvados dėl atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-Š-V18-504235 nurodytų atliktų darbų kiekių pagrįstumo nėra išsamiai pagrįstos ekspertinio tyrimo duomenimis, į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė.
17. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės byloje pateiktoje 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PPTIM00205 nurodyti darbai neidentifikuoti, nesusieti su atliktų darbų priėmimo aktu Nr. R-Š-V18-504235, jų suma neatitinka sumos už nagrinėjamoje byloje ginčijamus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pastatų priežiūros tarnyba“ atliktus darbus, teismas vertino, jog ši sąskaita nepatvirtina, kad į ją įtrauktos sumos už šioje byloje ginčijamų darbų atlikimą. Atsižvelgęs į tai, ieškovės pateikto mokėjimo dokumento, patvirtinančio, kad ji atsiskaitė su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. PPTIM00205, teismas taip pat nevertino, kaip patvirtinančio atsiskaitymą už nagrinėjamoje byloje ginčijamus darbus. Teismas pažymėjo, kad nors uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog ieškovė su ja yra atsiskaičiusi, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į teismą kreipėsi praėjus 6 metams po atliktų darbų, už kuriuos reikalauja atsiskaityti, be to, darbai yra paslėpti po žeme, taigi ieškovė, kaip administratorė, atsakingai atlikdama savo pareigas ir veikdama butų savininkų interesais, turėjo savo veiklą vykdyti skaidriai ir imtis priemonių pagrįsti reikalaujamų apmokėti darbų atlikimą laikantis nustatytos tvarkos bei jos veiklai keliamų reikalavimų, o to nepadariusi turi prisiimti tokio savo neveikimo pasekmes. Taip pat pažymėjo, kad teismo eksperto galimybė įvertinti tiek atliktų darbų poreikį, tiek jų apimtį bei kokybę buvo apribota, ekspertizė atlikta remiantis tik byloje esančiais dokumentais, nes tiesioginės vertinamo objekto apžiūros atlikimas pareikalautų neproporcingai didelių finansinių ir organizacinių sąnaudų. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės yra svarbios teismui vertinant byloje pateiktų įrodymų visetą ir darant teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių įrodytumo.
19. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neneigė, jog 2018 m. buvo remontuojamas (keičiamas) tas pats vamzdis kaip ir 2017 metais; ekspertas paaiškino, kad tai yra ilgalaikis daiktas, taigi praėjus metams po tinkamai atlikto remonto vamzdis neturėjo vėl prakiurti taip, kad reikėtų keisti 25 metrų ilgio jo atkarpą, teismas sprendė, kad pareiga įrodyti, jog 2017 metais remontas buvo atliktas tinkamai, taip pat teko ieškovei, organizavusiai tuos darbus ir privalančiai turėti tiek darbų atlikimą, tiek vamzdyno būklės patikrinimo rezultatus patvirtinančius dokumentus.
20. Teismas vertino, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad, atsakovams nepareiškus priešieškinio dėl nekokybiškai atliktų darbų, žalos atlyginimo ir pan., klausimai dėl darbų kokybės šioje byloje nenagrinėtini. Pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, įskaitant ir atliktų darbų kokybe, turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir arba pareikšti savarankišką priešpriešinį reikalavimą, arba gintis nuo ieškinio atsikirtimų forma, pavyzdžiui, taikyti savigyną – prievolės atsiskaityti sustabdymą ir pan.
21. Vertindamas nagrinėjamoje byloje pateiktą teismo eksperto išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad abi šalys pasiūlė to paties eksperto kandidatūrą, eksperto kvalifikacijos ir nešališkumo neginčijo. Pažymėjo, jog, vertinant eksperto išvadas, yra reikšminga tai, kad ekspertizės objektas nebuvo apžiūrėtas, o tyrimas atliktas dokumentų analizės metodu, kadangi nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje ekspertas objektyviai neturėjo galimybės tiesiogiai apžiūrėti vertinamo objekto. Dėl to daugelis eksperto išvadų suformuluotos arba kaip teorinio pobūdžio, arba kaip tikimybinės, bet ne kategoriškos.
22. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgė į šioje byloje susiklosčiusios situacijos ypatumus, t. y. kad ginčas kilo dėl darbų, kurie yra techniškai ir technologiškai sudėtingesni vien dėl to, kad faktiškai buvo atliekami su objektais, esančiais po žeme, todėl jų poreikio, apimties, kokybės ir panašių klausimų įrodinėjimas yra apsunkintas, o atsakovams, nedalyvavusiems atliekant darbus, apskritai yra beveik neįmanoma pateikti priešingus įrodymus, todėl ieškovei, kaip asmeniui, užsiimančiam profesionalia daugiabučių namų administravimo veikla ir išmanančiam (turinčiam išmanyti) savo teises ir pareigas bei teisės aktų keliamus reikalavimus savo veiklai, tenka pareiga įrodymais pagrįsti savo reikalavimus, reiškiamus daugiabučio gyvenamojo namo vieno iš butų savininkams. Teismas sprendė, kad šia prasme nagrinėjamoje byloje ieškovei keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai ir jai tenka sunkesnė įrodinėjimo našta.
23. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir ieškinio reikalavimo dėl 512,76 Eur skolos už šildymo trasos vamzdžių keitimo darbus priteisimo iš atsakovų pagrįstumo neįrodė, t. y. neįrodė, kad darbai buvo avariniai, todėl galėjo būti atliekami nesant gyventojų sutikimo, jų neinformavus, nevykdant pirkimo pagal Pirkimo taisykles, taip pat nepateikė įrodymų, kad už atliktus darbus su rangove atsiskaitė, nepateikė duomenų, kokia buvo grįžtamojo vamzdžio būklė iki 2017 metų remonto ir po jo, neaišku, ar 2018 metais kilęs remonto poreikis nebuvo nulemtas 2017 metais netinkamai atliktų darbų, nepagrindė, kokiais įrodymais remdamasi nustatė, kad reikia keisti 25 m ilgio vamzdžio atkarpą, ypač atsižvelgus į tai, kad vamzdis buvo remontuotas prieš metus.
24. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimus dėl skolos už remontą priteisimo pripažinus nepagrįstais, atsakovų keliamas klausimas, ar proporcingai buvo padalytos sumos už remontą gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, šioje byloje nebėra aktualus ir teismas plačiau dėl jo nepasisakė.
25. Įvertinęs byloje pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-Š-V17-425399 už 2017 m. spalio mėn., iš kurio matyti, kad jame nurodyta bendra kaina – 2 176,55 Eur su PVM, nesant ginčo, kad butų ir kitų patalpų savininkams buvo paskirstyta būtent 2 176,55 Eur suma, teismas sprendė, jog 2017 metais į mokėtinas sumas už šildymo trasos vamzdžio remontą PVM buvo įtrauktas. Atsižvelgęs į tai, atsakovų abejones dėl skirtingo PVM taikymo už tokio paties pobūdžio tų pačių asmenų atliktus darbus teismas atmetė kaip nepagrįstas.
26. Atsižvelgęs į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-160-465/2023 atsakovas R. P., ieškovei perskaičiavus skolą ir paskirsčius kainą už šildymo trasos vamzdžių keitimo darbus keturių namų gyventojams, iš esmės nuo ieškinio reikalavimo dėl šios skolos priteisimo nesigynė, teismas pripažino, kad faktinės aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką abejose bylose, nesutampa, nes pirmiau išnagrinėtoje byloje, atsakovui R. P. nereiškiant prieštaravimų, teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti aplinkybes, kuriomis ginasi atsakovai nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog ankstesnėje byloje priimtas teismo sprendimas nelaikytinas precedentu, nes toje byloje nebuvo vertinami analogiško pobūdžio teisiniai argumentai kaip šioje byloje, nebuvo keliami tokie teisės ir fakto klausimai, kokie keliami šioje byloje, ir teismai dėl jų nepasisakė, nepateikė šiai bylai reikšmingo teisės aiškinimo, kuris saistytų teismą būtent teismo precedento prasme.
27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje šalis sieja ne civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bet turto administravimo santykiai, kilę iš daiktinės teisės, t. y. iš atsakovų, kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkų, pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus ir tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi, atsakovų argumentą dėl trejų metų ieškinio senaties termino ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikymo pripažino nepagrįstu.
28. Nustatęs, jog ieškovės prašoma priteisti 6,13 Eur skolos dalis yra palūkanos, paskaičiuotos už skolos sumą, kurios pagrindą sudarė 314,52 Eur skola už 2017 m. atliktą vamzdyno remontą, dėl kurios civilinėje byloje Nr. e2-29013-925/2018 ieškovė pareiškė ieškinį, tačiau reikalavimų atsisakė atsakovams 2018 m. rugsėjo 14 d. sumokėjus skolą, taigi, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė savo vidinėje sistemoje nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir toliau skaičiavo atsakovams palūkanas nuo tos pačios sumos, dėl kurios jau buvo kreipusis į teismą ir už kurią teismo prašė priteisti palūkanas, teismas sprendė, jog toks palūkanų skaičiavimas yra neteisėtas ir, reikalavimų atsisakius bei bylą nutraukus, asmuo nebeturi teisės pakartotinai reikšti tą patį reikalavimą tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, ieškinio reikalavimą dėl 6,13 Eur skolos dalies ir 0,05 Eur palūkanų už šią pradelstą skolą priteisimo teismas atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodo, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog avariniais/privalomaisiais darbais gali būti laikomi tik tokie, kurie jau kelia grėsmę žmonių sveikatai, turtui ar kyla grėsmė didesniems turtiniams nuostoliams, žalos kilimui. Esminę reikšmę turi tai, kad siekiama užkirsti grėsmę tokiais žalai kilti. Apeliantės vertinimu, jos atlikti šildymo trasos remonto darbai nepagrįstai teismo nepripažinti avariniais.
31. Apeliantės teigimu, teismas ydingai vertino aplinkybę, kada buvo gautas pranešimas, kad sukasi šildymo sistemos papildymo skaitiklis (pastoviai pildosi šildymo sistema). Tvirtina, kad ieškovė 2018 m. spalio 30 d. gavo pranešimą, kuriame aiškiai ir nevienareikšmiai nurodyta, kad sukasi šildymo sistemos papildymo skaitiklis (pastoviai pildosi šildymo sistema) ir prašoma imtis skubių priemonių defekto nustatymui bei pašalinimui, todėl ieškovė nedelsdama reagavo ir atliko apžiūros darbus. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai kritiškai vertino šiuos duomenis, kadangi šio duomens įtaka darbų tinkamam kvalifikavimui reikšmės absoliučiai neturi. Sprendime nėra motyvuotai paneigta ar argumentuota, dėl kokių priežasčių nėra galimos (įmanomos) situacijos, kad šildymo sistemos papildymo skaitiklis gali suktis tiek prieš atliekant apžiūrą (užfiksuotą 2018 m. spalio 31 d. apžiūros akte), tiek po jos iki tol, kol vamzdyno defektas nėra pašalinamas. Šis defektas rodo būtent nuotėkį, t. y. kad kažkur yra ženklus gedimas. Būtent tokios aplinkybės ir egzistavo šioje situacijoje, kurios paaiškėjo atlikus objekto apžiūrą. Po to, kai vamzdynas buvo suremontuotas (2018 m. gruodžio mėn.), jokių tokių aplinkybių dėl besisukančio šildymo sistemos papildymo skaitiklio nebebuvo gauta, kas patvirtina, kad bet kokie defektai, reaguojant į pranešimą, buvo tinkamai nustatyti ir pašalinti.
32. Pažymi, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad darbų privalomumo nepagrindžia 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA163097 (toliau – ir Aktas). Teismas vertino išimtinai formaliai, nurodydamas, kokios informacijos tariamai trūko Akte ar kokia būtų pageidautina tam, kad iš esmės būtų paprasčiau spręsti, jog šilumos vamzdžio darbai būtų priskirtini privalomaisiais. Vertindamas tokius tariamus Akto trūkumus, kaip vieno iš trijų asmenų nepasirašymas, ar kad tiesiogiai nenurodyta, jog gedimai laikyti avariniais, teismas pažeidė turinio prieš formą principą. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad tokio pobūdžio akte turi būti nuoroda į kitus susijusius dokumentus, ar kad imperatyviai turėtų būti nurodyta, kokio pobūdžio / sunkumo / pavojingumo yra gedimas.
33. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės darbuotojai, atlikę apžiūrą ir apžiūros rezultatus fiksavę Akte, yra techninės priežiūros darbuotojai, turintys visas reikiamas žinias tam, kad defektuotų gedimus. Tačiau jų pareiga Akte nėra nurodyti ir pažymėti visų detalių, kurios būtų reikšmingos tuo atveju, jeigu ginčas dėl tokių atliktų darbų persikeltų į teismą. Apeliantės nuomone, teismas ydingai ir vienašališkai įvertino patį Akto turinį. Šiame Akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad fiksuotas termofikato nutekėjimas į gruntą; namai liks be šildymo; ties defektais nurodyta – trūkusi šildymo trasa po žemėmis; rekomenduojami darbai – atkasti šildymo trasą (duomenys neskelbtini) namo kieme, surasti trūkimą ir jį pašalinti, keičiant nauju vamzdžiu iki šilumos punkto; apie 15 m. Esant tokiems Akte nustatytiems defektams, apeliantė, būdama administratore ir siekdama tinkamai įgyvendinti jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punkte, organizavo šildymo sistemos vamzdžio remonto darbus. Apeliantės vertinimu, teismas faktiškai reikalavo perteklinių duomenų apeliantės byloje pateiktos dokumentacijos turiniui. Atkreipia dėmesį, kad defektai buvo nustatyti šaltuoju sezono metu, todėl, nedelsiant nešalinus tokių gedimų, būtų kilusi grėsmė, jog gyventojai liks be šildymo.
34. Nurodo, kad šildymo trasos vamzdyno remonto darbai buvo galutinai atlikti 2018 m. gruodį, t. y. per kiek daugiau nei mėnesį nuo jo defektavimo. Apeliantės teigimu, toks darbų atlikimo terminas yra visiškai pateisinamas įvertinus atliktinų darbų apimtį, o būtent, kad buvo reikalinga šaltuoju sezono metu atkasti po žeme esantį vamzdį, kad atkasus paaiškėjo poreikis keisti ne 15 m, kaip buvo preliminariai manoma po Akto parengimo, tačiau 25 m ilgio vamzdį. Teismas klaidingai vertino Vilniaus apygardos teismo praktiką civilinėje byloje Nr. e2A-666-794/2024, kuria rėmėsi ieškovė. Ieškovė neįrodinėjo, kad būtent šešių mėnesių terminas, kaip atskaitos taškas, turėtų būti taikomas šioje byloje. Teismas, sprendęs, kad remonto darbų atlikimas per kiek daugiau nei mėnesio terminą reiškia, kad darbai nebuvo skubūs, neįvertino darbų apimties, šaltojo metų sezono, objektyviai trukdžiusio vykdyti kasimo darbus ir kitų aplinkybių.
35. Apeliantė kritiškai vertina teismo sprendimo motyvus dėl realaus vamzdyno remonto darbų poreikio, t. y. kad atkasus vamzdį paaiškėjo, jog reikia keisti 25 m vamzdyno. Apeliantė neturi pagrindo abejoti nei savo darbuotojų, nei rangovo pasitelktų darbuotojų, kurie vykdė remonto darbus, galimybe ir specialistų žiniomis atkasus žemę įvertinti realų darbų poreikį. Pažymi, kad įprastai atliekant rangos darbus jokia papildoma (tarpinė) dokumentacija apie tai, kaip, kodėl, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas vienas, o ne kitas atliktinų darbų kiekis, nėra pildoma, tai nėra įprasta praktika faktiškai atliekant darbus. Be to, jokie teisės aktai neįpareigoja rangovų pildyti kažkokius tarpinius, įvertinamuosius dokumentus. Apeliantės teigimu, atsakovams ginantis tokiais argumentais, kad pakeisto vamzdžio apimtis yra per didelė, būtent jiems teko pareiga tą įrodyti. Sprendime netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta.
36. Pažymi, kad ieškovė 2025 m. birželio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose detaliai pasisakė dėl remonto darbų apimties, ją sugretindama su eksperto išvadomis, tačiau teismas šių argumentų nepagrįstai nevertino.
37. Apeliantės tvirtinimu, teismas, spręsdamas dėl Pirkimo taisyklių tariamo nesilaikymo, nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip reikšmingą reikalavimo dėl skolos priteisimo kontekste. Aplinkybės dėl to, buvo ar nebuvo vykdytas konkursas ar apklausa šildymo vamzdžio darbams atlikti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi reikalavimas suformuluotas kaip skolos priteisimas. Aplinkybė dėl Pirkimo taisyklių nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad vamzdyno remonto darbai buvo defektuoti, atlikti, didesnė žala gyventojams nėra sukelta, todėl Pirkimo taisyklių tariami pažeidimai nekeičia ir nedaro įtakos bendrasavininkių pareigai atsiskaityti už bendrojo naudojimo objekto remontui patirtas išlaidas.
38. Teigia, kad atsiskaitymo su rangovu faktas yra tik rangovo ir užsakovo vidinių santykių, grindžiamų sutarties uždarumo principu, išraiška, neturinti jokios įtakos bendrasavininkų pareigai atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektams patirtas išlaidas. Be to, apeliantė į bylą yra pateikusi įrodymus dėl atsiskaitymo su rangovu, t. y. UAB „Pastatų priežiūros tarnybos“ (dabartinė UAB „Mano Būsto priežiūra“) sąskaitą faktūrą Nr. PPTIM00205 ir apmokėjimą už atliktus darbus, iš kurio matyti, kad atsiskaitoma būtent už sąskaitą faktūrą Nr. PPTIM00205. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatoje nėra nurodyta, kad sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas atliktų darbų priėmimo aktas, už kurį sąskaita faktūra yra išrašoma. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimą, kad sąskaita išrašoma ne tik už vieno, tačiau ir kitų objektų darbus, todėl sumos neatitinka ir sąskaitoje faktūroje yra didesnės.
39. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su 2017 m. atlikto šilumos vamzdžio remonto darbais, kadangi tai yra niekaip nesusiję su šio ginčo ribomis, o būtent, su skolos iš atsakovų priteisimu už 2018 m. vykdytus vamzdyno remonto darbus. Tvirtina, kad sprendimo dalis, jog vamzdis tiek 2017 m., tiek 2018 m. remontuotas toje pačioje vietoje, yra grindžiamas tik prielaidų pobūdžio teiginiais, kadangi nei vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina ir neįrodo, kad gedimas buvo vykęs toje pačioje vidaus šildymo sistemos grįžtamojo išorinio magistralinio vamzdyno vietoje.
40. Nurodo, kad teismas suabsoliutino teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, tačiau visiškai nevertino ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų dėl šio ekspertizės akto ydingumo. Nors teismas pats nurodė, kad ekspertizės akte išdėstytos išvados yra teorinio pobūdžio, grįstos tikimybe, tačiau, motyvuodamas kiekvieną aplinkybę, būtent šiuo ekspertizės aktu rėmėsi. Be to, teismas nevertino visapusiškų prieštaravimų, nurodytų ekspertizės akte ir akcentuotų ieškovės 2025 m. birželio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Apeliantės manymu, ekspertizės aktas turėjo būti įvertintas kritiškai, todėl teismas nepagrįstai ir visapusiškai šiuo ekspertizės aktu vadovavosi.
Atsiliepimas
41. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. G. ir V. B. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-318-1154/2025 palikti nepakeistą bei priteisti atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Nurodo, jog tą patį vamzdį, už kurio keitimo darbus prašo priteisti skolą iš atsakovų, ieškovė jau remontavo 2017 m. Ieškovė apie 2018 m. šildymo trasos vamzdžio gedimą nei atsakovų, nei kitų daugiabučio namo butų/patalpų savininkų neinformavo ir jų sutikimų/pritarimų remontui negavo. Be to, ieškovė dėl 2018 m. šildymo trasos vamzdžio gedimo neorganizavo daugiabučio namo butų/patalpų savininkų susirinkimo, todėl jame nebuvo priimtas sprendimas dėl šildymo trasos vamzdžio remonto. Ieškovė taip pat neorganizavo konkurso ar apklausos šildymo trasos vamzdžio keitimo darbams atlikti.
43. Pažymi, kad dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už 2018 m. atliktus šildymo trasos vamzdžio keitimo darbus, atsakovų sūnus A. G. daug kartų kreipėsi į ieškovę, siekdamas gauti aktualią informaciją bei dokumentus, tačiau ieškovė nebendradarbiavo ir neteikė jokios informacijos bei dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog ji tinkamai prižiūrėjo bei eksploatavo šildymo sistemą ir pakartotinis šildymo trasos vamzdžio gedimas 2018 m. nėra susijęs su 2017 m. vykdytais šildymo trasos vamzdžio keitimo darbais. Atsakovų vertinimu, ieškovės elgesys nedera su skaidrumo, objektyvumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, veikimo vartotojų (daugiabučio namo butų/patalpų savininkų) interesais principais.
Šalies argumentai
44. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė dėl 2018 m. atliktų šildymo trasos vamzdžio keitimo darbų į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. spalio mėn., t. y. praėjus beveik 6 metams po šildymo trasos vamzdžio keitimo.
45. Atsakovų vertinimu, ieškovė neįvykdė pagal įstatymą jai tenkančios pareigos įrodyti savo ieškinį. Ieškovė yra verslininkė, todėl ji, privalėdama būti atidi, apdairi ir rūpestinga, turėjo tinkamai užfiksuoti ir išsaugoti visus įrodymus, kurie pagrįstų jos reiškiamą ieškinį. Ieškovė šiai bylai aktualaus vamzdžio būklės nėra užfiksavusi nei 2017 metais, nei 2018 metais, todėl į bylą nepateikė atitinkamų įrodymų. Pažymi, jog byloje atliktos ekspertizės aktą ieškovė kritikuoja, kadangi jo išvados iš esmės nėra palankios ieškovei. Be to, ieškovė neprašė byloje skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.
46. Nurodo, kad iš byloje atliktos ekspertizės akte pateiktų išvadų nėra objektyvių duomenų ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėmis, susijusioms su šildymo trasos vamzdžio gedimu ir jo remontu, pagrįsti. Byloje taip pat nėra dokumentų, kurie pagrįstų namo ir jo inžinerinių sistemų nuolatinio stebėjimo rezultatus, poreikį organizuoti tam tikrus remonto darbus, atsižvelgiant į nuolatinio stebėjimo rezultatus. Taip pat nėra pagrįstas šildymo trasos vamzdžio remonto būtinumas tokia apimtimi, kokiu nurodo ieškovė, atliktų darbų kiekiai ir apimtis nėra logiškai pagrindžiami esamoje situacijoje, yra objektyvūs požymiai, kad darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovų tvirtinimu, byloje atlikta teismo ekspertizė patvirtina, kad šildymo trasos vamzdžio remonto darbai nebuvo avariniai.
47. Pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja bylos nagrinėjimo eigoje jos „atrastą“ Excel lentelės formato pranešimo tekstą, kuris neva įrodo, kad šilumininko pranešimas apie šildymo sistemos papildymo skaitiklio sukimąsi buvo gautas 2018 m. spalio 30 d., tačiau pagal pradinę pačios ieškovės poziciją ir jos pateiktuose dokumentuose fiksuotus duomenis buvo matyti, kad šilumininko pranešimas buvo gautas 2018 m. lapkričio 5 d., t. y. vėliau, nei buvo atlikta 2018 m. spalio 31 d. apžiūra. Ieškovė pakeitė šią aplinkybę, kai atsakovų atstovai atkreipė į tai teismo dėmesį, ir po to ieškovė „atrado“ Excel lentelės formato pranešimo tekstą.
Atsiliepimas
48. Atsakovų teigimu, ieškovė turi fiksuoti objektyvius, patikimus, išsamius duomenis ir informaciją, bei padaryti tai tokiu būdu ir tokia apimtimi, kad jų pagrindu būtų galima pagrįstai įsitikinti konkrečių faktų egzistavimu.
49. Nurodo, kad ieškovė apeliacinio skundo motyvus, susijusius su remonto darbų atlikimo terminu, nepagrįstai grindžia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-666-794/2024, kuri yra priimta visiškai kitokių aplinkybių byloje.
50. Pažymi, kad pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje su ieškiniu bei dubliku ieškovė neteikė jokios su ja susijusio rangovo ieškovei išrašytos sąskaitos ir ieškovės pagal ją atlikto mokėjimo dokumento. Tik gerokai vėliau ieškovė „atrado“ ir pateikė byloje tam tikrus dokumentus, kuriais ėmė įrodinėti byloje aplinkybes apie tai, kokią sąskaitą rangovas neva išrašė ieškovei už bylai aktualius darbus ir kad ieškovė neva už tuos darbus rangovui sumokėjo.
51. Atsakovų tvirtinimu, ieškovė neneigė, kad bylai aktualus šildymo trasos vamzdis buvo remontuotas vos prieš 1 metus (t. y. 2017 m.) iki 2018 m. vėl įvykusio jo gedimo. Ekspertizės akto išvados aiškiai rodo, kad vos po vienerių metų vamzdžio trūkimas neturėjo pasikartoti. Nebent pirmiau vykęs (2017 m.) vamzdžio remontas nebuvo atliktas tinkamai ir kokybiškai. Tačiau tokiu atveju daugiabučio namo butų/patalpų savininkai neturi mokėti už netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus. Būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus tiek apie vamzdžio būklę prieš ir po remonto 2017 m., tiek ir vamzdžio būklę prieš ir po remonto 2018 m., tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
53. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Esminės faktinės aplinkybės
54. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ ginčo laikotarpiu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.
55. Ginčo laikotarpiu (2019 m. vasario-kovo mėn.) butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams V. B. G. ir R. G..
Žemesnės instancijos teismas
56. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 518,94 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, argumentuodama tuo, jog prašoma priteisti skola susidarė už ieškovės namui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už šildymo trasos vamzdžio remontą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio reikalavimo dėl skolos už šildymo trasos vamzdžių keitimo darbus priteisimo iš atsakovų pagrįstumo neįrodė, t. y. neįrodė, kad darbai buvo avariniai, todėl galėjo būti atliekami nesant gyventojų sutikimo, jų neinformavus, nevykdant pirkimo pagal Pirkimo taisykles, taip pat nepateikė įrodymų, kad už atliktus darbus su rangove atsiskaitė, nepateikė duomenų, kokia buvo grįžtamojo vamzdžio būklė iki 2017 metų remonto ir po jo, neaišku, ar 2018 metais kilęs remonto poreikis nebuvo nulemtas 2017 metais netinkamai atliktų darbų, nepagrindė, kokiais įrodymais remdamasi nustatė, kad reikia keisti 25 m ilgio vamzdžio atkarpą, ypač atsižvelgus į tai, kad vamzdis buvo remontuotas prieš metus.
57. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas nepagrįstai atliktus remonto darbus nepripažino avariniais; ydingai vertino aplinkybę, kada buvo gautas šilumininko pranešimas; nepagrįstai sprendė, kad darbų privalomumo nepagrindžia 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros aktas; (2) darbų atlikimo terminas visiškai pateisinamas įvertinus atliktinų darbų apimtį ir šaltąjį sezoną; (3) teismo motyvai dėl remonto darbų poreikio nepagrįsti, kadangi: (i) atliekant darbus įprastai nepildoma jokia papildoma dokumentacija; (ii) teisės aktai neįpareigoja rangovų pildyti papildomą dokumentaciją; (4) teismas nepagrįstai vertino aplinkybę dėl Pirkimo taisyklių nesilaikymo, kadangi tai nedaro įtakos bendrasavininkų pareigai atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektų remontui patirtas išlaidas; (5) atsiskaitymo su rangovu faktas yra tik rangovo ir užsakovo vidinių santykių išraiška, neturinti įtakos bendrasavininkų pareigai atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektui patirtas išlaidas; be to, ieškovė pateikė įrodymus dėl atsiskaitymo su rangovu; (6) teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su 2017 m. atlikto šilumos vamzdžio remonto darbais; byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, kad tiek 2017 m., tiek 2018 m. vamzdis remontuotas toje pačioje vietoje; (7) teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu.
Dėl ginčo esmės
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.
60. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
61. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, priešingu atveju, jas apmokėti privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
62. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Administravimo nuostatai, įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus.
63. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
64. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
65. Administravimo nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Administravimo nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Administravimo nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Administravimo nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Administravimo nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Administravimo nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Administravimo nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Administravimo nuostatų 13 punktas).
66. Administratorius privalo Administravimo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų; pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Administravimo nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Administravimo nuostatų 7.3 punktas).
67. Bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (ieškovė) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoja valdytoją laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).
68. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovų pareigos apmokėti už daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objekto – šildymo trasos vamzdžio remontą, kurį ieškovė priskyrė avariniams darbams, todėl jiems atlikti namo butų (patalpų) savininkų sutikimas nebuvo gautas, darbų atlikimui konkursas nebuvo skelbiamas, o juos atliko UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, su kuria ieškovė turėjo sudariusi ilgalaikę darbų sutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tokias išlaidas, dėl kurių nėra gautas butų ir kitų patalpų savininko sutikimas, apmokėti privaloma tik tuo atveju, kai šios išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (nutarties 61 punktas).
69. Ieškovė aplinkybę dėl šildymo trasos vamzdžio gedimo avarinio pobūdžio, dėl kurio remontas turėjo būti atliktas nedelsiant, negavus namo butų (patalpų) savininkų sutikimo, iš esmės įrodinėjo 2018 m. spalio 31 d. UAB „Žirmūnų būstas“ (dabar UAB „Mano Būstas Neris“) statinio apžiūros aktu Nr. DA163097; Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. R-Š-V18-504235 už 2018 m. gruodžio mėn.; Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. R-BST-V18-504235-1 už 2018 m. gruodžio mėn.; ištrauka iš savo vidinės pranešimų registravimo sistemos apie gautą pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pastoviai pildosi šildymo sistema, prašoma imtis skubių priemonių defekto nustatymui ir pašalinimui.
70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, nors tai buvo jos procesinė pareiga, jog ginčo laikotarpiu įvyko vamzdyno avarija ir vamzdyno būklė buvo tokia bloga, kad ieškovė turėjo pagrindą atlikti neatidėliotinus ir skubius remonto darbus, kurių neatlikus būtų pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kiltų pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, dėl ko nebuvo būtina iš anksto gauti tokiems darbams daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
71. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Tai reiškia, kad šiuo atveju būtent ieškovė turėjo pateikti pakankamus įrodymus, jog ji turėjo teisę, o kartu ir pareigą atlikti ginčo remonto darbus, kuriems atlikti nebuvo reikalingas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateikė įrodymų, kokiu būdu ji nustatė poreikį / būtinumą nedelsiant, negavus gyventojų sutikimo, atlikti ginčo darbus, kuo konkrečiai remiantis ji sprendė, kad tokie darbai yra privalomojo avarinio pobūdžio ir turi būti atlikti nedelsiant pagal Reglamento 96 punktą.
72. Apeliantė teigia, jog remonto darbų privalomumą pagrindžia 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros aktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio įrodymo turinį, neturi pagrindo su šiuo apeliantės argumentu sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytame Statinio apžiūros akte pateikti duomenys nėra pakankami laikyti įrodytą labai blogą, avarinę vamzdynų būklę, kuri keltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, galimų didelių materialinių nuostolių riziką, kaip to reikalaujama Reglamento 96 punktu. Nors Statinio apžiūros akte nurodyta, kad trūkusi šildymo trasa po žeme, tačiau nėra užfiksuota kokiomis priemonėmis nurodytas gedimas nustatytas, vamzdynų techninės būklės įvertinimas, akte pateiktos nuotraukos neinformatyvios (jose nematyti nei vamzdynų avarijos, nei labai blogos vamzdynų būklės). Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, prieš tai negaunant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo dėl šių darbų atlikimo.
73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ieškovės pateikto 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros akto trūkumus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl papildomai jų nekartoja. Akcentuotina tik tai, kad Reglamento 88.4 punkte aiškiai numatyta, jog specializuotas namo apžiūras organizuoja ir atlieka valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė vykdė neeilinę vamzdynų apžiūrą, byloje pateiktą Statinio apžiūros aktą pasirašė tik du iš trijų komisijos narių, t. y. tik klientų asmeniniai vadybininkai A. M. ir A. G., tačiau apžiūros vadovo parašo nėra. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie minėtų specialistų, atlikusių neeilinę vamzdynų apžiūrą, išsilavinimą, reikiamus kvalifikacinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą ieškovės pateiktą įrodymą vertino kritiškai ir dėl šios priežasties.
74. Nors apeliantė teigia, kad remonto darbų atlikimo terminas yra pateisinamas įvertinus atliktinų darbų apimtį ir šaltąjį sezoną, tačiau nesutiktina su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog Reglamento 96 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei nustatomi defektai, trūkumai, keliantys pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba dėl kurių galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokius skubius, neatidėliotinus veiksmus ieškovė atliko per laikotarpį nuo gedimo nustatymo iki remonto, t. y. nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Duomenų, kad būtų sutrikusi šildymo sistema, byloje taip pat nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodomą darbų apimtį, t. y. kad reikėjo keisti ne 15 m, o 25 m vamzdžio atkarpą. Šią aplinkybę ieškovė iš esmės įrodinėjo tik Atliktų darbų priėmimo aktais Nr. R-Š-V18-504235 ir Nr. R-BST-V18-504235-1 už 2018 m. gruodžio mėn., tačiau jie patvirtina tik faktiškai atliktus darbus, bet ne jų poreikį, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytą aplinkybę, jog, tik atkasus vamzdį, ieškovės specialistai nustatė poreikį keisti ne 15 m, o 25 m ilgio vamzdį, todėl šie ieškovės argumentai pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kaip deklaratyvūs. Apeliantės nurodomi argumentai, kad, atliekant remonto darbus, įprastai nepildoma jokia papildoma dokumentacija, tokios pareigos rangovui nenumato ir teisės aktai, nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti nurodytos aplinkybės dėl remonto darbų apimties pagrįstumo. Pažymėtina, jog nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su 2017 m. atlikto šilumos vamzdžio remonto darbais, tačiau, sprendžiant klausimą dėl remonto darbų apimties, t. y. poreikio keisti 25 m ilgio vamzdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino visumos kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste.
75. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kada buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pastoviai pildosi šildymo sistema. Nors sutiktina su apeliante, kad ši aplinkybė (gavimo data) pati savaime neturi įtakos privalomojo avarinio pobūdžio remonto darbų kvalifikavimui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reikšmingos vertinant šio pranešimo gavimą pagrindžiančių įrodymų patikimumą ir objektyvumą, atsižvelgus į tai, kad šiuo įrodymu ieškovė, be kita ko, taip pat įrodinėjo avarinį šildymo trasos vamzdžio gedimą, kadangi, ieškovės teigimu, šio pranešimo pagrindu ir buvo atlikta statinio apžiūra. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo avarinio remonto darbų pobūdžio, pagrįstai šias aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus vertino su visuma kitų byloje pateiktų įrodymų.
76. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo su šiuo apeliantės argumentu sutikti.
77. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 52 punktas).
78. Nors apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, nes ekspertizės akte išdėstytos išvados yra teorinio pobūdžio, grįstos tikimybe, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, tai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui visiškai nevertinti ekspertizės akto išvadų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje atliktos ekspertizės akto išvadas vertino kartu su visu byloje pateiktų įrodymų visetu, atsižvelgdamas ir įvertindamas šalių paaiškinimus bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
79. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vertino aplinkybę dėl Pirkimo taisyklių nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija. Atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas, kaip nurodyta aukščiau, pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė privalomojo avarinio atliktų vamzdžio remonto darbų pobūdžio, todėl pagrįstai vertino ir aplinkybę dėl Pirkimo taisyklių nesilaikymo, kadangi minėtus remonto darbus buvo galima atlikti be butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir nevykdant darbų pirkimo pagal Pirkimo taisyklių nustatytą tvarką tik esant jų privalomam avariniam pobūdžiui, ko nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė.
80. Nors iš esmės sutiktina su apeliantės argumentu, kad iš jos pateiktų įrodymų dėl atsiskaitymo su rangovu, t. y. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ sąskaitos faktūros Nr. PPTIM00205 ir apmokėjimo už atliktus darbus, galima spręsti apie apmokėjimą rangovui už atliktus vamzdžio remonto darbus, tačiau, konstatavus, jog ieškovė neįrodė atliktų remonto darbų privalomojo avarinio pobūdžio, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytu pagrindu.
81. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš byloje pateiktų įrodymų viseto, šalių paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodytus ginčo remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, nepriimant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl šių darbų atlikimo poreikio ir negavus jų sutikimo, o, atlikdama tokius darbus, ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tinkamai neįvertino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklės bei remonto darbų poreikio ir veikė savo rizika, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovų apmokėjimo už šiuo darbus.
82. Pažymėtina, jog nors apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl 6,13 Eur skolos dalies ir 0,05 Eur palūkanų atmetimo nepagrįstumo jokių argumentų neteikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad minėta skolos dalis yra palūkanos, paskaičiuotos už skolos sumą, dėl kurios jau buvo kreiptasi į teismą ir už kurią teismo prašyta priteisti palūkanas, sprendė, kad reikalavimas dėl 6,13 Eur skolos dalies, o taip pat ir 0,05 Eur palūkanų už šią pradelstą skolą, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
83. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
85. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai patyrė 2 117,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą.
86. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad atsakovų prašoma atlyginti 2 117,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl atsakovams lygiomis dalimis priteistina 2 117,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, atsakovų V. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienam po 1 058,75 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis eurus ir 75 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.