Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atstovui adv. E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui R. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rakursas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl stogo remonto darbų

Sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo už stogo remontą, būtina įvertinti, ar stogo remontas buvo atliktas tinkamai ir kokia darbų apimtimi, ar buvo pilnai atsiskaityta su rangovu ir kokia skolos dalis, tenkanti atsakovui, liko neapmokėta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ vykdė konkursą dėl daugiabučio gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), stogo remonto darbų pagal UAB „2L architektai“ projektą, kuriam pritarė namo bendraturčiai (e. bylos 2 t., 63-85). 2018 m. liepos 23 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Rakursas“ buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Rakursas“ įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus pagal atsakovo patvirtintą lokalinę sąmatą (darbų kaina be PVM – 26 658,52 Eur) (e. bylos 1t. b. l .175- 179). Namo bendraturčių sutarimu, rangos darbų eiga buvo prižiūrima atestuoto darbų vadovo Vytauto B. E. pagal 2018m. liepos 24d. Statybos techninės priežiūros sutartį Nr. ŽB-SUT-18-0219 (e. bylos 1t., b. l. 180-182). Rangos darbų eiga fiksuota statybos darbų žurnale. Stogo remonto darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti (2018m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas, e. bylos DOK-72681). Už stogo remonto darbus ieškovė pervedė mokėjimo pavedimais trečiajam asmeniui UAB „Rakursas“ 9677,04 Eur ir 10 526,28 Eur bei atliko likusios sumos užskaitą (e. bylos 1 t., 166, 167). Atsakovui tenkančios mokėti sumos paskaičiavimas atliktas apskaičiuojant 1 kv. m įkainį dauginant iš atsakovui priklausančių patalpų ploto (133,22 kv. m), bei sudaro 13 536,33 Eur su PVM. Atsakovas už stogo remontą 2019-02-02 atliko 6 783,04 Eur mokėjimą (e. bylos 1t., b. l. 34). 2022-02-11 teisme gautas eksperto D. K. parengtas Ekspertizės aktas (e. bylos priedo b. l. 111- 139).

Teismo nutartimi paskyrus ir įstatyme nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvados laikomos specialia įrodinėjimo priemone (CPK 212, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau kartu pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui CPK nenustatyta išankstinės galios. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai).

Bylos duomenimis stogo darbų projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta įrengti du trikampio formos stoglangius, kurių rangovas neįrengė. Ši aplinkybė buvo konstatuota ir teismo ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas), kurį atliko ekspertas D. K. (e. bylos priedas 111-138). Tačiau iš byloje pateiktos Lokalinės sąmatos, kurią atsakovas, atstovaudamas namo gyventojų daugumą, suderino su rangovu matyti, kad šio projektinio sprendinio buvo atsisakyta. Trečiojo asmens UAB „Rakursas“ direktorius teisme paaiškino, jog namo bendraturčiai projekte numatytų trikampio formos stoglangių atsisakė, ketindami stoge įsirengti Velux stoglangius. Jo teigimu rangovas atsakovo prašymu netgi įrengė skersinius elementus tokiems stoglangiams įrengti. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu stoglangiai name jau įrengti, nors ekspertui D. K. apžiūrint objektą (2022-01-25), namo stoge jų dar nebuvo. Iš to seka, kad ekspertas padarė išvadas, pilnai nesusipažinęs su bylos medžiaga bei neįvertinęs darbų apimties, nurodytos Lokalinėje sąmatoje, kurioje stoglangių įrengimo darbai apskritai nebuvo numatyti. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad projektas buvo vykdomas ne pilna apimtimi, darbų apimtis buvo suderinta su namo bendraturčiais ir atitiko UAB „Rakursas“ parengtą Lokalinę sąmatą. Ši aplinkybė eksperto nebuvo įvertinta, todėl jo padaryta išvada, priskiriant stoglangių neįrengimą prie neatliktų darbų, laikytina nepagrįsta. Be to, ekspertas neįvertino (arba atsakovo nebuvo informuotas), kad namo bendraturčių pageidavimu buvo įrengti būtent Ruukki lietaus nuvedimo sistemos latakai bei lietvamzdžiai, kurių skersmens diametrą (100 mm) nepagrįstai laikė kaip neatitinkantį techninio projekto reikalavimų. UAB „Rakursas“ atstovas patvirtino, jog būtent tokių lietvamzdžių pageidavo atsakovas, su kuriuo ir buvo derinti visi Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai. Todėl kritiškai vertintinos ir eksperto išvados dėl netinkamo atstumo tarp lietvamzdžių ar jų tvirtinimo, be kita ko, neatsižvelgiant į namo estetiką, karnizų įrengimo bei kitų aspektų, kuriuos nurodė trečiojo asmens atstovas. Teismo vertinimu, jokių esminių trūkumų dėl lietvamzdžių įrengimo ekspertas nenustatė, bendras laikiklių skaičius yra tinkamas, atitinkantis statybos reikalavimus. Defektu negali būti laikoma ir Ekspertizės akte nesuklijuota difuzinė plėvelė (3.14 pav.), nes, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas, difuzinės plėvelės pažeidimas buvo būtinas naujų stoglangių įrengimui, kuriam buvo ruoštasi po eksperto apsilankymo. Be kita ko, ekspertizės akte buvo apžiūrimi, vertinami darbai, pvz. grindų įrengimas, kurių tretysis asmuo apskritai nebuvo įsipareigojęs atlikti (3.16 pav.). Kiti eksperto nurodyti trūkumai, kaip pvz. susiję su statybų dokumentacijos netinkamu pildymu, teismo nuomone nedaro tiesioginės įtakos stogo remonto darbų kokybės įvertinimui. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ekspertas savo išvadose nenurodė, ar dėl jo nurodyti defektai kaip nors pakenkė stogo funkcionalumui, jo naudojimui pagal paskirtį. Priešingai, bylos medžiaga patvirtinta, kad nuo to laiko, kai stogo remontas buvo pabaigtas (2018 metų lapkričio mėn.), jokių skundų dėl jo nefunkcionalumo, pratekėjimų ar kitų trūkumų, nebuvo gauta. Pastebėtina, kad nuo stogo remonto darbų pabaigimo praėjo pakankamai laiko darbų trūkumams išryškėti, jei stogo remontas būtų buvęs nekokybiškas.

Bylos duomenimis atsakovas, atstovaudamas namo daugumą, reikalavo nepriimti darbų iki nebus gautos nepriklausomo eksperto išvados, teikė pretenzijas ieškovui dėl atliktų darbų neatitikimo projektui (e. bylos 1t., b. l. 114-122). Pažymėtina, jog darbų eiga buvo prižiūrima atestuoto darbų vadovo, kuris darbus priėmė, darbų defektų nenustatė, o ieškovė į visas pretenzijas atsakė raštu (e. bylos 1t. b. l. 168-171). Iš atsakymų turinio matyti, jog statybų eigoje tarp šalių buvo kilę nesutarimų dėl darbų apimties, atsakovui pageidaujant atlikti papildomus darbus, kurie ieškovo buvo vertinti kaip pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Atsakovui paaiškinta, jog dėl papildomų darbų turėtų būti organizuojamas naujas konkursas papildomiems rangos darbams atlikti, o pagal UAB „2L architektai“ parengtą projektą namo patalpų savininkams priėmus sprendimą tik dėl stogo remonto, jis ir buvo vykdomas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, šalių bei liudytojo V. B. E. parodymus, galima pagrįstai teigti, jog pats atsakovas tiek rangovui UAB „Rakursas“, tiek ir techniniam darbų prižiūrėtojui, reiškė reikalavimus nukrypti nuo parengto stogo kapitalinio remonto projekto, atstovaudamas gyventojų daugumą, atsisakė projekte numatytų stoglangių, pageidavo Ruukki skardos lietvamzdžių, prašė stogą pakelti, atlikti kitus papildomus darbus. Rangovo bei techninio darbų prižiūrėtojo teigimu, buvo rasti techniniai sprendimai atsakovo reikalavimams įgyvendinti ir stogo remonto darbai, jų apimtis buvo suderinta su atsakovu. Todėl atsakovo užsakymu atlikto Stogo kapitalinio remonto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo akto išvadų, parengtų eksperto E. L., analizė, kuriomis yra konstatuotas atliktų darbų neatitikimas projektui, apskritai nebetenka prasmės. Teismo vertinimu, reikšminga yra tai, kad per keletą sezonų jokių stogo darbų trūkumų nepasireiškė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių abejoti stogo darbų kokybe ir jo funkcionalumu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu atsakovas, kaip teigia, gavęs reikalingus leidimus, savo iniciatyva yra įrengęs stoge langus, taigi, iš esmės pakeitė stogo konstrukciją. Tokie atsakovo veiksmai, viena vertus, patvirtina aplinkybes apie jo išankstinį ketinimą nukrypti nuo projekto, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad stogo remontą atsakovas laiko tinkamu. Todėl atsakovo argumentai dėl stogo darbų kokybės, defektų taisymo, vertintini tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti savininkui įstatymu priskirtų pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis stogo remontas buvo atliktas, už darbus su rangovu buvo atsikaityta (tai papildomai patvirtino ir trečiąjį asmenį UAB „Rakursas“ atstovaujantis bendrovės direktorius), todėl atsakovui kyla pareiga proporcingai savo turimai turto daliai, apmokėti išlaidas bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina likusi nesumokėta skolos dalis, kurią sudaro 6753,29 Eur.

Dėl lauko kanalizacijos darbų

Pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti privalomuosius reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, o administruodama bendrąją nuosavybę, ieškovė (kaip administratorė) savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Privalomuosius reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, bei daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašą reglamentuoja Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: pirma, kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas; antra, kai išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2016 m. balandžio 22 d. Nr. 3K-3-232-916/2016, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-570/2014, 2009 m. lapkričio 27 d. Nr. 3K-7-515/2009).

Byloje nustatyta, kad dėl nuolat užsikemšančio kanalizacijos vamzdyno 2018 m. balandžio 4 d. buvo atlikta statinio apžiūra, į bylą pateiktas ieškovės sudarytas statinio apžiūros aktas Nr. DA180585. Akte pateikta rekomendacija valyti vamzdyną su hidrodinaminiu automobiliu, nuo namo link šulinio ir nuo šulinio link namo, patikrinti vamzdyną su kamera, nustačius defektus, atlikti vamzdyno remontą (e. bylos 1 t., b. l. 191).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė užsakė uždarosios akcinės bendrovės „Vidurys“ paslaugas, minima bendrovė atliko vamzdynų apžiūrą ir pateikė ataskaitą Nr. VID18/165 (e. bylos 1t. b. l. 140-145). Be kita ko, joje konstatuota, jog kanale beveik nėra arba tuoj beveik nebus pratekėjimo: pvz. nugriuvęs vamzdis, visiškas šaknų išsikerojimas arba kitos kliūtys nutekėjimui. Kanalas praleidžia vandenį arba yra pavojus potvyniui. Specialistai rekomendavo atlikti skubų sanavimą per galimai trumpiausią laiką, kad būtų išvengta didesnės žalos. Atlikus kanalo nuotraukas bei ištyrus 15,15 m vamzdžio, nustatyta, kad vamzdis apaugęs šaknimis. 2018 m. gegužės 2 d. įvykus avarijai (namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsys užpiltas kanalizacijos nuotekomis), buvo atlikti lauko kanalizacijos vamzdžio remonto darbai, kurie, be kita ko, buvo suderinti su patalpų savininkų atstovu R. P.. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : atsakovo 2018-05-02 Prašymas UAB „Žirmūnų būstas“ direktoriui dėl skubaus kanalizacijos tvarkymo bei 2018-11-13 UAB „Žirmūnų būstas“ atsakymas į Dėl kanalizacijos atliktų darbų (e. bylos 2t., b. l. 42, DOK-73546, priedas Nr. 13,14), iš kurių matyti, kad vamzdyno, esančio po žeme, atkarpos keitimas buvo vykdomas ir paties atsakovo reikalavimu. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V18-310917 ir Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V18-310917-1 patvirtina, kad Lauko kanalizacijos tvarkymo darbus atliko UAB „Mano būstas LT“, su kuriuo ieškovė dar 2010 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudariusi sutartį Nr. 10-08-130 (e. bylos 1t., b. l. 150,151, 2 t., b. l. 170-176). Į bylą pateikti įvykdyti mokėjimai laikytini pakankamais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad su rangovu už atliktus darbus buvo atsiskaityta (e. bylos 1 t., b. l. 156,157). Pagal pateiktus ieškovės skolos paskaičiavimus, darbų kainą padalinus iš namo ploto, bei padauginus iš atsakovui priklausančių patalpų ploto, atsakovui tenkanti skolos dalis sudaro viso 2462,75 Eur. Skolos dydį už lauko kanalizacijos vamzdynų darbus patvirtina ir išrašytos sąskaitos nuo 2018m. rugpjūčio iki 2018 m. lapkričio mėnesio (e. bylos 1t., b. l. 137,138, 187,190).

Konstatavus kanalizacijos vamzdžių defektus, trukdančius nuotekoms pratekėti, kilo būtinumas juos pašalinti. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : Statinio apžiūros aktas, UAB „Vidurys“ parengta vamzdynų apžiūros ataskaita bei joje padarytos išvados. Būtinumą pakeisti pažeistus vamzdynus ir jų krypties pakeitimo vietoje įrengti šulinį, kaip tai reglamentuoja STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“ pripažino ir ekspertas D. K., nurodęs, tokie darbai priskirtini būtiniesiems darbams. Nors vertindamas atliktų darbų priėmimo akte nurodytus darbų kiekius tam tikrose pozicijose, susijusiose su atkasto grunto kiekiais ir ekskavatoriaus darbo valandomis, laikė per dideliais, vietomis viršijančiais protingumo principus, reikalingo darbų kiekio paskaičiavimų ekspertas nepateikė ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokie darbų kiekiai būtų laikytini protingais. Pripažindamas, kad nuotekų vamzdžio pažeidimo šalinimas yra būtinas, ekspertas nenurodė, kokia jo dalis turėjo būti keičiama, ir apskritai, ar galimas dalinis vamzdžio keitimas. Kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas S. P., turintis specialių žinių šioje srityje, nuotekų vamzdis paprastai keičiamas visa apimtimi todėl, kad būtina suformuoti tinkamą nuolydį. Toks paaiškinimas teismo vertinimu yra logiškas ir nepaneigtas jokiais kitais įrodymais. Nenuginčijus darbų kiekio, nurodyto Atliktų darbų akte, teismas vertina lauko kanalizacijos vamzdžių defektų šalinimą, kaip skubiai atliktiną būtinąjį darbą, kuriam buvo gautas gyventojų pritarimas, todėl CK 4.83 straipsnio 4 dalis, numatanti patalpų savininkų teisę neapmokėti patirtų išlaidų tokiems darbams atlikti, netaikytina.

Remiantis nurodytais argumentais ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 2462,72 Eur už lauko kanalizacijos remonto darbus tenkintinas pilnai.

Dėl šildymo trasos darbų

Į bylą pateiktas 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros aktas DA Nr. 163097, iš kurio turinio matyti, kad atlikus nuolatinę apžiūrą buvo pastebėtas termofikato nutekėjimas į gruntą dėl trūkusios šildymo trasos po žemėmis, galimai (duomenys neskelbtini) namo kieme ir rekomenduota atkasti šildymo trasą, surasti trūkumą ir jį pašalinti, keičiant nauju vamzdžiu iki šilumos punkto apie 15 m (e. bylos 1t., b. l. 139). 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktai Nr. R-Š-V18-504235, R-Š-V18-504235-1 patvirtina, kad dėl trūkusios šildymo trasos po žemėmis (termofikato nutekėjimo į gruntą) buvo atliekami dalies šildymo trasos vamzdyno keitimo darbai (e. bylos 1t., b. l. 152-154).

Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko skolos perskaičiavimus, paskirstydamas darbų kainą (4200 Eur be PVM) už šildymo trasos vamzdžių keitimo darbus keturių namų (duomenys neskelbtini)) savininkams ir prašo iš atsakovo pagal jo turimą plotą name (133,22 kv. m) priteisti 611,53 Eur su PVM. Atsakovui pateikta 2019-02-28 sąskaita, kurioje atsispindi minusuota 1521,11 Eur suma.

Dėl kitų mokėtinų sumų

Pagal į bylą pateiktą 2021-04-19 skolos detalizaciją, atliktą įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 104,79 Eur už trinkelių atstatymo darbus po kasimo darbų, palūkanas už pradelstą mokėjimą nuo 2018-08-01 iki 2018-12-31, taip pat nepadengtas 0,45 Eur ir 0,71 Eur sumas už 2018-08 mėn. – 2018m. 12 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas mokėjimo nurodymuose pažymi mokėjimų paskirtį, ieškovės skolos detalizacijos neginčijo, likusios neapmokėtos sumos, nurodytos sąskaitose, išrašytose nuo 2018m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. 2018m. gruodžio mėn., priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 23 punktą).

Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis bylos medžiaga, ieškovės reikalavimą priteisti 9979,25 Eur skolos bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui, laiko pagrįstu bei įrodytu, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas terminą įvykdyti savo prievolę pagal sutartį praleido, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metines palūkanos, skaičiuotinos už skolos sumą (9979,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 20 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo ieškovei skirti baudą

Pagal CPK straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013m. spalio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016m. gruodžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K -3- 492-706/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės procesinis elgesys, kurį atsakovo atstovas nurodė, kaip netinkamą, pavėluotai teikiant procesinius dokumentus, teismo vertinimu negali būti laikytinas piktnaudžiavimu CPK 95 straipsnio prasme. Civilinio proceso nuostatos nedraudžia šaliai, esant tam tikroms aplinkybėms, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, teikti procesinio pobūdžio prašymus. Teismas tenkino ieškovės atstovo prašymą prijungti teismo posėdžio metu du rašytinius įrodymus - PVM sąskaitą faktūrą bei stogo remonto atliktų darbų aktą, motyvavo tuo, kad šių dokumentų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Be kita ko, pastebėtina, kad stogo remonto atliktų darbų aktas, kurio prijungimui prieštaravo atsakovo atstovas, atsakovui buvo žinomas. Tai patvirtina į bylą pateiktas Bendrojo naudojimo objektų, susijusių su priežiūra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo aktas, iš kurio matyti, jog daugelį dokumentų (tame tarpe ir stogo remonto atliktų darbų aktą), kuriuos atsakovas prašė išreikalauti iš ieškovės, buvo perduoti atsakovui pasirašytinai, t. y. buvo jo paties dispozicijoje, taigi šių dokumentų turinys atsakovui buvo žinomas (e. bylos 1t., b. l. 35). Bylos nagrinėjimas užtruko, tačiau remiantis Liteko duomenimis nėra pagrindo teigti, kad tam įtakos turėjo netinkamas ieškovės procesinis elgesys : savo procesinėmis teisėmis ieškovė iš esmės naudojosi aktyviai, atliko skolos perskaičiavimus, mažino ieškinio reikalavimus, teikė papildomus rašytinius įrodymus. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Tuo remiantis spręstina, kad būtinųjų sąlygų, reikalingų ieškovės elgesį pripažinti piktnaudžiavimu, sukeliančiu teisinę atsakomybę, nėra, todėl atsakovo atstovo prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio tvarka netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 418 Eur žyminį mokestį (e. bylos 1t., b. l. 14 ). Taip pat bylos duomenimis teisinei pagalbai apmokėti ieškovė patyrė viso 3557,41 Eur (78,65 Eur (pateikta 2019-06-04), 78,65 Eur (pateikta 2019-07-03), 102,85 Eur (pateikta 2019-09-03), 127,05 Eur (pateikti 2019-10-09), 78,65 Eur (pateikta 2019-10-09), 127,05 Eur (pateikta 2019-12-03), 151,25 Eur (pateikta 2020-02-05), 151,25 Eur (pateikta 2020-02-06), 411,40 Eur (pateikta 2020-06-26), 60,50 Eur (pateikta 2020-12-03), 266,20 Eur (pateikta 2021-03-29), 266,20 Eur (pateikta 2021-06-08), 580,20 Eur (2023-02-02 pateikta), 663,08 Eur (2023-05-04 pateikta), 414,43 Eur (2023-05-19 pateikta). Taip pat ieškovė prašė ieškiniu priteisti 2,61 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų tris paieškas; 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane (2019-02-19 ieškinys).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 9979,25 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 225 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi ieškovė permokėjo žyminį mokestį, todėl jai dalis žyminio mokesčio (193,00 Eur ) grąžintina, kaip permokėta (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu ieškovė patyrė viso 3785,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, kad šalies patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, teisinio pagrindo jas mažinti nėra, todėl jos priteistinos iš atsakovo pilnai (CPK 98 straipsnio 2 dalis)

2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos nutartimi buvo atidėtas atsakovui R. P. mokėtinas 257 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinas valstybei atidėtas žyminis mokestis, kuris skaičiuotinas nuo ieškinio sumos (9979,25 Eur) ir sudaro 225 Eur.

Byloje patirta 42,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priteisti iš atsakovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), 9979,25 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 25 ct) skolos, 3785,86 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (9979,25 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2019-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Mano būstas Neris“, j. a. k. 121483222, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Mano būstas Neris“, j. a. k. 121483222, 193 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) permokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), 42,62 Eur (keturiasdešimt du eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.