- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- 2YT-22852-1163/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11271-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0123/10/00877, suinteresuotas asmuo – E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo M. M. (toliau – ir pareiškėjas, išieškotojas) skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. rugpjūčio 22 d. antstolio Mareko Petrovskio (toliau – ir antstolis) priimtą patvarkymą Nr. S-24-123-16016 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis nuo 2010 m. gegužės 4 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0123/10/00877, kurioje išieškotojo M. M. naudai iš skolininko E. M. yra išieškoma 6 557,99 Eur skola, 49,24 Eur, žyminis mokestis (skola) ir 4 713,44 Eur palūkanų. Nustatęs, jog antstolis 2023 m. birželio-lapkričio mėnesiais byloje neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti prielaidas ne formaliai, o objektyviai, efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą paaiškinti dėl kokių priežasčių antstolis byloje neatlieka jokių veiksmų. Antstolis nepateikė jokio atsakymo į šį pareiškėjo prašymą. Nustatęs, jog nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio antstolis ir vėl neatliko jokių veiksmų, pareiškėjas pakartotinai paprašė pateikti atsakymą. Pareiškėjas taip pat paprašė antstolio kreiptis į skolininką, prašant skolininko nurodyti turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, pateikti informaciją apie skolininko debitorius, gautinas pajamas, nesugrąžintas mokestines prievoles ir pan. Antstolis ir į šį pareiškėjo prašymą taip pat nepateikė jokio atsakymo. Taip pat nesikreipė į skolininką, neprašė skolininko nurodyti turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, pateikti informaciją apie skolininko debitorius, gautinas pajamas, nesugrąžintas mokestines prievoles ir pan. Užuot atlikęs aktyvius veiksmus byloje, antstolis 2024 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą, nurodydamas, kad skolininkas neturi registruoto turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir yra registravęs savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjo nuomone, vykdydamas bylą antstolis nenustatė ir nenustatinėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 9 punkte nurodytų sąlygų egzistavimo, todėl patvarkymas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Antstolis byloje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Patvarkymas šiurkščiai pažeidžia proceso ekonomiškumo, tikslingumo principus, užkerta kelią į veiksmingą teisinę gynybą, iš esmės užkertant kelią bet kada ateityje įvykdyti teisėtą ir pagrįstą įsiteisėjusį teismo sprendimą. antstolis tikrino tik registruotą skolininko turtą, tačiau antstolis nesiėmė veiksmų nustatyti skolininko neregistruotą turtą, informaciją apie skolininko debitorius, gautinas pajamas, nesugrąžintas mokestines prievoles ir kt., nesikreipė į ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Antstoliui neatlikus šių veiksmų, antstoliui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad darbingo amžiaus skolininkas nedirba ir neturi turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą. Byloje nėra duomenų, kad darbingo amžiaus skolininkas dėl sveikatos ar kitų aplinkybių negali dirbti, todėl jo turtinė padėtis gali bet kada pasikeiti, o vertinant perspektyvas, yra tikslinga tęsti išieškojimą. Iš bylos vykdymo eigos matyti, jog skolininkas nėra nutraukęs ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika – iš skolininko 2023 m. lapkričio 28 d. buvo išieškotos piniginės lėšos. Skolininko tėvai, tikėtina, gyvena Lietuvoje. Atsižvelgiant į skolininko ir jo tėvų amžių didelė tikimybė, jog skolininkas ateityje priims palikimą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolis taip pat nesiaiškino, ar skolininkas turi sutuoktinį ir kur yra skolininko sutuoktinio gyvenamoji vieta. Patvarkymu yra šiurkščiai pažeidžiami skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, kadangi antstolis nutraukė bylą tik pareiškėjo atžvilgiu, tačiau kartu nenutraukė kitų skolininko kreditorių vykdomųjų bylų. Patvarkymas šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės, pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisės į veiksmingą teisinę gynybą principus. Užbaigus vykdomąją bylą ir išieškotojui teikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti iš naujo, pareiškėjas turėtų mokėti vykdymo administravimo išlaidas, kurioms apmokėti lėšų nėra ir tai sudarytų kliūtis vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti. Be to, pradėjus naują vykdomąją bylą, antstolio vykdymo veiksmai būtų atliekami iš naujo, atitinkamai iš naujo skaičiuojamos vykdymo išlaidos, kai tuo tarpu byloje antstolis jau yra atlikęs nemažą dalį vykdymo veiksmų. Antstolio 2024 m. rugpjūčio 22 d. priimtas patvarkymas yra nepagrįstai priimtas, todėl turi būti panaikintas.
3. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-24-123-16645 atsisakė tenkinti skundą ir perdavė Kauno apylinkės teismui skundą dėl antstolio veiksmų kartu su vykdomąja byla Nr. 0123/10/00877.
4. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmetamas.
6. Teismų praktikoje nurodyta, jog vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti, ar ne, antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
7. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009).
8. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).
9. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
10. Byloje nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/10/00877 duomenų nustatyta, kad antstolis 2010 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo priimtu teismo įsakymo Nr. L2-9769-375/2010 pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininko E. M. išieškotojo M. M. naudai.
12. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo procesas pagal vykdomąjį dokumentą pradėtas 2010 m. gegužės 4 d. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, areštuotose banko sąskaitose lėšų nėra, skolininkui priklauso nekilnojamas turtas – butas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kurie buvo įkeisti hipoteka, taip pat sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). A. V. nurodytas turtas buvo areštuotas ir kitų antstolių, kurie turėjo pirmumo teisę realizuoti skolininko turtą. 2015 m. spalio 21 d. buvo prisijungta prie vykdyto išieškojimo iš skolininko hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. 2016 m. hipoteka įkeistą turtą antstolė Rima Gražienė pardavė hipotekos kreditoriaus naudai, lėšų 3 eilės išieškotojams negauta. 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo prisijungta prie išieškojimo vykdant kito skolininko turto pardavimą. 2016-2023 m. antstolis Saulius Užkuraitis pardavė likusį skolininko turtą (duomenys neskelbtini), ir gautas lėšas 2023 m. vasario 13 d. paskirstė 3 eilės kreditoriams, iš kurių M. M. pervesta 113,54 Eur. Nuo 2010 m. jokio kito skolininko turto nerasta, skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, 2018 m. lapkričio 5 d. skolininko santuoka nutraukta. Vykdymo procese skolininkui 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. e2VP-3392-1052/2022 buvo paskirtas kuratorius. Paskyrus kuratorių, antstolis Saulius Užkuraitis realizavo skolininko turtą. Skolininko atžvilgiu pagal AIS duomenis vykdoma 30 vykdomųjų bylų. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-123-16016 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
13. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas bylą antstolis nenustatė ir nenustatinėjo CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimo, kadangi antstolis byloje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Antstolio priimtas patvarkymas šiurkščiai pažeidžia proceso ekonomiškumo, tikslingumo principus, užkerta kelią į veiksmingą teisinę gynybą, iš esmės užkertant kelią bet kada ateityje įvykdyti teisėtą ir pagrįstą įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi antstolis tikrino tik registruotą skolininko turtą, tačiau antstolis nesiėmė veiksmų nustatyti skolininko neregistruotą turtą, informaciją apie skolininko debitorius, gautinas pajamas, nesugrąžintas mokestines prievoles ir kt., nesikreipė į ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Antstoliui neatlikus šių veiksmų, antstoliui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad darbingo amžiaus skolininkas nedirba ir neturi turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą. Byloje nėra duomenų, kad darbingo amžiaus skolininkas dėl sveikatos ar kitų aplinkybių negali dirbti, todėl jo turtinė padėtis gali bet kada pasikeiti, o vertinant perspektyvas, yra tikslinga tęsti išieškojimą. Taip pat nurodė, jog skolininkas nėra nutraukęs ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Konkrečiai, iš skolininko dar 2023 m. lapkričio 28 d. buvo išieškotos piniginės lėšos. Skolininko tėvai, tikėtina, gyvena Lietuvoje. Atsižvelgiant į skolininko ir jo tėvų amžių didelė tikimybė, jog skolininkas ateityje priims palikimą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolis taip pat nesiaiškino, ar skolininkas turi sutuoktinį ir kur yra skolininko sutuoktinio gyvenamoji vieta.
14. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo procese nuo 2010 m. nuolat buvo vykdomi vykdymo veiksmai, tikrinama, ar skolininkas neįgijo registruojamo turto. Antstolis nustatė, kad skolininkas nedirba, pajamų negauna, jo sąskaitos kredito įstaigose yra areštuotos, lėšų jose nėra, skolininkui priklausęs nekilnojamas turtas 2016 ir 2023 m. buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Jokių kitų duomenų apie galimą skolininko turtą vykdymo proceso metu antstolis nenustatė, taip pat jokių duomenų apie skolininko turtą nepateikė ir išieškotojas.
15. Teismas pažymi, kad konkrečią vykdymo proceso aplinkybę vertina antstolis pagal tuo metu byloje susiklosčiusias aplinkybes. Antstolis neturi galimybių ir negali vertinti aplinkybių, kurios gali įvykti ar neįvykti ateityje. Todėl atmetami pareiškėjo skundo argumentai, kad skolininkas yra darbingo amžiaus ir bet kada gali įsidarbinti, bei kad skolininko tėvai, tikėtina, gyvena Lietuvoje ir didelė tikimybė, jog skolininkas ateityje priims palikimą, antstolis ateities galimų / negalimų aplinkybių nevertina. Nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato, kad antstolis turi atlikti skolininko perspektyvų vertinimą ir negali surašyti išieškojimo negalimumo akto ir grąžinti vykdomąjį dokumentą, nes ateityje gali pasikeiti tam tikros aplinkybės. Bylos aplinkybės yra vertinamos dabartyje ir retrospektyviai. Kita vertus, CPK 631 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, išieškotojas iš naujo gali pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
16. Atmetamas skundo argumentas, kad antstolis nepatikrino, ar skolininkas turi sutuoktinį. Antstolis yra patikrinęs Gyventojų registrų tarnybos duomenis, ir nustatė, kad skolininko santuoka nutraukta 2018 m. lapkričio 5 d.
17. Atmetamas skundo argumentas, kad skolininkas yra darbingas, kad antstolis nesurinko duomenų, kad skolininkas negali dirbti dėl sveikatos ar kitų aplinkybių. CPK vykdymo proceso normos nenustato antstolio pareigos tikrinti skolininko sveikatos būklę ir / ar vertinti skolininko galimybes dirbti darbą.
18. Pareiškėjas teigia, kad antstolis, siekdamas išieškoti skolą privalėjo kreiptis į Jungtinės Karalystės ambasadą. Tačiau vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojas, turėdamas teisę reikšti vykdomojoje byloje prašymus, nebuvo aktyvus vykdymo proceso dalyvis, ir šia savo teise nesinaudojo – nuo 2010 m. nėra pateikęs nei vieno prašymo, ar kreipęsis dėl skolininko paieškos paskelbimo.
19. Vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos numato, kad privalomai antstolis skolininko paiešką per policiją skelbia tik vaiko išlaikymo ar žalos atlyginimo bylose (CPK 620 straipsnis). Antstolis gali skelbti skolininko paiešką tik išieškotojo prašymu ir jam įrodžius, kad jis ėmėsi veiksmų ir priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojas prašymą dėl paieškos ar atitinkamus duomenis būtų pateikęs antstoliui. Be to, nežinant skolininko buvimo vietos, neatsiradus artimų giminaičių skolininkui 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. e2VP-3392-1052/2022 buvo paskirtas kuratorius. Nuo 2016 m. lapkričio 22 d. skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę.
20. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje dirbantys antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje, pagal antstoliui priskirtą veiklos teritoriją (CPK 590 straipsnio 1, 3 dalys). Antstolis negali vykdyti išieškojimo į kitoje valstybėje, t. y. už Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ribų, nes tai peržengtų antstolio veiklos teritoriją bei Lietuvos teismų jurisdikcijos ribas. Jeigu išieškotojo pasirinktas antstolis dėl teritorinės kompetencijos apribojimų negali atlikti vykdymo veiksmų, išieškotojas turi pasirinkti kitą antstolį.
21. Byloje esanktys duomenys patvirtina, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl pareiškėjas savo kaip išieškotojo teises gali įgyvendinti ir ginti, tačiau pateikdamas teismo sprendimą vykdyti užsienio valstybėje (kurioje gyvena skolininkas), prieš tai atlikęs Lietuvos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti užsienio valstybės teritorijoje procedūrą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-437-940/2023).
22. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu yra šiurkščiai pažeidžiami skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, kadangi antstolis nutraukė bylą tik pareiškėjo atžvilgiu, tačiau kartu nenutraukė kitų skolininko kreditorių vykdomųjų bylų. Nors ir kiti kreditoriai yra lygiai toje pačioje situacijoje. Taip pat patvarkymas šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės, pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisės į veiksmingą teisinė gynybą principus. Užbaigus vykdomąją bylą ir išieškotojai teikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti iš naujo, pareiškėjas turėtų mokėti vykdymo administravimo išlaidas, kurioms apmokėti lėšų nėra ir tai sudarytų kliūtis vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti. Be to, pradėjus naują vykdomąją bylą, antstolio vykdymo veiksmai būtų atliekami iš naujo, atitinkamai iš naujo skaičiuojamos vykdymo išlaidos, kai tuo tarpu byloje antstolis jau yra atlikęs nemažą dalį vykdymo veiksmų.
23. Kaip matyti vykdomojoje byloje antstolis ėmėsi aktyvių vykdymo veiksmų siekdamas nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas yra išsiskyręs, deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, Nekilnojamojo turto registro duomenimis – turto neturi, Kelių transporto priemonių registro duomenimis – turto neturi, Juridinių asmenų registro duomenimis – turto neturi, Ginklų registro duomenimis – turto neturi, sąskaitoms kredito įstaigose taikomas areštas, tačiau lėšų jose nėra. Sodros duomenimis skolininkas nedirba. Antstolis nustatė faktinį ir teisinį pagrindą – byloje nėra galimybės vykdyti išieškojimo iš skolininko turto, nes skolininkas negauna pajamų, turto neturi, yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kaip nurodo pareiškėjas, kad skolininkas periodiškai įsidarbina – duomenų apie skolininko darbinius santykus nėra nuo 2010 m. Esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams įstatymas numato antstolio diskrecijos teisę atlikti procesinį veiksmą – grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
24. CPK VI dalis numato, kad vykdymo procesą organizuoja ir jį vykdo antstolis. Antstolio veikla yra reglamentuota vykdymo proceso normomis, kurios numato antstolio veikimo galimybę, sąlygas ir veiksmų ribas. CPK 631 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra gražinamas išieškotojui: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 3) Neteko galios nuo 2024 m. balandžio 1 d.; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; 7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas; 8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje (šio Kodekso 590 straipsnio 5 dalis): 9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.
25. Išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (2021 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-675-252/2021).
26. Pareiškėjo skundo argumentai, kad patvarkymu yra šiurkščiai pažeidžiami skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, kadangi antstolis nutraukė bylą tik pareiškėjo atžvilgiu, tačiau kartu nenutraukė kitų skolininko kreditorių vykdomųjų bylų, atmetami.
27. Teismas pažymi, kad antstolis vykdo vienintelę bylą Nr.0123/10/00877, kurioje skolininkas yra E. M.. Antra, antstolis vykdomosios bylos nenutraukė, o grąžino išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu. Atsiradus CPK 631 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams (skolininkui pradėjus dirbti ar atsiradus jo turtui), vykdomasis dokumentas galės būti pateiktas vykdyti iš naujo.
28. Taip pat atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolio patvarkymas pažeidžia jo teises ir užkerta jam galimybę į savo reikalavimų patenkinimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Skundžiamas antstolio patvarkymas neužkerta kelio išieškotojui pateikti iš naujo vykdyti vykdomojo dokumento, vykdomoji byla nėra nutraukta. CPK 631 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, išieškotojas iš naujo gali pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolio veikimas CPK nustatyta tvarka nėra ir negali būti vertinamas kaip išieškotojo teisių ar lūkesčių pažeidimas.
29. CPK 610 straipsnio 1 dalis numato išieškotojo pareigą apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios vėliau išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. CPK 610 straipsnyje numatyta išieškotojo pareiga apmokėti išlaidas negali būti vertintina, kaip aplinkybė apribojanti antstolio teisę surašyti išieškojimo negalimumo aktą bei grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui įstatymų nustatyta tvarka. Vykdymo proceso reglamentavimas yra ne antstolio kompetencija, o teisės aktų leidėjo nustatyta vykdymo tvarka. Be to, kaip numato CPK 610-611 straipsniai išieškotojo apmokėtos išlaidos išieškomos iš skolininko ir jam grąžinamos.
30. Teismas pažymi, kad susiklosčius blogai finansinei padėčiai CPK 610 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kai išieškotojas gali būti atleistas ar iš dalies atleistas nuo administravimo išlaidų apmokėjimo, esant Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytiems pagrindams. Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Todėl teisės akte nustatyta išieškotojo pareiga nėra išieškotojo teisių pažeidimas ir procesinė kliūtis antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą.
31. Teismas daro išvadą, kad tolesnis vykdomosios bylos vykdymas prieštarautų proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principams (antstolio vykdymo veiksmams atlikti patiriamos materialinės ir laiko sąnaudos). Vykdomojoje byloje surinkti duomenys patvirtina skolininko deklaruotą išvykimą iš Lituvos Respublikos bei duomenis, kad skolininkas neturi jokio turto, todėl išieškojimas šiame etape negalimas.
32. Vykdymo procesas turi būti operatyvus ir negali tęstis neribotą laiką. Tais atvejais, kai skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdymo procesas nėra tikslingas. Todėl antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu.
33. CPK 12 straipsnis numato, kad proceso šalis turi pagrįsti savo reikalavimo pagrįstumą ir patekti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas savo skundui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą, o pateikia tik savo subjektyvią nuomonę.
34. Išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, daroma išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 513 straipsnis).
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo nuomone, kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Marekui Petrovskiui vykdomąją bylą Nr. 0123/10/00877.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.