Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1985 03 22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2, 3 d. - 2 m. 6 mėn, laisvės atėmimo bausme;1988 01 25 Vilniaus m, 4 apylinkės teisino pagal LR B K 147 str. 2 d., 146 str. 3 d., 153 str. 1 d. - 3 m. laisvės atėmimo bausme;1995 12 07 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo bausme;1997 10 20 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR RK 241 str. 1 d., 271 str. 2, 3 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams su Vi turto konfiskavimu;2001 06 18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 2, 3 d., 272 str. 3 d. 7 m. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžiu pagal LR RK 181 str, 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. - 7 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;2017-10-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 20 parų areštu. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė E. G. paskirta 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas , numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja A. Ž. parodė, kad nukentėjusioji O. G. yra jos mama. Kaltinamasis jos mamos buvęs vyras , su kuriuo ji pragyveno kelis mėnesius jam išėjus iš įkalinimo įstaigos. Jų santykiai jai neatrodė normalūs, kadangi ji matė, kaip E. G. pradėjo ant mamos nenormaliai rėkti, užsimojo kumščiais, vartojo keiksmažodžius. Jai įsikišus jis ir prieš ją užsimojo kumščiais bei vartojo necenzūrinius žodžius. Tada ji E. G. išvijo pagrasinusi iškviesti policiją, nes jai buvo žinoma, kad jis yra paleistas į laisvę lygtiniai prieš terminą. Po to pas mamą ji buvo atvažiavusi per Naujuosius Metus. Mama Naujuosius metus išvažiavo švęsti su E. G., tačiau prieš Naujuosius ji paskambino ir paprašė ją pasiimti, sakydama- „ kol jis manęs neužmušė“. Ji nuvažiavo su draugu ir paprašė atiduoti buto raktus į ką E. G. atsakė - „ tu galėsi atsiimti motiną iš morgo kartu su raktais“. Apie įvykius vasario mėnesį ji žino tik iš motinos žodžių, kadangi tuo metu buvo išvykusi į Rusiją. Su mama tuo laikotarpiu bendravo per ‚ „Skipe“ programą ir matė motinos veide mėlynes. Mama išėjo gyventi į Krizių centrą, kai E. G. vos jos nenužudė. Ji sakė, kad jis su ja labai žiauriai elgiasi. Ji dirbo dviejuose darbuose, o E. G. prisivesdavo į butą narkomanų, alkoholikų, laisvo elgesio merginų ir jie ten visi linksmindavosi. Mama taip pat jai pasakojo, kad jį pasodinus prasidėjo jo skambučiai iš įkalinimo įstaigos, jis reikalavo ateiti pas jį į pasimatymą, mamai pasakė, kad priešingu atveju , jam išėjus į laisvę ji jau niekur nenueis. Jai nuėjus į pasimatymą jis jai padavė raštą surašytą, apie tai, kad ji viską melavo, ir kad E. G. jos nemušė ir liepė tekstą perrašyti savo ranka ir nunešti policijai. Mama taip ir padarė, nes bijojo jo. Po to mama išvyko gyventi į Vokietiją, nes bijo E. G..

Motyvuojamoji dalis

2016-02-22 O. G. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ją 2016-02-13 apie 19 val. bute, Dariaus ir Girėno g. 13-10 ją sumušė sutuoktinis E. G., ko pasėkoje jai galimai sulaužyta nosis , atsirado mėlynės veide ir kūne ( 1 t., b.l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje Nr. 519/2016( 01), konstatuota, kad O. G. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, kaklo dešinėje. Krūtinėje, nugaroje, žastuose ir kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b.l. 32-33).

Vilniaus miesto krizių centro 2016-05-05 raštu Nr. S-3~123-(6.2) pateikta O. G. 2016-03-02 prašymo, adresuoto Krizių centro direktoriui, kopija. Šiuo prašymu O. G. prašė priimti ją į „Vilniaus miesto krizių centrą“, nurodydama, kad jos vyras E. G. ją sumušė, grasino plaktuku, dėl ko ji iškėlė baudžiamąją bylą ir namuose bijo gyventi, kadangi jis lygtinai paleistas ir nežino, kad ji parašė prieš jį pareiškimą. Kai sužinos, ją užmuš. Tokioje sudėtingoje situacijoje ji viena negali išspręsti šios problemos, jai reikalinga specialistų pagalba (t. 1, b. 1. 62-63).

Iš Vilniaus miesto krizių centro" 2016-05-05 raštu Nr. S-3-123-(6.2) pateikto Socialinės priežiūros paslaugų skyrimo BĮ „Vilniaus miesto krizių centre“ komisijos posėdžio 2016-03-02 protokolo Nr. 9 išrašo matyti, jog šioje komisijoje buvo svarstytas O. G. 2016-03-02 prašymas-paraiška ir motyvuotas prašymas socialinėms paslaugoms gauti. Protokole nurodoma, jog O. G. kreipėsi pagalbos į centrą dėl patiriamo smurto nuo sutuoktinio, su kuriuo susituokė 2012 m. jam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pasak O. G., 2015 m. rugsėjo mėnesį jos sutuoktinis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Per 6 bendro gyvenimo mėnesius, moters žodžiais, ji ne kartą patyrė vyro smurtą. Š. m. vasario 22 dieną O. G. buvo vėl sumušta, kviesti policijos pareigūnai ir medikai. Moters žodžiais, ji bijo gyventi viena savo namuose, smurtautojo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl prašo specialistų pagalbos sprendžiant smurto šeimoje problemą, santuokos nutraukimą ir kitas socialines problemas. Įvertinus paslaugų poreikį, nutarta skirti O. G. socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugas centre iki 2016-08-01 (t. 1, b. 1. 64).

Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis E. G. savo kaltę neigia , jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų S. L., L. U., A. S., K. Z., A. Ž. parodymais , specialisto išvada apie O. G. padarytus sužalojimus, bei kita byloje surinkta medžiaga.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus jų pakankamumą, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą, baimę ir nori taip veikti.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Žmogaus terorizavimas taip pat gali pasireikšti ir sistemingais pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad smurto naudojimas O. G. atžvilgiu buvo nevienkartinis. Nuteistojo išsakyti grasinimai tokie kaip „pasiimsi motinos lavoną iš morgo kartu su raktais“ pasakyti liudytojai A. Ž., taip pat reikalavimas kad nukentėjusioji ateitų į pasimatymą pataisos namuose, nes priešingu atveju ji daugiau niekur nevaikščios, galiausiai tiesioginis grasinimas nukentėjusiajai užsimojus prieš ją plaktuku atitinka grasinimą padaryti pavojingą gyvybei veiką. Taip pat E. G. elgesys, kai jis į butą atsivesdavo pašalinių asocialių asmenų, moterų neabejotinai nukentėjusiajai kėlė stresą ir diskomfortą. Nukentėjusioji parodė, kad ji į policiją nesikreipė, nes bijojo E. G. keršto. Tai, kad ji buvo pakankamai įbauginta patvirtina tas faktas, kad ji kreipėsi su prašymu ją apgyvendinti „ Krizių centro“ patalpose, nes namuose jautėsi nesaugi. Apklausta liudytoja A. Ž. parodė, kad jos mama bijodama E. G. keršto išvyko gyventi į Vokietiją. Taip pat tai, kad ji paveikta kaltinamojo parašė pareiškimą, kad davė melagingus parodymus apie jos sumušimą. Nustačius, kad O. G. tokį pareiškimą parašė paveikta kaltinamojo, bijodama pasekmių, ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Visos šios aplinkybės rodo, kad E. G. tiek fizinė , tiek psichinė prievarta buvo reali ir efektyvi. Akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą. Todėl darytina išvada, kad E. G. veika atitinka nusikaltimo numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Taip pat E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 140 str. 2 d., kadangi jis naudodamas smurtą padarė nežymų sveikatos sužalojimą šeimos nariui, tai yra savo sutuoktinei.

Dėl skirtinos bausmės

E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. G. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltės formą. Padarytos 2 tyčinės, nusikalstamos veikos: vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, 7 kartus teistas, nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. G. tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą nusikalstamų veikų sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

E. G. paskutinį kartą yra teistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-10-26 nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Iš minėto nuosprendžio matyt, kad E. G. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į šią aplinkybę E. G. skirtina bausmė nebendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nuosprendžiu paskirta bausme siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo.

Į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nuosprendį panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 40,42 Eur dydžio ieškinį patyrus atitinkamos sumos išlaidas už nukentėjusiajai O. G. suteiktą gydymą. Pareikštas ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais ( 1 t. b.l. 42) todėl pilnai tenkinamas.

Nukentėjusioji O. G. civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau prašė atlyginti proceso išlaidas – 500 Eur, patirtas dėl atstovės adv. E. Liutvinskienės dalyvavimo ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji nepateikė dokumentų patvirtinančių turėtas išlaidas atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti, todėl nukentėjusiosios prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Kiti klausimai.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti - Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016-04-11 raštu Nr. 41D(V)-676 pateiktas pranešimo, susijusio su įvykiu BPCID 1069627903, garso įrašas, ( 1 t., b. 1. 85; 2 t., b. 1 18) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302- 307 str. str., teismas, -

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal BK 140 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 145 str. 2 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis subendrinti šias bausmes dalinio sudėjimo ir galutinę subendrintą bausmę E. G. skirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nuosprendį panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamo E. G. jos naudai 40,42 Eur patirtoms išlaidoms už O. G. gydymą atlyginti.

Nukentėjusios O. G. prašymą atlyginti turėtas proceso išlaidas palikti nenagrinėtą.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti - Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktą garso įrašą, susijusį su įvykiu BPCID 1069627903 palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.