Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (E. G.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams;145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė E. G. paskirta – laisvės atėmimas 2 metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo pradžios.

Iš E. G. priteista 40,42 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai patirtoms išlaidoms už O. G. gydymą atlyginti.

Paliktas nenagrinėtas nukentėjusios O. G. prašymas atlyginti turėtas proceso išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

E. G. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau apytikriai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016-02-22, turėdamas buto, priklausančio O. G., esančio (duomenys neskelbtini), raktus ir galimybę užeiti į šį butą bet kuriuo momentu, prieš O. G. valią, atsivesdavo į jį svetimus žmones, keldavo šiame bute išgertuves, pastoviai grasino O. G. panaudoti smurtą jos atžvilgiu bei realiai smurtavo jos atžvilgiu, t. y. 2016-02-13 apie 19.00 val. tame pačiame bute smaugė O. G., taip padarė jai kaklo dešinės pusės poodines kraujosruvas, tada kumščiu ne mažiau penkis kartus trenkė O. G. į įvairias kūno vietas - nugarą, žastus, kairę koją bei į veidą, taip padarė jai poodines kraujosruvas kaktos srityje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sistemingai baugino O. G. naudodamas psichinę prievartą ir smurtiniais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau taip pat teigia, jog O. G. negrasino, kad užmuš ir panašiai, todėl teismas pasisako ir dėl apelianto nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, jog E. G. teismo nustatytu laikotarpiu naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino O. G.. Nors kaltinimo dėl sistemingo bauginimo turinys nėra pakankamai atskleistas, tačiau byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys neabejotinai patvirtina BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą nuteistojo veikoje.BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti, ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. E. G. nuteistas būtent už sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, ne labai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2016). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais, gąsdinančiais telefono skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis, triukšmo kėlimu, siekiant sukelti baimę ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).

Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumą rodo ne tik tai, kad jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo. Pagrindą tikėti šiais parodymais suteikia taip pat ir byloje esantys rašytiniai duomenys: 2016-02-22 O. G. protokolas - pareiškimas, (t. 1, b.l. 1), išrašas iš policijos įvykių registravimo sistemos (t. 1, b.l. 86), BPC pateikto CD apžiūros protokolas (t. 1., b.l. 88), Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada Nr. 519/2016( 01), (t. 1, b.l. 32-33), Vilniaus miesto krizių centro 2016-05-05 raštas Nr. S-3-123-(6.2) (t. 1, b.1. 62-63), 2016-03-02 Socialinės priežiūros paslaugų skyrimo BĮ „Vilniaus miesto krizių centre“ komisijos posėdžio 2016-03-02 protokolo Nr. 9 išrašas (t. 1, b. 1. 64).

Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtų duomenų visumos pakanka paneigti nuteistojo teiginį, kad jis O. G. negrasino ir jį vertinti tik kaip gynybinę versiją. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų duomenų pakanka išvadai, kad apeliantas iš tiesų naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino O. G., t.y. tokie veiksmai nebuvo vienkartiniai. Grasinimai buvo išreiškiami agresyviai nusiteikus, išsakant bauginančias frazes, gąsdinant smurtu, mirtim. Tokie E. G. veiksmai neabejotinai vertė nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, bijoti, jausti psichologinį diskomfortą, darė jos gyvenimo sąlygas nepakeliamomis. Kad O. G. buvo psichologiškai paveikta, rodo tai, kad ji, bijodama savo vyro, dėl patiriamos nuolatinės nervinės įtampos, smurto ir baimės kreipėsi į Vilniaus miesto krizių centrą, kur jai nutarta skirti socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugas nuo 2016-03-02 iki 2016-08-01. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė objektyviuosius BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. Būdamas suaugęs ir pakaltinamas nuteistasis neabejotinai suvokė, jog tokie sistemingi grasinimai sukelia nukentėjusiajai nerimą, baimę, nepatogumo, nesaugumo jausmą, o jo veiksmų dažnas pasikartojimas rodo, jog norėjo taip veikti, t. y. E. G. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Bausmės už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus nuteistajam skirtos teisingai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį – nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kaltės formą – nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, stadiją – baigti nusikaltimai. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat įvertinta ir nuteistojo asmenybė, kuri charakterizuojama patenkinamai – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki ketverių metų, BK 140 straipsnio 2 dalies – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Taikyti E. G. BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t.y. baudą, nėra įstatyminio pagrindo, nes jis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, teigė, jog sutuoktinei negrasino, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, be to, nėra nustatyta dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus tai, kad nusikaltimai tyčiniai, nenustatyta nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra viena asmenybė sunkinanti aplinkybė, asmenybė charakterizuojama tik patenkinamai, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtosios 1 metų ir 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės už sankcijos vidurkius, nėra aiškiai per didelės ar neteisingos, atitinka proporcingumo principą ir yra būtinos pasiekti bausmės tikslus. Kadangi padaryti nusikaltimai pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, teismas pagrįstai BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. G. paskutinį kartą buvo teistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs ir teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausme. Pastaruoju, t.y Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinama nei su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, nei su Šalčininkų rajono apylinkės teismo paskirtąja bausme, bet teismas kažkodėl į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitė atliktos bausmės, paskirtos paminėto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, dalį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, į vienu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką gali būti įskaitomas kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas tik tada, kai bausmės yra bendrinamos , ko šiuo atveju nebuvo. Dėl šių motyvų iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinamas nepagrįstas kitu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas. Šiuo atveju nuteistojo teisinė padėtis nebus sunkinama, nes klausimas dėl atliktos bausmės dalies įskaitymo bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 347 str., 362 str. tvarka, bendrinant nuteistajam E. G. paskirtas bausmes pagal kelis nuosprendžius. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ,Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią į E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.