Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui R. S. dėl įpareigojimo duoti sutikimą namo dalies rekonstrukcijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Teismas nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

Nors atsakovės atstovas teigia, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. nėra pilnos sudėties, kaip tai numato Statybos Techniniai Reglamentai, dėl ko atsakovė negali įvertinti, jų atitikimo teisės aktams, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekto atitikimą (neatitikimą) statybą reglamentuojantiems teisės aktams vertina atsakingos institucijos, kurioms teikiamas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir kurios priima sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar tokio dokumento neišduoti (Įstatymo 27 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas, siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą Įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurį statinio bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų. Tik teismui tenkinus ieškovo ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovas galėtų kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tik tada turėtų teisėtą galimybę bei pareigą parengti detalų rekonstravimo projektą, užtikrindamas, kad atliekami statybos darbai tiksliai tenkintų Statybos Techninių Reglamentų reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-657/2022). Taigi, išduodant statybą leidžiantį dokumentą ieškovo nurodytiems darbams, kompetentingos institucijos privalėtų įvertinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovės atstovo deklaratyvūs teiginiai dėl projekto neatitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, kurie beje buvo pareikšti tik nagrinėjant ginčą iš esmės teismo posėdyje, neatskleidžia atsakovės, kaip namo bendrasavininkės, teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad šioje byloje išreikšta tik ketinamo rekonstruoti statinio dalies architektūros sprendinių idėja, kuri turi būti vertinama atsakovės bei trečiojo asmens teisių pažeidimo ribose, tuo tarpu visi kiti klausimai, susiję su imperatyviais statybą leidžiančiais reikalavimais, kaip jau buvo minėta, būtų vertinami viešojo administravimo subjektui sprendžiant dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo.

Pažymėtina, kad bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiant projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato teisės normos. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Taigi, būtent atsakovė bei trečiasis asmuo, atsisakydami duoti sutikimą ieškovui atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, turėjo įrodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovo numatoma atlikti namo rekonstrukcija iš esmės ir realiai pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 178 straipsnis).

Taip pat atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo teigė, jog projekte neišlaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame Statybos Techniniame Reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Statybos Techninis Reglamentas STR 2.02.09:2005) ir 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos Techniniame Reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytas 3 metrų atstumas nuo rekonstruojamo pastato stogo pabaigos iki atsakovės bei trečiojo asmens naudojamos žemės sklypo ribos. Statybos Techninio Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo, numatančio statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypu atžvilgiu reikalavimus, 1.1 punkte numatyta, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Pažymėtina, kad Statybos Techninis Reglamentas Nr. D1-826 STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuo 2017 m. sausio 1 d. nebegalioja, todėl teismas juo nesiremia ir remiasi minėtam teisės aktui netekus galios Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu Statybos Techniniu Reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Statybos Techninis Reglamentas STR 1.05.01:2017). Statybos Techninio Reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Pagal šio priedo 4 punktą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 m atstumus nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiamas ginčas tarp gretimų (kaimyninių) sklypų savininkų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi, naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, jog yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Nustačius naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto dalimis, bendroji dalinė turto nuosavybės teisė išlieka kaip vienas objektas. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad po namo rekonstrukcijos teisės aktuose nustatytas 3 m atstumas bus neišlaikytas iki atsakovės bei trečiojo asmens teismo sprendimu nustatytos jiems naudotis žemės sklypo ribos, su kuo jie nesutinka. Pažymėtina, kad pagal aukščiau paminėtus Statybos Techninius Reglamentus rašytinius sutikimus dėl atstumų iki žemės sklypo ribų yra privaloma gauti iš besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų, tačiau joks teisės aktas nereglamentuoja statinių atstumų bendraturčių žemės sklypuose esant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Šiuo atveju atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirta naudoti žemės sklypo dalis nėra laikoma atskiru žemės sklypu, todėl pagrindo daryti išvadą, jog po namo rekonstrukcijos bus pažeistos atsakovės bei trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai dėl atstumo iki jų naudojamos žemės sklypo ribos nesilaikymo, nėra.

Atsakovė ir trečiasis asmuo pagrindiniu argumentu, dėl kurio nesutinka su ieškovo namo dalies rekonstrukcija, nurodo tai, kad rekonstravus namą bus pažeista Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi keisis ieškovui priskirtos naudotis žemės sklypo dalis „A“ bei bendrai paskirtos naudotis žemės sklypo dalis „C“, be to, neliks aplink gyvenamąjį namą nustatyto bendrai naudotis 1 m pločio juostos – tako namo priežiūrai ir remontui. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimu tarp ieškovo ir atsakovės bei jos sutuoktinio trečiojo asmens R. S. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus geodezija“ parengtą 2018 m. balandžio 13 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovui paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“ 509 kv. m., atsakovei A. S. ir trečiajam asmeniui R. S. – žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“ 509 kv. m., bei šalims ir trečiajam asmeniu paskirta naudotis bendrai sklypo dalimi, pažymėta „C“ 186 kv. m. (po gyvenamuoju namu ir 1 m aplink namą statinio priežiūrai ir eksploatacijai). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šalims bei trečiajam asmeniui yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Iš ieškovo paaiškinimų (2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 55 sek. – 44 min. 28 sek.) ir projektinių pasiūlymų (e b. 1 t., b. l. 189) matyti, kad rekonstrukcijos metu yra planuojama nugriauti verandą (pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-8) ir ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje plėstis į pietvakarinę sklypo pusę apie 5,94 m, o taip pat į šiaurės vakarų pusę su patalpomis ir dengta lauko terasa nuo esamos sienos – 7,15 m, t. y. vietoje nugriautos 10,27 kv. m. verandos įrengti 5,43 kv. m. tambūrą, 11,74 kv. m. kambarį, 4,11 kv. m. prieškambarį, 37,97 kv. m. svetainę – virtuvę-valgomąjį ir stogu dengtą terasą. Palyginus ieškovo pateiktą projektą su nustatyta naudojimosi tvarka (e. b. 2 t., b. l. 182, 188), sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog įgyvendinus projektinį pasiūlymą sumažėtų ieškovo naudojamo žemės sklypo plotas („A“ dalis), keistųsi šalims ir trečiajam asmeniui paskirtas bendrai naudotis sklypo plotas („C“ dalis) ir nebeliktų 1 m bendrai naudojamos žemės aplink namą statinio priežiūrai ir eksploatacijai, ko neginčija ir pats ieškovas. Pažymėtina, kad leidus ieškovui rekonstruoti dalį gyvenamojo namo pagal pateiktą projektą be atsakovės sutikimo, tolesnis naudojimasis žemės sklypu turi atitikti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kas šiuo atveju nebūtų įmanoma. Taigi, nors pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus pastatas yra plečiamas ieškovui individualiam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje, ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita, tačiau po namo rekonstrukcijos atsakovė ir trečiasis asmuo nebeturėtų galimybės naudotis 1 m žeme aplink namą statinio priežiūrai ir eksploatacijai, kas ne tik prieštarautų teismo sprendimu nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, bet ir pažeistų atsakovės, kartu ir jos sutuoktinio (trečiojo asmens), kaip žemės sklypo bendrasavininkų, teises (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1043-153/2016 38 punktas).

Ieškovas teismo posėdyje patvirtindamas, kad po namo rekonstrukcijos nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nebegalės būti vykdoma, nurodė, jog šiuo metu spręsti, kokia bus naudojimosi tvarka po rekonstrukcijos nėra tikslo, nes nėra gautas statybos leidimas, be to, 1 m žemės plotas aplink namą yra neracionalus, o žemės sklypo naudojimosi tvarka ateityje gali būti keičiama įvairiai (2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 29 sek. – 1 val. 03 min. 31 sek.). Pažymėtina, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017). Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia rekonstruoti namo dalį praplėsdamas verandos patalpą, dėl ko nebeliks teismo sprendimu nustatyto 1 m šalių bei trečiojo asmens bendrai naudojamos žemės aplink namą. Kaip jau minėta, projektinio pasiūlymo tikslas yra atskleisti kitam bendraturčiui savo siekius bei projektiniai pasiūlymai turi būti pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Teismo vertinimu, esant susidariusiai situacijai, kuomet dėl namo dalies rekonstrukcijos tolesnis naudojimasis žemės sklypu nebeatitiks teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, statytojo teisę siekiančiam įgyvendinti bendraturčiui atsiranda pareiga pateikti pasiūlymus ir dėl nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos pakeitimo, jog kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją, ar galimo statytojo pasirinktas namo dalies rekonstrukcijos būdas kartu keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką nepažeis jų teisių ar teisėtų interesų. Šiuo atveju, ieškovas jokio projekto, kokiu būdu įgyvendinus jo teisę statyti bus užtikrinta atsakovei ir trečiajam asmeniui teismo sprendimu nustatyta teisė bendrai su ieškovu naudotis žemės dalimi aplink namą statinio priežiūrai ir eksploatacijai, nepateikė. Vien ieškovo deklaratyvūs teiginiai, jog žemės naudojimosi tvarkos pakeitimą galima išspręsti įvairiais būdais, jog jis leis atsakovei bei trečiajam asmeniui užeiti į jo naudojamo žemės sklypo dalį, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog bus užtikrintos atsakovo ir trečiojo asmens galimybės laisvai patekti prie namo ieškovo naudojamos žemės sklypo dalyje, kaip tai yra nustatyta teismo sprendimu, ir dėl to ateityje nekils jokių ginčų. Pažymėtina, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Taigi, ieškovas siekdamas įgyvendinti statytojo teisę, dėl kurios atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, turėjo bendradarbiauti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, pateikti projektą, iš kurio atsakovė bei trečiasis asmuo būtų galėję nuspręsti ne tik apie namo dalies rekonstrukciją, jos apimtį, būdus ir techninius parametrus, bet ir kaip bus išspręstas klausimas dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t. y. šiuo atveju, kokiu būdu bus užtikrintos atsakovės ir trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai bendrai naudotis su ieškovu priklausančia žemės sklypo dalimi statinio priežiūrai ir eksploatacijai, nes pareiga bendradarbiauti galioja ne vien tik atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu (2021 m. kovo 1 d., 2021 m. balandžio 21 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdyje) atsakovė bei trečiasis asmuo ne kartą akcentavo, jog su rekonstrukcijos projektu nesutinka iš esmės dėl pažeidžiamos nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos ir šalims išsprendus šį klausimą, neprieštarautų dėl namo rekonstrukcijos atlikimo pagal pateiktą projektą, tačiau ieškovas bendru sutarimu šio klausimo nebandė spręsti, teismui 2021 m. balandžio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje pasiūlius tikslinti ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi, ieškovas nematė tam tikslo, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju ieškovo siekis yra patenkinti tik savo interesus, ignoruojant ne tik teismo sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, bet ir kitų žemės sklypo bendraturčių interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti teisę be atsakovės sutikimo gauti leidimą rekonstrukcijai pagal pateiktą projektą būtų paneigtos atsakovės bei trečiojo asmens teisės toliau naudotis bendrai paskirta žemės dalimi aplink namą pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kas prieštarautų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovės ir trečiojo asmens teisių nenaudai bei atsižvelgiant į esamus bendraturčių tarpusavio konfliktinius santykius, neabejotinai sukeltų ginčus ir nesutarimus ateityje. Tuo pagrindu, konstatuotina, kad numatomi namo dalies rekonstrukcijos darbai pažeistų atsakovės ir trečiojo asmens, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys atmestinas, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovei jos bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidos. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1123662 patvirtina, kad atsakovė šioje byloje patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias pagal atsakovės atstovo pateiktą paskaičiavimą sudaro 200,00 Eur už susipažinimą su civiline byla (2 val.), 400,00 Eur už dokumentų, statybos projekto analizavimą bei vertinimą jo atitikimui teisės aktų reikalavimams (4 val.), 200,00 Eur už atsakovės konsultavimą, bylos situacijos ir rizikų vertinimą (2 val.), 50,00 Eur už atstovavimą atsakovės interesus teismo posėdyje 2022 m. liepos 11 d., 50,00 Eur už prašymo parengimą (1 val.), 100,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą atsakovės interesus teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 31 d. (2 val.), 200,00 Eur už baigiamosios kalbos rengimą (3 val.) (e. b. 2 t., b. l. 70-72). Teismas patikrinęs prašyme nurodytų paslaugų pobūdį, teiktų paslaugų įkainius bei laiką, atsakovės atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką (iš viso 3 val. 24 min.) sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.7, 8.19, 8.20 punktuose nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžių advokato pagalbai ribų, yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 24,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,55 Eur (dvidešimt keturių eurų 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.