Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1114-601/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-01
Bylos Nr.: 2A-1114-601/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00653-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: A. S., R. S.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. 2A-1114-601/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00653-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.5.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams A. S., R. S. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, ir atsakovų A. S. ir R. S. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. P. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) nustatyti 0,1204 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, naudojimo tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Alytaus geodezija“ 2019 m. sausio 8 d. naudojimo tvarkos planą: a) ieškovui E. P. paskirti naudotis 509 m² sklypo „A“ dalimi; b) atsakovei A. S. paskirti naudotis 509 m² sklypo „B“ dalimi; c) bendraturčių A. S. ir E. P. bendrame naudojime palikti sklypo 186 m² plotą „C“ dalyje; 2) įpareigoti atsakovus A. S. ir R. S. iš E. P. paskirtos naudotis sklypo dalies, plane pažymėtos „A“ 509 m², pašalinti trinkelių šaligatvio dalį, atsakovės sodintus medžius ir gėlynus ir atlaisvinti virš E. P. gyvenamo namo dalies esančią pastogę; 3) priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje E. P. nurodė, kad ieškovas ir atsakovė A. S. yra 0,1204 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio 164,41 m² ploto gyvenamojo namo, plane žymimo 1A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 602/1204 dalis žemės sklypo, 21/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantis ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 602/1204 dalis žemės sklypo, 79/100 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantis ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė įgijo statinius (arba jų dalis) 1988 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartimi iš savo motinos O. J. ir šia sutartimi buvo išspręstas gyvenamo namo naudojimas. Po 1/2 dalį žemės sklypo, atsakovė A. S. ir O. J. įgijo 1995 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi. O. J. naudojimasis bendru turtu su A. S. buvo sunkus, todėl ši perleido savo turto dalį vaikaitei I. P.. I. P. kvietė atsakovę gražiuoju susitarti dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos pagal sąlygas, numatytas 1988 m. gruodžio 1 dienos dovanojimo sutartyje. Atsakovei buvo įteiktas 2010 m. rugsėjo 24 d. notaro liudijimas, tačiau jokio atsakymo į šį pareiškimą I. P. negavo. Naudojimasis turtu nebuvo sutvarkytas. Po I. P., šio nekilnojamojo turto savininkė tapo jos motina E. P. (O. J. duktė), kuri 2017 m. kovo 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu savo nekilnojamojo turto dalį perleido ieškovui. Ieškovas 2018 m. kovo 24 d. siūlymu siūlė atsakovei nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal MB „Alytaus geodezija“ parengtą žemės sklypo tvarkos planą, tačiau atsakovė nesutiko. Be to, iš atsakovės atsakymo sužinojo, kad atsakovė ieškovo žemės sklypo dalyje įsirengusi pavėsinę, trinkelių šaligatvius ir gėlynus, žemės sklypo dalyje yra atsakovės sodo dalis. Atsakyme ieškovas rado ir konstruktyvią aplinkybę, kad nepaliko atsakovei priėjimo prie kuro užpildymo angos ir priėjimo prie jos naudojamos namo dalies sienos ribos taškuose 15-16. Atsižvelgęs į atsakovės pastabas ieškovas 2018 m. gegužės 7 d. parengė pataisytą žemės sklypu naudojimosi tvarkos planą. Tačiau atsakovai 2018 m. gegužės 18 d. pateiktame atsakyme išreiškė tik emocijas ir žeminimus. MB „Alytaus Geodezija“ 2019 m. sausio 8 d. parengė patikslintą 0,1204 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą. Šis planas parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, taip pat 2009 m. liepos 9 d. atliktų ir 2009 m. rugsėjo 29 d. įregistruotų kadastrinių matavimų pagrindu. Žemės naudojimo tvarkos planu užtikrinamas gyvenamojo namo eksploatavimas, pagal nuosavybės ir naudojamas dalis, užtikrinamas statinių: 2I1b (ieškovo) ir 3I1p (atsakovės) pagal jų paskirtį naudojimas ir eksploatacijos poreikius ir užtikrinamas žemės nuosavybės dalių realus naudojimas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Šiame projekte yra aiškiai nustatytas bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Naudojimo tvarkos plane numatyta individualiai naudotis po 509 m² sklypo ploto: ieškovui „A“ dalyje, atsakovams „B“ dalyje. Bendro naudojimo sklypo žemė suformuota po namu ir 1 metro atstumu apie namą „C“ dalyje – neatidalinto bendros dalinės nuosavybės statinio priežiūrai ir eksploatacijai. Bendrai naudojamos žemės plotas 186 m², kuri pagal žemės nuosavybės „A“ dalis pasiskirto po 93 m². Viso kiekvienas savininkas naudojasi po 602 m², t. y. kiekvienam tenka pagal turimą nuosavybę (b. l. 114-119).

3. Ieškovas E. P. teismo posėdžio metu pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovus A. S. ir R. S. iš E. P. paskirtos naudotis sklypo dalies, plane pažymėtos „A“ 509 m², pašalinti trinkelių šaligatvio dalį, jos sodintus medžius ir gėlynus ir atlaisvinti virš E. P. gyvenamo namo dalies esančią pastogę. Atsakovas R. S. ir atstovų atstovė pateiktam prašymui neprieštaravo.

Šalies argumentai

4. Ieškovas E. P. ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Nesutinka su atsakovų parengtais siūlomais žemės sklypo naudojimosi tvarkos planais, kadangi antrame pateiktame plane siūloma tvarka yra neracionali, o trečiame pateiktame plane paliktas naudojimusi bendras žemės sklypo plotas po ūkiniais pastatais. Šie ūkiniai pastatai yra atskiri, todėl bendras žemės sklypo plotas jiems naudotis nereikalingas, nesutinka, kad atsakovai vaikščiotų aplink jam vienam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą.

Atsiliepimas

5. Atsakovai A. S. ir R. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovai iš dalies sutinka su naujai pateiktu ieškovo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, dalyje pažymėtu žymeniu „C“. Šioje dalyje šalių pozicijos po pateikto priešieškinio ir patikslinto ieškinio sutampa. Atsakovai nesutinka su likusiu pasiūlymu bei reikalavimu nustatyti ieškovui 509 m² žemės plotą, žymėtą žymeniu „B“, o atsakovams 509 m² žemės plotą, žymėtą žymeniu „A“. Atsakovai siūlo žemės sklypo dalį, pažymėtą „D“ (124 m²) palikti naudotis visiems bendrasavininkams kartu, tai žemės plotas esantis po ūkiniais pastatais 2I1b ir 3G1p. Ūkiniai pastatai suremontuoti atsakovų lėšomis, yra įrengta stoginė – malkinė šalia ūkio pastato, į ją patenkama iš atsakovų ūkio pastato (garažo), yra iš šono įrengtos durys dar 1989 metais, kai buvo išduotas statybos leidimas garažo ir ūkio pastato išplėtimui. Esant įrengtoms durims, atsakovai turi galimybę iš savo garažo patekti į malkinę. Tokia naudojimosi tvarka nuo seno nusistovėjusi ir niekada nebuvo keičiama. Ūkinių pastatų remontas konstatuotas rašytiniais įrodymais. Tiek ieškovui, tiek atsakovams po ūkio pastatų rekonstrukcijos, priklauso, pagrindinės ūkio pastatų konstrukcijos, tai yra bendrojo naudojimo objektu tapo bendrosios pastatų konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos – laikančioji išorinė siena (fasadas priekinis), atskirianti patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių patalpų – vidinė laikančioji siena, perdanga iš medinių balkių, metalo skardos stogas, fasado architektūros detalės. Nelaimės atveju, gaisro atveju abi šalys, gaisrinės ir kitos tarnybos turėtų galimybę laisvai, nevaržomos patekti prie ūkio pastatų pagrindinių konstrukcijų. Tą numato ir priešgaisrinių reikalavimų normos. Atsakovų matininkas D. B. numatė galimybę laisvai patekti prie minėtų statinių, laisvai juos apeiti (b. l. 130-131).

Šalies argumentai

6. Atsakovai A. S. ir R. S. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti naudojimosi 0,1204 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, tvarką pagal atsakovų A. R. S. užsakytą bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Druskininkų geoplanas“ parengtą 2018 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą, atsakovams A. S. ir R. S. paskiriant naudotis sklypo dalimi, pažymėta „A“ 509 m², XY koordinačių riba taškuose 2, 3, 4, 5, 6, 8, 17, 16, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24; ieškovui E. P. paskiriant naudotis sklypo dalimi, pažymėta „B“ 509 m², XY koordinačių riba taškuose 1, 2, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 6, 7; atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskiriant naudotis bendrai sklypo dalimi, pažymėta „C“ 186 m², XY koordinačių riba taškuose: 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17. Atsakovai A. S. ir R. S. priešieškinyje taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą: nustatyti naudojimosi 0,1204 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1501/0004:22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, tvarką pagal atsakovų A. ir R. S. užsakytą bei UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą 2019 m. sausio 4 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą, atsakovams A. S. ir R. S. paskiriant naudotis sklypo dalimi, pažymėta „A“ 447 m², XY koordinačių riba taškuose 6, 8, 17, 16, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 4, 5; ieškovui E. P. paskiriant naudotis sklypo dalimi, pažymėta „B“ 447 m², XY koordinačių riba taškuose 1, 2, 23, 20, 19, 18, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 6, 7; atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskiriant naudotis bendrai sklypo dalimi, pažymėta „C“ 186 m², XY koordinačių riba taškuose 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17; atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskiriat naudotis bendrai sklypo dalimi, pažymėta „D“ 124 m², XY koordinačių riba taškuose 2, 22, 21, 23. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai iki 2009 metų 0,1204 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., valdė kartu su savo motina O. J., po 1/2 dalį pagal pirkimo–pardavimo sutartį; O. J. mirė 2017 metais. Santykiai su motina buvo šilti, todėl nustatytos rašytinės naudojimosi tvarkos žemės sklype nebebuvo, buvo nusistovėjusi tvarka. Šalių žodiniu sutarimu, motinai prašant, buvo nuspręsta remontuoti ūkinius pastatus ir gyvenamąjį namą. Pastatai reikalavo remonto tiek sienų, tiek stogo srityse. Atsakovai savo lėšomis atliko 1990 metais remontus abiejuose ūkio pastatuose, buvo išlygintos ir pakeltos į aukštį sienos, sumontuota medinė perdanga, uždėtas dvišlaitis stogas vietoj vienšlaičio, o 2012 metais perdarytos stogo konstrukcijos, stogo šiferio danga pakeista į metalinę skardą, abu šie pastatai dabar randasi po vienu stogu, t. y. perdangos ir stogas tapo bendro naudojimo objektu. O. J. 1998 m. birželio 12 d. buvo sudariusi testamentą palikti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį anūkei G. S., bet vėliau išaiškėjo, kad O. J. perleido savo turtą kitai anūkei dovanojimo sutartimi, šioji perleido savo motinai, o motina savo sūnui – ieškovui. Gyvenamas namas ir ūkio pastatai užima žemės dalis, kurios priskiriamos tiek ieškovui, tiek atsakovams. Ieškovas, teikdamas naudojimosi tvarkos planą, neatskleidžia faktinių dalykų, kad atsakovams priskiriamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „B“, patenka visa vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos trasa, aptarnaujanti bendrai valdomą gyvenamąjį namą, ten esančią vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną, kurios plotas 0,0316 ha ploto. Ši dalis turėtų būti dalinama lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. po 0,0158 ha kiekvienam iš bendraturčių. Ieškovui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje „A“ liko atsakovų nutiestas vandentiekio vamzdis, kuriuo pagal susitarimą O. J. naudojosi neatlygintinai, tokia teisė išlieka ir ieškovui naudotis miesto vandentiekio ir nuotekų tinklais. Be to, prie ūkio pastato yra pastatyta stoginė malkoms sudėti, priklausanti atsakovams. Atsakovų teikiamoje 2019 m. sausio 4 d. naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje (variantas III) yra numatyta galimybė laisvai patekti prie minėtų statinių, laisvai apeiti juos, tuo labiau, kad ieškovas teigia, jog numatęs ūkio pastato statybas, tad kitaip būtų pažeistos visų bendraturčių teisės (b. l. 105-107).

Atsiliepimas

8. Ieškovas E. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Ieškovas nesutinka, kad 0,0316 ha sklypo ploto dalis, kuriai nustatytos specialiosios vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos sąlygos, būtų priskaičiuota ir į jo naudojamą plotą. Atsakovų naudojamoje dalyje įrengti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos įrenginiai po žeme, juos nuvedant iki šiaurinio namo kampo, todėl, kad šiaurinėje namo dalyje yra atsakovo naudojamas rūsys ir kitos patalpos (vonia, tualetas, virtuvė). Apie 20 metrų vandentiekis ir nuotekos vestos dėl atsakovų, bet ne dėl ieškovo. Be to, vandentiekio ir nuotekų tinklų vietoje yra atsakovų įvažiavimas iki sklypo gale esančio ūkinio pastato – garažo. Todėl, taip kaip atsakovams nusistovėjo 0,0316 ha sklypo dalies naudojimas, jie gali naudotis ir toliau. Vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonos veikimas atsakovams nedaro kliūčių naudotis nusistovėjusiu įvažiavimu. Kita vertus, anot ieškovo, jam ir atsakovams priklauso ūkiniai pastatai, tačiau nei viena jų konstrukcija (stogas ir perdanga) nėra bendro naudojimo. Stoginės malkoms, esančios už ieškovo ūkinio pastato, atskirti nuo šio pastato negalima, nes jų stogas bendras. Jos ardymas ar griovimas pakenktų ir ūkinio pastato svarbiai konstrukcijai – stogui, t. y. stogas liktų be atramos. Stoginė gali būti tik ieškovo ūkinio pastato dalis, nes jos konstrukcijos neatskiriamos. Be to, prie ieškovo ūkinio pastato esant 1 m pločio bendro naudojimo žemei, ieškovui būtų ženkliai apsunkintas jam priklausančio ūkinio pastato rekonstravimas ar kitoks tvarkymas. Atsakovų III varianto plane nurodoma stoginė, todėl, dėl jos buvimo prie šios sienos, ieškovas prie šios sienos negalėtų prieiti. Atsakovų siūlomas II variantas ieškovui taip pat nepriimtinas, nes pietrytinė naudojimo riba 18, 19, 20, 21 yra labai laužyta ir neracionali, kuri dėl būtinumo išlaikyti atstumus atima galimybę ja naudotis. Tuo tarpu ieškovo siūloma naudojimo tvarka atitinka nuosavybės dalis, racionali ir pagrįsta (b. l. 125-127).

Šalies argumentai

9. Atsakovas R. S. ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Atsakovas R. S. papildomai paaiškino, kad ginčas su ieškovu iš esmės kilęs dėl to, kad ieškovas nesutinka sumokėti kompensacijos už jam priklausantį ūkinį pastatą, kurį savo lėšomis praktiškai pastatė atsakovai. Šiuo metu ieškovui priklausantį ūkinį pastatą reikėjo remontuoti dėl to, kad 1998 metais įlūžo pastato stogas ir visas vanduo subėgo į ūkinį pastatą. Atsakovės A. S. motinai 1998 metais parašius testamentą, kuriuo savo turto dalį ji paliko ieškovų dukrai, atsakovams atsirado motyvas remontuoti ūkinius pastatus. Vėliau atsakovės A. S. motina pakeitė nuomonę ir savo turto dalį perrašė ieškovo seseriai I. P., kuri šį turtą perrašė savo ir ieškovo motinai E. P.. Su ieškovo motina buvo raštu susitarta, kad ūkinis pastatas po inventorizacijos bus padalintas jai ir atsakovams lygiomis dalimis, tačiau ši šio susitarimo neįvykdė ir savo turto dalį perrašė ieškovui. Atsakovės motinai 1988 metais dovanojus atsakovei A. S. dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, žemės sklypu naudojosi kartu. Namo šildymo sistema buvo viena, namas buvo šildomas malkomis, kurios buvo ruošiamos bendrai ir laikomos toje pačioje malkinėje. Po rekonstravimo malkinė yra pertvarkyta, ji yra pastogėje prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato ir yra naudojama. Atsakovės A. S. motinai perrašius savo turto dalį ieškovo seseriai, ieškovas atjungė bendrą namo šildymą, vandenį ir kanalizaciją, taip namo dalis liko nešildoma. Atsakovams nebuvo žinoma, kad ieškovas yra šio turto savininkas iki tol kol negavo siūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Prašo nustatyti žemės naudojimosi tvarką pagal pateiktą trečią planą, kad prie ūkio pastatų būtų paskirtas bendras žemės naudojimasis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu:

10.1. ieškovo E. P. atsisakymą dėl ieškinio dalies reikalavimų priėmė ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus A. S. ir R. S. iš E. P. paskirtos naudotis sklypo dalies, plane pažymėtos „A“ 509 m², pašalinti trinkelių šaligatvio dalį, jos sodintus medžius ir gėlynus ir atlaisvinti virš E. P. gyvenamo namo dalies esančią pastogę.

10.2. grąžino ieškovui E. P. 100 Eur žyminį mokestį, ieškovo sumokėtą 2018 m. rugpjūčio 14 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

10.3. ieškovo E. P. ieškinį atmetė, o atsakovų A. S. ir R. S. priešieškinį patenkino visiškai, t. y. nustatė 0,1204 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, naudojimosi tvarką pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą 2019 m. sausio 4 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą:

10.3.1. atsakovams A. S. ir R. S. paskyrė naudotis sklypo dalimi, pažymėta „A“ 447 m², XY koordinačių riba taškuose 6, 8, 17, 16, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 4, 5;

10.3.2. ieškovui E. P. paskyrė naudotis sklypo dalimi, pažymėta „B“ 447 m², XY koordinačių riba taškuose 1, 2, 23, 20, 19, 18, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 6, 7;

10.3.3. atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskyrė naudotis bendrai sklypo dalimi, pažymėta „C“ 186 m², XY koordinačių riba taškuose 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17;

10.3.4. atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskyrė naudotis bendrai sklypo dalimi, pažymėta „D“ m², XY koordinačių riba taškuose 2, 22, 21, 23.

10.4. priteisė iš atsakovo E. P. atsakovų A. S. ir R. S. naudai 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.5. priteisti iš atsakovo E. P. valstybės naudai 19,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

11. Teismas nurodė, kad vertindamas šioje konkrečioje situacijoje tarp bendraturčių kilusį ginčą vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu ir byloje esančių įrodymų visuma. Teismo įsitikinimu esant byloje nustatytoms ir šiame sprendime jau išdėstytoms aplinkybėms, tikslinga nustatant naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai namų valdos sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, naudojasi nuo 1988 metų, o ieškovas namų valdos bendrasavininku tapo 2017 metais. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad prieš tai buvusiems bendrasavininkai nesutarė dėl naudojimosi namų valda tvarkos, tačiau teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iki pirminės nekilnojamojo turto savininkės ieškovo močiutės ir atsakovės motinos O. J. perleidimo savo anūkei ieškovo seseriai I. P. jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies, esminio ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, nebuvo. Tai, kad O. J. savo dalį perleido I. P. negali būti pagrindas teigti, kad buvo kilęs ginčas tarp bendrasavininkų. Tokias išvadas teismas daro visų byloje nustatytų aplinkybių visuma. Iš byloje pateiktų 1978 m. gruodžio 5 d. ir 1988 m. gruodžio 19 d. Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizavimo biuro planų matyti, kad šiame plane namo ir ūkio statinių išdėstymas, išskyrus tai, kad po rekonstrukcijos pasikeitė jų forma, iš esmės atitinka ir ginčo nagrinėjimo metu esamą situaciją (b. l. 17, 24). Pastebėtina ir tai, kad šiame plane pavaizduotas netgi takas vedantis prie šiuo metu ieškovui priklausančio ūkinio pastato, kurio trinkeles ieškovas reikalavo atsakovus pašalinti, taip pat tiek namui tiek ūkiniams pastatams apibrėžtas bendras naudojamos žemės sklypo plotas. Tai, kad ginčo tarp savininkų dėl naudojimosi turtu nebuvo patvirtina ir O. J. 1998 m. birželio 19 d. testamentas atsakovų dukrai (b. l. 113), bei 2009 metų liepos 9 d. IĮ „Žemata“ parengtas žemės sklypo planas, kuris yra pasirašytas abiejų bendrasavininkių ir atitinka šiuo metu žemės sklype esančių statinių išdėstymą. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad atsakovai būdami namų valdos bendrasavininkais atliko ūkio pastatų priklausančių ieškovui ir atsakovams rekonstrukcijos darbus, tai patvirtina ir E. P. su atsakove A. S. 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas, kuriuo ji E. P. ir atsakovė susitarė ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 ūkio pastato dalį.

12. Teismui įvertinus ieškovo E. P. naudojimosi tvarkos planą, kuriuo ieškovui E. P. paskirta naudotis 509 m2 sklypo „A“ dalimi, o atsakovei A. S. paskirta naudotis 509 m2 sklypo „B“ dalimi, bendraturčiams A. S. ir E. P. bendram naudojimui paskirtas sklypo 186 m² plotas „C“ dalimi, pripažintina, kad šis planas atitinka bendraturčių valdomas žemės sklypo realiąsias ir idealiąsias dalis, ribos tarp bendraturčių žemės sklypo dalių yra taisyklingos formos, tačiau teismo vertinimu nustačius ribas pagal ieškovo siūlomą planą, būtų neproporcingai pažeisti atsakovų interesai. Ieškovas nurodo, kad malkinė, kuria šiuo metu naudojasi atsakovai yra jo ūkinio pastato dalis, kadangi yra prie jam priklausančio ūkinio pastato ir po jo stogu, tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais sutikti negali. Nors ieškovui ir atsakovams priklausantys ūkiniai pastatai ir turi skirtingus unikalius numerius ir VĮ „Registrų centras“ Nekilojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri statiniai, tačiau jie turi bendras konstrukcijas, t. y. sieną kuri jungia statinius ir vientisą stogą. Iš pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad malkinė yra įrengta ne tik prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato, tačiau prijungta ir prie atsakovų ūkinio pastato, be to kaip minėta ši malkinė yra po bendra statinių stogo konstrukcija, jau 2009 metais pažymėta žemės sklypo plane, duomenų, kad O. J. būnant namo bendrasavininke jos namo dalis buvo šildoma ne malkomis, nėra, o visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad buvo šioje žemės sklypo dalyje nusistovėjusi naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarka, t. y. malkine naudojosi tiek pirminė turto savininkė O. J., tiek atsakovai. Be to, atsakovai namų valdos sklypu naudojasi jau 30 metų, kai ieškovas bendraturčiu tapo tik 2017 metais. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką atsižvelgti į atsakovų interesus. Kita vertus abiejų šalių pateiktuose planuose yra nustatytas bendras žemės sklypo naudojimasis po gyvenamuoju namu. Nėra ginčo, kad didesnė namo dalis priklauso atsakovams, tačiau ginčo dėl bendros žemės sklypo naudojimo dalies po gyvenamuoju namu tarp šalių nekilo.

13. Pagal atsakovų prašomą nustatyti 2019 m. sausio 4 d. UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą, atsakovams A. S. R. S. paskiriant naudotis sklypo dalimi pažymėta „A“ 447 m2, XY koordinačių riba taškuose 6, 8, 17, 16, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 4, 5; ieškovui E. P. paskiriant naudotis sklypo dalimi pažymėta „B“ 447 m2, XY koordinačių riba taškuose 1, 2, 23, 20, 19, 18, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 6, 7; atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskiriant naudotis bendrai sklypo dalimi pažymėta „C“ 186 m2 XY koordinačių riba taškuose 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17; atsakovams A. S., R. S. ir ieškovui E. P. paskiriat naudotis bendrai sklypo dalimi pažymėta „D“ 124 m2 XY koordinačių riba taškuose 2, 22, 21, 23. Jau pirmiau šiame sprendime minėta, kad šio plano esminis skirtumas nuo ieškovo yra priskirtas bendros žemės sklypo dalies naudojimas po šalims priklausančiais ūkiniais pastatais, kurie jeigu vertinant vizualiai atrodo kaip vienas ūkinis pastatas, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl bendros žemės sklypo naudojimosi dalies šiam pastatui tikslingumo. Todėl teismo vertinimu nustačius atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokia tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu, šalių nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais statiniais ir atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Abi šalys galės laisvai apeiti aplink pastatą, be to kaip jau minėta šie pastatai turi bendras konstrukcijas, todėl nepaskyrus po šiais statiniais bendram naudojimui žemės sklypo gali vėliau kilti tarp bendraturčių kiti ginčai susiję su šių statinių remonto darbais.

14. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinusi ieškovo ir atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, teismas konstatavo, kad atsakovų plane (schemoje) siūloma nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus, atitinka šalių lygiateisiškumo principus bei jau buvusią nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovų priešieškinis tenkintinas visiškai ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal atsakovų pateiktą 2019 m. sausio 4 d. UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019-03-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-538-418/2019 panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti - nustatyti 0,1204 ha sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal MB „Alytaus geodezija“ 2018-04-13 (jo pasirašytą 2019-01-08) naudojimo tvarkos planą. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

15.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių (bendraturčių) buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovas ir ankstesni šio turto savininkai nuolat negyveno name (buvo išvykę į JAV) ir nesinaudojo šiuo turtu, todėl jokios nusistovėjusios naudojimosi tvarkos nebuvo, atsakovai naudojosi turtu savo nuožiūra (neatsiklausę bendraturčių). Teismas nepagrįstai priskyrė prie jo ūkinio pastato 2I1b (25 kv. m.) esančią pastogę (12 kv. m.) bendram naudojimui, nes ši pastogė priklauso apeliantui (ji yra po apeliantui priklausančio pastato prailgintu stogu);

15.2. sprendimu yra iš esmės pažeistos apelianto teisės, nes:

Žemesnės instancijos teismas

- 25 kv. m. pastatas 2I1b su 12 kv. m. stogine nuosavybės teise priklauso jam, tačiau žemę paskyrus bendram naudojimui - teismas sukūrė konfliktą, nes dėl faktinio šios pastogės užėmimo atsakovų malkomis, jis šia pastoge naudotis negaliu;

- „D“ dalyje nėra bendros dalinės nuosavybės daikto, teismas be pagrindo patvirtino „D“ dalyje bendro naudojimo žemę atskiriems ir skirtingų savininkų ieškovo 2I1 b ir atsakovų 3I1 p pastatams;

- į bendro naudojimo 124 kv. m. „D“ žemės dalį pateko jo individualiai naudotinos 31 kv. m. žemės prieš jo valią, tik dėl atsakovų interesų tenkinimo;

- pastato 2I1b šiaurine siena ir pastogės konstrukcija naudotis ir jas prižiūrėti ir prie jų prieiti, dėl ten esančių atsakovų malkų, jis negali;

- atsakovai pastato dalies - 12 kv. m. pastoge vieni naudotis negali taip pat, teismas priskyręs bendram naudojimui, sprendimu konflikto neišsprendė, bet jį objektyviai sukūrė;

- teismas neįvertino jo 54 kv. m. žemės nuostolius 186 kv. m gyvenamo namo bendro naudojimo žemės „C“ dalyje;

- jo nuosavybės idealiosios dalys neleistinai neatitinka teismo naudojimo tvarka nustatytoms faktinėms naudojimo dalims.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

16.1. atsižvelgiant į tai, kad įtempti šalių tarpusavio santykiai atsirado tik bylos metu, atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka, kai aplink namą ir ūkio pastatus esančios žemės sklypo dalys skiriamos naudotis bendrai, labiau atitinka siekį vengti konfliktų ateityje bei protingumo, racionalumo, teisingumo reikalavimus, nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Palikus žemės sklypo dalį šalia gyvenamojo namo ir ūkio pastatų naudoti bendrai, būtų išvengta namo bendraturčių ginčų, galinčių kilti prireikus atlikti namo ir ūkio pastatų remonto darbus ar pan. Teismas vadovavosi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų;

16.2. teismas pagrįstai atsižvelgė į nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką. Ūkiniai pastatai 2I1b ir 3Ilp, suremontuoti atsakovų lėšomis, yra įrengta stoginė-malkinė prijungta prie abiejų ūkio pastatų t. y. pažymėto žymeniu 2I1b, į malkinę patenkama iš ūkio pastato pažymėto žymeniu (garažo) 3I1p, yra galinėje sienoje įrengtos durys dar 1989 metais, kai buvo išduotas statybos leidimas garažo ir ūkio pastato išplėtimui;

16.3. apeliantui ir atsakovams po ūkio pastatų rekonstrukcijos, priklauso, pagrindinės ūkio pastatu konstrukcijos (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), tai yra bendrojo naudojimo objektu tapo bendrosios pastatų konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos - laikančioji išorinė siena (fasadas priekinis), atskirianti patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių patalpų - vidinė laikančioji siena, perdanga iš medinių balkių, metalo skardos stogas, fasado architektūros detalės. Nelaimės atveju, gaisro atveju abi šalys, gaisrinės ir kitos tarnybos turėtų galimybę laisvai, nevaržomos patekti prie ūkio pastatų pagrindinių konstrukcijų. Tą numato ir priešgaisriniai reikalavimų normos;

16.4. apelianto pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra ydingas, nes nenumatyta sklypo dalies, kurioje yra sublokuoti ūkio pastatai, užtikrintas naudojimas abejiems bendraturčiams. Vienas iš kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra būtinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti ir pan. Negalėjimas prieiti prie namo ir jo priklausinių nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu;

Šalies argumentai

16.5. apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas suteikė atsakovams pirmenybę, paskirtos naudotis idealiosios dalys „D" dalyje 31 kv. m. skiriasi nuo atsakovams tenkančių idealiųjų dalių. Atsakovai siekia lygiavertiškumo, bylos duomenys rodo, kad žemės sklypo zonos yra nelygiavertės, atsakovų pusėje kaip ir minėta patenka plotas 0,0316 ha, kuris priskirtas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonai, žemės sklype Nr.(duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2009-09-18 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr.Ž-2800-(1.3). Šioje zonoje yra ribojimai kasinėti, sodinti, statyti ir t.t., išskyrus galimybę apželdinti žole. Vandentiekio ir kanalizacijos tinklai yra naudojami bendrai nors patenka į atsakovų sklypo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas tenkintinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

19. Ginčo esmė – ar pagrįstai šalims priskirta bendram naudojimui žemės sklypo dalis po jiems priklausančiais ūkiniais pastatais (2I1b ir 3I1p) ir aplink juos (suteikta galimybė prieiti prie šių pastatų).

20. Nustatyta, kad apeliantui (ieškovui) ir atsakovams priklauso nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Apeliantui E. P. nuosavybės teise priklauso 602/1204 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 21/100 dalis pastato – 164,41 kv. m. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 37 kv. m. (įskaitant 12 kv. m. stoginę) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - 2I1b). Atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso 602/1204 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 79/100 dalis pastato – 164.41 kv. m. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 54 kv. m. ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - 3I1p).

21. Pirmosios instancijos teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal atsakovų pateiktą (UAB „Druskininkų geoplanas“ 2019 m. sausio 4 d. sudarytą) žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią žemės dalis (124 kv. m.), po šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais pastatais (2I1b ir 3I1p) ir aplink juos, palikta bendram naudojimui. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad 1) stoginė (malkinė) visada buvo naudojama bendrai, ji įrengta ir prie atsakovų ūkinio pastato, 2) ūkiniai pastatai turi bendrą sieną, bendrą stogą, vizualiai atrodo kaip vienas pastatas, 3) atsakovai sklypu naudojasi jau 30 metų, buvo nusistovėjusi stogine (malkine) naudojimosi tvarka, t. y. ja naudojosi tiek buvusi savininkė O. J., tiek atsakovai, 4) tokia tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi šalims priklausančiais ūkiniais pastatais ir atitinka šalių lygiateisiškumo principą.

22. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams.

23. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

25. Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmiausia pažymėtina, kad šalių ūkiniai pastatai yra savarankiški, šalims priklausantys asmeninės nuosavybės teise, statiniai, o ne šalims bendrąja nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl po jais ir aplink juos priskirti žemę bendram naudojimui nėra jokio poreikio ir pagrindo. Tai, kad atsakovai pakeitė tiek savo, tiek apeliantui priklausančio ūkinio pastato stogo dangą, dėl ko abu ūkiniai pastatai atrodo kaip vientisas pastatas, kad šie pastatai turi bendrą sieną, nėra pagrindas priskirti pastatus bendram naudojimui, nes jų teisinis statusas (kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė) nesikeičia. Antra, prie apeliantui priklausančio ūkinio pastato esanti stoginė (kurioje laikomos atsakovų malkos), priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, yra šio ūkinio pastato dalis (patenka į ūkinio pastato užstatymo plotą – 37 kv. m.), t. y. ji priklauso apeliantui. Naudojimasis svetimo daikto dalimi (atsakovų malkų laikymas stoginėje), nors ir ilgą laiką (šiuo atveju atsakovai teigia, jog abi šalys šia stogine naudojosi), nuosavybės nesukuria, kaip nesuteikia ir galimybės, nesant savininko sutikimui naudotis šiuo daiktu. Trečia, byloje nenustatyta, jokių objektyvių sąlygų, jokios būtinybės suteikti atsakovams naudotis žemės dalimi po apeliantui priklausančiu ūkiniu pastatu (2I1b) ir suteikti priėjimą prie šio pastato. Nepagrįstu laikytinas teismo argumentas, jog nesuteikus galimybės prie šio pastato gali kilti ginčų dėl statinių remonto darbų. Teisėjų kolegija sprendžia priešingai, jog suteikus galimybę atsakovams vaikščioti aplink apeliantui priklausantį ūkinį pastatą (nesant tam poreikio), ginčų tikimybė padidėja, t. y. tokiu būtu teismas palieka galimybę šalių ginčams kilti, bet ne juos eliminuoja. Esant poreikiui ūkinius pastatus remontuoti (nors tokia galimybė labai reta, palyginus su suteikta teismo galimybe pastoviai vaikščioti prie apelianto pastato), kiekviena šalis tai gali atlikti iš savo pastato trijų pusių, o prie bendros vidinės sienos galimas priėjimas iš vidinės pastato pusės. Juo labiau, kad pagal esamą faktinę situaciją atsakovai ir dabar neturi priėjimo prie savo pastato iš apelianto pusės (stoginė užkrauta malkomis). Ketvirta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalims tenkančias realiąsias žemės sklypo naudojimo dalis, t. y. neatsižvelgė, jog apelianto naudojimuisi paliekama realiai mažesnė dalis negu priklausytų. Apelianto ūkinis pastatas užima 37 kv. m., o atsakovės - 54 kv. m., apeliantui priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 34,53 kv. m., o atsakovės - 129,88 kv. m., tokiu būdu apelianto žemės sklypo plotas užimtas jo pastatais yra 71,53 kv. m., o atsakovės – 183,88 kv. m. Taigi, apeliantui, neatsižvelgiant į bendrojo naudojimo žemės plotus aplink pastatus (šie plotai pasiskirsto lygiomis dalimis, po 1/2), turėtų tekti 112,35 kv. m. (183,88 – 71,53) didesnė realiai naudotinos žemės dalis, tačiau šiuo atveju naudojimuisi priskirtos dalys yra lygios (po 447 kv. m.). Teisėjų kolegijos vertinimu toks neatitikimas pakankamai žymus, pažeidžiantis apelianto teisę naudotis savo turima nuosavybės teise į žemę. Penkta, pagal savo naudingąsias savybes šalims priskirtini plotai vertintini kaip vienodo vertingumo daikto dalys, nes tai, kad atsakovų pusėje yra 0,0316 ha žemės priskirta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių zonai, nėra pakankamas pagrindas visą atsakovų pageidaujamą naudoti žemės sklypą laikyti mažiau vertingu, juo labiau jog patys atsakovai prašo šį plotą priskirti jų naudojimuisi (neprašo šį plotą patikti apelianto naudojimuisi).

27. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ 2019 m. sausio 4 d. schemą; t. 1, b. l. 109) nėra racionali ir protinga, geriausiai atitinkanti bendraturčių interesus, maksimaliai pašalinanti ginčų tikimybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal šį atsakovų siūlomą variantą ir atmetė apelianto siūlomą variantą (pagal MB „Alytaus geodezija“ 2018 m. balandžio 13 d. (pasirašytas 2019-01-08) planą; t. 1, b. l. 120), kuris atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra racionalus ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Pažymėtina, kad apelianto siūlomas žemės sklypu naudojimosi planas, kuriame bendram naudojimui paliekama tik 186 kv. m. žemės (po gyvenamuoju namu ir aplink jį), o kiekvienai iš šalių paliekama naudojimui po 509 kv. m. (nesuteikiant galimybės nei vienai iš šaliu prieiti prie jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų), maksimaliai pašalina ginčų kilimo galimybę tarp šalių. Svarbi aplinkybė yra ta, jog apeliantas šiuo atveju sutinka sumažinti savo realiai naudotiną žemės sklypo dalį atsakovų naudai, t. y. jis neprašo skirti jam didesnę realiai naudotiną žemės sklypo dalį dėl jo mažesnės žemės dalies esančios po jam priklausančio gyvenamojo namo dalimi (apeliantui tenka - 34,53 kv. m., atsakovei – 129,88 kv. m., skirtumas 95,35 kv. m.). Taip pat tikslinga pažymėti, jog atsakovai byloje buvo pareiškę reikalavimą, kurio nepalaikė paskutinio posėdžio metu, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką iš esmės analogišką apelianto siūlomai (pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. schemą; t. 1, b. l. 107, 110), t. y. nenustatant bendro naudojimosi žemės dalimi prie jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų.

28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.81 str.) dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo neskundžiama) - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai, todėl teismo sprendimas iš dalies panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 100 Eur (100 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidos už advokato suteiktas paslaugas) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 600 Eur (100 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už advokato suteiktas paslaugas). Teisėjų kolegija, įvertinusi patirtas apelianto bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, apelianto ruoštų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto advokatui sumokėtos sumos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovų apeliantui priteistina (įskaitant ir žyminius mokesčius) 1 700 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

30. Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 37,95 Eur (19,80 Eur pirmojoje instancijoje ir 18,15 Eur apeliacinėje instancijoje) (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovų A. S. ir R. S. priešieškinį atmesti.

Ieškovo E. P. ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti 0,1204 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, naudojimosi tvarką pagal UAB „Alytaus geodezija“ parengtą 2018 m. balandžio 13 d. (ieškovo pasirašytą 2019 m. sausio 8 d.) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

- ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis sklypo dalimi pažymėta „A“ 509 m²;

- atsakovams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis sklypo dalimi pažymėta „B“ 509 m²;

- atsakovams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis bendrai sklypo dalimi pažymėta „C“ 186 m².

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo E. P..

Priteisti iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 18,98 Eur (aštuoniolika eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Tomas Romeika