Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir 2016 m. sausio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19444-429/2015 pagal ieškovų V. S. ir J. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. U. ir D. U., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos, dėl teisės atlikti remonto darbus pripažinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. S. ir J. S. prašė pripažinti ieškovams teisę be atsakovų R. U. ir D. U. sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, jiems priklausančios namo dalies paprastojo remonto darbus pagal UAB „PK projektavimo biuras“ 2014-12-02 parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, paprastojo remonto projektą;

2. Įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti balkono eksploatuojamos dangos įrengimo darbus pagal UAB „AG studija“ ir UAB „PK projektavimo biuras“ 2014-12-02 parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, paprastojo remonto projektą;

3. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ 2015 m. liepos 13 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį 449 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudojasi ieškovai, 303 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudojasi atsakovai, 90 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, šalys naudojasi bendrai, paliekant šalims bendrą teisę namo priežiūrai ir remontui prieiti prie namo ir pasistatyti reikalingus įrenginius protingu atstumu nuo namo sienų;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.1. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atsakovams priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagal į bylą pateiktus įrodymus, taigi jokio pagrindo priimti papildomą sprendimą nėra. Advokatė Agnė Daukantaitė šioje byloje nedalyvavo ir atsakovams neatstovavo. Iki civilinės bylos Nr. 2-19444-429/2015 išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymas dėl išlaidų už advokatės Agnės Daukantaitės teisinę pagalbą priteisimo pateiktas nebuvo. Išlaidas patvirtinantys dokumentai už Agnės Daukantaitės teisinę pagalbą šioje byloje apskritai nebuvo pateikti. Nurodytą aplinkybę konstatavo ir teismas 2016 m. sausio 19 d. papildomame sprendime.

17.12. Atmestinas ieškovų argumentas dėl teismo sprendimo neteisėtumo dėl neįvertintų bylos medžiagoje pateiktų 2012 m. balandžio 19 d. gyvenamojo namo konstrukcijų tyrimo išvadų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dėl namo faktinės būklės, D. U. ir R. U. pasirašytų fasado projektinių pasiūlymų, pastabų dėl paprastojo remonto projekto, kadangi šie dokumentai negali įtakoti teismo priimto sprendimo, jo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime ir Kauno apylinkės teismo papildomame 2016 m. sausio 19 d. sprendime nenustatyta absoliučių spendimų negaliojimo pagrindų.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies (kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu) nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012).

21. Bylos medžiaga įrodyta, kad atsakovai D. U., R. U. ir ieškovas V. S. sudarė notariškai patvirtintą 2013 m. vasario 25 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (1 t., b. l. 91–99). Susitarime nustatyta, jog ieškovas V. S., įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam priklausančias 494/842 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudosis, valdys, taip pat įstatymų nustatyta tvarka disponuos žemės sklypo dalimi, turinčia 415 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, žemės sklypo dalimi, turinčia 157 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“, disponuos bendrai su bendraturčiais. Atsakovė D. U. ir atsakovas R. U., įgyvendindami nuosavybės teisę į jiems priklausančias 348/842 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudosis, valdys, taip pat įstatymų nustatyta tvarka disponuos žemės sklypo dalimi, turinčia 135 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „C“, žemės sklypo dalimi, turinčia 135 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „B“, žemės sklypo dalimi, turinčia 157 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“, disponuos bendrai su bendraturčiais.

22. Ieškovai V. S. ir J. S. patikslintu 2015 m. spalio 8 d. ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ 2015 m. liepos 13 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, 449 m², naudojasi ieškovai, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, 303 m², naudojasi atsakovai, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, 90 m², šalys naudojasi bendrai, paliekant šalims bendrą teisę namo priežiūrai ir remontui prieiti prie namo ir pasistatyti reikalingus įrenginius protingu atstumu nuo namo sienų (1 t., b. l. 88–90).

24. Kaip matyti iš ieškovų pateikto UAB „Banesta“ projekto (1 t., b. l. 39), pagal šį projektą bendraturčiams nepaliekamas priėjimas prie jiems priklausančio gyvenamojo namo, panaikinamas priėjimas prie bendro pastato, jį priskiriant ieškovams. Tad atsakovai pagrįstai atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą teigia, kad plotas prie gyvenamojo namo yra būtinas, nes kiekvieno iš bendraturčių langai ir sienos pagal šiuo metu naudojamas namo dalis yra aplink visą namą. Panaikinus bendrą plotą, aplink gyvenamąjį pastatą nepaliekama galimybė aptarnauti antrą aukštą, kuriame atsakovai gyvena, prieiti prie namo sienų. Atsiranda galimybė ieškovams užsitverti atskirą tvorą, statyti statinius, nors gyvenamasis pastatas, jo konstrukcijos yra bendros. Todėl kaip pagrįstai teigia atsakovai, patekti prie namo sienų turėtų visi bendraturčiai, be papildomų nepatogumų ar prašymų.

25. Negalima sutikti su apeliantų argumentu, jog ieškovai, ieškinio pareiškime suformulavę reikalavimą dėl bendra teise namo priežiūrai ir remontui prieiti prie namo ir pasistatyti reikiamus įrenginius protingu atstumu nuo namo sienų, tokiu būdu realiai užtikrina esant būtinumui atsakovų priėjimą prie bendro pastato. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų argumentas yra deklaratyvus ir prieštaraujantis ieškovų į nagrinėjamą bylą pateiktam naudojimosi žemės sklypo projektui. UAB „Banesta“ 2015 m. liepos 13 d. plane (1 t., b. l. 39) nėra nužymėta bendra teritorija, nėra aiškus atsakovų teisės namo priežiūrai ir remontui priėjimui prie namo ir pasistatymui reikiamų įrenginių protingu atstumu nuo namo sienų įgyvendinimo mechanizmas. Pateiktas byloje statybos projektas labiau įtikina, jog ieškovų planuojama nauja statyba, uždaras kiemas, laiptai su terasa sudarytų atsakovams kliūtį patekti prie bendros namo sienos, taigi užprogramuoja tarp bendraturčių konfliktus.

26. Negalima sutikti su apeliantų atstovo argumentais, jog ieškovų siūloma pagal 2015 m. liepos 13 d. UAB „Banesta“ projektą žemės naudojimosi tvarka yra palankesnė bendraturčiams ir atitinka jų interesus. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad notariškai patvirtintame 2013 m. vasario 25 d. Susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, NTRCDB išrašuose (1 t., b. l. 35–37, civ. b. 2-3109-429/2015) nurodyta, kad gyvenamojo namo užstatytas plotas yra 109 kv. m. O ieškovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos 2015 m. liepos 13 d. UAB „Banesta“ projekte nurodomas ir įvertintas tik 90 kv. m gyvenamojo namo užstatymo plotas (1 t., b. l. 39). Kiti statiniai (du nuotekų šuliniai, kurie yra skirti bendriems poreikiams tenkinti ir yra gyvenamojo namo priklausiniai) ginčo šalims priklauso bendrosios nuosavybės teisėmis. Taip pat UAB „Banesta“ projekte neįvertintas šalims priklausantis šaligatvis ir kiemo aikštelė, parengtame naudojimosi projekte šie statiniai apskritai nenurodyti.

27. Pagrįstas yra atsakovų argumentas, kad pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos UAB „Banesta“ projektą, dalimi gyvenamojo namo užstatyta žemės sklypo dalis pagal minėtą projektą būtų priskirta išimtinai atsakovų asmeninio naudojimo žemės sklypo daliai (,,A“) ir taip mažintų likusią atsakovų asmeniniam naudojimuisi priskirtą žemės sklypo dalį. Visgi 2013 m. vasario 25 d. Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu atsakovai bendram naudojimui su ieškovais turėjo 157 kv. m žemės sklypo plotą ir 270 kv. m (po 135 kv. m) asmeninio naudojimo žemės sklypo dalį (,,B“ ir C,,“), į šių asmeninio naudojimo žemės sklypų plotus gyvenamuoju namu užstatyta žemės sklypo dalis nepateko.

28. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą, kad ieškovų ieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ projektą negali būti patenkintas, nes pažeidžia ginčo šalių teises, neužtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyros principų, neatitinka šios kategorijos bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl užtikrinimo bendraturčių idealinių ir realinių dalių proporcingumo.

29. Negalima sutikti su apeliantų atstovo apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovai nepagrįstai nesutinka leisti ieškovams atlikti paprastojo remonto darbus, nes vertinant pateiktus byloje rašytinius įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „PK projektavimo biuras“ 2014 m. gruodžio 2 d. projektas (1 tomo civilinės bylos Nr. 2-19444-429/2015 priedas) sudarytas parengti pastato dalies vidaus ir remonto bei priestato naują statybą, tai yra priešingai, nei teigia ieškovai.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, statybos inžinieriaus dalinės ekspertizės vadovo J. V. rekomendacijos (specialisto pasiūlymai) ginčo šalims nenumato kardinalių pastato išorės pokyčių, kurie būtų orientuoti į būtinumą ne tik keisti namo fasadą, bet ir nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką.

32. Apeliantai akcentuoja, kad atsakovams buvo pateikti keli pasiūlymai atlikti pastato būklės pagerinimą, tarp jų ir „AG studija“ terasos – balkono remontą (1 t., b. l. 142–146), tačiau atsakovai su pasiūlymais nesutiko. Iš minėto „AG studija“ terasos – balkono remonto ir įrengimo projektinio sprendimo pasiūlymo matyti, kad dokumentacija numato balkono dangos šiltinimą remontą, tačiau nenumato naujo statinio įrengimo namo fasadinėje pusėje taip, kaip tai nurodyta projektavimo biuro UAB „PK projektavimo biuras“ (1 tomo priedas). Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jiems teisę atlikti statybos darbus vadovaujantis UAB „PK projektavimo biuras“ projektu, kuris patvirtina, kad ieškovai atliks didesnės apimties darbus, nei balkono (priestato) remontas. Pažymėtina, kad „AG studija“ aiškinamajame 2014 m. gruodžio 4 d. rašte nurodyta, jog apeliantų numatyta statyba negali būti vertinama kaip paprastasis remontas (1 tomo civilinės bylos Nr. 2-19444-429/2015 priedas).

33. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovai, vadovaudamiesi UAB „PK projektavimo biuras“ projektu, faktiškai siekia atlikti namo rekonstrukciją, kapitalinį remontą ir pastatyti naują priestatą, o ne atlikti tam tikrų namo konstrukcijų paprastą remontą. Iš prijungto prie projektinės dokumentacijos J. S. įgaliojimo matyti, jog ieškovė įgalioja UAB „PK projektavimo biuras“ atstovauti jos interesams teikiant ir atsiimant projektinę pastato dalies kapitalinio remonto ir priestato naujos statybos dokumentaciją. Taip pat projektavimo užduotyje užsakovė J. S. suformuoja UAB „PK projektavimo biuras“ architektui užduotį – parengti pastato dalies vidaus ir remonto bei priestato naujos statybos projektą.

34. Pagal UAB „PK projektavimo biuras“ projektą yra numatyta pakeisti gyvenamojo namo laikančiąsias išorines konstrukcijas – padidinti langų angas, taip pat verandoje vietoje lango įrengti duris, iš priestato naikinti duris didinant angą išorinėje sienoje, platinti langų angas rūsyje, naujai statyti 12 kv. m rūsio patalpą po naujai suprojektuotu priestatu. Tad atlikus minėtus darbus iš esmės bus pakeistas namo fasadas, namas pertvarkytas padidinant jo plotą, atliekami bendrų inžinerinių sistemų pertvarkymo darbai – tai nurodyta pateiktame projekte. Po remonto pagal minėtą projektą numatyta, jog namo bendrasis plotas padidėja nuo 173,51 kv. m iki 176,34 kv. m. Ši aplinkybė numatyta pačiame projekte, pateikiamoje lentelėje „Bendrieji statinio rodikliai“ 2.2. punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktą UAB,,PK projektavimo biuras“ projektą, teisingai nurodė, kad numatytų atlikti statybos darbų apimtis ir jų pobūdis neatitinka paprastojo remonto sąvokos.

35. Pagal byloje UAB „PK projektavimo biuras“ esančią projektinę dokumentaciją numatyta pastatyti naują statinį – laiptus su terasa, taip pat kiemo aikštelę. Projektinėje dokumentacijoje nepasisakyta, kaip išspręstas klausimas dėl esamos senosios kiemo aikštelės, kuri priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jos griovimo klausimas nėra išspręstas. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad po ieškovų iniciatyva atlikto remonto bendro naudojimo senosios kiemo aikštelės klausimas liko tinkamai neišspręstas.

36. Pagal STR 1.01.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant išorės matmenų. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos, silpninamos, pakeičiamos to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. To paties reglamento 6.18 punkte nurodyta, kad laikančiąja konstrukcija laikomi konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą. Iš projekte nurodytų darbų yra visiškai aišku, kad didinant išorinėje sienoje langų angas, keičiant jų vietą, kertant verandoje naujas duris, yra pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, t. y. išorinės namo sienos. Taigi iš aukščiau nurodytų reglamento nuostatų yra akivaizdu, jog projektu planuojami atlikti darbai sudaro kapitalinio statinio remonto darbų turinį, o ne, kaip teigia ieškovai, paprastąjį remontą.

37. Atsakovai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad UAB „PK projektavimo biuras“ dokumentacija patvirtina, jog ieškovų numatyti atlikti pagal projektą statybos darbai negali būti laikomi paprastuoju remontu. Dokumentacijoje suprojektuoto naujo priestato statyba, kai pristatomas funkciškai su pagrindiniu pastatu susijęs priestatas, laikoma viso pastato rekonstrukcija pagal LR statybos įstatymo 2 dalies 18 punktą. Pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktą, kai prie statinio pristatomas priestatas, jei dėl šio priestato keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, yra laikoma, kad atliekamas esamo statinio rekonstravimas. Naujo statinio statyba pagal šio punkto nuostatas reiškia ir esamo gyvenamojo namo rekonstravimą. Taip pat rekonstravimu laikomas naujo rūsio įrengimas (STR „Statinio statybos rūšys“ 9.2 punktas), šiuo atveju pagal UAB „PK projektavimo biuras“ projekto brėžinius, po priestatu ieškovų pateiktoje dokumentacijoje numatyta įrengti daugiau nei 12 kv. m rūsį.

38. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad plečiant namo plotą pagal UAB „PK projektavimo biuras“ projekto brėžinius (jeigu būtų pastatytas naujas priestatas, iš išorės apšiltintos namo sienos), didėja žemės užstatymo plotas ir norimas ieškovų pasistatyti priestatas patenka ant ginčo šalims bendrai priklausančios žemės sklypo dalies greta pastato fasado. Todėl ieškovų pasiūlytas UAB „PK projektavimo biuras“ projektinis sprendimas negalėtų būti įgyvendintas ir pažeistų atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises ir interesus, prieštarautų jau tarp šalių nustatytai žemės sklypo naudojimo 2013 m. vasario 25 d. tvarkai (susitarimui), nes atsakovai negalėtų naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypo tam, kad patektų prie gyvenamojo pastato (aplink pastatą).

39. Priešingai, nei teigia ieškovai, gyvenamojo namo dalis, kuri yra pertvarkoma, didinami namo tūriai, namo konstrukcijos ginčo šalims priklauso bendrai pagal nurodytas idealiąsias dalis (po ¼ dalį, 1 t., b. l. 92; civ. byla Nr. 2-3109-429/2015, 1 t., b. l. 35–37). Galioja nustatyta naudojimosi namu 2013 m. vasario 25 d. tvarka (susitarimas), kuri suteikia teisę ieškovams naudotis tam tikromis patalpomis (97,52 kv. m) ir jas valdyti, o atsakovų (75,92 kv. m) naudojama namo dalis yra 10,84 (21,67:2) kv. m mažesnė, nei priklausytų pagal idealinę dalį, ir šia dalimi naudojasi ieškovai. Įgyvendinus ieškovų pateiktą projektą, kuris numato suformuoti du turtinius vienetus. Gyvenamojo namo patalpomis ir nesudėtingo statinio-priestato, kuris susideda iš pirmo aukšto patalpų (12,24 kv. m) ir tokio pat dydžio rūsio patalpų (1 tomo priedas), ieškovai po rekonstrukcijos faktiškai galėtų nuolat naudotis didesniu atsakovams priklausančiu namo gyvenamuoju plotu, negu ieškovams priklauso pagal idealiąsias dalis. Tai taip pat akivaizdžiai pažeistų atsakovų, kaip savininkų, teises ir interesus, jeigu ieškovų UAB „PK projektavimo biuras“ siūlomas projektas būtų įgyvendintas.

40. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą L. K., nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė skundžiamame sprendime, kuo grindžiamos teismo išvados, vertinimo ir argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Skundžiamame teismo sprendime plačiai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčo klausimu, tačiau apeliantų nuomone, ji visiškai nesusijusi su faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu.

41. Pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo yra tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime atsakyta į pagrindinius ginčo šalių argumentus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja nuoseklaus, logiško dėstymo, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju proceso teisės normų pažeidimų, lėmusių neteisingą bylos išnagrinėjimą, nekonstatuota.

42. Pagal CPK 266 straipsnį, yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sisteminis nurodytų proceso teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

43. Civilinėje byloje buvo nagrinėjami ginčo šalių veiksmai, aplinkybės dėl ieškovų ginčijamo atsakovų nesutikimo pripažinti ieškovams teisę į paprastojo remonto darbų atlikimą, dėl atsakovų nesutikimo pakeisti tarp ginčo šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, dėl bendrosios nuosavybės savininkų teisių valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Tai buvo bylos nagrinėjimo dalykas, bet ne L. K. veiksmai, atlikti parengus pastato remonto projektą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl L. K. veiksmų. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas sukėlė L. K. teisėms ir pareigoms kokių nors teisinių pasekmių. Vien tas faktas, kad L. K. yra atestuotas specialistas, turintis teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas, ir jis nustatė pastato remonto kategoriją, nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinio skundo argumentus dėl privalomo specialisto L. K. įtraukimo trečiuoju asmeniu dalyvauti byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skundo argumentai dėl pirmosios instancijos padaryto procesinės teisės pažeidimo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, laikytini nepagrįstais, neteikiančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 266 straipsnio pagrindu, todėl atmestini.

44. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad ginčo šalys negali pasiekti ginčo situacijoje kompromisinio sprendimo, kadangi priešingai, nei teigia ieškovai, taikus ginčo išsprendimas šios kategorijos bylose yra galimas.

45. Apeliantų atstovo argumentas, jog ieškovai tariamai padarė visus galimus sprendimus taikiam ginčo išsprendimui, tuo tikslu sudarė galimybę atsakovams prieiti prie šulinio, nėra teisingas, kadangi pagal patvirtintą 2013 m. vasario 25 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ginčo šalys turėjo priėjimą prie bendro naudojimo įrengimų (šulinio, aikštelės ir kt.), tačiau po to, kai ieškovai parengė naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, paaiškėjo, kad atsakovai negalės naudotis šiais įrengimais, dėl to ieškovams teko iš dalies keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, sudarant atsakovams galimybę patekti prie bendro naudojimo įrenginio.

46. Apeliantų atstovo apeliacinio skundo argumentas apie ieškovų nuolaidas atsakovams dėl naujai statomo priestato lokalizacijos pakeitimo, tai, kad ieškovai, norėdami išvengti ginčo, priestatą pastatys ant ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir dėl to atsakovai neturėtų reikšti pretenzijų, nėra teisingas. Kaip nustatyta byloje, atsakovai ginčija ieškovų ketinimą statyti priestatą remdamiesi keliais motyvais, tarp jų ir dėl to, kad pastačius priestatą atsakovai netenka galimybės naudoti žemės sklypo dalimi aplink pastatą (priestatą) bendriems ginčo šalių poreikiams, taip, kaip tai numato patvirtintas 2013 m. vasario 25 d. susitarimas.

47. Ieškovų atstovo argumentas dėl tariamai nežymaus (2 m) žemės sklypo ploto sumažėjimo, dėl energijos taupymo panaudojus ieškovų siūlomą pastato sienų apšiltinimą visgi negali būti įgyvendintas prieš atsakovų valią, tuo labiau kad ieškovai gali apšiltinti pastato patalpas iš vidaus, o ne iš išorės, ir taip išvengti konfliktinės situacijos su atsakovais. Visos paminėtos apeliantų atstovo aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai nenori atsižvelgti į ieškovų pastangas ginčą išspręsti taikiai. Esant tokioms aplinkybėms ieškovų apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

48.Ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 19 d. papildomas teismo sprendimas yra neteisėtas, nes advokatė Agnė Daukantaitė nedalyvavo šioje byloje ir neatstovavo atsakovams civilinėje byloje Nr. 2-19444-429/2015. Iš kartu su civiline byla Nr. 2-19444-429/2015 pateiktos civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) matyti, kad ieškinio pareiškime ieškovai 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašė (1 t., b. l. 3–4): pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo Kaune, Sukilėlių pr. 58, ieškovų namo dalies paprastojo remonto ir atskiro vandens skaitiklio įrengimo darbus pagal gyvenamojo namo Kaune, Sukilėlių pr. 58, paprastojo remonto projektą ir gyvenamojo namo Kaune, Sukilėlių pr. 58, atskiro šalto vandens skaitiklio įrengimo projektą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

49. Civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) medžiaga patvirtina, kad atsakovas R. U. sudarė teisinių paslaugų 2014 m. rugpjūčio 25 d. sutartį su advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ atstove D. D. (1 t., b. l. 107). Advokatė atsakovo R. U. vardu surašė atsiliepimą į ieškovų V. S. ir J. S. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-19328-429/2014, 1 t., b. l. 3–4) pagal ieškovų reikalavimą, teikė konsultacijas, atliko dokumentų analizę. Už šias teisines paslaugas atsakovas R. U. 2014 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo1573 Lt (1 t., b. l. 108–109).

50. Civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) 2 t., b. l. 37c, 37d, 37e) pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas R. U. pagal 2014 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP121/14 sumokėjo, pagal atliktų darbų 2014 m. gruodžio 4 d. ataskaitą (atsiliepimo parengimas, konsultacijos, pateiktų dokumentų analizė, pasirengimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje, derybos dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, bendravimas su architektu, ieškovais, jų atstovu) iš viso 2783 Lt, kartu su anksčiau pateiktais 1573 Lt teisinių paslaugų apmokėjimo dokumentais (1 t., b. l. 108–109).

51. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) 2 t., b. l. 30–31) priėmė ieškovų V. S. ir J. S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo teisės atlikti remonto darbus be atsakovų sutikimo atsakovams R. U. ir D. U..

52. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) 2 t., b. l. 28–29) priėmė ir patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2014 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovų V. S., J. S. ir atsakovų R. U. ir D. U. dėl įsirengimo sanitarinėje patalpoje kontrolinio skaitiklio, civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.

53. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi (1 t., b. l. 3–5) nutarė civilinę bylą Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) laikyti išnagrinėta, o ieškovų V. S. ir J. S. papildytą ieškinio pareiškimą atsakovams R. U. ir D. U., tretiesiems asmenims VTPSI prie LR aplinkos ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išskirti į atskirą bylą, suteikiant jai naują numerį.

54. Ieškovų V. S. ir J. S. papildytas ieškinio pareiškimas atsakovams R. U. ir D. U., tretiesiems asmenims VTPSI prie LR aplinkos ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (1 t., b. l. 6–8) priimtas 2015 m. gegužės 7 d. teisėjos rezoliucija. Civilinėje byloje Nr. 2-19444-429/2015 atsakovai R. U. ir D. U. sudarė 2015 m. birželio 23 d. atstovavimo sutartį su advokatu L. K. (1 t., b. l. 27, 28). Advokatas L. K. atsakovų vardu ruošė procesinius dokumentus, atstovavo atsakovams teismo posėdžiuose.

55. Taigi apeliantai V. S. ir J. S. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad advokatė D. D. civilinėje byloje Nr. 2-19444-429/2015 neatstovavo atsakovų interesams. Todėl ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš jų priteisti atsakovams teisinių paslaugų išlaidas už advokatės D. D. darbą civilinėje byloje Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014). Teisėjų kolegija šiai apeliantų išvadai pritaria.

56. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje nustatė, kad ieškovų V. S. ir J. S. ieškinio reikalavimas teismo 2015 m. gruodžio 15 d. (teisinga data 2014 m. gruodžio 15 d.) nutartimi paliktas nenagrinėtas, kita tos pačios datos nutartimi teismas ieškinio reikalavimo nagrinėjimą nutraukė, patvirtinęs taikos sutartį tarp ginčo šalių. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014) pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas galėjo būti pirmosios instancijos teismo išspręstas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, taip, kaip tai numato CPK 94 ir 98 straipsniai, teismui nutarus, kad civilinė byla Nr. 2-3109-429/2015 išnagrinėta (1 t., b. l. 3–5), kiti ieškovų ieškinio reikalavimai bus nagrinėjami kitoje byloje, kuriai buvo suteiktas naujas numeris (Nr. 2-19444-429/2015).

57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-19444-429/2015 ir priteisdamas 806,01 Eur atsakovams teisinių paslaugų išlaidas, turėtas civilinėje byloje Nr. 2-3109-429/2015 (buvęs Nr. 2-19328-429/2014), pažeidė CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 98 straipsnį. Tai sudaro pagrindą ieškovų skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą 2016 m. sausio 19 d. sprendimą (2 t., b. l. 34–35) panaikinti (CPK 329 str. 1 d.), išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų R. U. ir D. U. prašymą dėl 806,01 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 32–33) atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

58. Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų motyvų, kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

59. Valstybė, remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma (2 t., b. l. 83), turėjo byloje 9,81 Eur dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 1 d.) lygiomis dalimis iš kiekvieno (9,81:2) po 4,90 Eur valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m gruodžio 28 d. sprendimo nekeisti.

Kauno apylinkės teismo papildomą 2016 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų R. U. ir D. U. prašymą dėl 806,01 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti valstybei po 4,90 (keturis eurus devyniasdešimt centų) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno ieškovo: V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) ir J. S. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)). Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.