Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-19444-429/2015

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-28
Bylos Nr.: 2-19444-429/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Jegorovienė
Ieškovas: V. S., J. S.
Atsakovas: R. U., D. U.
Trečiasis asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritoijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos
Advokatai: Raimondas Lignugaris, Liutauras Kinderis

Civilinė byla Nr. 2-19444-429/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15047-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.9.1.; 3.2.6.1.; 2.3.2.5.; 2.3.2.2.; 3.1.7.5.; (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovams V. S. ir J. S., ieškovų atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovui R. U., atsakovų R. U. ir D. U. atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui, nedalyvaujant atsakovei D. U., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir J. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. U. ir D. U., trečiajam asmeniui Valstybinei teritoijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, dėl teisės atlikti remonto darbus pripažinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l. 88-90), kuriuo prašo:

Šalies argumentai

1. Pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jiems priklausančios namo dalies paprastojo remonto darbus pagal UAB „PK projektavimo biuras“ 2014-12-02 parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą;

2. Įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti balkono eksploatuojamos dangos įrengimo darbus pagal UAB „AG studija“ ir UAB „PK projektavimo biuras“ 2014-12-02 parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą;

3. Nustatyti žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal UAB „Banesta“ 2015 m. liepos 13 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“ 449 m² naudojasi ieškovai, žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A“ 303 m² naudojasi atsakovai, žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“ 90 m² šalys naudojasi bendrai, paliekant šalims bendrą teisę, namo priežiūrai ir remontui, prieiti prie namo ir pasistatyti reikalingus įrenginius protingu atstumu nuo namo sienų;

4. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai patikslintame ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas paaiškino, kad ieškovai ir atsakovai R. U. bei D. U. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams priklauso po 247/842 dalis, o atsakovams po 174/842 dalis nuodyto žemės sklypo ir po ¼ dalį namo bei inžinerinių statinių. Namas yra senos statybos, nesandarus, todėl ieškovų naudojamo namo daliai reikalingas remontas, priestato lalp, stogas leidžia vandenį, laiptai į rūsį apirę, reikia apsaugoti nuo kritulių. 2013-02-25 V. S. su atsakovais pasirašė naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, pagal kurią ieškovai naudojasi namo I aukštu ir didesne dalimi rūsio. Dėl nesuprantamų priežasčių su bendraturčiais prasidėjo nesutarimai. Vandens įvadas yra vienas, o apskaitos skaitiklis yra ieškovų naudojamo rūsio patalpoje. Atsakovai vandens tiekėjui moka savarankiškai, todėl ieškovai negali sukontroliuoti apmokėjimo už vandenį. Kad išspręsti tarpusavio bendravimo problemas, ieškovai parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ieškovų naudojamos dalies paprastojo remonto projektą ir atskiro šalto vandens skaitiklio įrengimo projektą, o 2014-05-13 per notarą M. V. paprašė sutikimo atlikti ieškovų naudojamo namo dalyje remontą bei pasiūlė atsakovams suformuoti name butus - atskirus turtinius vienetus. 2014-05-21 raštu atsakovai atsisakė duoti sutikimą ieškovų prašomiems remonto darbams ir atskiro vandens skaitiklio įrengimui. Rugpjūčio mėnesį su R. U. bandė telefonu suderinti susitikimą, kad bendru susitarimu išspręsti kilusius klausimus, tačiau atsakovas R. U. atsisakė bendradarbiauti, todėl buvo priversti kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 110-112), kuriuo prašo ieškovų V. S. bei J. S. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atsakovas, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų pateikiamas UAB „PK projektavimo biuras“ paprastojo remonto projektas neatitinka įstatymo reikalavimų. Prašoma pripažinti teisę atlikti paprastojo remonto darbus. Tačiau iš projekto turinio bei jo grafinės dalies yra visiškai aišku, jog darbai, kuriuos pageidauja atlikti ieškovas, nėra paprastasis statinio remontas. Pagal projektą, gyvenamasis namas iš esmės pertvarkomas didinant namo tūrį, keičiant jo laikančiąsias konstrukcijas, didinant sienose langų angas, atliekant inžinerinių sistemų pertvarkymo bei kitus darbus. Akivaizdu, jog šie darbai nėra laikytini paprastuoju remontu, kaip tai įvardinta teismui pateiktame projekte bei patikslintame ieškinyje nurodo ieškovai. Projektas šiuo atveju neatitinka įstatymo reikalavimų, turiniu jam prieštarauja. Remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, LR Statybos įstatymu, neteisingai formuojama statybos rūšis, neteisingai formuluojami ir kiti su tuo susijęs sprendiniai Tokiu būdu, projektas prašomais be atsakovų sutikimo atlikti paprastojo remonto darbais, negali būti įgyvendintas. Projekto darbų apimtį įvertinti tiek atsakovams, tiek teismui įmanoma tik esant projektiniam tokių darbų įgyvendinimo aiškumui, kuris šiuo atveju nurodomas klaidingai, ne pagal įstatymo reikalavimus pateikiant jo sprendinius ir tuo pačiu turinį. Tokia situacija nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir suformuluotu įpareigojimu įgyvendinti tinkamos formos ir turinio įstatyme įtvirtintą bendradarbiavimo įpareigojimą. Taip pat nepateiktos ir kitos projekto dalys, tame tarpe inžinerinių sistemų, kurios, savo esme, yra sudėtinė nurodytų remonto darbų sudedamoji dalis ir laikytinos bendromis sudedamosiomis namo dalimis. Be to, net jeigu vertinti ir pagal pateiktą projektą nurodytus sprendinius, jie pažeistų atsakovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių teises bei interesus. Projektuotojas ir ieškovai daro klaidingą prielaidą, jog gyvenamojo namo dalis, kuri yra pertvarkoma, didinami namo tūriai, priklauso ieškovams. Tai matyti tiek iš projekto, tiek iš patikslinto ieškinio. Tačiau gyvenamasis namas tiek ieškovams, tiek atsakovams priklauso bendrai pagal nurodytas idealiąsias dalis. Namo realinės dalys nėra nustatytos ir jis nėra atidalintas į atskirus turtinius vienetus. Tėra nustatyta tik naudojimosi tvarka, kuri suteikia teisę ieškovams tik šiuo konkrečiu momentu, kol nėra pakeista kitaip, naudotis tam tikromis patalpomis ir jas valdyti. Šiuo metu atsakovų naudojama namo dalis yra 10,84 kv. m. mažesnė nei priklausytų pagal idealinę dalį ir šia dalimi naudojasi ieškovai. Jeigu įgyvendinti ieškovų pateiktą projektą, faktiškai gyvenamajame name suformuojamas atskiras izoliuotas butas ir tokiu būdu, ši būklė, kuomet ieškovai naudojasi atsakovams priklausančiu namo gyvenamuoju plotu, taptų ne laikina, kaip yra dabar, o nuolatine, nes pakeisti naudojimosi tvarkos tokiu būdu, jog atsakovams, būtų priskirtas pagal idealines dalis priklausantis plotas, kuriuo šiuo metu naudojasi ieškovai, būtų neįmanoma. Tai akivaizdžiai pažeistų atsakovų, kaip savininkų teises bei interesus. Projekte pateikti gyvenamojo namo rekonstravimo ir remonto sprendiniai neatitinka bendros namo architektūrinės koncepcijos. Namas projektuotas taip vadinamo Kauno modernizmo architektūriniu stiliumi, yra pavyzdys, turintis savitus ir aiškiai išreikštus šiam, dabar jau ir tarptautinių organizacijų pripažintam, architektūros stiliui būdingus sprendinius, tame tarpe fasado formas bei linijas, aiškiai apibrėžtą langų vietą, dydį bei formą ir kt. Šie Kauno modernizmo sprendimai yra architektūrinė vertybė, kuri, atliekant ieškovų projekte nurodytus pertvarkymo darbus yra sugriaunama: keičiamas fasadas pristatant papildomą erdvę, kurią ieškovai įvardija, kaip priestatą, taip pat keičiamos langų vietos ir dydis fasade ir pan. Kauno modernizmas yra įtrauktas į Unesco preliminarų paveldo sąrašą, šiuo klausimu yra priimti atitinkami Kauno miesto tarybos sprendimai. Projekte ieškovų pageidaujami sprendiniai ženkliai sumenkins namo architektūrinę, vizualinę vertę, tuo iš esmės pažeidžiant ir atsakovų, kaip bendraturčių teises ir interesus. Projektas turi būti darnus, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, priestato atsiradimas šią darną sunaikina. Dalies projekto sprendinių įgyvendinimas pažeistų tarp bendraturčių nustatytos žemės naudojimosi tvarkos sprendinius. Pagal esamą 2013 02 25 susitarimu nustatytą tvarką, bendru sutarimu aplink gyvenamąjį namą yra paliktas koridorius bendram naudojimui, skirtas bet kuriuo metu patekti prie namo fasado bet kuriam iš bendraturčių. Šis bendras plotas skirtas namo aptarnavimui, saugumui užtikrinti. Pagal pateiktą projektą plečiant namo plotą, didėja žemės užstatymo plotas ir norimas ieškovų pasistatyti priestatas, patenka ant bendros žemės sklypo dalies greta fasado. Todėl toks sprendimas negalėtų būti įgyvendintas ir pažeistų atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų teises ir interesus, prieštarautų jau tarp šalių nustatytai žemės sklypo naudojimo tvarkai.

Šalies argumentai

Taip pat ieškiniu ieškovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris tvarką pagal UAB „Banesta“ 2015 07 13 parengtą žemės sklypo planą. Pagal pateiktą projektą, nepaliekamas koridorius aplink namą bendram naudojimui. Namo konstrukciniai elementai yra bendra kiekvieno bendraturčio nuosavybė. Bendraturtis turi ne tik teisę ją valdyti, tačiau ir pareigas ją prižiūrėti, patekti prie rūsio patalpų. Atsakovų naudojamos antro aukšto namo dalies išorinės sienos, langai ir kiti konstrukciniai elementai išsidėstę aplink visą namo fasadą, todėl pagal pateiktą žemės sklypo naudojimo projektą, atsakovai netektų teisės patekti prie namo iš ieškovams priskiriamos pusės. Ši situacija ir toks poreikis jau yra įtvirtintas sudarytoje sutartyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurią aplink namo fasadą nustatyta žemės sklypo plotas bendram naudojimui. Patikslinto ieškinio reikalavime suformuluota šalims bendra teisė namo priežiūrai ir remontui prieiti prie namo ir pasistatyti reikiamus įrenginius protingu atstumu nuo namo sienų yra prieštaraujanti ieškovų pateiktam naudojimosi žemės sklypo projektui, nes jame nėra nužymėta kaip bendra teritorija. Pagal pateiktą projektą, aplink namą bendros teritorijos nebelieka ir dalinai ji priskiriama ieškovams. Taip pat neįvertintas ir kitas bendras turtas, t.y. inžineriniai statiniai, kurie patenka į išskirtinai ieškovų naudojamą sklypo dalį, nors priklauso abejoms šalims kaip bendros dalinės nuosavybės objektai, tame tarpe du nuotekų šuliniai.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritoijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos nepateikė atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b.l. 139).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

Ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 88-90) prašo:

3. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal UAB „Banesta“ 2015 m. liepos 13 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“ 449 m² naudojasi ieškovai, žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A“ 303 m² naudojasi atsakovai, žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“ 90 m² šalys naudojasi bendrai, paliekant šalims bendrą teisę, namo priežiūrai ir remontui, prieiti prie namo ir pasistatyti reikalingus įrenginius protingu atstumu nuo namo sienų;

4. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių teisminiam nagrinėjimui (b.l. 39), pagal kurią žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“ 449 m² naudojasi ieškovai, žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A“ 303 m² naudojasi atsakovai, žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“ 90 m² šalys naudojasi bendrai. Atsakovai nesutinka su tokia naudojimosi žemės sklypu, tvarka pagal UAB „Banesta“ 2015 07 13 parengtą žemės sklypo planą, nes teigia, kad pagal pateiktą projektą nepaliekamas koridorius aplink namą bendram naudojimui. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti ginčo nekilnojamojo turto būklė (b.l. 40-45). Į bylą pateiktas 2013-02-25 Susitarimas dėl naudojimusi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, sudarytas tarp atsakovės D. U., atsakovo R. U., ieškovo V. S., patvirtintas notariškai (b. l. 91-99). Minėta naudojimosi tvarka buvo susitarta, kad ieškovas V. S. įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam priklausančias 494/842 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudosis, valdys, taip pat įstatymų nustatyta tvarka disponuos žemės sklypo dalimi, turinčia 415 kv. m. ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, žemės sklypo dalimi, turinčia 157 kv.m. ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“ disponuos bendrai su bendraturčiais. A. D. Urniežienė ir atsakovas R. U. įgyvendindami nuosavybės teisę i jiems priklausančias 348/842 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudosis, valdys, taip pat įstatymų nustatyta tvarka disponuos žemės sklypo dalimi, turinčia 135 kv.m. ploto, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „C“, žemės sklypo dalimi, turinčia 135 kv.m. ploto, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „B“, žemės sklypo dalimi, turinčia 157 kv.m. ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“ disponuos bendrai su bendraturčiais. Taip pat minėtoje naudojimosi tvarkoje nustatyta, kad ieškovas V. S. naudotis patalpomis, pažymėtomis: 1-1 (4,23 kv m.); 1-2 (3,73 kv.m.); 1-3 (1,27 kv.m.); 1-4 (1,36 kv.m.); 1-5 (6,49 kv.m.); R-5 (12,44 kv.m.). A. D. Urniežienė ir atsakovas R. U. naudosis bendrai pažymėtomis patalpomis: 2-1 (2,17 kv.m.); 2-2 (2,74 kv.m.); 2-3(4,20 kv.m.); 2-4 (9,61 kv.m.); 2-5 (17,04 kv.m.); 2-6 (13,22 kv.m.); 2-8 (1,01 kv.m.); 2-9 (2,83 kv.m.); R-4 (3,25 kv.m.); R-6 (19,85 kv.m.). Pridėtas žemės sklypo planas notariniam veiksmui atlikti (b.l. 100). Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu pateikė AG studijos parengtą Balkono paprastojo remonto projektinius pasiūlymus, 2015 m. (b.l. 142-146). Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas 2015-11-26 taikos sutarties projektas (b.l. 147-148), tačiau šalys posėdžio metu nurodė, kad susitarti taikiai nepavyko (b.l. 150-151).

Prie šios civilinės bylos yra prijungta civilinė byla Nr. 2-3109-429/2015, kurioje yra reikšmingi bylai įrodymai ir kadastro byla. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovai V. S. ir J. S. bei atsakovai R. U. ir D. U. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams priklauso po 247/842 dalis, o atsakovams po 174/842 dalis nuodyto žemės sklypo ir po ¼ dalį namo bei inžinerinių statinių (civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 1 t. b.l. 5-6, 35-37, 61-62, 63-64). Nustatytina, kad 2014-05-13 pranešimu ieškovai per notarą M. V. paprašė atsakovų sutikimo atlikti ieškovų naudojamo namo dalyje remontą bei pasiūlė atsakovams suformuoti name butus - atskirus turtinius vienetus (civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 1 t. b.l. 31-32). 2014-05-21 raštu atsakovai atsisakė duoti sutikimą ieškovų prašomiems remonto darbams ir atskiro vandens skaitiklio įrengimui (civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 1 t. b.l. 33-34, 73-74). 2015-07-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 91, antstolis Saulius Užkuraitis konstatavo, kad „nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Iš išorės apžiūrėjus namą nustatyta, kad namo stogas dengtas čerpėmis. Čerpės apjuodusios, aptrupėjusios. Ant namo stogo yra kaminas, kurio plytos ištrupėjusios. Aplink namą yra medinė tvora, kurios segmentai išpuvę, dalis išlūžę, vietomis tvoros nėra, auga tik gyvatvorė. Mediniais laiptais užlipame į pirmą namo aukštą. Virš įėjimo į namą yra stogelis. Namo stogelis apipelijęs, matosi pabėgimai. Po laiptais esantis apmūrijimas yra ištrupėjęs. Betoniniai laiptai vedantys į namo rūsį ištrupėję. Apžiūrėjus iš lauko pirmojo aukšto verandą, matosi nukritęs betonas, ištrupėjusios raudonos plytos. Dalis sienos apmūryta baltomis plytomis. Kaip paaiškino J. S., remontuodami savo namo dalį, jie dalį verandos apmūrijo naujai. Patekus į namo vidų pirmame namo aukšte, nustatyta, kad name atliktas remontas, pakeisti langai. Sienos išdažytos baltai. Įėjimo į verandą lubos apjuodusios nuo pelėsio. Užėjus į verandą, matosi ant sienų ir lubų, nubėgimai, pajuodę nuo pelėsio. Dalis pakabinamų lubų nuardyta. Kaip paaiškino namo šeimininkė, esant lietingam metų sezonui, verandoje būtina pristatyti indų, vandeniui surinkti, kadangi lietus verandos lubas perlyja kiaurai.“ (civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 3 t. b.l. 6-7). Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kurios patvirtina faktinę verandos būklę (civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 3 t. b.l. 8-15). Taip pat pateikta lokalinė sąmata, kuri pagrindžia verandos remonto darbų sąmatą (civilinės bylos Nr. 2-3109-429/2015 3 t. b.l. 17-19).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovai kelia du reikalavimus, atsirandančius bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pagrindu, susijusius su bendrų daiktų – gyvenamojo namo ir žemės sklypo – naudojimu ir valdymu. Pirmasis ieškovų reikalavimas be atsakovų sutikimo leisti atlikti gyvenamojo namo paprasto remonto darbus, taip pat įpareigoti atsakovus atlikti balkono dangos įrengimo darbus. Antrasis ieškovų reikalavimas yra susijęs su bendrai šalių valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarka.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Vertinant bendraturčių reikalavimus patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančią žemės naudojimo tvarką, atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje; 4) kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus; 5) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; 6) ar teisės aktų nustatyta tvarka galima naudotis žemės sklypu pagal prašomą patvirtinti tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog bendraturčiams į teismą kreipusis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Savininko teisių turinį sudaro valdymas jam priklausančio turto, naudojimasis bei disponavimas juo (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės yra daiktinė teisė, t.y. absoliuti, kurią savininkas gali ginti nuo bet kokio pažeidimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010, teismas konstatavo, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d.nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d.nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).

Pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. p. leidimui rekonstruoti statinį gauti, be kitų dokumentų, turi būti pateikti ir statinio bendraturčių sutikimai.

Bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą leidimui rekonstruoti pastatą. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus.

Pagal Įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą (rekonstrukciją) įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Protingi motyvai gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos, pablogins eksploatavimo sąlygas.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

CPK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba sutikimą.

Kartu akcentuotina, jog, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, pareiga įvardinti jų teisių pažeidimus, sąlygojusius atsisakymą duoti sutikimą, teko atsakovams, tuo tarpu ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atitinkami suvaržymai neegzistuoja. Atsakovams neįvardijus jokių realių jų teisių suvaržymų, procese elgusis pasyviai, remiantis bylos medžiaga konstatuotina, jog atsakovai savo elgesiu nepagrįstai apribojo ieškovės teises. Kartu akcentuotina, jog ieškinio reikalavimų patenkinimas pats savaime negali būti vertinamas kaip suteikiantis teisę vykdyti remonto darbus. Reikalavimų patenkinimu tekonstatuojama, jog nėra duomenų apie atsakovų teisių galimus pažeidimus, susijusius su ieškovės planuojamais įgyvendinti darbais. Ar šie darbai atitinka teisės aktų reikalavimams, privalės spręsti pritarimą projektui teikiantis subjektas.

Nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą: statyti naują statinį, rekonstruoti, remontuoti patalpas, kai dėl to gali keistis dalys nuosavybėje, daikto valdymas ar naudojimo sąlygos, realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas šios kategorijos bylose ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasavininkio sutikimas turi būti gaunamas projektavimo metu, pasiūlymas statyti ir rekonstruoti statinį turi būti aptartas su bendrasavininkiais iki projektavimo sąlygų išdavimo, jiems turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas, kuriame turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys, pakankami bendrasavininkiams nuspręsti ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad vadovaujantis civilinio proceso dispozityvumo principu pats ieškovas nusprendžia ne tik dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių apimties ir turinio, tačiau pats nusprendžia ir dėl šių teisių gynimo būdo ir sąlygų. Pats ieškovas formuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą, o teismas, būdamas nešališkas ginčo arbitras, neperžengdamas suformuluotų reikalavimų nagrinėja bylą. Teismas ieškovų ieškinio nustatytas ribas gali peržengti tik tada, kai jų peržengimas yra susijęs su viešojo, valstybės ar akivaizdžiai silpnesniosios šalies teisių gynimu ir tokią galimybę numato įstatymas. Kitais atvejais ieškinio ribų nepaisymas reikštų konstitucinio teismo nešališkumo principo pažeidimą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai prašo be atsakovų sutikimo leisti jiems atlikti pastato paprastojo remonto darbus. Kaip teismas jau yra pažymėjęs, šioje byloje teismas turi nustatyti, ar prašomi leisti atlikti darbai ne tik nepažeis atsakovų teisių, tačiau svarbu nustatyti, ar prašomi leisti atlikti darbai, kurie sudaro ieškinio dalyką, atitinka tokiems darbams nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas leidimą atlikti darbus duoda nustatęs, kad atsakovai nepagrįstai atsisako duoti savo sutikimą, taip pat įvertinęs, kad prašomi darbai atitinka nustatytą norminį reguliavimą. Nagrinėjamojoje byloje taikytinos ne tik civilinės normos, reglamentuojančios bendraturčių santykius bendroje dalinėje nuosavybėje, tačiau ir specialios statybos teisinius santykius reglamentuojančios normos, reglamentuotos statybos įstatyme ir šio įstatymo statybos techniniame reglamente.

Statybos įstatymo 2 straipsnis nurodo, kad statinio remontas gali būti kapitalinis ar paprastasis. Paprastasis statinio remontas atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“ ir tai yra tokia statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Savo ruoštu statinio kapitalinis remontas yra statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Ieškovai prašo leisti jiems atlikti statinio paprastąjį remontą, atsakovai su tuo nesutinka laikydami, kad remontas pagal pateikiamą projektą negali būti laikomas paprastuoju. Iš bylos priedo UAB „PK projektavimo biuras“ projekto matyti, kad užsakovė J. S. kreipėsi į šį biurą prašydama parengti projektą namo lauko ir vidaus dalies remontui, kuris inter alia apimtų ir priestato naujos statybos projektą.

Iš pateikto projekto brėžinių matyti, kad vykdant statybos darbus bus padaryti nauji pamatai, ant kurių pastatyti laiptai, sumontuotas stogelis, taip pat keičiamas fasadas didinant langų angas kertant, iš dviejų angų formuojama viena, kai kurių langų angų formą keičiama dalį jų mūrijant ir lango angą formuojant kitokios formos.

Nors dabar galiojantis statybos įstatymas, skirtingai nei ankstesnioji jo redakcija, nenurodo, kad paprastąjį statinio remontą apima nežymiai keičiamas statinio fasadas, pavyzdžiui atnaujinama fasado apdaila ir pan., tačiau paprastojo remonto apibūdinimas yra įtvirtintas blanketinėje normoje, nurodančioje į Civiliniame kodekse vartojamą einamojo remonto sąvoką.

V. Civilinio kodekso 6.493 ir 6.514 straipsnių turinį matyti, kad įstatymų leidėjas einamojo remonto sąvoką sieja su paprastu kasdieniu daikto naudojimu nekeičiant daikto iš esmės. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas normas ir vertindamas ieškovų ketinamus atlikti darbus, laiko, kad ketinami atlikti darbai negali būti vertinami kaip paprastojo pastato remonto darbai. Teismas laiko, kad statybos rūšis (paprastasis ar kapitalinis pastato remontas) nagrinėjamojoje byloje yra teisiškai reikšminga aplinkybė. Sprendžiant ieškinį iš esmės teismas vietoj atsakovų duoda sutikimą atlikti remonto darbus. Leidžiant atlikti paprastąjį statinio remontą, kuris atitinka kapitalinio remonto turinį nepagrįstai būtų varžomos kitų bendraturčių, t.y. atsakovų teisės ir teisėti lūkesčiai. Todėl teismas ieškovų reikalavimus dėl leidimo daryti pastato remonto darbus ir įpareigoti atsakovus atlikti balkono dangos įrengimo darbus atmeta.

Trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Kaip jau minėta vadovaujantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymas, naudojimas ir disponavimas vyksta bendraturčių sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai negali susitarti, tokią tvarką nustato teismas.

Pagal 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kiekviena teisėta sutartis yra socialinis gėris, kuris šalims sukuria tam tikrą naudą (nebūtinai materialinę) ir šalis siejančių santykių aiškumą ir stabilumą. Sutarties galios ir autonomijos principas reiškia, kad ne tik pačios šalys privalo vykdyti iš sutarties kylančias teises ir pareigas, tačiau ir kiti asmenys turi gerbti šalių sudarytą sutartį. Tokios pareigos atsiranda ir teismui. Teismas neturi jokio pagrindo daryti intervencijos į šalių sudarytą ir galiojančią sutartį, jei šalys nėra aiškiai išreiškusios tokio reikalavimo, pavyzdžiui sutartį panaikinti ar pakeisti. CK 1.78 straipsnis nurodo, kad teismas ex officio konstatuoja tik niekinio sandorio faktą. Taigi, teismui nenustačius sutarties kaip dvišalio sandorio prieštaravimo gerai moralei ir įstatymo imperatyvui teismas negali nustatyti naudojimosi tvarkos, kai šalys dėl jos yra susitarusios galiojančiu ir teisėtu sandoriu.

Byloje yra pateiktas 2013 m. vasario 25 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl nekilnojamų daiktų tvarkos nustatymo, kuriame inter alia sutarta ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Sutartis yra registruota viešajame registre ir teisines pasekmes sukuria ne tik šalims, bet ir tretiesiems asmenims. Teismas pažymi, kad sudaryta sutartis yra keičiama tokia tvarka, kuri nurodyta pačioje sutartyje arba keičiama tokia tvarka kaip ir sudaroma pati sutartis. Tik išnaudojus galimybę pačiom šalim susitarti dėl sutarties keitimo ir esant aiškiam šalies prašymui sutartį panaikinti ar pakeisti, teismas gali tokį klausimą nagrinėti.

Byloje nėra duomenų, kad šalys negali pasiekti naujo susitarimo dėl sąlygų pakeitimo, todėl teismas laikydamas, kad sudarytas susitarimas yra teisėtas ir galiojantis, atmeta ir trečiąjį ieškovų reikalavimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia šalių dėmesį, kad esant bendrosios dalinės nuosavybės formai daikto valdymas ir naudojimas visada yra šiek tiek apsunkintas ir sudėtingesnis, nes daikto valdyme ir naudojime susikerta kelių bendraturčių interesai (kurie kartais būna net ir priešiški), todėl svarbu, kad daikto bendraturčiai siektų visų interesų suderinimo. Esant tokiai nuosavybės formai šalių ginčas joms kooperuojantis ir derinant skirtingus interesus yra sprendžiamas lanksčiau ir efektyviau.

Teismas įvertinęs aptartas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis sprendžia ieškovų ieškinį atmesti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Byloje yra pateikta atsakovų atstovo advokato Liutauro Kinderio sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas 475,00 Eur sumai. Ieškinį atmetus ši suma priteistina iš ieškovų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei kiekvienam atsakovui yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nei iš vieno ieškovo nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. V. Sidorovo ir J. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų patirtas 475,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė