- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-547-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 69-3-17807-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- A. P., S. V., K. M., T. K.
- Ieškovas
- G. D., R. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Algimanto Kukalio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. D. ir R. D. ieškinį atsakovams S. V., K. M., T. K. ir A. P. dėl teisės pripažinimo vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. D. ir R. D. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti ieškovams teisę vykdyti išvardintus statybos darbus be atsakovų S. V., K. M., T. K. ir A. P. sutikimo:
1.1. pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 2I1p, prijungimą prie pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 1A2p, adresas (duomenys neskelbtini) bei paskirties keitimą iš „pagalbinio ūkio“ į „kūrybinės dirbtuvės“;
1.2. įvesti į pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 2I1p, vandentiekį ir buitinę kanalizaciją, prisijungiant nuo daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 1A2p, adresas (duomenys neskelbtini), kanalizacijos stovo ir vandentiekio vamzdžio bei įsirengiant atskirus apskaitos prietaisus;
1.3. atlikti pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 2I1p, adresas (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, įrengiant vietoje garažo vartų stiklo (ar mūro) atitvarą su durimis, šoniniame fasade (priešgaisrinė siena) įrengiant langus;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas
2. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas - ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas yra pastatytas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje. Realiai pastatas nėra atskiras statinys, jis yra patalpa daugiabučiame name, tačiau Nekilnojamojo turto registre jis yra įregistruotas kaip atskiras statinys. Ieškovai nori prijungti šį pastatą prie daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pakeisti jo paskirtį iš „pagalbinio ūkio“ į „kūrybines dirbtuves“, įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, elektrą bei atlikti pastato kapitalinio remonto darbus. Ieškovų prašymu daugiabučio administratorius UAB „Mano Būstas Kaunas“ organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl šių klausimų sprendimo. Daugiabučio bendrasavininkams su balsavimo raštu biuleteniais buvo pateikti ir projektiniai pasiūlymai dėl norimų vykdyti darbų. Bendrasavininkai, balsuodami raštu, svarstytiems klausimams nepritarė. Į ieškovų iniciatyva sušauktą 2020 m. rugsėjo 11 d. 18.00 val. susirinkimą, kuriame dalyvavo architektė, kuri buvo pasiruošusi išsamiai pristatyti ieškovų norimus atlikti darbus ir atsakyti į visus kylančius klausimus, atvyko tik bendrasavininkas G. Ž., jau davęs pritarimą balsuojant raštu. Kiti daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai į susirinkimą neatvyko, nors skelbimas apie šį susirinkimą buvo pakabintas ant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), durų. Be to, ieškovas neatvykusius bendrasavininkus bandė sukviesti telefonu, tačiau šie į jo skambučius neatsakė. Ieškovai visais įmanomais būdais bandė surasti kompromisą su atsakovais, tačiau atsakovai į susirinkimus neatvyko ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl nesutinka su ieškovų norimais vykdyti darbais.
3. Atsakovai S. V. ir K. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovai nėra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų bendraturčiai, todėl ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Šiame pastate ieškovams nepriklauso joks butas/patalpa. Ieškovo pateikta kadastrinė byla yra neaiški, akivaizdžiai netinkamai parengta, galimai, yra suklastota, kadangi joje nėra atvaizduotos pastato išorinės sienos, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu kadastriniai duomenys atnaujinti po 2000 metų, kai registre pirmieji duomenys fiksuoti dar dešimtmečiu atgal. Dėl to yra pagrindas manyti, kad ieškovams iš tikrųjų priklauso pastatas, kažkada buvęs tuo pačiu adresu, kuris šiuo metu yra fiziškai sunaikintas, tačiau registro duomenys liko. Be to, kadangi daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), veikia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, savininkų susirinkimo sušaukimo teisę turi bendrijos pirmininkas arba 1/4 butų savininkų, jeigu savininkams pareikalavus bendrijos pirmininkas susirinkimo nesušaukia. Ieškovai neturėjo teisės inicijuoti, sušaukti, vykdyti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų susirinkimo. Net jeigu ieškovai būtų atsakovų bendraturčiai, pateikti projektiniai pasiūlymai dėl norimų vykdyti darbų yra nepakankami, jog būtų galima objektyviai įvertinti, kokias pasekmes jie sukels atsakovams ir pastatui. Nurodytuose sprendiniuose numatyta tik ieškovams priklausančio pastato interjero projektas, tačiau visiškai neišspręsti prijungimų prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendros inžinerinės sistemos klausimai, nedetalizuoti numatomų langų dydžiai bei vietos. Nėra pateikta jokių ekspertinių išvadų, ar numatomos iškirsti naujų langų angos, kai nėra aiškios ieškovams priklausančio pastato išorinės sienos, nesusilpnins pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, neišspręsti parkavimo vietų ir atliekų konteinerių laikymo vietos klausimai. Pastatas patenka į paveldo saugomos teritorijos ribas, tačiau ieškovai nepateikė paveldo specialistų išvados, kad ieškovų pageidaujamas pastato vizualinis sudarkymas yra leistinas. Turėtų būti gautas ir pastato autoriaus (architekto) ar jo teisių perėmėjo sutikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, bei priteisė iš atsakovų V., K. M., T. K., A. P. po 499,38 Eur iš kiekvieno ieškovui G. D. bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad ieškovai nėra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kadangi ieškovai pateikė įrodymus, kad jiems priklausantis ūkinis pastatas nėra atskiras statinys, o yra patalpa daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Tai įrodo ūkinio pastato kadastrinių matavimų byla, fotonuotraukos (2021 m. kovo 29 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr.1), liudytojos kadastrinius matavimus atlikusios matininkės R. K. paaiškinimai, kuriais matininkė patvirtino aplinkybę, jog ieškovų ūkinis pastatas turi bendras konstrukcijas su daugiabučiu namu, tai yra patalpa name. 2021 m. lapkričio 9 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, kad ūkinis pastatas turi bendras konstrukcijas su daugiabučiu namu – sienas, pamatus, perdangas. Be to, ieškovai pateikė UAB „Mano Būstas Kaunas“ išrašytas sąskaitas, kurios įrodo, jog jie moka už daugiabučio namo administravimą, 2021 m. spalio 5 d. UAB „Mano Būstas Kaunas“ atsakymą į prašymą pateikti informaciją, kuriame namo administratorius nurodė, kad jo išrašytos sąskaitos ieškovams yra už jiems, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį ūkio pastatą. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovai faktiškai yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
7. Teismas pripažino nepagrįstomis atsakovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovai neturėjo teisės inicijuoti, sušaukti ir vykdyti daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, nes jie nėra namo bendraturčiai, name veikia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija. Ieškovai pateikė įrodymus, kad jiems priklausantis ūkinis pastatas nėra atskiras statinys, o yra patalpa daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė Juridinių asmenų registro duomenis, kurie įrodo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija balsavimo vykdymo metu realiai veiklos nevykdė, nes valstybinės institucijos buvo inicijavusios bendrijos likvidavimo procedūras. Byloje esantis UAB Mano Būstas Kaunas atsakymas į 2021 m. kovo 10 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, taip pat sutartis, sudaryta UAB „Mano Būstas Kaunas“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, patvirtina, kad UAB „Mano Būstas Kaunas“ turėjo teisę organizuoti balsavimą dėl ieškovų pateiktų svarstyti klausimų, nes tokią funkciją UAB „Mano Būstas Kaunas“ sudaryta sutartimi buvo pavedusi pati (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija.
8. Pripažintinos pagrįstomis ieškovų nurodytos aplinkybės, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas negali daryti neigiamos įtakos atsakovų teisėms ir interesams, kadangi pagal faktą ūkinis pastatas ir taip yra prijungtas prie daugiabučio namo, todėl tenkinus ieškinio reikalavimą dėl ūkinio pastato prijungimo prie daugiabučio namo teisinė situacija atitiktų faktinę. Ūkinio pastato paskirties keitimas iš „pagalbinio ūkio“ į „kūrybines dirbtuves“ taip pat neturėtų neigiamos įtakos atsakovų teisėms ir interesams, priešingai, toks pastato paskirties pakeitimas net būtų naudingas atsakovams, kadangi pakeitus paskirtį atsakovų patalpos būtų pradėtos šildyti, o tai būtų naudinga visoms namo konstrukcijoms, kadangi neitų šaltis į atsakovų butus iš dabar nešildomų ieškovų patalpų. Ginčo daugiabučiame name jau yra dvi kūrybinės dirbtuvės, apie kurių daromą žalą atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams byloje jokių duomenų nėra. Atsakovai neįvykdė kasacinio teismo akcentuojamos pareigos nesutikimą tinkamai motyvuoti bei atskleisti pasiūlymo negatyvų poveikį jų teisėms, nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, keičiant pastato paskirtį iš „pagalbinio ūkio“ į „kūrybines dirbtuves“.
Atsiliepimas
9. Atsakovai dėl nesutikimo įvesti į ūkio pastatą vandentiekį ir buitinę kanalizaciją, prisijungiant nuo daugiabučio namo kanalizacijos stovo ir vandentiekio vamzdžio bei įsirengiant atskirus apskaitos prietaisus, tik teismo posėdyje nurodė aplinkybę, kad name kemšasi kanalizacija. Tačiau atsakovas K. M. teismo posėdyje aplinkybę, kad kanalizacija buvo užsikimšusi, nurodė tik paklaustas atsakovės A. P. atstovo, o prieš tai savo paaiškinimuose buvo nurodęs, kad kūrybinių dirbtuvių atsiradimas nieko per daug nepablogintų, nežinojo, kaip ieškovų veiksmai pažeistų jo teises, nes jam, gyvenančiam 3 aukšte, ieškovų projektai nekenks. Be to, atsakovas K. M. nurodė, kad ieškovams galima statyti vandens skaitliuką, dėl prisijungimo prie vamzdynų turi pasisakyti specialistai, o, jeigu vietoje garažo vartų stiklo atitvaras bus padarytas pagal projektą, jis su tuo sutiks. Atsakovas nurodė, kad jis, kaip bendrijos pirmininkas, elgsis taip, kaip visi namo gyventojai, jeigu jie sutiktų, sutiktų ir jis. Atsakovas K. M. patvirtino ieškovų atstovės nurodytas aplinkybes, kad jis nori, jog ieškovai sumokėtų ankstesnių ūkinio pastato savininkų neapmokėtą skolą už namo remonto darbus. Atsakovė S. V. teismo posėdyje aplinkybę, kad kanalizacija buvo užsikimšusi, taip pat nurodė tik paklausta atsakovės A. P. atstovo. Atsakovė nurodė, kad jos teisės būtų pažeistos, nes pastatas yra senas, todėl jo remonto darbams reikia specialistų išvados. Stiklinės durys yra nebūtinos, lango į ką tik suremontuotą sieną kirtimas yra nepagrįstas, atliekant remonto darbus pradėjo trūkinėti sienos. Teismas darė išvadą, kad atsakovai apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kad name kemšasi kanalizacija, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog namo kanalizacijos ar vandentiekio būklė yra bloga ir dėl to negali būti pajungtas dar vienas vartotojas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Aplinkybę, jog atliekant remonto darbus pradėjo trūkinėti sienos, atsakovė S. V. nurodė tik teismo posėdyje. Pagrįstomis pripažintinos ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai, neduodami sutikimo nurodytiems darbams atlikti, nepateikė jokių pagrįstų motyvų, abstrakčiai nurodydami, jog darbai nėra saugūs ir turės neigiamos įtakos daugiabučio namo būklei. Tuo tarpu ieškovams pateikus kvalifikuoto specialisto parengtus projektinius pasiūlymus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką būtent atsakovai turėjo įrodyti, kad nurodomi darbai pažeis jų teises, nes yra nesaugūs. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą ieškovų nurodytiems darbams, kompetentingos institucijos privalės įvertinti jų poveikį namo konstrukcijoms, atitiktį teisės aktų reikalavimams.
11. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams buvo parengti balsavimo raštu biuleteniai, kuriuose aiškiai nurodyti ieškovų norimi atlikti darbai, atitinkantys ieškinio reikalavimus. 2020 m. liepos 30 d. elektroniniame laiške atsakovei S. V. ieškovas nurodė, galintis telefonu išsamiau paaiškinti norimus atlikti darbus. Nurodytos aplinkybės, taip pat teismo posėdyje šalių teikti paaiškinimai apie nuolatinį ieškovo ir atsakovų bendravimą, taip pat faktas, kad šalys yra namo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir kaimynai, leidžia pripažinti pagrįstomis ir labiau tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis atliko visus reikalingus veiksmus, kad namo bendraturčiai būtų informuoti apie jo numatomus atlikti darbus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovams atlikus visus reikalingus informavimo apie projektinius pasiūlymus ir numatomus atlikti darbus veiksmus, būtent atsakovams teko pareiga nurodyti savo nesutikimo su ieškovų prašomais leisti atlikti darbais pagrįstus motyvus bei įrodyti savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, tačiau šios savo pareigos atsakovai neįvykdė.
Atsiliepimas
12. Atsakovė S. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra išspręsti parkavimo vietų ir konteinerių laikymo klausimai. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovų nurodytas aplinkybes, kad žemės sklypas aplink daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, todėl jame negali būti projektuojamos parkavimo vietos, be to, jokių specialių poreikių šiukšlėms, atsirandančioms vykdant planuojamą veiklą kūrybinėse dirbtuvėse, nebus, todėl, pakeitus paskirtį, pradėjus vykdyti veiklą, bus sudaryta sutartis su UAB „Kauno švara“ dėl buitinių atliekų sandėliavimo vietos ir išvežimo grafiko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti papildomus įrodymus – statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nustatydamas juridinį faktą, kad ieškovai yra daugiabučio pastato bendraturčiai, išėjo už pareikšto ieškinio ribų, ne ginčo tvarka paneigė Nekilnojamojo turto registro duomenis, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Toks reikalavimas ieškinyje nebuvo reiškiamas, o tokio fakto nustatymas turėjo būti atskiros bylos nagrinėjimo dalyku. Konstatuodamas faktą, jog ieškovams priklausantis ūkio pastatas nėra atskiras statinys, o yra patalpa daugiabučiame pastate, teismas nevertino eilės byloje tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas nevertino 2020 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurios sąlygos rodo ieškovų valią įsigyti ūkio pastatą, esantį valstybinėje žemėje, o ne kaip patalpą daugiabučiame pastate. Teismas nevertino VĮ Registrų centro parengto Daugiabučio pastato patalpų (butų) savininkų sąrašo, į kurį nėra įtrauktas joks ieškovams priklausantis nekilnojamas turtas. Teismas nevertino pateiktos Nekilnojamo turto registro duomenų archyvinės kadastro bylos, kurioje užfiksuota, kad daugiabučio pastato brome buvo įrengta patalpa, kurios žymėjimas I-2 (G- 2), o ne ieškovų įsigytas ūkio pastatas, kurio žymėjimas – 2l1p. Teismas nevertino ir kitų Nekilnojamojo turto registro archyvo duomenų. Teismas taip pat nevertino Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkto. Teismo nurodyta buvusio bromo patalpa, kuri yra ieškovams priklausantis ūkio pastatas, įrengta daugiabučio pastato pirmame aukšte. Virš šios patalpos yra įrengtas atsakovei S. V. priklausantis butas, o ne stogo danga, todėl ieškovams priklausantis ūkio pastatas negali būti teismo nurodytoje daugiabučio pastato patalpų vietoje. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdyje atsakovų pateiktų argumentų, jog reikėtų kritiškai vertinti tiek pateiktus kadastrinius matavimus, tiek matininkės paaiškinimus.
13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikta vizualizacija yra pakankama pagrįsti prašomus atlikti darbus. Nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams atlikus visus reikalingus informavimo apie projektinius pasiūlymus ir numatomus atlikti darbus veiksmus, būtent atsakovams teko pareiga nurodyti savo nesutikimo su prašomais atlikti darbais pagrįstus motyvus bei įrodyti savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo ieškovų pateiktos vizualizacijos turinio, konstatavęs, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio išsamumo turėtų būti ši vizualizacija. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovų pateikta vizualizacija netenkina net minimalių projektinių pasiūlymų, iš jos visiškai neaišku, kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu ieškovai ketina įgyvendinti siekiamus tikslus. Teismas neįvertino 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje vizualizaciją rengusios architektės paaiškinimų, kad jos parengta vizualizacija neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo reikalavimų. Architektė ir ieškovai nesugebėjo konkrečiai paaiškinti, kokie darbai bus atlikti, kokie bus parinkti sprendiniai, motyvuojant, kad šis klausimas bus sprendžiamas, rengiant projektinius pasiūlymus. Todėl atsakovai neturėjo galimybės nurodyti konkrečių nesutikimo motyvų.
13.3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovai tinkamai įgyvendino pareigą informuoti atsakovus apie jų norimus atlikti darbus. Teismas neanalizavo bendrijos su daugiabučio pastato administratoriumi UAB „Mano būstas Kaunas“ 2017 m. gruodžio 1 d. sudarytos administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutarties, pagal kurią pastato administratorius bendrijai teikia administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Administratoriaus vykdytai apklausai raštu nebuvo gautas nei 4 procentų daugiabučio pastato patalpų savininkų prašymas/sutikimas, ši apklausa iš anksto nebuvo derinta su bendrija, todėl vien dėl šios priežasties apklausa raštu vykdyta neteisėtai. Net tuo atveju, jei apklausa raštu būtų tinkamai organizuota, nebuvo įvykdyta esminė sąlyga – su balsavimo raštu biuleteniais namo bendraturčiams pateikti vizualizaciją. 2020 m. rugsėjo 11 d. vykdytas susirinkimas net nelaikytinas daugiabučio pastato butų (patalpų) savininkų susirinkimu, kadangi jam sušaukti nebuvo nei bendrijos pirmininko, nei 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Nėra duomenų, kad apie jį buvo tinkamai informuoti pastato bendraturčiai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai G. D. ir R. D. prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
14.1. Teismas, padaręs išvadas, kad ieškovai yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, neišėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovai šias aplinkybes ieškinyje įrodinėjo. Todėl teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl faktinės aplinkybės, ar ieškovai yra daugiabučio namo bendraturčiai. Ieškovų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovai yra daugiabučio namo bendraturčiai, jei jis ir būtų pateiktas, teismo net nebūtų priimtas nagrinėti, kadangi ieškovai turi šį faktą patvirtinančius dokumentus. Teismas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai yra daugiabučio namo bendraturčiai.
14.2. 2020 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos dėl ūkinio pastato buvimo ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neprieštarauja faktinei situacijai. Jokio kito ūkinio pastato, išskyrus priklausantį ieškovams, daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovai nėra įtraukti į Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą vien tik dėl to, kad jų ūkinis pastatas dėl nesuprantamų priežasčių VĮ Registrų centre buvo įregistruotas kaip atskiras statinys, o ne patalpa daugiabučiame name. Pagal faktinę situaciją ieškovai laikytini daugiabučio namo bendraturčiais. Byloje yra svarbūs aktualūs VĮ Registrų centro duomenys, o ne archyviniai duomenys. Teismo išvados, kad ieškovų ūkinis pastatas yra daugiabučio namo viduje, padarytos remiantis oficialiais ir aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apeliantės argumentai, kad ūkinio pastato kadastriniai matavimai atlikti, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, teismo neturi būti vertinami, kadangi byloje atsakovė A. P. nebuvo pareiškusi priešieškinio su reikalavimais ūkinio pastato kadastrinius matavimus pripažinti negaliojančiais. Projektiniuose pasiūlymuose, kurie teikiami bendrasavininkų pritarimams dėl norimų atlikti darbų gauti, neturi būti nurodyti komunikacijų prijungimo prie bendros inžinerinės sistemos sprendiniai, kadangi tai bus padaryta taip, kaip prisijungimo sąlygas išduos UAB „Kauno vandenys“. Ieškovams laikant konteinerius ten, kur juos laiko visi daugiabučio namo bendrasavininkai, apeliantės teisės negali būti pažeistos. Tai, kad šioje proceso stadijoje nėra suderinimo su Kultūros paveldo departamentu, taip pat neįrodo, jog ieškovų pageidaujami atlikti darbai gali pažeisti apeliantės teises ir interesus. Apeliantės nurodytų perteklinių dokumentų nebuvimas esamoje projektavimo stadijoje negali būti laikomas teisėta priežastimi atsisakyti ieškovams duoti sutikimą dėl jų norimų atlikti darbų. Ieškovų pageidaujami atlikti darbai buvo tinkamai atskleisti tiek apeliantei, tiek ir kitiems kaimynams, jie niekaip nepažeistų jos teisių ir interesų. Neduodama sutikimo, apeliantė keršija ieškovams už ūkinio pastato įsigijimą, nes pati su vyru norėjo jį įsigyti.
14.3. Tuo metu, kai ieškovai dėl sutikimo organizavo balsavimą raštu, bendrija veiklos nevykdė, todėl daugiabučio namo administratorius balsavimo raštu negalėjo suderinti su bendrija. Balsavimo raštu nesuderinimas su bendrija yra pateisinamas ir nedaro balsavimo raštu neteisėtu. Apeliantei su balsavimo raštu biuleteniu projektiniai pasiūlymai nebuvo išsiųsti, tačiau ji su jais buvo supažindinta asmeninio susitikimo metu. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad daugiabučio namo bendraturčiai buvo informuoti apie šaukiamą susirinkimą. Teismas turėtų atsižvelgti, kad tik vienintelė apeliantė nesutinka su ieškovų norimais vykdyti darbais.
14.4. Apeliantės naujai teikiamas įrodymas negali būti priimtas, kadangi jis yra nepasirašytas UAB „Mano Būstas Kaunas“ atstovo. Galimai, šis įrodymas yra suklastotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
17. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl teisės pripažinimo vykdyti statybos darbus be daugiabučio namo savininkų sutikimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teisinius santykius, atliekant kapitalinį remontą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują įrodymą – UAB „Mano Būstas Kaunas“ 2022 m. sausio 25 d. sudaryto Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. DA450731, kuriuo siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl daugiabučio namo gyventojų teisių pažeidimo.
19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai apie sutrūkusią laiptinės sieną galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl ginčo esmės
21. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas dviejų aukštų 5 butų gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 1A2p ir ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis 17,02 kv. m ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 2I1p. Atsakovai S. V., K. M., T. K. ir A. P. yra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog ieškovai ir atsakovai yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kadangi ieškovams priklausantis ūkio pastatas su daugiabučiu namu turi bendras konstrukcijas – sienas, pamatus, perdangas; be to, ieškovai moka už daugiabučio namo administravimą namo administratoriui UAB „Mano Būstas Kaunas“ pagal išrašytas sąskaitas.
23. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu ir teigdama, kad teismas padarydamas tokią išvadą, peržengė ieškinio ribas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus Nekilnojamo turto registro duomenų archyvinę kadastro bylą, Nekilnojamo turto registro archyvo duomenų bylą, liudytojos R. K. parodymus dėl kadastrinių duomenų, nevertino, jog ūkio pastato įsigijimui ieškovai neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, kadangi ūkio pastatas yra valstybinėje žemėje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
24. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje pateiktos pagrindinės sąvokos, kurios apibūdina bendrosios dalinės nuosavybės objektus, taip pat daugiabutį gyvenamąjį namą su kitos paskirties patalpomis. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (2 str. 2 d.); daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų (2 str. 8 d.);. gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos (2 str. 9 d.); kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.
25. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktą laikančiosios statinio konstrukcijos yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Taigi, namo išorinės sienos ir dalis vidinių sienų laikytini pastato laikančiomis konstrukcijomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
26. Ieškovų ūkio pastatas ir gyvenamasis namas, kuriame butus turi atsakovai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto vienetai, turintys atskirus žymėjimus plane ir atskirus unikalius numerius, tačiau pastatai yra registruoti tuo pačiu adresu, yra tame pačiame žemės sklype, ir kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, turi bendras konstrukcijas – pamatus, sienas, perdangas. Byloje pateiktos fotonuotraukos, taip pat Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantis statinių išdėstymo planas, patvirtina, kad tiek ieškovams priklausantis ūkio pastatas, tiek atsakovams priklausantys butai yra tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovams priklausanti patalpa visiškai atitinka kitos paskirties patalpos, esančios daugiabučiame name, apibrėžimą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovus ir atsakovus laikė daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiais.
27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikta vizualizacija yra pakankama pagrįsti ieškovų prašomus atlikti darbus, tačiau neanalizavo pateiktos vizualizacijos turinio atitikties teisės aktų reikalavimams (visuomenės nesupažindinimo su projektiniais pasiūlymais, darbų laiko ir termino nenurodymo), netinkamai vertino architektės parodymus, todėl ginčijamas sprendime yra priimtas neištyrus tinkamam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių.
28. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad, be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
29. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3107/248/2018).
32. Taigi būtent apeliantė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovams atlikti jiems priklausančio ūkio patalpos paskirties keitimo bei remonto darbus, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovų atliekamas remontas, pakeičiant patalpos paskirtį, įvedant į patalpą vandentiekį ir buitinę kanalizaciją ir prijungiant tinklus prie gyvenamojo namo tinklų, įsirengiant atskirus apskaitos prietaisus, bei pertvarkant kai kurias patalpos išorines sienas – vietoj garažų vartų įrengiant stiklo (ar mūro) atitvarą su durimis, šoniniame fasade (priešgaisrinė siena) įrengiant langus, iš esmės ir realiai pažeidžia atsakovės teises ir jų interesus.
33. Iš teismui pateikto 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykusio susirinkimo protokolo Nr. LL/08-17 nustatyta, kad susirinkime buvo svarstomas klausimai dėl ieškovų patalpos kapitalinio remonto (dėl sutikimo pakeisti patalpos paskirtį, vietoje garažo vartų įrengti stiklinį atitvarą su durimis, šoniniame fasade įsirengti langus, bei vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įvedimo, prijungiant juos prie daugiabučio namo tinklų, bei įrengiant atskirus apskaitos prietaisus), su kuria namo butų ir kitų patalpų savininkai galėjo susipažinti dar iki suplanuoto susirinkimo. Jokių pastabų, dėl ko susirinkimo metu nebuvo pritarta ieškovų siūlymui, susirinkimo protokole nėra užfiksuota. Į 2020 m. rugsėjo 11 d. šaukiamą susirinkimą, kuriame dalyvavo ir projektinių pasiūlymų rengėja architektė I. K. – S., atvyko tik vienas namo gyventojas, kuris yra davęs ieškovams sutikimą visais susirinkime numatytais svarstyti klausimais.
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovams yra nepagrįstas, nes name jau yra jau yra dvi kūrybinės dirbtuvės, atsakovų patalpos būtų pradėtos šildyti, o tai būtų naudinga visoms namo konstrukcijoms, kadangi neitų šaltis į atsakovų butus iš dabar nešildomų ieškovo patalpų, o vandentiekio, buitinės kanalizacijos, prisijungiant nuo daugiabučio namo kanalizacijos stovo ir vandentiekio vamzdžio bei įsirengiant atskirus apskaitos prietaisus, taip pat vietoje garažo vartų įrengiamas stiklo atitvaras, jeigu bus padarytas pagal projektą, nesudaro pagrindo išvadai, jog bus pažeidžiamos atsakovų teisės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog architektės I. K. S. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose yra detaliai numatyti remonto darbai, brėžiniuose yra gana aiškiai pavaizduota, kaip po kapitalinio remonto bus atliktas vidinės patalpos pertvarkymas, todėl tiek atsakovei, tiek visiems daugiabučio namo butų savininkams buvo suteikta galimybė tinkamai įvertinti, kaip pasikeis ieškovams nuosavybės teise priklausanti patalpa po remonto, ir kokias neigiamas pasekmes šie pakeitimai galėtų turėti namo bendraturčiams, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovai neatskleidė jiems savo tikrųjų ketinimų bei statybos darbų masto ir pobūdžio, atliekant kapitalinį patalpos remontą.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto atitikimas (neatitikimas) statybą reglamentuojantiems teisės aktams bus vertinamas ieškovams atsakingoms institucijoms pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir šioms institucijoms priimant sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar tokio dokumento neišduoti (Statybos įstatymo 27 str. 10 d.). Ieškovai siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurį statinio bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų. Tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovai galės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tik tada turės teisėtą galimybę bei pareigą parengti detalų kapitalinio remonto ir patalpų paskirties keitimo projektą, užtikrindami, kad atliekami statybos darbai tiksliai tenkintų STR reikalavimus. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą ieškovų nurodytiems darbams, kompetentingos institucijos privalės įvertinti jų poveikį namo konstrukcijoms, o taip pat atitiktį teisės aktų reikalavimams.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai byloje nepateikė įrodymų, jog namo kanalizacijos ar vandentiekio būklė yra bloga ir dėl to negali būti pajungtas dar vienas vartotojas, taip pat kad kapitalinio remonto darbai pažeis jų teises, nes apskritai negalimi ar yra nesaugūs ir dėl to negali būti atlikti, kad patalpos paskirties pakeitimas pažeis namo gyventojų teises ir teisėtus interesus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelianto skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir sistemiškai vertino byloje esančių įrodymų – tiek pateiktų ieškovų, tiek pateiktų atsakovų – visumą, pasisakė dėl kiekvieno iš jų ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl vienokie ar kitokie įrodymai laikytini pagrindžiančiais nurodomas aplinkybes, o kodėl kiti laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais nurodomų aplinkybių bei atsikirtimų, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturčiams įgyvendinti teisę į statybą, t. y. iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles ir padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimą ar bylos esmės neatskleidimą.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
42. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
43. Ieškovas G. D. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės A. P. 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą) apmokėti atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. vasario 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas AG Nr. 41/2022 ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2022 m. vasario 22 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus atlygintinų išlaidų už šių veiksmų atlikimą dydis sudaro 2 077,33 Eur (1 598,10 Eur x 1,3), todėl būtent šis dydis taikytinas atsakovės turėtoms išlaidoms. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios atsakovės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.